Net gegužės 1-oji minėtinų dienų sąrašu (kai entuziastai mini ar švenčia Gegutės, Lietuvos aviacijos ar Tarptautinę darbo dieną) neprilygsta kovo 21-ajai, kuri, be kita ko, dar svarbi Klaipėdai bei Marijampolei.

Tądien, lygiai prieš 85 metus, hitlerininkai aneksavo Klaipėdą (čia mums turbūt nėra ko švęsti), reicho aukštiesiems valdininkams neslepiant susierzinimo, kad „demokratijos nesuprato gyvybinių Vokietijos interesų“.

O štai prieš 35 metus (proga verta paminėjimo) Kapsuko miestui grąžintas Marijampolės pavadinimas. Daugiau nei 40 metų šis žavus Suvalkijos miestas buvo vadinamas fanatiško bolševiko vardu, kurį patį sutraiškė stalinistinė represinė mašina, jo sutuoktinę už „trockistinę veiklą“ sušaudė, o trys jų mažamečiai vaikai pateko į „liaudies priešų“ atžaloms skirtą prieglaudą.

Bet tai jau kita istorija. Svarbu, kad buvo atstatytas istorinis teisingumas: Marijampolė – vėl Marijampolė.

Jei nė viena šių progų šventimui netinka, šiandien galima paminėti bent jau Namibijos Nepriklausomybės dieną (yra tokia šalis Afrikoje).

Bet labiausiai dėmesio verta proga vakarėliui – Pasaulio laimės ataskaitos rezultatai (tiesa, jie vakarykščiai, bet labai svarbūs). Remiantis jais, Lietuvos jaunimas iki 30 metų yra pats laimingiausias pasaulyje.

O pati Lietuva pagal laimingumo indeksą per metus pakilo iš 20-osios į 19-ąją ir lenkia JAV bei Vokietiją.

Valdovas Karolis III, lydimas artimųjų, švenčių rytą pasitiko bažnyčioje. Atvyko ir sūnus – Velso princas su Kate Middleton ir trimis vaikais. Monarcho dukterėčios su šeimomis, broliai – princas Edvardas ir Endriu bei sesuo Ana.

Princo Hario nebuvo. Jis kartu nešvenčia nuo 2018-ųjų. Minios gerbėjų prie maldos namų – kas spėjo pasveikinti, o kas netgi įteikti dovaną. Pirmadienio vakarą Karolis III išplatino kalėdinį sveikinimą. Iš anksto įrašytas Bakingamo rūmuose, priešais gyvą medį, puoštą tvariomis dekoracijomis. Juk monarchui rūpi palikti kuo mažiau užterštą planetą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kaip byloja Kalėdų istorija, angelai atnešė vilties žinią piemenims. Tą naktį privilegijuoti buvo tie – arti gamtos, gyvenę greta kitų Dievo kūrinių. Ir kai dabar pasaulyje kyla vis daugiau tragiškų konfliktų, meldžiu daryti viską, kad apsaugotume vieni kitus. Jėzaus žodžiai kaip niekada aktualūs: „Elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad jie elgtųsi su jumis“. Tokios vertybės – universalios. Jos primena mums, kad turime pasijausti kaimynų kailyje ir siekti jų gėrio taip, kaip savo pačių“, – kalbėjo Karolis III.

Ispanus su Kalėdomis jau dešimtąkart sveikino Ispanijos karalius Pilypas VI-asis. Tvirtai gynė šalies konstituciją, kai vis dar bruzda katalonai. Pagerbė ir Astūrijos princesę, kurią spalį kongresas prisaikdino sosto įpėdine.

„Be pagarbos konstitucijai neįmanoma nei demokratija, nei sambūvis. Nėra laisvių – tik prievarta, nėra teisių – tik despotizmas. Be konstitucijos neegzistuotų taiki ir laisva Ispanija“, – įsitikinęs karalius.

O vokiečiai – šaltų maudynių gerbėjai. Vieno Berlyno plaukimo klubo nariai, pasipuošę Kalėdų Senelių kepuraitėmis, puolė į ežerą. Šįkart ne ledinis – penkių laipsnių. Ši ruonių tradicija gyvuoja jau 40 metų.

O Vokietijos vadovas išreiškė viltį, kad karai svetur baigsis. Nors šie metai paliko neatsakytų klausimų ir jo šaly. „Kai kurie žmonės į valstybę ir politiką žiūri skeptiškai, o kai kurie nerimauja dėl ateities. Visi trokštame taikesnio pasaulio, aš – taip pat. Ir, manau, neturime šio troškimo išduoti“, – teigė Vokietijos prezidentas Frank-Walter Steinmeier.

