– Kokie tie tyrimai, kuriais gyventojai gali pasinaudoti?

– Lietuvoje jau beveik 20 metų yra vykdomos penkios prevencinės programos. Keturios yra skirtos onkologiniams susirgimams ir viena skirta širdies ir kraujagyslių ligoms. Dėl onkologinių susirgimų gali pasitikrinti moterys t. y. dėl gimdos kaklelio vėžio ir dėl krūties vėžio. Taip pat tiek vyrai, tiek moterys gali pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, o vyrai dėl priešinės liaukos vėžio.

Bet iš tikrųjų tiek vyrai, tiek moterys turėtų vienodai atsakingai žiūrėti į savo sveikatą.

– Jau 20 metų vyksta šios prevencinės programos, ar pastebit, kad auga gyventojų, kurie ateina pasitikrinti, skaičius?

– Taip, besitikrinančių asmenų skaičius auga. Jeigu žiūrėtume, kokie buvo duomenys prieš 20 metų, tai aktyvumas buvo labai nedidelis. Aišku, mes norėtume, kad tų pacientų būtų dar daugiau, nes prevencija yra labai svarbi. Nes pacientas nejaučia jokių simptomų, kai tik liga prasideda ir mes siekiam prevencijos metu pagauti tą ligą, kuomet dar ji neturi jokių požymių. Ir tada jeigu reikia kažkokio gydymo, jis atliekamas, pacientui yra išsaugomas darbingumas, jis gali greitai grįžti į darbą. Galiu pasakyti, kad gimdos kaklelio prevencinėje programoje gali sudalyvauti moterys nuo 25 iki 60 metų, krūties prevencinėje programoje – nuo 50 iki 70 metų, storosios žarnos prevencinėje programoje – vyrai ir moterys nuo 50 iki 75 metų, priešinės liaukos programoje – vyrai nuo 50 iki 70 metų, o širdies prevencinėje programoje – vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų. Dažnai sako pacientai, aš nejaučiu jokių simptomų, kam tikrintis? Bet dažniausiai onkologinė liga prasideda tyloje, be simptomų ir siekiant tą ligą pagauti pačiose pirmose stadijose prevencinės programos yra būtent ta priemonė, kuria reikėtų pasinaudoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip suprantu, 50 proc. visų pacientų, kurioms priklauso tos programos, ateina pasitikrinti. Dalis dar neateina. Kaip manote, ar gydytojai turėtų paskatinti, ar čia jau pačių žmonių sąmoningumas?

– Turbūt daug faktorių lemia, kodėl žmogus ateina ar neateina. Aišku, ir gydytojo vaidmuo yra labai svarbus, ir pačio paciento požiūris į savo sveikatą. Dažnai mes girdime, kai sako, aš esu sveikas, niekuo nesergu, neturiu jokių simptomų. Bet reikėtų nepamiršti savęs, savo artimųjų. Gal kartais užtenka tik paraginti savo artimą nueiti pasitikrinti. Aišku, pasitaiko atvejų, kai sudalyvauja prevencinėje programoje ir randami rimti pakitimai, tada gali būti ir liūdnesnės pasekmės. Todėl visą laiką sakom, kad prevencinė programa turi tam tikrą periodiškumą nustatytą – kas kiek laiko reikėtų tikrintis. Gimdos kaklelį kas 3-5 metus, priklausomai nuo moters amžius, krūties prevencinėje programoje galima kas du metus sudalyvauti, storosios žarnos programoje taip pat kas du metus. Priešinės liaukos programoje, priklausomai nuo tyrimų rezultatų ir amžiaus, gali vyrai sudalyvauti kas du ar kas penkerius metus. O širdies prevencinėje programoje, priklausomai nuo nustatytos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, tas pacientas ateis po vienų, po dvejų ar po ketverių metų. Jeigu ta rizika yra labai didelė, tai jis tikrai nėra paleidžiamas ir siunčiamas išsamiau išsitirti širdį pas gydytoją kardiologą.

