Viskas buvo kaip visada: šoko vaikų būreliai, kažkas deklamavo eiles (atrodo, S. Gedos ar S. Nėries), žodį tarė funkcionieriai, savąsias fonogramas atliko kažkoks vietinis dainininkas (rodos, dalyvavęs „Kelyje į žvaigždes“ ar „Duokim garo“), o Švietimo skyriaus tarnautojos lingavo į taktą, judindamos išpuoselėtas šukuosenas.

Viskas buvo taip pat nuobodu kaip ir kasmet, tačiau vienos ugdymo įstaigos atstovai paliko itin nemalonų įspūdį.

Tos įstaigos vaikai (13–16 m.), išrikiuoti kampe, bene visą laiką šurmuliavo, cypė (kalbant kapelionui), švilpė (vietinės reikšmės dainininkui atliekant fonogramas), šokinėjo ir vaipėsi.

Gali nepatikti lietuviška popmuzika ar rugsėjo 1-osios pompastika, tačiau ar žmonės, kurių mokykla imituoja militaristinį stilių, neturėtų elgtis santūriau?

Ar to tikėjosi tėveliai, atiduodami ten savo vaikus? „Tikiuosi, kad iš jo padarys žmogą“, – pasakė vienas mano draugas, nusprendęs leisti į tą įstaigą savo atžalą.

Taip, kalbu apie vaikus iš „tos“ įstaigos vadinamojo Rybporto rajone. Atsimenu, kaip prieš daugelį metų buvo iškelta militaristinės, jūrinę kultūrą puoselėjančios ir patriotizmą skatinančios mokyklos idėja ir kaip ji sunkiai stūmėsi kelią realizacijos link.

Nors idėja sukurti Klaipėdoje įstaigą, kurį „keptų“ patriotiškus piliečius, buvo tikrai puiki, jau kurį laiką sklinda nemalonios kalbos apie tą mokyklą. Kalbėta, kad ten tėvai sugrūdo asocialaus elgesio požymių turinčius ir net sutrikusios raidos vaikus.

Kalbama ir apie kai kurių pedagogų pasitraukimus iš tos įstaigos, ir įvairias vidaus intrigas. Beje, mano pažįstamas, kurį anksčiau minėjau, nusprendė atsiimti savo vaiką.

Iki šiol nenorėjau patikėti tomis kalbomis, tačiau, per šią Rugsėjo 1-osios šventę pati pamačiusi savo akimis tų vaikų elgesį, buvau priversta pripažinti, kad jos gali būti teisingos. Draskydamiesi it laukiniai banderlogai iš džiunglių, šie uniformuoti vaikai priminė visų militarizuotų valstybės institucijų parodiją, o ne patriotiškai nusiteikusius piliečius.

Vis dėlto tai dar ne viskas. Neseniai teko betarpiškai bendrauti su keliais šios įstaigos pedagogais. Pasisukus kalbai apie politiką, pribloškė agresyvus klausimas: „O ką gero paprastam žmogui davė ta laisvė ir laisva Lietuva?“

Teko išklausyti proputiniškos propagandos dozę, po kurios jau kilo klausimas, kokiais patriotais vaikus gali išauklėti tokie pedagogai? O gal tai būsimųjų „Wagner“ samdinių ruošimo centras? Kaip galėjo atsitikti, kad mokykloje įsiveisė tie, kurie nepriklausomybės vaikus veda A. Lukašenkai ir V. Putinui palankia linkme?

Kaip ten bebūtų, manau, kad šis klausimas nusipelnė žymiai rimtesnio žurnalistų, politikų ir visuomenės dėmesio. Gal paaiškės, kad šis projektas nenusisekė ir jo reikėtų atsisakyti?

„Studentų himnas išsako mūsų įsipareigojimą Respublikai – bendrajam gėriui, kurį įkūnija nepriklausoma demokratinė valstybė. Kuo aktyviau į bendrojo gėrio kūrybą įsitraukia aukštojo mokslo institucijos ir visa akademinė bendruomenė, tuo visa valstybė stipresnė ir geriau pasirengusi reaguoti į ateities iššūkius“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, jog studentų himnas „Gaudeamus“ yra giesmė jaunystei ir jaunatviškam entuziazmui, be kurio sunku įsivaizduoti studijų laikotarpį. Anot jo, ne mažiau svarbu, kad „Gaudeamus“ pagerbia mokslininkus, kurie kuria, kaupia, saugo ir perduoda neįkainojamas žinias – bet kurios aukštosios mokyklos pagrindą.