O Ukraina su nauja šaliai Kalėdų data žymi – ukrainiečiai toliau tolsta nuo Rusijos. Pirmąkart nuo 1917-ųjų Ukrainos stačiatikiai Kalėdas šventė gruodžio 25-ąją kartu su daugeliu Europos šalių. Vyriausybei oficialiai atkėlus šventės datą iš sausio 7-osios. Prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjivo centre, priešais šv. Sofijos soborą, kreipėsi į tautiečius. Dėkojo kariams, kurie Kalėdas leidžia lediniuose apkasuose.

„Šviesos kariai įrodo, kad stebuklai egzistuoja, tik juos turime kurti patys, ir tamsa tikrai pralaimės. Blogis bus nugalėtas. Tai – mūsų tikslas, mūsų bendra svajonė. Už tai šiandien meldžiamės – už mūsų laisvę, už mūsų pergalę, už mūsų Ukrainą. Už tą dieną, kai visi kartu galėsime susirinkti namuose taikiais laikais ir sakyti vieni kitiems: „Kristus gimė““, – akcentavo V. Zelenskis.

O Australijos žemynas, panašu, toli nuo bet kokių karų. Pranašauti blogi orai – lietūs neatbaidė australų nuo Kalėdų šventimo po atviru dangumi. Tūkstančiai plūdo į paplūdimį Sidnėjaus rytuose. Ypač – iš užjūrio atkeliavę britai.

„Anglijoje esame pratę prie lietaus ir stingdančio šalčio. Tad pagalvojome – reikia pakeisti į karštą Kalėdų dieną, kur šiluma ir saulė“, – kalbėjo vaikinų trijulė.

Suglumino ir tėvus

Į „Kauno dieną“ kreipęsi tėvai stebėjosi, kad iš vienos pakaunės mokyklos grįžę vaikai papasakojo, ką jiems nurodė tikybos mokytoja. Pasak šios pedagogės, Helovino nedera švęsti, nes tai esą prilyginama nuodėmei.

Spalio 31-ąją švenčiamas Helovinas – daugiau iš Vakarų atkeliavusi šventė, kurios metu bandoma išgąsdinti kitus, vaikai persirengia raganomis, vaiduokliais, vampyrais ar kitais siaubą kelti turinčiais personažais. Dažnai per šią šventę neapsieinama be skaptuotų ir šviečiančių moliūgų, voratinklių, vorų, ir, žinoma, saldainių rinkimo. Neretai kalbama, kad šiurpnaktį gąsdinama pati mirtis, kad ji ilgai dar nenužengtų ant gyvųjų slenksčio.

Ši šventė jau prasiskynė kelią ir Lietuvoje. Ne viena mokykla rengiasi Helovinui, specialiai kuria kostiumus, įsitraukia į dekoracijų kūrybos procesą. Tačiau vienos pakaunės mokyklos tėvai po tikybos mokytojos pamokymų nebežino, kaip elgtis ir ar leisti vaikams švęsti Heloviną.

„Tikybos mokytoja ketvirtokams paaiškino, kad švęsti Heloviną – nuodėmė. Ir jei švęs, turės apie tai pasisakyti kunigui per išpažintį. Tėvai sutrikę, nebežino, ar leisti vaikams švęsti. Juolab kad net kitos mokytojos heloviniškas edukacijas užsakinėja. Ar tai tikrai blogai? Tuo labiau kai Lietuvoje ir taip turime mažai neliūdnų švenčių. Manau, kad šį kartą tikybos mokytoja smarkiai perlenkė lazdą“, – dėstė redakcijai parašiusi mama, paprašiusi neįvardyti nei jos, nei mokyklos, kad vaikai dar labiau nebūtų sugluminti dėl šios šventės.

Ar nuodėmė – neaišku

Pakaunės mokykla priskirta Vilkaviškio vyskupijos parapijai, tad būtent jos atstovų „Kauno diena“ užklausė, ar tikrai Helovino šventimas – nuodėmė. Vyskupijos atstovai tikybos mokytojos išsakytų žodžių nebuvo linkę kritikuoti.

„Katalikų Bažnyčia oficialios pozicijos šiuo klausimu neišsakiusi, tačiau, kaip ir kiekvienas mūsų pasirinkimas, šis taip pat turi motyvą, kodėl aš švenčiu arba kodėl nešvenčiu Helovino. Stebina komercinė šios šventės pusė, kurioje be siaubo patirties daugiau nieko ir nelieka. Ar tikrai neišgąsdiname vaikų kraujo imitacijomis, su elektriniais pjūklais iš tamsos iššokančiais vaiduokliais?

Ar tai tikrai blogai? Tuo labiau kai Lietuvoje ir taip turime mažai neliūdnų švenčių.