– Ką jūs pastebit, kas labiau rūpinasi savo sveikata – moterys ar vyrai?

– Galėčiau pastebėti, kad moterys. Vyrai save pamiršta, galbūt kartais jaučia tokį ir gėdos jausmą. Bet iš tikrųjų tiek vyrai, tiek moterys turėtų vienodai atsakingai žiūrėti į savo sveikatą.

Pasak gydytojo urologo, dažniausias pacientų pasiteisinimas, kodėl laiku nesikreipė į gydytojus – visą laiką jautėsi gerai. „Mūsų organizmai yra nuostabūs kūriniai. Jie ilgą laiką nepasireiškiant jokiems simptomams gali prisitaikyti prie sutrikusios cukraus apykaitos, ženkliai padidėjusio kraujo spaudimo ir kitų sutrikimų. Ir tik po ilgesnio laiko, išsibalansavus bei išsekus adaptaciniams organizmo mechanizmams pasireiškia pirmieji ligos simptomai“, – sako M. Anglickis.

Anot jo, blogiausia, kad dažnai jau būna per vėlu. Tūkstančiai žmonių turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, serga cukriniu diabetu ir kitomis ligomis nė nežinodami apie tai. Blogai kontroliuojamas kraujo spaudimas, negydomas cukrinis diabetas, besaikis druskos vartojimas ir kitos priežastys žaloja mūsų inkstus.

Kasmet Lietuvoje tūkstančiams žmonių yra nustatomas lėtinis inkstų nepakankamumas. Dėl to pablogėja jų išgyvenamumas, gyvenimo kokybė. Tyrimais įrodyta, kad inkstų funkcijos nepakankamumu sergantys žmonės dažniau miršta nuo insulto ir infarkto.

„Deja, net 9 iš 10 žmonių nežino, kad jie serga lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu. 1 iš 2 žmonių nežino, kad jų inkstų funkcija labai bloga ir jau būtinos dializės. Jei jaučiatės gerai, tai jokių būdu nereiškia, kad esate sveikas“, – įsitikinęs gydytojas.

Mašina rūpinamės labiau, nei savo sveikata

Jam pritaria ir vaistininkė. Pasak jos, dažnam klientui tenka kartu su patarimais apie įsigyjamus preparatus paskatinti ir kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją.

„Bendraudami su vaistininkais klientai daug pasako apie savo savijautą, tai ypač pasijuto karantino metu. Vaistinėse klientai teiravosi dar daugiau. Neretai pasitaiko, kad klientus paraginame kreiptis į šeimos gydytoją, nes tai, ką sužinome apie sveikatos būklę, neramina“, – sako „Eurovaistinės“ atstovė.

M. Anglickis pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai ateina konsultacijai vyrų, kurie didžiuojasi, kad pas gydytoją nebuvo 20–30 metų. Viena skaudžiausių XXI amžiaus rykščių – onkologinės ligos. Daug metų vėžys didėja nesukeldamas jokių simptomų ir tik išplitus metastazėms ar užspaudus gretimus organus prasideda skausmai ar kiti simptomai.

„Dažnai pasakoju istoriją apie vyrą, kuriam Kalėdų proga vaikai padovanojo apsilankymą pas gydytoją ir sveikatos patikrinimą. Teko jį nuliūdinti nustačius išplitusio inkstų ir prostatos vėžio diagnozes. Kitas pavyzdys 23 metų vyras, kuris apie 2 metus čiuopė padidėjusią sėklidę, o jis nesikreipė į gydytojus. Vienintelis pasiteisinimas – nebuvo laiko. Jį teko dar labiau nuliūdinti diagnozavus jau metastazavusį sėklidžių vėžį“, – istorijas vardija gydytojas ir priduria, kad rūpintis savo sveikata reikėtų bent jau taip pat, kaip rūpinamės mašina ir bent kartą kas keletą metų būtina apsilankyti pas gydytoją.