G. Nausėda taip pat teigė, jog siekdami ateityje klestėti nepriklausomoje Lietuvoje, turėsime vis daugiau ir tiksliau investuoti į aukštąjį mokslą.

„Nuolatinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje ne mažiau svarbu pažinti Lietuvos, kaimyninių šalių bei viso pasaulio kultūros paveldą. Nepaklysti audringuose permainų vandenyse mums padeda lietuviška tapatybė, kurią didele dalimi maitina praeities studijos“, – teigė prezidentas.

Daugybė naujokų

Kauno „Saulės“ gimnazijos, kurioje lankėmės naujųjų mokslo metų pirmąją dieną, gimnazistai rinkosi jaukiame savo kiemelyje.

„Gimnazijoje mokslo metus pradeda 990 mokinių. 250 jų tai bus pirmi mokslo metai mūsų mokykloje, todėl tikrai nebus lengva, reikės priprasti prie aplinkų, pasikeitusių mokytojų reikalavimų, susirasti draugų. Gimnazijai šie metai ir taip išskirtiniai, mes šventėme 100 metų veiklos jubiliejų. Mokytojų taip pat laukia nauji iššūkiai, nes numatyti atnaujinto ugdymo turinio pokyčiai ir tarpiniai patikrinimai“, – „Kauno dienai“ kalbėjo gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė.

Anot jos, yra šiek tiek nerimo dėl techninių galimybių tarpiniams patikrinimams, dėl to, su kokiais iššūkiais mes susidursime, kiek laiko ir žmogiškųjų išteklių reikės jiems įveikti.

„Viliamės gauti rekomendacijas, dalyvauti bandymuose ar pan. Mokiniams reikia praktinių įgūdžių – matytume tai kaip esminį iššūkį. O dėl atnaujinto ugdymo turinio – svarbiausia nuoseklumas ir susitarimas tarp mokytojų – ko ir kaip mokyti. Šis susitarimas ir kompetencijų ugdymu grįstas mokymas egzistuoja Kauno „Saulės“ gimnazijoje jau ne vienerius metus ir tai leidžia kryptingai judėti į priekį“, – teigė S. Drazdavičienė.

Po šventės „Saulės“ ir J. Jablonskio gimnazijų mokiniai rinkosi į šv. Mišias Kauno Prisikėlimo bazilikoje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nusikėlė į Paryžių

Kauno dailės gimnazijoje Mokslo ir žinių diena atšvęsta teatralizuotai. Vieni tapo vienos dainos miuziklo po atviru dangumi „Po Paryžiaus dangum“ dalyviais, kiti – paryžiečiais.

Aprangos kodo – XX a. pradžios Paryžiaus mada – paisė dauguma mokinių. Žaidimui pasidavė ir mokytojai.

Įspūdingos dekoracijos ir sceniniai kostiumai, muzikinis takelis ir originalus scenarijus vertė šypsotis ir gėrėtis gimnazijos bendruomenės išradingumu, įdėtu darbu.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

3215 pirmokų

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė portalą kauno.diena.lt informavo, kad šiemet į pirmąją klasę Kaune sugužės 3215 pirmokų. Miesto ugdymo įstaigas lankys 2240 dvyliktokų. Tikslus pedagogų skaičius bus žinomas spalio mėnesį, tačiau, savivaldybės turimais duomenimis, šiomis dienomis iš viso darbuosis apie 2300 mokytojų.

„2023–2024 mokslo metais Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (0–12 klasėse) planuojama ugdyti 34966 mokinius. Palyginus su praėjusiais metais, prognozuojamas didėjimas – 871 mokiniu“, – palygino vedėja.

