Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras jau tradiciškai atliko bendrojo lavinimo mokyklų mokinių privalomo sveikatos patikrinimo stebėseną, kuri uostamiestyje rengiama nuo 2008 m. Šiemet analizės mastai gerokai išaugo, nes pirmą kartą buvo atlikta ir uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų bei profesinių mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų analizė. Išanalizavus įvairių Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų vaikų profilaktinius sveikatos patikrinimų duomenis nustatyta, kad jaunųjų klaipėdiečių sergamumas auga, dažniausiai pasireiškia regėjimo sutrikimai, jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos, neretai fiksuojamas per mažas mokinių svoris.
Tikrinti vaikų sveikatą - privalu
Vaikų sveikata profilaktiškai privalo būti tikrinama kiekvienas metais tam tikru nustatytu periodiškumu. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė šiemet patvirtino naują vaikų sveikatos tikrinimo tvarką, pagal kurią bus atliekami privalomų profilaktinių vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos patikrinimai. Visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, jog profilaktinis sveikatos patikrinimas yra labai svarbus, nes atlikus laiku yra užkertamas kelias ligoms, padedama nustatyti, ar vaiko sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo pagal amžių ir lytį normatyvus.
Vaiko sveikatos pažymėjimas turi būti išduodamas visiems vaikams iki 18 metų amžiaus. Lankantis pas šeimos gydytoją, tėveliai pirmiausia privalo nuvesti vaiką pas gydytoją odontologą dėl dantų ir sąkandžio būklės tikrinimo. Po odontologo patikros vaiką apžiūri šeimos gydytojas. Tikrinant sveikatą gydymo įstaigoje, prie kurios vaikas yra priregistruotas, už paslaugas mokėti nereikia. Tėvai ar globėjai, kurių vaikai lanko ugdymo įstaigas, kasmet turi pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą, išduotą ne anksčiau kaip prieš metus. Ruošiantis vesti atžalas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, būtina pasirūpinti skiepais nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, nes be įrašų apie atliktas privalomas vakcinas vaikai nuo 2016 metų sausio 1 dienos nebus priimami į šias įstaigas.
Sveikatą tikrinasi vis daugiau vaikų
Per pastaruosius penkis metus Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklose sveikatą profilaktiškai pasitikinusių vaikų skaičius augo. Praėjusiais metais sveikatos apžiūra buvo atlikta didžiajai daliai mokinių ir tik kiek daugiau nei 5 procentų vaikų sveikata nebuvo patikrinta. Dažniausiai bent vienas sutrikimas buvo fiksuotas mokiniams, kurie lanko 5-8 klases. Stebėsenos rezultatai verčia sunerimti dėl nuolat blogėjančios vaikų sveikatos, nes iš visų bendrojo lavinimo mokyklų mokinių visiškai sveiki buvo tik kiek daugiau nei 10 procentų, o pastarųjų penkių metų tyrimų rezultatai rodo, jog visiškai sveikų vaikų skaičius sumažėjo net 5 proc.
Šiemet, pirmą kartą analizuojant profesinio mokymo įstaigų profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenis nustatyta, kad sveikatą pasitikrino 75,2 proc. mokinių, iš kurių ketvirtadalis buvo visiškai sveiki. Didžiausia dalis, turinti nors vieną sveikatos sutrikimą, buvo tarp 11 profesinių klasių mokinių.
Profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenys uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigose analizuoti taip pat pirmus metus. Nustatyta, kad sveikatą pasitikrino 97,1 proc. vaikų, iš kurių visiškai sveikas buvo beveik kas devintas. Daugiausia vaikų, turinčių bent vieną sveikatos sutrikimą, buvo priešmokyklinio ugdymo grupėse.
Dažniausi – regėjimo sutrikimai
Analizuojant profilaktinių apžiūrų duomenis dažniausiai nustatomi regėjimo sutrikimai. Tokios problemos būdingos net kas antram bendrojo lavinimo mokyklų mokiniui (69,2 proc.). Neramina ir tai, jog šių sutrikimų skaičius nuolat auga, jie dažniausiai būdingi vaikams, kurie mokosi 1–4 klasėse. Panaši situacija yra ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur kas antras vaikas (54,6 proc.) turi regėjimo sutrikimų. Didžiausia jų dalis – priešmokyklinėse grupėse. Dažniausiai ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų auklėtiniams pasireiškia toliaregystė, taip pat dažna trumparegystė ir astigmatizmas. Profesinio mokymo įstaigose taip pat dominuoja regėjimo sutrikimai. Jie būdingi net kas trečiam mokiniui (37,3 proc.), o didžiausias jų skaičius mokosi dešimtoje klasėje. Profesinių klasių mokiniams dažniau nustatoma trumparegystė (50,2 proc.).
Siekiant užkirsti kelią šiam dažniausiai pasireiškiančiam vaikų sveikatos sutrikimui specialistai pataria vaikams parinkti kuo įvairesnį maistą, valgyti tuos produktus, kuriuose yra akims reikalingų vitaminų. Taip pat raginama atkreipti dėmesį į darbo vietą ir jos parinkimą – ji turi būti šviesiausioje kambario vietoje, apšviesta papildoma dienos lempa, kompiuterio ekranas turi stovėti tam tikru atstumu ir tinkamame aukštyje. Patariama riboti laiką, skirtą televizoriaus žiūrėjimui, pasirūpinti, kad atstumas iki jo būtų nemažesnis nei 3 metrai. Būtina prižiūrėti, kad vaikai kuo mažiau laiko praleistų žaisdami išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais. Rekomenduojama nuolat daryti pertraukėles ir pratimus, stiprinančiu akių raumenis, taip pat reguliariai lankytis pas okulistą.
