Mieli klaipėdiečiai, Su Kovo 11-ąja, su mūsų visų Laisvės diena! Laisvė – tai ne duotybė, Laisvė – tai vertybė, kurią kasdien privalome puoselėti ir kurti.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena kartu yra ir vertybinis priminimas – apie atkūrimą, atgavimą to, kas anksčiau buvo prarasta, todėl turime suvokti, jog privalome labai saugoti, puoselėti, itin branginti ir ginti mūsų valstybės Laisvę ir Nepriklausomybę.

Tebūnie tai didžiausiu ir svarbiausiu kiekvieno doro piliečio tikslu! Ir ne taip svarbu, kur savo valstybę mylintis ir jos vertybes puoselėjantis pilietis gyvena: mylėti Lietuvą Tėvynę, ginti jos Laisvę ir Nepriklausomybę pridera visiems, visur ir visada.

Vytautas Grubliauskas

Klaipėdos miesto meras

Brangūs Klaipėdos rajono gyventojai,

Šiandien minime mums be galo svarbią datą – trisdešimt trečiąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Vykstančio karo kontekste kaip niekad gerai suvokiame, kokia trapi ir brangi yra laisvė, ir kokie laimingi esame, galėdami patys spręsti savo likimą.

Nuoširdžiai sveikinu visus su mūsų laisvės diena ir linkiu ta laisve naudotis itin atsakingai: su pagarba kiekvienam žmogui ir atsakomybe už savo veiksmus ir žodžius.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

„Šiandien viena iš ištikimiausių Ukrainos seserų – Lietuva – švenčia Valstybės atkūrimo dieną.

Man atrodo, kad Lietuva mums atidavė viską, o po to – viską, ką galėjo.

Priminsiu, kad Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas buvo pirmasis oficialus užsienio šalie atstovas, apsilankęs Ukrainoje po pernai vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos. Kyjivas tada dar buvo apsuptas, netoliese vyko kariniai veiksmai.

O kas liečia mane – man atrodo, kad niekur nesu tiek mylimas, kaip Lietuvoje.

Su švente, Lietuva. Ačiū“, – lietuviškai įrašą savo „Telegram“ kanale baigė O. Arestovičius. 

Juos O. Zelenska parašė feisbuke, iliustruodama jųdviejų su V. Zelenskiu nuotrauka.

„Dažnai sulaukiu klausimo: „Kaip pasikeitei per metus?“ Ir visada atsakau: „Jis nepasikeitė – jis tas pats, tas pats vaikinas, kurį sutikau, kai mums buvo septyniolika“.

Bet, iš tiesų, kažkas pasikeitė – šiomis dienomis šypsaisi daug mažiau. Pavyzdžiui, kaip šioje nuotraukoje... Linkiu daugiau priežasčių šypsotis. Ir to, ko labiausiai reikia, – visi tai žinome. Tavyje pakanka užsispyrimo. Svarbiausia turėti pakankamai sveikatos. Tad, prašau, būk sveikas! Noriu su tavimi šypsotis amžinai. Suteik man tokią galimybę!“ – prašė ji.

V. Zelenskis sausio 25-ąją švenčia 45-ąjį gimtadienį.

„Šiandien mūsų žvilgsniai ir mintys nukreipti į Klaipėdos kraštą, kuris prieš 100 metų buvo prijungtas prie Lietuvos. Arba kuris prisijungė. Arba buvo grąžintas. Arba atvaduotas. Dėl to ginčijasi ir ekspertai, ir mėgėjai. Ir visi savaip teisūs. Išties, suprasti, suvokti, įsisąmoninti 1923 metų sausio 15 dienos įvykius Klaipėdoje – ne taip jau paprasta“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, tai nebuvo tik kelių dienų sukilimas, gerai suplanuota karinė operacija ar tiesiog pavykusi diplomatinė kampanija. Todėl į Klaipėdos įvykius reikėtų žiūrėti per daugiabriaunę perspektyvą ir įvertinti šio krašto įtaką valstybės raidai.

„Sausio 15-osios įvykiai prasidėjo toli gražu ne 1923 ir net ne 1922 metais. O geografija neapsiribojo tik Didžiąja arba Mažąja Lietuva, bet nuvilnijo per Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitas Europos valstybes iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Įsijungė Lietuvos ir užsienio politikai, diplomatai. Vietos valdžia ir aktyvistai. Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, savanoriai ir patriotiškai nusiteikę civiliai, – sako V. Čmilytė-Nielsen. – Klaipėdos krašte savų interesų turėjo daug kas, bet mažai kas tikėjo, kad Lietuvai, kurios nepriklausoma valstybė tik stojosi ant kojų, – pavyks. Pavyko. Tąkart po kelių šimtų metų į Klaipėdą grįžo lietuviai. O Lietuva grįžo prie jūros. Šis įvykis neabejotinai yra vienas reikšmingiausių Lietuvos valstybės raidos etapų.“

Seimo pirmininkė savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino keliais įrašais, su kuriais pasveikino Lietuvos žmones su šventėmis.