Anot jos, naujieji mokslo metai bus pilni darbų, iššūkių, patirčių ir žinių. „Linkime, kad pamokos neprailgtų, o kiekviena mokslų diena skatintų tobulėti, būti kūrybiškiems ir smalsiems. Sėkmingų naujų mokslo metų, naujų žinių, idėjų bei atradimų!“ – linkėjo O. Gucevičienė.

Vedėja vardijo, kad iš mokinių tikisi sėkmingo jų tobulėjimo, pasiekimų augimo. „Iš mokyklų vadovų, mokytojų ir tėvelių tikimės ryžto, kantrybės nugalint iššūkius bei puikių veiklos rezultatų. Labai vertiname mokytojų aktyvumą ir kūrybiškumą darbe, naujovių taikymą ir, žinoma, – nenuilstamą darbą auginant jaunąją kartą bei jų vertybes“, –  sakė O. Gucevičienė.

Naujas vaikų lopšelis-darželis

Vienos švietimo ir ugdymo įstaigos skaičiuoja veiklos metus, viršijančius šimtmetį, kitos savo veiklą tik pradeda.

Kauno miesto savivaldybė pasidalijo žinia, kad vietų trūkumo klausimus vaikų darželiuose jau senokai išsprendęs Kaunas Rugsėjo 1-ąją atidarė dar vieną šiuolaikišką ugdymo įstaigą – lopšelį-darželį „Pelėdžiukas“.

„Prieš 60 metų Vilijampolėje, Jūratės g. 19, iškilęs pastatas sulaukė konversijos. Įstaiga iš viso talpins 160 vaikų – devynias grupes. Čia įrengta virtuvė, funkciškai suskirstytos erdvės, sutvarkyta ir žaidimams pritaikyta aplinka“, – nurodė savivaldybės atstovai.

Mokslo ir žinių dieną mažųjų kauniečių laukė kojūkininkai „flamingai“, muilo burbulų šou ir kitos linksmybės.

„Pernai mes šventę atgaivinome, šiemet tęsiame tradiciją ir, labai tikiuosi, tęsime ją ateityje“, – sako senovės dienų Merkinėje entuziastas, „Merkinės fabriko“ įkūrėjas, keliautojas ir kulinaras Vytaras Radzevičius.

Kaip skelbia organizatoriai, pirmasis istorijos festivalis Lietuvoje buvo surengtas Merkinėje 1935 metais ir pritraukė tūkstančius žmonių iš visos šalies – dalyvavo tuometinis šalies prezidentas Antanas Smetona, kiti svečiai.

Pasak pranešimo, tuomet vėliavomis su Vyčiu, prezidento, Vinco Kudirkos, Žemaitės, Daukanto paveikslais, žalumynais išpintomis arkomis, nuo balkonų nuleistais kilimais miestelis pasitiko Čiurlionio galerijos direktorių Paulių Galaunę, etnografą Igną Končių, dailininkus Antaną Tamošaitį ir Česlovą Liutiką.

„Kaip jau nuo 1934 metų Klaipėdoje rengiama Jūros šventė skatino stiprinti Lietuvos – jūrų valstybės idėją, taip 1935 metais Merkinėje įvykusi pirmoji Senovės dienų šventė, formuodama valstybės paveldo pažinimo kultūrą, skatino stiprinti valstybės ir visuomenės identitetą“, – sako archeologas, architektūros istorikas Žygimantas Buržinskas.

Merkinės krašto muziejaus direktorius Ž. Buržinskas pažymi, kad būdamas ryškiausiu pietų Lietuvos istorijos centru miestelis sugrąžina senovės dienų tradiciją. Šventei jis rengia paskaitą, kurioje plačiau papasakos apie senovės dienų atsiradimo Merkinėje aplinkybes ir šventės tradicijas.

Senovės dienų metu šeštadienį ir sekmadienį šalia Merkinės dvarvietės bursis tautodailininkai ir amatininkai, pristatys festivalio svečiams savo kūrybą, rankų darbo dirbinius, savo ruoštą maistą.

LNK kalbinti praeiviai dalijosi, kaip švęs Žolinę.

„Dirbsiu. Kirpykloje turiu daug klientų per Žolinę“, – teigė viena pašnekovė.