Pamirškite dietas, prisiminkite fiziką

Viena dažniausių daugelio ligų priežastis – nutukimas. Nutukimas sąlygoja gliukozės apykaitos sutrikimus ir diabetą, padidėjusį kraujo spaudimą, nugaros ir sąnarių ligas, erekcijos sutrikimus vyrams, padidina daugelio lokalizacijų vėžio riziką ir sukelia daugybę kitų ligų.

„Nėra blogesnio pasiteisinimo už „blogus“ genus, lėtą medžiagų apykaitą ir stambius kaulus. Dietų mados keičiasi dažniau, nei oras Didžiojoje Britanijoje. Yra sukurta keli šimtai dietų, tačiau jei neprisiminsite fizikos, nei viena iš šių dietų nebus veiksminga“, – įsitikinęs M. Anglickis.

Specialistas primena, kad pirmasis termodinamikos dėsnis sako, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, o iš vienos rūšies virsta į kitą. Visą kalorijų perteklių gautą su maistu reikia sudeginti ir iškvėpti.

Vaistininkė J. Juodsnukytė sako, kad dažnai sutrikusio virškinimo priežastis – per didelis suvalgomo maisto kiekis. Pasak jos, per dieną organizmui reikia maždaug 2000 kalorijų, tačiau valgant greitą maistą net nepajuntame, kaip greitai šį kiekį viršijame. „Jeigu paskaičiuotume, tai 2000 kalorijų skaičiuojant vaisius, daržoves, mėsą – didžiulis kiekis maisto, jo per kartą nesuvartosi, bet jeigu matuosime mėsainiu ir bulvytėmis – tai vienas pavalgymas“, – sako ji.

Vis dėlto vaistininkė nuramina – maisto racione gali likti mažų „nuodėmių“, tačiau nereikia jomis piktnaudžiauti. Jeigu norite saldumynų verčiau juos valgykite ryte, o ant laužo keptus patiekalus – kartą per savaitę. Pasak J. Juodsnukytės, visiems kartais pasitaiko suvalgyti daugiau nei derėtų, tačiau tuo atveju padėti gali fizinis aktyvumas – pasivaikščiojimas lauke arba intensyvesni namų ruošos darbai.

Vilniaus Centro poliklinikoje pacientų diagnostikai pradėtas naudoti naujausios kartos, 1,5 teslos galingumo magnetinio rezonanso tomografas „Optima MR360“ („General Elektric“). Centro poliklinika yra vienintelė Lietuvos ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaiga, turinti tokį magnetinio rezonanso tomografą, kuriuo galės naudotis ne tik šios poliklinikos pacientai, bet ir kiti Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys asmenys. 

Naujoji aparatūra suteikia galimybę išgauti detalų minkštųjų audinių ir vidaus organų vaizdą, per trumpą laiką atlikti tomografiją sudėtingiausiais rėžimais ir smulkiais pjūviais, o taip pat vienu metu atlikti tyrimą ir gaunamų vaizdų rekonstrukciją. Ji padeda greičiau ir tiksliau nustatyti pacientų diagnozę ir paskirti optimalų gydymą. Išskirtinė naujojo Centro poliklinikos tomagrafo ypatybė – jis gali tiksliai ir anksti aptikti sąnarių degeneracinius pakitimus. Poliklinikai pasirašius susitarimą su Valstybine ligonių kasa, tyrimai naujuoju aparatu draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims atliekami nemokamai.

„Naujoji magnetinio rezonanso sistema padės mums greičiau ir tiksliau nustatyti pacientų diagnozę ir paskirti optimalų gydymą. Galime atlikti galvos smegenų, stuburo, sąnarių, kaulų, kremzlinio audinio, dubens, urogenitalinės sistemos, pilvo organų, kitus tyrimus ir tai padaryti labai saugiai – be kenksmingo jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) poveikio žmogaus organizmui. Tyrimai vyks greičiau: jie truks trumpiau, galėsime aptarnauti daugiau pacientų; tiksliau: bus atliekami naudojant kontrastines medžiagas ir 7 kartus stipresnį magnetinį lauką; detaliau: galima anksčiau įžvelgti ligos pradžią, galimybė stebėti pokyčių procesą, greičiau matomas atsakas į gydymą“, - sako Centro poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras.

