Kaip pranešė ministerija, A. Dulkys apžiūrės miesto ir rajono gydymo įstaigas.

Ministras su miesto ir rajono vadovais aptars sveikatos reformos įgyvendinimo eigą, susitiks su medikų bendruomenės atstovais, išklausys jų pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos.

Ministras lankysis Alytaus pirminės sveikatos priežiūros centre ir Alytaus S. Kudirkos ligoninėje.

„Esame viena sparčiausiai senėjančių visuomenių Europos Sąjungoje, tai ilgalaikė tendencija, su kuria teks gyventi. Tas ypač ryšku regionuose. Sveikatos paslaugų perorientavimas į senėjančios visuomenės poreikius yra vienas svarbiausių uždavinių, užtikrinant sveiką ir orų senėjimą“, – sakė A. Dulkys, cituojamas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintame pranešime.

Pasak ministro, iš viso Lietuvoje suplanuota atidaryti 29 geriatrijos skyrius ir kabinetus, Marijampolėje – vienas iš jų. Anot ministro, įkūrus naujus skyrius, tūkstančiai pagyvenusių pacientų visoje Lietuvoje galės pasinaudoti į juos orientuotomis paslaugomis prie namų.

SAM nuotr. 

Marijampolės ligoninėje 23 lovų geriatrijos skyrius įkurtas atnaujinus patalpas, infrastruktūrą, įsigijus įrangą. Tam skirta 1,4 mln. eurų.

Geriatrijos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos 60 metų ir vyresniems pacientams, kai senėjimo proceso sukeltus pakitimus lydi keletas ūmių ar paūmėjusių lėtinių ligų, kurios mažina paciento funkcinį savarankiškumą.

Balandį buvo įkurtas Geriatrijos centras Kauno klinikose. Anot SAM, dar aštuoni Geriatrijos skyriai veiks regioninėse ligoninėse, tarp jų – Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Telšiuose, Tauragėje, Klaipėdoje, taip pat 20 dienos stacionarų rajonų ligoninėse.

SAM nuotr. 

Visi skyriai turi būti atidaryti šiemet, iki rugsėjo mėnesio.

Projektas įgyvendinamas užtikrinant sveiką senėjimą bei sveikatos paslaugų perorientavimą į pagyvenusių žmonių poreikius. Bendra investicijų suma sudaro 26,5 mln. eurų, didžioji dalis lėšų finansuojama Europos Sąjungos.

Numatyti jo apsilankymai Utenos Greitosios medicinos pagalbos stotyje, pirminės sveikatos priežiūros centre ir ligoninėje.

„Ministras vizito metu domėsis gydymo įstaigų darbu, išklausys pasiūlymų, kokie sprendimai prisidėtų mažinant biurokratinę naštą kasdieniame gydytojų ir slaugytojų darbe, taip pat aptars eilių situaciją“, – pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Anksčiau A. Dulkys lankėsi Skuodo rajone, Mažeikiuose, Plungėje, Švenčionyse, Rokiškyje, Pakruojyje, Vilkaviškyje, Tauragėje, Kaišiadoryse.

Šiuo metu SAM vykdo greitosios medicinos pagalbos ir sveikatos priežiūros įstaigų reformas.

„Pirmiausia šiluma pasieks miesto mokyklas, vaikų darželius bei sveikatos priežiūros įstaigas“, – pranešime cituojamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Dėl daugiabučių namų centralizuoto šildymo apsispręsti žadama kitą savaitę.

„Kitą savaitę spręsime kada pradėti šildymo sezoną visame mieste. Data bus parinkta atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas bei ilgalaikes prognozes“, – kalbėjo T. Metelionis.

Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybių atstovai yra informavę BNS, kad šią savaitę sprendimų priimti neketinama, kadangi nuo savaitės vidurio prognozuojami šiltesni orai.

Kitą savaitę spręsime kada pradėti šildymo sezoną visame mieste.

Pirmoji Lietuvoje praėjusią savaitę šildymo sezoną pradėjo Trakų rajono savivaldybė, šią savaitę tai daryti jau pradeda ir kitos mažesnės savivaldybės, tarp jų – Ignalinos, Rokiškio, Pakruojo rajonų, Pagėgių.

