-
A. Dulkys: sveikatos sistema krūvio gali nebeatlaikyti po dviejų savaičių 8
„Labai noriu sąžiningai pasakyti: jeigu mes visi nesilaikysime taisyklių, ieškosime išimčių ir kursime toliau tas situacijas, sistema gali neatlaikyti po kokių dviejų savaičių“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.
Jis sakė, kad tam tikras rezervas ir galimybė perskirstyti pajėgumus sveikatos įstaigose dar egzistuoja, tačiau akcentavo, jog ligoninių užimtumas bei atvejų skaičius dar bent kelias savaites didės iš inercijos, o pagerėjimą pamatyti bus galima tik apie Naujuosius metus.
„Mes artimiausias dienas tikrai matysime dar didelius skaičius, nes jie eina iš inercijos, dar gali būti ir dvi, ir tris savaites jie dideli, tačiau jeigu nuo šiandien mes visi sąžiningai bandysime laikytis, paskatinsime kitus, rodysime pozityvius pavyzdžius, užkrėsime pozityviu pavyzdžiu, o ne virusu, tikiu, kad situacija keisis ir nuo Naujųjų metų mes pradėsime matyti pozityvius poslinkius mūsų rodikliuose“, – kalbėjo ministras.
Jeigu mes visi nesilaikysime taisyklių, ieškosime išimčių ir kursime toliau tas situacijas, sistema gali neatlaikyti po kokių dviejų savaičių.
Ligoninėse gydomi 2307 COVID-19 pacientai, 184 iš jų – reanimacijoje.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 99 tūkst. 869 asmenys, 55 tūkst. 143 – tebeserga, 43 tūkst. 379 – pasveiko.
Lietuvoje trečiadienį įsigaliojo griežtesnis karantino režimas, kurio metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos ir apribotas žmonių judėjimas.
Pirmosios vakcinos – po savaitės
Vakcinoms nuo koronaviruso kitų metų biudžete numatyta 65 mln. eurų, dar per 80 mln. eurų suplanuota kitoms priemonėms kovojant su pandemija, sako sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Jis taip pat patvirtino, kad pirmoji, tačiau labai nedidelė vakcinų partija Lietuvą gali pasiekti jau po savaitės.
„Yra sudarytos šešios sutartys su farmacijos kompanijomis, yra numatyta įsigyti vakcinų dozių daugiau nei 7 mln. Ir tam valstybės biudžete, kas nebuvo iki šiol numatyta, yra skirta 65 mln. eurų. Ir taip pat, kas iki šiol nebuvo numatyta, ir kas skaidriai dabar biudžete yra numatoma – dar 80 mln. eurų įvairioms priemonėms, testavimui, logistikai ir kitiems dalykams“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.
Ministras patvirtino, kad pirmąja siunta bus sulaukta mažesnio kiekio vakcinų, nei tikėtasi, tačiau jis žadamas savaite anksčiau, nei planuota.
Geroji žinia, kad tikrai yra sudarytos sutartys ir 2021 metų bėgyje turėsime pakankamą kiekį – 7,2 mln. vakcinų, kurių tikrai mums užteks.
„Jei (gruodžio) 21 dieną Europos vaistų agentūra atliks savo veiksmus, Europos Komisija 23 dieną priims savo sprendimus, reiškia, pirmoji nedidelė dalis Lietuvą gali pasiekti gruodžio 25-26 dieną. Tačiau, kaip ir esame sutarę žmonėms sakyti tiesą, deja, bet tai yra tik pirmas nedidelis kiekis“, – tvirtino A. Dulkys.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius patvirtino, kad „BioNTech ir Pfizer“ žada netrukus pristatyti 9750 vakcinų dozių, kurių užtektų vakcinuoti beveik 5 tūkst. žmonių. Anot jo, pirmųjų, t.y. medikų vakcinavimas galėtų vykti jau per Kūčias ir Kalėdas.
Ministras sako nežinantis, dėl ko būsimų pirmųjų vakcinų kiekis yra gerokai mažesnis, nei žadėta anksčiau.
„Aš neturiu asmeniškai informacijos, dėl kokių priežasčių keičiasi šitie kiekiai, labai tikėtina, kad visa Europa tų galbūt irgi tikrųjų priežasčių nežino. Nenorėčiau interpretuoti, laukiame informacijos. Geroji žinia, kad tikrai yra sudarytos sutartys ir 2021 metų bėgyje turėsime pakankamą kiekį – 7,2 mln. vakcinų, kurių tikrai mums užteks“, – patikino A. Dulkys.