„Važiuosime į gamtą rinkti žolių, maudytis. Pinsim vainiką, papuošim. Nueisim ir į bažnyčią, yra atlaidai, didelė šventė“, – sakė kalbinta senjorė.

„Orai bus puikūs. Aš pati gyvenu Anglijoje ir pasisekė pagauti lietuvišką saulę. Važiuosime aplankyti šeimą, šeimos būry švęsime Žolinę“, – dalijosi praeivė.

„Kepsime šašlykus. Vilniuje būsime. Tiesiog pasidžiaugiame laisvadieniu“, – sakė vyriškis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Artimiausiomis dienomis prognozuojamas karštis. LNK kalbintas Žirmūnų paplūdimio gelbėtojas Genadijus pasakojo apie saugumą prie vandens.

– Ar tikitės daug žmonių, pilno paplūdimio?

– Taip, žada gerus orus. Bus daug žmonių.

– Poilsiautojai turi daug planų. Žolinė jums bus intensyvi darbo diena?

– Mes – kaip visada pasiruošę, dirbame pastoviai.

– Kam labiausiai norisi pakartoti tą bendrą informaciją apie saugumą?

– Tėvams. Su tėvais kalbame, kad sudrausmintų vaikus. Vaikai reikalauja daugiausiai dėmesio.

– Kreipiamės į tėvelius. Ko jiems reikėtų nepamiršti?

–  Būna, kad tėvai eina savo reikalais, vaikai savo. Reikėtų nepamiršti, kad atėjo su vaikais ir nepamesti jų iš akių.

Bendrystės šventė

Šiuos renginius Interaktyvioje vasaros skaitykloje Karlskronos aikštėje organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka. Tai tarsi nedideli ir jaukūs vienos dienos festivaliai su to krašto žmonėmis, tarme, kulinarija, daina, kultūrinėmis edukacijomis, išryškinančiomis to krašto bruožus.

„Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas išskirtinis, ir mes tą išskirtinumą siekiame pabrėžti. Tačiau kartu mes esame ta pati Lietuva, galinti didžiuotis savo turtinga praeitimi, istorija, kultūra, kurią privalome puoselėti ir išsaugoti. Šišioniškiai – senieji Klaipėdos krašto gyventojai, todėl, minėdami Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, savo dėmesį ir pagarbą skyrėme būtent jiems“, – sakė Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja, renginio iniciatorė Loreta Liutkutė.

„Šiandien įvyko bendrystės šventė“, – džiaugėsi Pamario krašto balsas, poetas, žuvienės čempionato sumanytojas Marijus Budraitis.

Pamario krašto edukacijos

Visos dienos kultūrinėse veiklose apsilankė daugiau nei tūkstantis žmonių. O veiklų būta įdomių. Štai 3D virtuali realybė „Žvejo batuose“ besidominčius nukėlė tarsi į tikrą Pamario krašto žvejybą. Buvo galima stebėti, kaip stintos gaudomos keseliais, čia pat ruošiamos maistui, kepamos ir ragaujamos.

Salos etnokultūros ir informacijos centras mokė pasigaminti suvenyrinius laivelius – venterines valtis edukacijoje „Parbėg laivelis“. Jos metu supažindinta, kokiais mediniais laivais plaukiota Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, kaip ir iš ko jie buvo statomi, ar visi laivai buvo naudoti tik žvejybai. Knygų mėgėjai su edukatore Ramune nusipynė skirtukus Pamario motyvais.

Šišioniškių diena pristatė senųjų Klaipėdos krašto gyventojų tradicijas. Organizatorių nuotr.