Šildymo sezoną nuo ateinančio pirmadienio taip pat pradės Panevėžys, šiuo pavyzdžiu svarsto pasekti ir Šiauliai. Nuo pirmadienio šilumą įjungti planuoja ir Biržų, Jurbarko bei kai kurios kitos savivaldybės.

Dalis rajonų ir miestų šildymą kol kas pradeda tik švietimo, slaugos, gydymo įstaigose.

Pradėdamos šildymą, savivaldybės įprastai vadovaujasi rekomendacija, kad tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra turi būti žemesnė nei 10 laipsnių.

„Tikslas, be abejo, yra kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, o jeigu taip atvirai kalbant – tai nesirgti, nenumirti ir kuo ilgiau ne apskritai gyventi, o gyventi sveikai. Po susitikimo su sveikatos sistema žmogus turi galėti ne tik kvėpuoti, bet ir kuo greičiau sugrįžti į namus, į darbą, į visuomenę, aprūpinti savo šeimą ir toliau kurti savo gyvenimą. Gydytojai turi patirti ir moralinį pasitenkinimą savo darbu“, – pristatydamas reformą kalbėjo A. Dulkys. 

Projekte nurodoma, kad reformomis planuojama savivaldybėse steigti sveikatos centrus. Tokių įstaigų tikslas būtų kartu su savivaldybės gydytoju koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų. A. Dulkio teigimu, jau 54 savivaldybės pranešė, kad yra pasirengusios tai įgyvendinti. 

„Noriu pasidžiaugti, kad jau 54 savivaldybės jau yra davusios žinutę, kad jos yra pasiruošusios daryti sveikatos centrus. Dar įstatymas Seime nepriimtas, bet jos jau tą žinutę skleidžia“, – pabrėžė ministras.

A. Dulkys akcentuoja, kad pagrindinis reformos principas yra tai, kad kuo daugiau būtų teikiama ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų mažinant stacionarinės pagalbos paslaugų teikimo krūvį. 

„Faktas toks, kad kai kuriose savivaldybėse net 20 proc. gyventojų važiuoja į didžiąsias gydymo įstaigas vien elementariai konsultacijai ir taip sudaro ten eiles. Vidutiniškai apie 50 proc. savivaldybių gyventojų vyksta jau į didesnius miestus ir pradeda ten kreiptis dėl paprasčiausių elementarių ambulatorinių paslaugų. Mūsų reformos tikslas yra būtent sugrąžinti iki 80 proc. visų įmanomų atvejų į savivaldybes“, – kalbėjo A. Dulkys. 

Taip pat projekte numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų bazinį medicinos paslaugų paketą, kuris būtų privalomas visoms gydymo įstaigoms.

Ministras pažymi, kad tiek visuomenė, tiek gydytojai yra nepatenkinti dabartiniu sveikatos įstaigų tinklu, todėl būtina ryžtingai „gydyti“ sistemą, kol įstaigos pačios dar neišnyko.

„Sistema nuolat dirba, bet visi nuolat nepatenkinti: daug ligoninių, bet mirtingumas didelis, o gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvos sveikatos sistemą būtina ryžtingai gydyti dabar, kai kurios įstaigos pačios išnyks, jei neliks pacientų ir specialistų“, – kalbėjo ministras.

Po pateikimo už balsavo 71 parlamentaras, prieš – 35, susilaikė 20 Seimo narių. 

ELTA primena, kad Seimas pavasario sesijoje planuoja svarstyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuria numatoma uždaryti dalį ligoninių ar jų skyrių šalies rajonuose.

Ministerija užsimojusi, kad šis tinklas būtų sukurtas nei ilgiau nei per 5 metus.

Ministerijos atstovai papasakojo, kaip keisis sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas šio regiono gyventojams po gydymo įstaigų tinklo atnaujinimų. 

Šios pertvarkos esmė – nutolusiuose regionuose, kur gyventojų mažai ir aukštos specializacijos tretinio lygio paslaugų prireikia rečiau, naikinti arba mažinti ligoninių stacionarus, išplečiant ambulatorines paslaugas. Planuojama plėsti šeimos gydytojo komandas, stiprinti gydytojų specialistų, tokių kaip kardiologai, neurologai, ir pan., tinklą ambulatoriniame lygmenyje. Ministerijos atstovų teigimu, taip esą gerėtų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.