Mokyklinėje dorinio ugdymo (tikybos) programoje nekalbama apie Helovino šventimą. Joje minima Visų Šventųjų ir Vėlinių šventimo tradicija, prasmė. Tačiau mokiniai smalsūs ir dažnai užduoda klausimą, ką bendro turi šie trys minėjimai. Mokytoja, tikriausiai, pasiūlė pasirinkti katalikišką mirusiųjų ir šventųjų dienos minėjimą“, – komentare dėstė Vilkaviškio vyskupijos atstovai, taip ir neatsakę, ar Helovinas – nuodėmė, ar ne.

Spręsti patiems

Paklausus, ar vis dėlto vaikams galima šią šventę švęsti, vyskupijos atstovai ragino  geriau rinktis ne Heloviną, o lapkričio 1-ąją švenčiamą Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją minimas Vėlines.

„Gal tikrai verta šviesiai prisiminti išėjusius artimus žmones, nueiti į kapines uždegti žvakutę ant niekieno nelankomų kapų, pakviesti vaikus savanorystei: sutvarkant apleistus kapus, padarant gerą darbą seneliui, sesei, broliui, primenant, kokie svarbūs šalia esantys ir kaip juos reikia branginti“, – į klausimą, kaip patartų švęsti Heloviną, atsakė vyskupija.

Nors dėl COVID-19 didelių masinių renginių nevyks, Vilniuje ant arkikatedros varpinės bokšto penktadienio vakarą nušvis speciali vaizdo projekcija – ją bus galima stebėti ir apie valandą po vidurnakčio.

Kauno savivaldybė šventinio fejerverko neatsisakys, tačiau siekiant išvengti žmonių susibūrimų, šiemet jie bus leidžiami septyniose iš anksto neskelbiamose skirtingose vietose.

Naujametiniai fejerverkai vidurnaktį tradiciškai bus šaudomi Klaipėdos piliavietėje, pusvalandį iki vidurnakčio Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje vyks ir Klaipėdos kariliono koncertas.

Tuo metu Panevėžyje rengiamas simbolinis naujametinis bėgimas – jei leis oro sąlygos, į renginį penktadienio pavakarę kviečiami ir dviratininkai, riedutininkai, paspirtukininkai.

Pagrindinė V.Stukaitės-Laniauskienės mintis – karūną nusimegzti, nusinerti, nusivelti ar susirišti. Tam tikslui raginama naudoti geltonus ar aukso spalvą primenančius siūlus.

Ši idėja netruko pasklisti socialiniais tinklais.

Vienas pagrindinių tikslų yra ne tik pati karūna, bet jos gamybos metu žmones susieti draugystės saitais, kaip siūlai žmogaus rankose tampa gaminiu.

Tam tikslui sukurta uždara „Facebook“ grupė „Giedokim, kaip gieda karaliai“, jos nariai dalysis ne tik savo darbo rezultatais, bet ir kalbės, kaip sekasi megzti, nerti ar velti karališkąją karūną. Čia bus galima dalytis patyrimais gaminant karūnas, bendrauti apie Lietuvos valdovus.

Idėjos autorė tikisi, kad skelbiamomis nuotraukomis ir minėtais faktais padės žmonėms suprasti tapatybės svarbą.

Šiuo projektu siekiama sujungti viso pasaulio lietuvius, nesvarbu, kokio amžiaus, sveikatos ar socialinio statuso jie būtų. Skatinama į karūnų gaminimą įtraukti ir neįgalius žmones, jiems svarbu pasijusti bendruomenės dalimi.

„Siekiame ne tik stiprinti tapatybę, bet ir atkreipti dėmesį, kokia nauja veikla padeda mūsų psichinei sveikatai gerėti, naujiems neuronams gamintis. Naujų veiklų mokymasis tam labiausiai padeda“, – grupės nariams paaiškino V.Stukaitė-Laniauskienė.

Galima tikėtis, kad liepos 6-ąją feisbukas mirgės karūnuotų lietuvių visame pasaulyje nuotraukomis.

„Per Naujuosius metus turbūt visada natūraliai yra žmonių potraukis keliauti į gatvę šaudyti saliutų ir kažkaip kitaip bendrauti. Tikiuosi, kad šiemet bendromis pastangomis su policija ir galbūt su savivaldos vadovais traukos tokių centrų pavyktų išvengti“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.

„Bet vėlgi aš visą šitą laikotarpį apeliavau į žmonių sąmoningumą ir toliau apeliuosiu į jį, nes daugiau aš jokio ginklo neturiu“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė akcentuoja, kad gąsdinimas dar griežtesniais suvaržymais nėra tinkamas komunikacijos  būdas ir prašo gyventojų ilgojo naujamečio savaitgalio metu būti sąmoningų.