Žiūrovus sužavėjo Usėnų seniūnijos etnografinio teatro „Negelys“ (vadovė Jūratė Daugalienė) spektaklis „Improvizacijos Ėvės tema“. Rašytojos Ievos Simonaitytės lūpomis papasakota istorija apie mažosios Ėvikės kelią iki didžio pripažinimo sulaukusios Ėvės. Aktoriai supažindino su stipriais, gyvenimo užgrūdintais, atkakliais lietuvininkais. Spektaklio scenas pagyvino dainos, šokiai ir šišioniškių tarmė, kuo toliau, tuo labiau tampanti egzotine, nes mažai ja kalbančiųjų, daug kam negirdėta. „Mes pykstame, kai kas nors pasako, jog šišioniškių pavadinimas kilo nuo Šyšos upės. Ogi ne! Būtent šišioniškiai vietoj žodelio „čia“ sakydavo „šiš“, nuo to ir kilo mūsų pavadinimas“, – su šypsena pasakojo šišioniškis, jau daugelį metų gyvenantis Klaipėdoje.

Aidėjo muzika

„Sveiki atvykę į karališkąjį miestą – Klaipėdą“, – svečius pasveikino Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė. Sveikinimais ir dovanomis prasidėjo skambiausia vakaro dalis – šišioniškių koncertas „Vėjų dainos“, kuriame muzikavo solistai Valdas Lacko, „Nerijos“ atstovas šilutiškis Egidijus Jovaiša, ansamblis „Karčema“ ir jo siela Vygantas Stoškus. Renginio vedėjas M. Budraitis koncerto intarpuose pristatė šišioniškių gyvenimo būdą, senuosius žvejų amatus, Pamario krašto istoriją ir kultūrą, Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogo pasaulyje, laivybos Kuršių mariose tradicijas ir plokščiadugnes burines valtis – kurėnus.

Šišioniškių diena pristatė senųjų Klaipėdos krašto gyventojų tradicijas. Organizatorių nuotr.

Išragauta net 300 porcijų pačios skaniausios žuvienės, kurią gamino žymus Rusnės žvejys Algimantas Dirsė. Svečiai, dainininkai ir žvejai entuziastingai kvietė į Rusnės festivalį, vyksiantį rugpjūčio 4 ir 5 d., ir Žuvienės virimo čempionatą, rengiamą rugsėjo 2 d. taip pat Rusnėje.

Organizatoriai dėkingi renginio partneriams – Salos etnokultūros ir informacijos centrui, Šilutės turizmo informacijos centrui, VO „Forumas“, asociacijai „Pamario vakarai“, kaimiškos muzikos klubui „Karčema“.

Progai – ypatinga vėliava

Klaipėdos miesto gimtadienis neretai sutapdavo su Jūros švente, tačiau šiemet jis bus minimas kiek atsikvėpus nuo tradicinės Klaipėdos vasaros fiestos.

Pernai seniausias Lietuvos miestas gausiais renginiais minėjo 770-ies metų sukaktį.

Šiemet šventė bus kuklesnė nei jubiliejiniais metais.

Šventinė programa prasidės rugpjūčio 1-ąją vidurdienį, kai skambant Klaipėdos brass kvinteto garsams ant išlikusio pilies bastiono suplevėsuos gerokai didesnė nei įprasta miesto vėliava, kuri čia pakeliama tik ypatingomis progomis.

Pasak istorinių šaltinių, XIII a. viduryje Livonijos ordino riteriai pasiekė kuršių apgyvendintą teritoriją tarp dabartinės Klaipėdos ir Kretingalės.

1252 m. ordinas užėmė vietovę prie Dangės upės žiočių ir drauge su Kuršo vyskupu rugpjūčio 1 d. raštu patvirtino susitarimą statyti čia pilį.

Šalia jos pradėjo kurtis miestas, pavadintas Mėmeliu. Tai – šiandieninė Klaipėda.

Ant išlikusio pilies bastiono suplevėsuos gerokai didesnė nei įprasta miesto vėliava.

Miestiečiams ir svečiams

Rugpjūčio 1 d. nuo 12.30 iki 18 val. aikštelėje prie įėjimo į Pilies muziejaus šiaurinę kurtiną vyks edukacinis renginys, pristatantis Klaipėdos miesto ir krašto gyventojų tradicijas, papročius, gyvenimo būdą.

Improvizuotoje turgavietėje: kafijos, vofelių ir sūrio ragavimas, muzikos instrumentų gamyba, žvejybos amato pristatymas, metalo kalyba ir kt.

Lankytojams bus priminti svarbiausi, įdomiausi miesto istorijos momentai.