Nemažai dėmesio ketinama skirti psichikos sveikatai. Ministerijos atstovai teigia, kad psichiatrijos stacionaruose lovų skaičius bus mažinamas, tačiau plečiamos galimybės gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ambulatoriniame lygmenyje. 

Ministerijos atstovų teigimu, iš esmės sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Kauno mieste jau  reorganizuotas, tačiau mažesnio masto pakeitimų bus.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

Bus panaikintas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Valstybinis psichikos sveikatos centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Už atitinkamų įstatymo pataisų priėmimą balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo 14, susilaikė 31.

Minėtų įstaigų funkcijos bus perduotos kitoms SAM pavaldžioms tarnyboms, pavyzdžiui, ULAC ir  Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbą perims Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Nuo to, kad mes optimizuosime šitą įstaigų tinklą, jų veikla tik pagerės.

„Nuo to, kad mes optimizuosime šitą įstaigų tinklą, jų veikla tik pagerės“, – sakė vienas iš projekto autorių Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

„Niekas tikrai netaupys, neatleidinės žmonių, bus optimizuojamos funkcijos“, – pabrėžė jis.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė teigė, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas seniai, nes kai kurių įstaigų darbo rezultatai yra katastrofiški.

„Daugiausia naujų atvejų tarp pažeidžiamų asmenų grupių, itin maža ŽIV tyrimo, gydymo ir žalos mažinimo paslaugų aprėptis, mažiausiai ŽIV gydymą gaunančių asmenų Europoje, besikartojantys ŽIV protrūkiai įkalinimo įstaigose, praktiškai nevykstanti ŽIV prevencija laisvės atėmimo vietose, jokios atsako į ŽIV strategijos, neįgyvendinti planai“, – kalbėjo M. Danielė.

Už minėtas veiklos sritis yra atsakingas ULAC.

Projektą kritikavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga sakė nesąs kategoriškai prieš keturių sveikatos įstaigų optimizavimą, juoba, kad pats praėjusioje kadencijoje teikė panašų siūlymą, tačiau dabar jis pasigedo Vyriausybės ir SAM pozicijos šiuo klausimu.

„Vyriausybės balso negirdime, ministras apie tai nepasisako. Aš ne prieš pertvarkas, bet noriu paklausti, kas pasikeitė nuo praėjusios kadencijos?“ – klausė eksministras.

Praėjusioje Seimo kadencijoje opozicijoje buvę konservatoriai kritikavo A. Verygos projektą, jis buvo atmestas.

„Manau, kad vadovai atleidžiami iš darbo ne įstaigas jungiant, jeigu jie nesusitvarko su darbu, jie atleidžiami kitais būdais“, – ketvirtadienį kalbėjo A. Veryga.

Socialdemokratė Orinta Leiputė tvirtino neišgirdusi svarių argumentų, kodėl reikia naikinti įstaigas.

„Nėra jokios analizės, (...) neaišku, ar stebėsenos, koordinavimo ir kontrolės suplakimas nepablogins tiek šios pandemijos valdymo, tiek kitų problemų sprendimo“, – sakė ji.

Pagal priimtą pataisą, prie SAM liks veikti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Radiacinės saugos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Higienos institutas bei kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Aptarnauja 192 tūkst. žmonių

Paprastai tariant, jei uostamiestis nuspręstų nedalyvauti sisteminėje sveikatos paslaugų reformoje, Klaipėda prarastų galimybę pretenduoti į ES fondų lėšas.

Klaipėdoje šiuo metu veikia 23 pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai – trys savivaldybės viešosios įstaigos ir 20 privačių.

Savivaldybės duomenimis, uostamiesčio pirminiuose sveikatos priežiūros centruose paslaugos teikiamos ne tik klaipėdiečiams. Prie šių centrų yra prisiregistravusi didelė dalis Klaipėdos rajono gyventojų, kurie dirba mieste, o gyvena rajone.

Įstatymo kol kas nėra. Šiandien tik nurodome kryptį. Tai tik išsakymas savo valios, dalyvaujant pertvarkoje.

Iš viso šios įstaigos aptarnauja 192 256 asmenis. Savivaldybės įstaigose yra prisirašę 42,6 proc., privačiose – 57,4 proc. asmenų.