Itin dažnos jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos
Mokyklinio amžiaus vaikams, tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinio rengimo mokyklose būdingi ir jungiamojo audinio bei skeleto raumenų susirgimai, tokie kaip skoliozė, kifozė ir lordozė. Nors džiugina tai, jog tokių susirgimų skaičius per pastaruosius penkis metus mažėjo, tačiau Klaipėdos bendrojo lavinimo įstaigose ši problema išlieka dominuojanti. Didžiausia jungiamojo audinio ir skeleto raumenų susirgimų dalis tenka 9–12 klasių mokiniams. Profesinio ugdymo įstaigose beveik kas šeštas mokinys (17,0 proc.) turėjo jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų, kurių didžiausia dalis buvo tarp 10 profesinių klasių mokinių.
Specialistai pataria, jog norint išvengti stuburo iškrypimo, labai svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti kaulų, raumenų ligas, koreguoti netaisyklingą laikyseną. Svarbu, kad vaikas nuolat būtų fiziškai aktyvus. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko darbo vietą prie kompiuterio – pasirūpinti patogia darbo vieta, stebėti, kad vaiko sėdėsena būtų taisyklinga. Taip pat svarbu, kad vaikai miegotų lovose kietu pagrindu, čiužinys turi būti standus, pagalvė neaukšta. Būtina parinkti tinkamą kuprinę ir prižiūrėti, kad vaikui ji nebūtų per sunki
Dominuoja kvėpavimo sistemos ligos
Didelė dalis vaikų, kuriems profilaktiniai sveikatos patikrinimai atlikti 2014 m., taip pat sirgo ir kvėpavimo sistemos ligomis. Jos diagnozuotos kas šeštam bendrojo lavinimo ugdymo įstaigoje besimokančiam mokiniui (15,5 proc.). Dominuojantys susirgimai - vazomotorinis ir alerginis rinitas. Ikimokyklinėse įstaigose beveik kas septintas vaikas (14,0 proc.) sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, kurių didžiausia procentinė dalis buvo tarp darželio grupės vaikų. Diagnozuot šias ligas dominuoja tonzilių ir adenoidų ligos, ūminės pasikartojančios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, astma, vazomotorinis ir alerginis rinitas.
Siekiant apsisaugoti nuo kvėpavimo sistemos ligų rekomenduojama vartoti įvairias imunitetą stiprinančias priemones, dažnai plauti rankas taip užkertant kelia oru plintančioms ligoms. Taip pat patariama dažnai vėdinti patalpas, daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla, grūdintis. Alerginio rinito išvengti arba požymius susilpninti galima vengiant jį sukeliančių dirgiklių: alergenų, teršalų, vaistų, maisto alergenų, maisto priedų.
Būdingas per mažas svoris ir ribojamas fizinis aktyvumas
Ansvorio ar per mažo kūno svorio problemos taip pat gana dažnos ir būdingos jauniesiems klaipėdiečiams. Neramina tai, jog per pastaruosius penkis metus dvigubai išaugo per mažą svorį turinčių mokinių, lankančių bendrojo lavinimo mokyklas, skaičius (nuo 3 proc. iki 6,2 proc.). Nustatyta, jog Per mažas kūno masės indeksas (KMI) būdingas 5–8 klasių mokiniams. Šiose uostamiesčio įstaigose per mažai svėrė 6,2 proc. vaikų, antsvorio problemų turėjo 5,1 proc. mokinių, 1,8 proc. buvo nutukę. Profesinio mokymo įstaigose taip pat dominuoja per mažas svoris, kuris nustatytas beveik kas šeštam mokiniui. Tokios per mažo svorio problemos būdingiausios devintokams. Antsvorio problemų turėjo 5 proc., nutukimas nustatytas 1,8 proc. mokinių. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose antsvorio problemų turėjo tik 1,8 proc. vaikų, 0,2 proc. buvo nutukę. Nepaisant to, ir ikimokyklinukų tarpe dažniausiai dominavo mažas kūno svoris, kuris nustatytas beveik 5 proc. vaikams, o didžiausia jų dalis lanko lopšelio bei darželio grupes.
Su apribojimais 2014 m. duomenimis fizinio ugdymo veikloje dalyvavo kas devintas bendrojo lavinimo mokyklą lankantis mokinys (10,6 proc.). Didžiausia jų dalis buvo tarp 9–12 klasių grupės mokinių. Profesinio mokymo įstaigose šis skaičius ne ką mažesnis – fizinė veikla apribota net kas aštuntam mokiniui (12,3 proc.), o didžiausia jų dalis mokosi dešimtoje klasėje. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose fizinio ugdymo veikloje su apribojimais dalyvavo mažiausiai vaikų – tik 1,8 proc.
Visuomenės sveikatos specialistai visus tėvus ragina vaikais pasirūpinti jau dabar nelaukiant rugsėjo, kuomet eilės pas šeimos gydytojus susidaro ganėtinai didelės. Apsilankius kasmetiniam sveikatos patikrinimui galima iš anksto diagnozuoti dominuojančius sutrikimus ir ligas, laiku užkirsti joms kelią. Nuolat profilaktiškai tikrinant vaiko sveikatą galima stebėti, ar jo būklė atitinka būdingas jo amžiaus augimo ir vystymosi normas, o jei reikia – imtis veiksmingų priemonių.