Čia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkams talkins kolegos iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kartu su etnologu Jonu Kavaliausku.

Pagerbs nusipelniusiuosius

Antradienį 17 val. piliavietės aikštėje bus galima stebėti Klaipėdos miesto kultūros magistro žiedų ir garbės piliečio ženklo įteikimo ceremoniją.

Šiais metais garbingą uostamiesčio kultūros magistrų sąrašą papildys trys iškilios asmenybės.

Tai dviejų nevyriausybinių Klaipėdos teatrų – Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ – įkūrėjas, režisierius, scenos menų pedagogas, aktorius Valentinas Masalskis, Lietuvos jūrų muziejaus ilgametė direktorė, Lietuvos – jūrinės valstybės identiteto formuotoja, jūrinės kultūros projektų iniciatorė Olga Žalienė bei menotyrininkas, pedagogas Petras Šmitas (po mirties).

Jei šiandien miesto tarybos posėdyje bus pritarta Klaipėdos garbės piliečio vardo suteikimui Vytautui Čepui (pirmajam Klaipėdos miesto tarybos pirmininkui), įvyks ir dar viena pagerbimo ceremonija.

Vakaro šurmulį Klaipėdos pilies kieme pratęs populiariosios klasikos grupės „Il Senso“ koncertas. Jame nuo 18 val. skambės sopranų Indrės Anankaitės, Ievos Barboros Juozapaitytės ir tenorų Laimono Bendaravičiaus bei Kasparo Damulio atliekamos melodijos.

Šias emocijas šventės dalyviams sukėlė ir specialiai renginiui pirmąkart sukurta unikalios koncepcijos erdvė – alaus sodas, ir išskirtinė edukacinė programa, šiemet sutelkta į aludarystės meno pažinimą įvairiomis formomis.

Kaune įsikūręs „Volfas Engelman“ aludarystės kvartalas liepos viduryje tradiciškai prisipildo šurmulio, pozityvios energijos ir puikios nuotaikos. To priežastis – bravoro organizuojama Tarptautinė aludarių diena, šiemet vykusi jau šeštą kartą.

Tradiciškai nealkoholinio alaus statinaitės kelionė po Kauno miestą prasidėjo Rotušės aikštėje – į šventę ji buvo atvežta su istorinių automobilių kortežu. Šventinį maršrutą vainikavo simbolinis statinaitės atkimšimas ant renginio scenos ir sveikinimo žodžiai „Volfas Engelman“ aludariams – Petrui Sadovskiui ir Giedriui Valančiui.

Tokia ilgametė renginio tradicija sukūrė jau patikrintą šventinio vakaro receptą. Tačiau bravoro tikslas – kaskart nustebinti šventės svečius. Atrodo, kad tai pavyko padaryti ir šiais metais. Atkimšę alaus statinaitę, šventės organizatoriai pakvietė aplankyti unikalią renginio erdvę – alaus sodą (vok. biergarten). Ji šiemet buvo sukurta pirmąsyk ir tapo pagrindiniu viso vakaro traukos centru.

Anot „Volfas Engelman“ Alaus kompetencijų centro koordinatorės Audronės Saulėnienės, tokios erdvės idėja atsirado Bavarijoje XIX amžiuje. Nuo to laiko visoje Vokietijoje šie sodai tapo itin populiari pasisėdėjimų vieta, sukviečianti žmones atsigaivinti gėrimais, atsinešti savo užkandžių ir tiesiog mėgautis vienas kito draugija.

„Volfas Engelman“ nuotr.

„Šiemet bravoras švenčia 170-ąjį savo veiklos jubiliejų. Jo proga pavasarį pasirašėme partnerystės sutartį su Bavarijos princu – Jo Karališkąja Didenybe Luitpold Prinz von Bayern – ir monarcho valdoma įmone „König Ludwig International“. To rezultatas – pradėtas virti karališkas gėrimas, o kartu mūsų bravoro paskelbimas oficialiu bavariškų tradicijų ambasadoriumi Lietuvoje. Todėl Aludarių dienai sukūrę šį alaus sodą, šventės dalyviams norėjome pristatyti ne tik karališką gėrimą, bet ir kuo ypatinga Bavarija, kurie krašto papročiai yra patys unikaliausi. Džiaugėmės, kad žmonės tai įvertino, noriai naujoje erdvėje leido vakarą ir degustavo šventinius gėrimus“, – pasakojo A. Saulėnienė.