"Mes turime nepamiršti, kad mieste veikiančios ligoninės yra ne tik miesto, bet ir atraminės sveikatos įstaigos visam regionui", – priminė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Gali gydytis namuose?

Klaipėdos tarybos kolegijos posėdyje sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžė, kad Klaipėdoje pernelyg dažnai teikiamos stacionarios gydymo paslaugos gydymui tokių ligų, kurias pacientai gali išsigydyti namuose.

D.Jankauskienė posėdžio metu neslėpė, kad pagal pertvarkos programą užsimota kuo labiau mažinti visų gydymo įstaigų stacionarinių paslaugų kiekį, paprastai tariant, ligoninėse lovų turės mažėti.

Į klausimą, ar lovų mažės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, D.Jankauskienė atsakė, kad lovų mažės ir šiose klinikose.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Siūlė optimizuoti veiklas

Be modelio, kaip turėtų būti suformuotos pirminės priežiūros įstaigos, diskutuota ir apie antrinio lygio paslaugų teikimą.

Daugiausia klausimų sulaukta dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir Klaipėdos universiteto pagrindu ketinamo steigti universitetinio lygio sveikatos paslaugų centro, kuris būtų skirtas viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojams aptarnauti.

Ministerijos atstovai tikino, kad tokios pertvarkos tikslas yra gerinti sveikatos priežiūros prieinamumą gyventojams. Tačiau tam vertėtų optimizuoti penkiuose didžiuosiuose šalies regionuose teikiamų stacionarinių paslaugų skaičių.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, per posėdį akcentavo, kad skaičiai byloja, jog vien Klaipėdoje stacionarinio gydymo paslaugos 69 proc. dažniau teikiamos gyventojams, lyginant su  kitomis šalies gydymo įstaigomis.

Siūloma didinti ambulatorinių paslaugų apimtį. O tam tikras paslaugas, kurios yra dubliuojamos keliose gydymo įstaigose, esą vertėtų koncentruoti vienos įstaigos paslaugų spektre.

Ką su kuo jungs?

Sveikatos apsaugos viceministrė D.Jankauskienė reziumavo, kad Klaipėdos politikai išgirdo ligonių kasų ir ministerijos, kaip sveikatos priežiūros politikos formuotojos, pastabas.

"Mes prašome plėsti ambulatorines paslaugas – nesvarbu, ar mes būsime valdžioje, ar kiti. Tokia kryptimi vystosi visa Europa", – tikino viceministrė.

D.Jankauskienė siūlė du reformos kelius steigiant universiteto ligoninę.

"Įstatymas šiuo metu reikalauja, kad turėtų būti visų trijų pakopų medicinos krypties studijos, o jūs turite tik slaugą. Yra du galimi keliai – Klaipėdos universiteto ligoninė galėtų kurtis Klaipėdos miesto universitetinės ir Jūrininkų ligoninių pagrindu, nes jos yra viena šalia kitos. Tai racionaliausias kelias. Prie jos reikėtų prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę, Palangos vaikų reabilitacijos sanatoriją "Palangos gintaras", Palangos reabilitacijos ligoninę. Prieš tai reikėtų priimti įstatymą, gauti Vyriausybės nutarimą", – aiškino D.Jankauskienė.

Siūlomas ir kitas variantas – miesto savivaldybei siūloma tapti Respublikinės Klaipėdos ligoninės dalininke.

Akcentuota ir Klaipėdos vaikų ligoninės veikla. Esą vienintelė Lietuvoje likusi tokia specializuota gydymo įstaiga galėtų būti prijungta prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Prieš šio darinio jungtųsi ir reabilitacijos sanatorija "Palangos gintaras".

Siūlys palikti du centrus

Keturi variantai buvo siūlomi ir pertvarkant pirminius sveikatos priežiūros centrus.

"Daugiau klausimų nei atsakymų", – replikavo Klaipėdos tarybos narys Rimantas Taraškevičius.

Kolegija nusprendė rinktis antrąjį variantą, kuriuo numatyta mieste turėti dvi atskiras viešąsias įstaigas – Klaipėdos miesto polikliniką ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti teikiamos per bendradarbiavimo sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.