Atkreipiamas dėmesys į Seimo sesijų emocijas, kurių netrūko.

„Taip, emocijų netrūko ir šioje sesijoje, į pabaigą buvo karštesnių posėdžių, bet tai tik parodo, kad mūsų parlamentas gyvas, o politikus, lygiai kaip ir visus kitus, veikia šių metų įtampos“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Atkreiptas dėmesys į nuveiktus darbus Seime, konstatuojama, kad šiais metais skirtos rekordiškai didelės lėšos gerinti aplinkosaugai ir atsinaujinančiai energetikai.

Moteris tiki, kad „šviesios mintys įveiks tamsesnes“.

O jau kitame įraše Seimo pirmininkė dalijosi akimirkomis iš šeimyninio gyvenimo: nuotraukai pozuojama kartu su vaikais ir iškeptais sausainiais.

Oficialiame sveikinime V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį į šeimos svarbą, namų šilumą ir viltį.

Išeinantys metai nebuvo lengvi, bet mes garbingai išstovėjome. Buvo ir vidaus įtampų, ir iššūkių, atėjusių iš išorės, bet nesutrikome, tapome atsparesni, apdairesni.

„Mielieji,

Šį vakarą, kai su savo šeima, artimiausiais draugais sėsime prie Kūčių stalo, noriu visiems palinkėti šviesių ir ramių švenčių.

„Kaip vis dėlto gera turėti namus“, – viename gražiausių savo eilėraščių rašė jautraus lyrinio talento poetas Algimantas Baltakis, deja, palikęs mus šių metų pavasarį.

Mes turime namus, savo šalį, savo valstybę, galime patys tvarkytis pagal savo tradicijas ir supratimą. Karo, visa naikinančios agresijos akivaizdoje supranti, kokia tai yra vertybė, kaip ją reikia saugoti ir puoselėti.

Išeinantys metai nebuvo lengvi, bet mes garbingai išstovėjome. Buvo ir vidaus įtampų, ir iššūkių, atėjusių iš išorės, bet nesutrikome, tapome atsparesni, apdairesni.

Savo namų šiluma noriai dalijomės su tais, kurie jos neteko.

Diskutavome ir kartais karščiavomės, tačiau nesusipriešinome.

Tai leidžia su viltimi žvelgti į ateinančius metus.

Susėdę prie šventinio stalo užžiebkime žvakutę ir prisiminkime tuos, kurie priklauso mūsų namams ir kurių su mumis nebėra. Tuos, kurių dėka esame čia, tarp savo sienų.

Tai atvers mūsų širdis ir sustiprins pasiryžimą.

Kaip sakė poetas, „kol žiburys lange, man tie namai priklauso“.

Tegu tas vilties žiburys taps ateinančių metų ženklu!

Ramių Jums Kalėdų ir šviesių Naujųjų metų!“

„Kūčių vakaras visada atneša tą taip trokštamą šilumos ir jaukumo nuojautą. Laukdami Didžiojo gimimo stebuklo, ypač gerai suvokiame, koks gražus ir nepakartojamas yra Gyvenimas. Apglėbia ramybės jausmas, kad viskas bus gerai... Pasaulyje, Tėvynėje, mūsų namuose“, – sakoma prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės sveikinime.

„Juk mums reikia tiek nedaug – taikos, brangiausių žmonių šypsenos ir švelnaus prisilietimo. Dar – truputėlio sėkmės ir šviesos“, – teigia pirmoji šalies pora.

Ji ragina stabtelėti, susikaupti ir pasidžiaugti buvimo kartu akimirkomis bei tęsti „skrydį, kurio vardas – Lietuva“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiemetinės Kalėdos ypač priminė, kaip gera turėti namus.

Apglėbia ramybės jausmas, kad viskas bus gerai... Pasaulyje, Tėvynėje, mūsų namuose.

„Šį vakarą, kai su savo šeima, artimiausiais draugais sėsime prie Kūčių stalo, noriu visiems palinkėti šviesių ir ramių švenčių. „Kaip vis dėlto gera turėti namus“, – viename gražiausių savo eilėraščių rašė jautraus lyrinio talento poetas Algimantas Baltakis, deja, palikęs mus šių metų pavasarį. Mes turime namus, savo šalį, savo valstybę, galime patys tvarkytis pagal savo tradicijas ir supratimą. Karo, visa naikinančios agresijos akivaizdoje supranti, kokia tai yra vertybė, kaip ją reikia saugoti ir puoselėti“, – teigia ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat ragino šventiniu laikotarpiu dar aiškiau suvokti, kiek daug turime, už ką galime būti dėkingi.