„Klausimas tik, kaip bus su tiekimu, ar tas tiekimas skaidysis mažais kiekiais, ar bus kas ketvirtį ir bus daugiau – mes dar laukiame atsakymų. Deja, šiandien atsakymų neturiu“, – pripažino ministras.
Lietuva jau yra nusprendusi pirkti vakcinas iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“.
Planuojama pirkti tiek vakcinų, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, tačiau dėl galiojančių susitarimų ir siekio sumažinti rizikas, jų bus perkama gerokai daugiau, nei reikėtų visiems gyventojams. Nepanaudotas vakcinas bus galima parduoti arba dovanoti trečiosioms šalims.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė pakoreguotam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, jis teikiamas Seimui. Kitąmet biudžete su Europos Sąjungos ir kita finansine parama planuojama 11,252 mlrd. eurų pajamų ir 15,826 mlrd. eurų išlaidų – biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.
-
COVID-19 susirgęs Kauno architektas A. Karalius: sveikatos sistema – pasimetusi 29
A. Karaliui koronavirusas patvirtintas paskutinį spalio šeštadienį. „Buvo temperatūra, kosulys, silpnumas. Apie kontaktą aš taip ir likau nesužinojęs – nežinau, kur užsikrėčiau. Šiais laikais, kai pandemija už lango, kiekviena temperatūra kelia nerimą. Norėdamas ir pats suvokti, kas čia vyksta, kad ir aplinkiniams nesukelčiau pavojaus, pasidariau testą ir jis buvo teigiamas“, – pasakojo architektas.
Visas gydymas ir yra – vaikštai į gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus feisbuką, žiūri, kas ką mano, žiūri, kokios kitų sergančiųjų patirtys...
Nors jautė kitus koronavirusui būdingus simptomus, tačiau skonio ir kvapo pojūčių A. Karalius praradęs nebuvo. „Čia turbūt kaip kam. Kiek per tą laiką bendravau su sergančiais, keičiamės informacija ir pagrindinis mūsų daktaras yra jo didenybė feisbukas. Simptomai labai įvairūs – koronavirusas tuo ir klastingas. Jis – kaip Putino žmogeliukai Kryme – neapčiuopiamas, labai įvairus, užsimaskavęs. Skonį ir kvapą puikiai jaučiu, apetitas sumažėjo, bet nedingo. Yra silpnumas ir dvi savaites nedingstanti žema temperatūra – tarp 37 ir 38 laipsnių“, – apie savijautą kalbėjo A. Karalius.
Pasak architekto, vos tik virusas pradės trauktis iš jo organizmo, jis skubės atlikti pakartotinį testą. „Žinoma, kai tik kris temperatūra ir suprasiu, kad virusas jau pasitraukia, būtinai. Bet kol kas temperatūra dar laikosi. Stengiuosi apsieiti be jokios chemijos – tik arbatos. Žolininkas, vos sužinojęs apie mano ligą, atvežė savo surinktų žolių. Galiu rekomenduoti, ką jis man paskyrė – siauralapiai gauromečiai, vingio rykštė ir džiovintos goji uogos“, – apie gydymosi metodus pasakojo vyras.
Freepik.com nuotr.
Trūksta informacijos
Anot COVID-19 užsikrėtusio A. Karaliaus, apie virusą internete ir visuomenėje trūksta konkrečios, susistemintos, profesionalios informacijos. Vyro nuomone, internete pateikti sausi, tačiau dažnai nenaudingi faktai. „Jeigu jūs pabandytumėte rasti koncentruotai, vienoje vietoje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) informaciją apie covidą, simptomus, jo įvairovę, apie gydymąsi namie, apie galimas komplikacijas ir t. t. – jūs tokio tinklapio nerasite. Visas gydymas ir yra – vaikštai į gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus feisbuką, žiūri, kas ką mano, žiūri, kokios kitų sergančiųjų patirtys... Tai yra nenormalu. Daug atsakymų covido ligoniai galėtų gauti savitarnos būdu – gal net klausimų, atsakymų sesijoje su profesionaliais daktarais – surinkti keturis, penkis daktarus kaip V. Kasiulevičius – raštingus ir galinčius skirti laiko. Sugrupuoti juos į vieną portalą ir būtų puikus informacinis srautas. O dabar mes visi blaškomės nežinioje“, – apmaudo neslėpė A. Karalius.