Renginyje dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pasidžiaugė, kad naujas, efektyviai veikiantis tomografas prisidės mažinant eiles ne tik Centro poliklinikoje. Išsitirti nauju aparatu galės ir kitų poliklinikų pacientai su siuntimais, o šią paslaugą apsidraudusiems asmenims apmokės teritorinė ligonių kasa. 

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Centro poliklinikai linkėjo visada būti priekyje. „Visada esate priekyje pokyčių ir esate iš tų įstaigų, kurios neseka paskui, o atvirkščiai – yra pavyzdys daugeliui kitų įstaigų Vilniaus mieste ir Lietuvoje. O svarbiausia, pagrindiniai laimėtojai yra mūsų pacientai, kurie gauna gerą, kokybišką paslaugą vietoje ir laiku“, - pabrėžė meras.

Centro poliklinikoje jau nuo 2004 metų diagnostikai naudojama 0,23 teslos galingumo magnetinio rezonanso sistema „Signa Profile“. Ją poliklinika numato naudoti ir toliau, nes ji tinkama tam tikrais išskirtiniais atvejais – kai pacientas serga klaustrofobija, kai turi ypač didelį svorį, o taip pat ypač tinka mažiesiems pacientams – vaikams, nes tyrimo metu su jais gali dalyvauti ir šeimos nariai. Per 2014 metus su „Signa Profile“ buvo atlikta 3263 tyrimai.

Magnetinio rezonanso tomografija - vienas iš naujausių, pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje. Jos metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunamas detalus, gydytojui labai informatyvus vaizdas. Vienas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas atstoja daugybę kitų tyrimų, vizitų pas gydytojus ir sutaupo paciento laiką ir gali lemti gydymo sėkmę.

Naująją, apie 1,3 mln. eurų kainavusią magnetinio rezonanso sistemą „Optima MR360“ Centro poliklinika įsigijo paėmusi kreditą, dalį lėšų skyrė SAM iš valstybės investicijų programos. Pacientams, neapsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, tyrimas magnetinio rezonanso sistema „Optima MR360“ kainuoja 96,53 eurų.

Iškreiptas skonio pojūtis – vienas iš anemijos požymių. Tačiau kartais žmogus tai priima kaip natūralų dalyką. Štai viena pacientė reguliariai valgė kreidą, o savo gydytoją įtikinėjo, kad toks jos organizmo poreikis.

Nusilpus kraujui skaniu užkandžiu gali tapti ir molis, smėlis, dantų pasta, žalios kruopos ar tešla. Anemiją leidžia įtarti ir tokie simptomai: bendras silpnumas, išblyškusi oda bei gleivinės, atminties blogėjimas, dusulys, širdies skausmai, susilpnėjęs imunitetas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai ir kt.

Mažakraujystė diagnozuojama nustačius, kad kraujyje trūksta deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tuomet organizmas dūsta, žmogus pradeda jausti lyg išsunkta citrina. Negydoma anemija gali lemti daugybę lėtinių susirgimų bei privesti iki mirties.

„Dažniausiai nustatoma geležies stokos mažakraujystė. Ją nesudėtinga diagnozuoti. Tačiau daug geriau, kai pavyksta nustatyti slaptą jos formą. Tuomet geležies atsargos dar tik pradeda sekti ir kraują galima sustiprinti per vieną ar du mėnesius. Atsikratę anemijos žmonės stebisi sugrįžusiomis visaverčio gyvenimo spalvomis,– pastebėjo daug metų anemijos prevencines akcijas organizuojančios „Medicina practica“ laboratorijos gydytoja Gitana Skendelytė. 