„Man Kalėdų esmę labiausiai atskleidžia Bučoje, Ukrainoje, papuošta eglė, kurią įžiebia ne lemputės, bet vietos gyventojų širdys. Tai stiprus vilties pergalės prieš bet kokią tamsą simbolis“, – sako ji.

Pasak Vyriausybės vadovės, švenčiant Kalėdas negalima pamiršti ir paramos Ukrainos žmonėms.

„Švęskime Kalėdas kupini meilės, tikėjimo ir atjautos tiems, kam dabar ypač sunku. Remkime Ukrainos žmones tuo, kuo galime. Tai geriausia dovana žmogiškumui ir vilčiai, kad drauge galime prasklaidyti net tamsiausius debesis. Puoselėkime dovanojimo dvasią, nes dalydamiesi visada stiprėjame“, – teigia ji.

Brangūs klaipėdiečiai, miesto svečiai, AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės darbuotojai ir partneriai,

besibaigiantys 2022-ieji pasauliui nepagailėjo skaudžių įvykių bei iššūkių, kurie giliai įsirėš ne tik istorijos puslapiuose, bet ir mūsų visų atmintyje. Nepaisant lydėjusių sukrėtimų, tikiu, kad kiekvienas, apžvelgdamas praskriejusius metus, atrasime, kiek daug gero nuveikėme ar pasiekėme, ir būtent tai mus skatins nesustoti, eiti į priekį, įkvėps naujiems darbams bei brandiems sumanymams.

AČIŪ tariu visiems, prisidedantiems prie mūsų įmonių grupės sėkmės ir pažangos – darbuotojams, kurie yra vertingiausia mūsų bendrovės dalis, už kasdienį sunkų darbą, partneriams už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.

Nepraraskime vilties ir tikėjimo ne tik magišku šventiniu laikotarpiu, bet ir visais 2023-iaisiais metais. Branginkime, saugokime ir džiaukimės tuo, ką turime, o laimę stenkimės atrasti kasdienio gyvenimo smulkmenose.

Taikos, santarvės, sveikatos bei gerovės ateinančiais metais!

Nuoširdžiai,

Arnoldas Šileika, generalinis direktorius

Mielieji,

sulaukėme gražiausių metų švenčių – šv. Kūčių ir Kalėdų. Į namus kartu su artimiausiais žmonėmis sugrįžo baltas šventinis jaukumas, šiluma ir brangiausi prisiminimai.

Linkiu kuo daugiau savo dėmesio ir laiko skirti šeimai, draugams bei kolegoms. Kurkime brangius prisiminimus kasdien. Su viltimi žvelkime į Naujuosius metus, ir tegul jie būna pilni reikšmingų darbų, asmeninių ir profesinių laimėjimų.

Šilčiausios mintys ir geriausi linkėjimai. Gražių šv. Kalėdų ir artėjančių Naujųjų metų!

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sveikinime pabrėžė Lietuvos kariuomenės profesionalumą, modernumą.

„Be tiesioginės misijos saugoti, ginti Lietuvos valstybę ir žmones, mūsų kariuomenei tenka vis daugiau naujų uždavinių. Nuo pajėgų modernizacijos, karių sąlygų gerinimo iki įvairiapusės pagalbos Ukrainai, kibernetinio saugumo užtikrinimo, tarptautinių misijų ir operacijų“ – teigė parlamento vadovė.

„Reikia pasakyti, kad kartu su NATO sąjungininkais jūs šiuos uždavinius įveikiate labai profesionaliai. Ačiū, kad galime jaustis saugūs ir pasitikėti jumis. Su Lietuvos kariuomenės diena!“ – sakė ji.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kariams linkėjo stiprybės sergint Lietuvos laisvę.

Ačiū, kad galime jaustis saugūs ir pasitikėti jumis.

„Nuoširdžiai sveikinu karius, savanorius ir visus krašto apsaugos rėmėjus Lietuvos kariuomenės dienos proga ir linkiu ypatingos stiprybės saugant mūsų visų laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Vyriausybės vadovės sveikinime.

Premjerė taip pat teigė, kad Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste reikia būti pasiruošus gintis.

„Gyvename sudėtingu, nerimo ir grėsmių, kurias sukėlė Rusijos agresija, persmelktu laikotarpiu. Tai priminimas mums visiems, kad iškovotą laisvę reikia branginti, aktyviai ją saugoti ir būti visada pasirengus jos gynybai“, – sakė ji.

„Šiandieninė Lietuvos kariuomenė – tvirtas valstybės saugumo garantas, patikima NATO partnerė. Moderni ginkluotė, profesionalus pasirengimas, o svarbiausia – kovinis ryžtas ir ištikimybė Tėvynei duotai priesaikai sukuria galingą ir nenugalimą jėgą“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-ąją. Šią dieną 1918 metais tuometinis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėta kurti šalies kariuomenė.