Daugybė ligonių neturi kompetencijos įvertinti tas marias informacijos, plaukiojančios internete – ar ji teisinga, patikrinta, ar informacijos šaltinis kompetentingas.
„Daugybė ligonių neturi kompetencijos įvertinti tas marias informacijos, plaukiojančios internete – ar ji teisinga, patikrinta, ar informacijos šaltinis kompetentingas. Apie koroną rasite pilną internetą įvairios medžiagos. Tačiau aš kalbu apie informaciją, kuri būtų praėjusi SAM filtrą, su tam tikru kokybės ženklu. Žmonės blaškosi, skambinėja daktarams, važinėja be reikalo į gydymo įstaigas, užverčia jas nereikalingais kontaktais ir nebūtinais klausimais. Manau, kad čia yra didelis rezervas, kurį reikėtų išnaudoti. Internetas juk ir duoda tą galimybę, kad tu, būdamas saviizoliacijoje, nesiblaškai po miestą ir dalyvauji gydymo procese“, – kalbėjo vyras.
Nors koronaviruso sergamumo rekordai, pasak specialistų, ir toliau augs, Karštojoje linijoje jau darosi karšta. Žmonės pastaruoju metu ypač dažnai dalijasi apmaudu, kad norint prisiskambinti užsiregistruoti COVID-19 tyrimui užtrunka kelias valandas – linija nuolat užimta. Su šia problema susidūrė ir Kauno architektas. Tiesa, kaip teigė jis pats, specialistams prisiskambinti pavyko palyginti greitai. „Aš prisiskambinau per dvi valandas. Tiesiog gulėjau ant telefono ir tiesiog su juo dirbau. Kiti sakė, kad man neblogai pasisekė, nes yra žmonių, kurie visą dieną neprisiskambina. Tai rimta bėda – yra žmonės ir vyresnio amžiaus, ir šiaip yra stresas – nežinai, kaip elgtis. Ir dar negali prisiskambinti“, – apmaudo neslėpė vyras.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Visgi panašu, kad žmonėms užsiregistruoti COVID-19 tyrimui nuo šiol taps paprasčiau. Praėjusią savaitę pranešta, kad visi asmenys, pajutę koronaviruso infekcijai būdingus simptomus, užsiregistruoti tyrimui mobiliajame punkte gali ir užpildę specialią anketą interneto tinklalapyje 1808.lt. Tai leis gyventojams registracijos procedūrą atlikti greičiau ir patogiau, nes nereikės skambinti į Karštąją liniją.
Sveikatos sistema – pasimetusi
Man iš dalies „sarmata“, kad aš nežinau, nuo ko užsikrėčiau. Reiškia, kažkur praleidau įvartį, užsižiopsojęs ar atsipalaidavęs
Kadangi buvo kritęs deguonies kiekis kraujyje, A. Karalius nusprendė vykti į gydymo įstaigą persišviesti plaučius. „Turėjau daktarės siuntimą, paskirtą laiką. Nuvykau į Karščiavimo kliniką. Ten pralaukiau, paaiškėjo, kad yra sugedęs rentgeno aparatas. Karščiavimo klinika ilgai svarstė, ką su manim daryti. Galų gale surašė raštelį ir nusiuntė į buvusią 3-iąją ligoninę Šančiuose. Ten iš vienos vietos nusiuntė į kitą, ten pasakė, kad koronos ligonių neaptarnauja ir išvis turiu iš ten dingti. Pasakė: dinkit, kur norit, važiuokit namo, kvieskit greitąją“, – medikų žodžius prisiminė A. Karalius.
Audrys Karalius/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Visgi, po ilgų klaidžiojimų, vyras buvo nukreiptas tinkama linkme. „Paskui viena medikė pasakė važiuoti į Šilainius. Nuvažiavau į 2-ąją ligoninę, ten vėl – iš vieno galo į kitą... Finale – priėmė ir pasakė, kad pataikiau ten, kur reikia. Viskas truko labai ilgai. Žodžiu, sugaišau devynias valandas. Iš to darau išvadą, kad pati medicinos sistema yra pasimetusi, sutrikusi, nežino, kur siųsti, informacija prieštaringa. Taip neturėtų būti“, – sakė architektas.
Baigdamas pokalbį A. Karalius linkėjo sveikatos. „Man iš dalies sarmata, kad aš nežinau, nuo ko užsikrėčiau. Reiškia, kažkur praleidau įvartį, užsižiopsojęs ar atsipalaidavęs“, – apie klastingą virusą kalbėjo vyras.