Kiek organizmas turi geležies, iškart parodo feritino kiekio kraujyje tyrimas. Jeigu šio baltymo randama mažiau nei 15 mkg/l ir pacientas neserga lėtine liga, galima diagnozuoti slaptąją anemiją.

Tačiau Lietuvoje anksti nustatyti mažakraujystę realiai nėra taip lengva. Ji neturi aiškių požymių, o mūsų šeimos gydytojams paprastai tenka remtis bendruoju kraujo tyrimu. Šis leidžia pastebėti eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimą, bet organizmo geležies atsargos jau būna beveik išnaudotos. Tai reiškia, kad anemija jau įsibėgėjo.

Pernai Ligonių kasa pradėjo finansuoti ir geležies kiekio tyrimą, kuris leidžia tikslinti diagnozę. Bet geležies kiekis per parą labai svyruoja. Jis priklauso nuo išorinių faktorių: kada ir ką pacientas valgė, gėrė, kokiomis ligomis sirgo.

„Jei žmogui laiku niekas nepataria atlikti feritino tyrimą, mažakraujystė gali būti diagnozuojama vėlokai. Tuomet jos gydymas užtrunka pusmetį ar ilgiau. Norint gauti pilną informaciją reiktų reguliariai atlikti kompleksinį – bendrojo kraujo, geležies kiekio ir feritino – tyrimą“, – sakė gydytoja G.Skendelytė.

Beje, feritino kiekis kraujyje sekamas ir gydant geležies stokos anemiją. Jei jo daugėja, tuomet galime teigti, kad gydymas yra efektyvus ir anemija palaipsniui išnyks. Tuo tarpu bendrojo kraujo tyrimas gijimo požymius parodys tik po kokių trijų mėnesių, kai pilnai atsistatys eritrocitų ir hemoglobino kiekis.

„Medicina practica“ laboratorijos gydytoja atkreipė dėmesį, kad kraujas gali nusilpti ir dėl vitamino B12 bei folio rūgšties stokos. Ši anemija nustatoma atlikus homocisteino kiekio kraujyje tyrimą. Jeigu jo padaugėja, reikia susirūpinti. 

Vitamino B12 ir folio rūgšties, kaip ir geležies, gali pritrūkti dėl blogos mitybos, išaugusio šių medžiagų poreikio paauglystės ir nėštumo metu. Kraują silpnina ir ilgalaikis stresas, naktinis darbas, nepilnavertė vegetarinė dieta, gausus ciklinis kraujavimas, lėtinės ligos ir kt.

Nors įprasta manyti, kad mažakraujystė dažniausiai užklumpa moteris ir vaikus, bet rizikos grupei priskiriami ir pagyvenę žmonės, aktyviai sportuojantys vyrai. Lietuvoje anemija kasmet nustatoma apie 30 tūkst. žmonių. Kiek sergančių yra iš tikro, galime tik spėlioti.

Vasara – atostogų metas, todėl ištuštėja ne tik darbovietės, bet ir sumažėja eilės prie medikų kabinetų. Jeigu gerai jaučiatės ir norite taip jaustis visada, o per atostogas yra nors valandėlė laiko, pasitikrinkite sveikatą dėl pačių klastingiausių lėtinių ligų, kad paskui nebūtų netikėtumo – infarkto ar insulto, vėžio ar kepenų hepatito.

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, medicininių tyrimų laboratorijos direktorės medicinai Dangiros Babenskienės, pirmoji užduotis – išsiaiškinti, ko organizmui trūksta, kokie pakitimai vyksta, ar yra ligų užuomazgų, nors dar nieko nejaučiame. O gal priešingai, – jokios ligos negresia. Kad būtume saugūs ir negraužtų jokios abejonės dėl sveikatos, tai sužinoti verta.

Kodėl reikia atlikti kraujo tyrimus?