Šio renginio esmė yra aludarystės meno pristatymas kuo platesniam žmonių ratui. Todėl šiemet didelę dalį šventės nusprendėme skirti edukacijai.

Jos teigimu, specialiai šių metų šventei bravoro aludariai P. Sadovskis ir G. Valančius išvirė keturių rūšių kraftinius gėrimus. Šie gėrimai stebino vasariškais skoniais su pasiflorų, kavos, juodųjų serbentų natomis. Tačiau šventės dalyviams pasiūlytos ne tik jų degustacijos – svečių laukė ir žaidimai, atrakcijos, o ypač didelį smalsuolių būrį suviliojo ekskursijos po didįjį bravorą.

„Šio renginio esmė yra aludarystės meno pristatymas kuo platesniam žmonių ratui. Todėl šiemet didelę dalį šventės nusprendėme skirti edukacijai. Mums svarbu parodyti, kad bravore gaminamas gėrimas turi savo vartojimo kultūrą, o gėrimo gamyba – savitų paslapčių ir subtilybių. Pristatydami jas, pakvietėme į ekskursijas po didįjį bravorą, paruošėme edukacinę programą. Smagu, kad visa tai sulaukė ne mažesnio susidomėjimo nei tradicinės vakaro linksmybės“, – sako A. Saulėnienė.

„Volfas Engelman“ nuotr.

Renginio šventę vainikavo DJ Jovani, Augustės Nombeko ir Kastyčio Kerbedžio pasirodymai. „Aludarių diena kasmet auga ir ji tapo ne tik gražia miesto tradicija, bet ir puikiu kultūros, edukacijos, bendruomenės renginiu. Šie metai mums yra išties ypatingi, todėl norėjome su bičiuliais pasidalinti išskirtinėmis emocijomis bei iškilminga nuotaika, kuria pastaruoju metu gyvename. Šventės svečių įvertinimai rodo, kad mums tai pavyko“, – šypsosi A. Saulėnienė.

Specialiai kurta erdvė

Didžiulį ypač pakiliai nusiteikusių svečių būrį šventės organizatoriai tradiciškai sukvietė į alaus daryklos „Volfas Engelman“ prieigose įkurtą aludarystės kvartalą, kuris šventinį vakarą buvo kupinas ne tik puikios nuotaikos, bet ir smalsumo, susidomėjimo.

Šių emocijų šventės dalyviams sukėlė ir specialiai renginiui pirmąkart sukurta unikalios koncepcijos erdvė – alaus sodas, o šalia jo – išskirtinė edukacinė programa. Šiemet specialiai paruošta programa buvo sutelkta į aludarystės meno pažinimą įvairiomis formomis.

Tarptautinė aludarių diena tapo dar viena gera proga „Volfas Engelman“ įgyvendintą kvartalą pripildyti šurmulio, pozityvios energijos ir puikios nuotaikos. Jau šeštą kartą organizuojama šio amato šventė leido ne tik susipažinti su aludario profesija, išgirsti, kaip verdami gėrimai, bet ir paragauti išskirtinių skonių.

Tradiciškai atkimšus gėrimo statinaitę, šventės organizatoriai pakvietė aplankyti unikalią renginio erdvę – alaus sodą (vok. biergarten). Ji šiemet buvo sukurta pirmąsyk ir akimirksniu tapo pagrindiniu viso vakaro traukos centru.

Erdvė: pirmą kartą šventės dalyviai pakviesti į alaus sodą. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Anot „Volfas Engelman“ Alaus kompetencijų centro koordinatorės Audronės Saulėnienės, tokios erdvės idėja atsirado Bavarijoje XIX a. Nuo to laiko visoje Vokietijoje šie sodai tapo itin populiaria pasisėdėjimų vieta, sukviečianti žmones atsigaivinti gėrimais, atsinešti savo užkandžių ir tiesiog mėgautis vienas kito draugija.