Tai reiškia, kad neliktų Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro.

"Įstatymo kol kas nėra. Šiandien tik nurodome kryptį. Tai tik išsakymas savo valios, dalyvaujant pertvarkoje. Visus kitus niuansus turėsime koreguoti ir derinti", – po kolegijos narių balsų skaičiavimo reziumavo V.Grubliauskas.

Ketvirtadienį jis Seime pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas ir kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas naikinti keturias SAM pavaldžias įstaigas: Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC), Valstybinį psichikos sveikatos centrą bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą.

Po pateikimo joms pritarta 68 parlamentarams balsavus už, prieš buvus 24, susilaikius 34. Toliau projektą svarstys komitetai, o Seimo salę jis turėtų grįžti gruodžio 7 dieną.

„Kai kurių įstaigų veikla tiesiog sužlugdyta. (...)  Besidubliuojančių funkcijų yra labai daug“, – tvirtino A. Matulas.

„Nė viena įstaiga nebus naikinama, peržiūrint funkcijas jų veikla bus apjungta išlaikant finansavimą. Mūsų norai – sustiprinti institucijų veiklą, kad jos veiktų efektyviai, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos“, – sakė Seimo komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad specialistų etatų neplanuojama mažinti, anot parlamentaro, „tiesiog norima stiprinti institucijas, kurios jau kelerius metus veikia neefektyviai“.

A. Matulo duomenimis, ULAC yra sukurti 48 etatai, įstaigos šių metų biudžetas siekia 732 tūkst. eurų, tačiau dabar ten dirba 24 žmonės. Anot jo, neužimta pusė etatų.

„Iš esmės ši įstaiga yra sužlugdyta“, – teigė politikas.

Jis atmetė įtarimus, kad naikinamos įstaigos, su kurių vadovais norima susidoroti. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose jų jau ne vienus metus nėra nuolatinio vadovo.

A. Matulas teigė labai vertinantis Sauliaus Čaplinsko kompetenciją ir apgailestavo, kad į ULAC direktoriaus pareigas jam teko grįžti per teismą.

„Mano nuomonė apie profesorių – labai gera, tikrai labai kompetentingas žmogus. Labai gaila, kad taip įvyko, kad grįžti į darbą turėjo per teismus“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas.

Pagal sumanymą, ULAC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos funkcijos turėtų būti perduotos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

Prie SAM liktų veikti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras,  Radiacinės saugos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Higienos institutas bei kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė tvirtino, kad pateiktas projektas ją pribloškė.

Turime pandemiją, vienus didžiausių sergamumo skaičius ES, didžiausius mirtingumo rodiklius, ir štai konservatoriai užsimojo sunaikinti ULAC, Nacionalinę laboratoriją, Psichikos sveikatos centrą centrą, kai turime įtemptą tiek psichikos sveikatos situaciją šalyje, tiek nesusitvarkome su pandemija šalyje.

„Turime pandemiją, vienus didžiausių sergamumo skaičius ES, didžiausius mirtingumo rodiklius, ir štai konservatoriai užsimojo sunaikinti ULAC, Nacionalinę laboratoriją, Psichikos sveikatos centrą centrą, kai turime įtemptą tiek psichikos sveikatos situaciją šalyje, tiek nesusitvarkome su pandemija šalyje“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

„Mano supratimu, šiuo politiniu įstatymo projektu siekiama atsikratyti nepalankiais žmonėmis ir pateisinti savo tiesiog prasto pandemijos valdymo politikos pasekmes“, – sakė ji.

Seimo narė dukart teiravosi, kokios konkrečiai funkcijos minėtose įstaigose dubliuojamos, tačiau sulaukė siūlymo jas „pagūglinti“.

Valstybinis psichikos sveikatos centras nuolatinio vadovo neturi nuo 2018 metų, šiemet iš pareigų buvo atleisti ULAC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovai.

ULAC vadovą S. Čaplinską teismas neseniai grąžino į pareigas, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo iš pareigų atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Danas Bakša taip pat ketino skųsti atleidimą.

Panašią pertvarką praėjusios kadencijos Seime teikė tuometinis „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bet ji sulaukė didelės sveikatos specialistų ir tuometinės opozicijos kritikos.