Gydytojos teigimu, žmogaus organizme nuolat vyksta biocheminės reakcijos. „Funkcionuojant įvairioms organizmo sistemoms (virškinamajam traktui, endokrininei ir kt.), į kraują išskiriamos medžiagos, kurių kiekis bei pokyčiai nustatomi atliekant laboratorinius kraujo tyrimus. Šių medžiagų kiekis bei pokyčiai leidžia įvertinti mūsų organizmo veiklą. Todėl atlikus kraujo tyrimus, galime įvertinti organizmo veiklą, atrasti pokyčius ar rizikos faktorius, kuriems veikiant gali išsivystyti liga. Tai yra didžiausia profilaktikos arba ankstyvosios ligų diagnostikos vertė, kai sužinoję apie gresiančią ligą, galime laiku imtis priemonių ir neretai išvengti netikėtos mirties. Pavyzdžiui, vyrai jau įprato reguliariai atlikti PSA tyrimą prostatos vėžio prevencijai“, - teigia Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai D.Babenskienė.

Ankstyvoji ligų diagnostika - svarbi

Pasak pašnekovės, labai dažnai pacientai kreipiasi pagalbos tik tada, kada jau pasidaro sunku gyventi dėl sveikatos sutrikimų. „Bėda ta, kad lėtinių ligų (širdies kraujagyslių, onkologinių, cukrinio diabeto, kepenų hepatitų ir kt.) simptomų ilgą laiką nejaučiame. Pirmieji pacientų skundai atsiranda tada, kai jau procesas būna toli pažengęs, liga jau komplikavosi. Deja, tokiu atveju - gydymas ilgas ir sudėtingas. Dažnai liga tiktai apgydoma, o pasekmės lieka visam gyvenimui. Tačiau anksti nustačius organizmo pakitimus arba pirmąsias ligos užuomazgas, ligą galime pažaboti ir visiškai pasveikti. Net ir onkologinės ligos, jeigu laiku diagnozuotos yra visiškai išgydomi, o vėžys jau senai nebereiškia mirties“, - kalba gydytoja.

Ką reikėtų pasitikrinti?

Medikai yra sudarę svarbiausių kraujo tyrimų rinkinius, kurie leidžia profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Tyrimai skirti pačių pavojingiausių, dažnai simptomų neturinčių, tačiau didelį mirtingumą sukeliančių ligų prevencijai. Šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti kartą per metus net ir gerai besijaučiant.

Medikai rekomenduoja šiuos svarbiausius kraujo tyrimus:

Bendras kraujo tyrimas įvertina: mažakraujystės (anemijos), geležies, vitamino B12 stokos riziką, kraujo ligos požymius, slapto kraujavimo galimybę, uždegimo požymius, alergijos požymius, kraujo krešumo rodiklius.

Kepenų fermentų tyrimai leidžia sužinoti, ar kepenys veikia gerai. Kepenų ligos dažnai lemia prastą savijautą ir blogą virškinimą. Negalavimų priežastis gali būti labai pavojingos ligos – tai virusiniai A, B, C hepatitai arba kiti kepenų pakenkimai.

Lipidograma. Padidėjęs cholesterolis ir pakitimai cholesterolio frakcijose lemia insultų ir infarktų susiformavimą. Liga dažnai baigiasi mirtimi.

Vėžio žymenis. Moterims rekomenduojami krūtų ir kiaušidžių vėžio žymenys, o vyrams – prostatos ir sėklidžių vėžio žymenys. Vėžys yra viena dažniausių mirties priežasčių, todėl itin svarbi ankstyvoji vėžio diagnostika.

Vasarą daug prakaituojant gali pritrūkti magnio ir kitų mikroelementų, todėl taip pat pasitikrinkite Mg, Ca, Na, K.

Vasaros atostogos – puikus metas papildyti vitamino D atsargas. Bet prieš tai pasitikrinkite, kiek jo turite. Rekomenduojama atlikti bendrojo vitamino D tyrimą. Vitaminas D svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, jis padeda sumažinti kaulų lūžių riziką. Be to vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai, imuninės sistemos veiklai palaikyti. Šio vitamino trūkumas siejamas su osteoporoze, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuninėmis ligomis.