„Šiemet alaus darykla švenčia 170-ąjį savo veiklos jubiliejų. Jo proga pavasarį pasirašėme partnerystės sutartį su Bavarijos princu – Jo Karališkąja Didenybe Luitpold Prinz von Bayern – ir monarcho valdoma įmone „König Ludwig International“.

To rezultatas – pradėtas virti karališkas gėrimas, o kartu mūsų daryklos paskelbimas oficialiu bavariškų tradicijų ambasadoriumi Lietuvoje. Todėl Aludarių dienai sukūrę šį alaus sodą, šventės dalyviams norėjome pristatyti, kuo ypatinga yra Bavarija, kokie krašto papročiai yra patys unikaliausi. Džiaugėmės, kad žmonės tai įvertino, noriai naujoje erdvėje leido vakarą, fotografavosi ir degustavo šventinius gėrimus“, – pasakojo alaus daryklos studijos koordinatorė Audronė Saulėnienė.

Tradicijos ir naujovės

„Volfas Engelman“ kuria ilgametes tradicijas, todėl ir Aludarių diena turėjo savo išskirtinių akcentų. Renginyje pristatytos net keturios specialiai šventei mažojoje darykloje išvirtų naujų gėrimų rūšys. Juos sukūrė „Volfas Engelman“ vyriausieji aludariai Petras Sadovskis ir Giedrius Valančius. Tad į renginį atvykę žmonės galėjo išbandyti ir kai ką naujo, ir tai, kas jau patikrinta laiko.

Alaus daryklos tikslas rengiant šventes – kaskart nustebinti svečius. Atrodo, kad tai pavyko padaryti ir šiais metais.

Akcentas: specialiai Aludarių dienos proga atidaryta statinė gėrimo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Šventinių gėrimų degustacijoje, anot A. Saulėnienės, vyravo netikėti atradimai ir eksperimentai. Šiųmetėje Aludarių dienoje buvo galima paragauti keturių rūšių kraftinių, specialiai išvirtų renginiui gėrimų. Šie gėrimai stebino vasariškais skoniais, papildytais pasiflorų, kavos, juodųjų serbentų natomis.

Mums svarbu parodyti, kad gėrimai turi savo vartojimo kultūrą, o nealkoholinio alaus gamyba – savitų paslapčių ir subtilybių.

Aludarystės meno pristatymas

Šventės dalyviams pasiūlytos ne tik įvairių „Volfas Engelman“ sukurtų gėrimų degustacijos. Svečių laukė ir žaidimai, atrakcijos, ypač didelį smalsuolių būrį suviliojo ekskursijos po didžiąją alaus daryklą.

„Šio renginio esmė yra pristatyti aludarystės meną kuo platesniam žmonių ratui. Todėl šiemet didelę dalį šventės nusprendėme skirti edukacijai. Mums svarbu parodyti, kad gėrimai turi savo vartojimo kultūrą, o nealkoholinio alaus gamyba – savitų paslapčių ir subtilybių.

Pristatydami jas, pakvietėme į ekskursijas po didžiąją alaus daryklą, paruošėme edukacinę programą. Smagu, kad visa tai sulaukė ne mažesnio susidomėjimo nei tradicinės vakaro linksmybės“, – kalbėjo A. Saulėnienė.

Šventės akcentai

Šventę vainikavo DJ Jovani, Augustės Nombeko ir Kastyčio Kerbedžio pasirodymai, kuriuos stebėjo gausus lankytojų būrys.

Koncertas: šventinę nuotaikę kūrė DJ Jovani ir kiti šalies atlikėjai. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Aludarių diena kasmet auga ir tapo ne tik gražia miesto tradicija, bet ir puikiu kultūros, edukacijų, bendruomenės renginiu.

Šie metai mums yra išties ypatingi, todėl norėjome su savo bičiuliais pasidalyti išskirtinėmis emocijomis ir iškilminga nuotaika, kuria pastaruoju metu gyvename. Šventės svečių įvertinimai rodo, kad mums tai pavyko“, – Aludarių dienos atgarsiais pasidalijo A. Saulėnienė.