„Aš tiesiog prašau visų pagalvoti apie savo artimuosius, apie kaimynus, savo draugus ir medikus, kurie dirba labai sunkiai. Ligoninėse trūksta žmonių, savanoriais registruojasi tūkstančiai žmonių, kad ateitų padėti. Vadinasi, situacija yra tikrai rimta ir mes visi galime padėti, kad ji taptų geresnė“, – sakė premjerė.

„Dar nežinome, kaip čia bus, nes dar galioja draudimas išvykti iš savo savivaldybės“, – BNS teigė Agnė Vaitkuvienė.

Jos žiniomis, iki šiol išnuomota 70-80 proc. aplink didmiesčius esančių asociacijos narių sodybų, o visoje Lietuvoje – apie pusę.  

„Dabar visi sodybų šeimininkai kaip ant adatų sėdime ir laukiame oficialaus teksto. Sulaukiame, aišku, ir klientų skambučių, klausia, ar galės atvažiuoti“, – pridūrė A. Vaitkuvienė.

Pasak jos, psichologinei žmonių būklei išvažiavimas į kaimo sodybas būtų labai gera priemonė: „Kai švenčių laikotarpiui turi užsidaryti nuo giminės, tai nors aplinkos pakeitimas būtų gerai“.

Dabar visi sodybų šeimininkai kaip ant adatų sėdime ir laukiame oficialaus teksto.

Asociacijos prezidentės teigimu, būtų nesąžininga, jeigu žmonės iš kitų rajonų negalėtų atvažiuoti. 

„Tie, kurie turi savo sodybas, gali išvažiuoti, o tie, kurie neturi, būtų diskriminuojami, nes net išsinuomoti sodybos ar namelio negalėtų“, – kalbėjo ji.   

Sekmadienį priimtą sprendimą apgyvendinimo paslaugas verslui teikti tik saviizoliacijai, Vyriausybė pirmadienį sušvelnino, nes, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, buvo įvertinta aplinkybė, kad apgyvendinimo paslaugos išlieka aktualios ir kitose savivaldybėse dirbantiems žmonėms bei užsieniečiams. 

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė patarė, jog norint išvengti organizmo apsinuodijimo svarbu rinktis tinkamai apdorotą maistą.

Taip pat medikė ragina žmones patiekalais gardžiuotis saikingai.

"Persivalgius kiaušinių, baltymai gali apsunkinti virškinimą. Per šventes neretai suvalgoma daugiau kiaušinių, salotų, majonezo, baltymų, riebaus maisto. Rekomenduojama iš anksto pasirūpinti, kad namų vaistinėlėje atsirastų virškinimą lengvinančių fermentų ir anglies tablečių, kurios absorbuoja toksinus", – patarė medikė.

Apsinuodijus maistu sutrinka virškinimas, vemiama, viduriuojama, jaučiami pilvo skausmai, gali pakilti aukšta kūno temperatūra.

Paūmėjus šiems simptomams rekomenduojama kreiptis į medikus.

Tiesa, pernai klaipėdiečiai Velykas šventė kur kas kukliau nei ankstesniais metais.

Iškvietimų sulaukta tiek pat kiek ir eilinėmis darbo dienomis.

Visgi, per šventes padaugėja ne tik apsinuodijimo, bet ir užspringimo maistu atvejų.

Pasakyti, kad esame kažkur gamtoje, prie upelio, tikrai nepakanka.

"Atšilus orams, švęsti žmonės skuba į gamtą, kur kepa kepsnius ir kitus mėsos gaminius. Pastebėta, jog šiltuoju sezonu padaugėja iškvietimų dėl užspringimo maistu. Valgant rekomenduojama negerti alkoholio, gerai sukramtyti maistą, stengtis nekalbėti", – priminė medikė.

Jeigu valgydamas žmogus užspringo, pagalbos prašantys asmenys  turėtų tiksliai nurodyti buvimo vietą.

"Kartais medikams paskambinę žmonės tiksliai nurodyti buvimo vietos nesugeba, nes neįsiminė kelio. Pasakyti, kad esame kažkur gamtoje, prie upelio, tikrai nepakanka. Skubant į pagalbą brangi kiekviena minutė", – pažymėjo N.Dambrauskienė.

Kas yra Adventas ir su kuo valgomi kalėdaičiai? Kokiais žaislais puošiama Kalėdų eglė? Kokie žaidimai žaidžiami? Kas yra šventiniai burtai? Kur yra šiaudo paslaptis ir kodėl jis simbolizuoja gyvenimo trukmę? Kodėl per Kūčias ruošiama dvylika skirtingų patiekalų?

Kartu su organizatoriais – Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centru bei Ruklos pabėgėlių priėmimo centru – atvykėliai iš Sirijos žaidė lietuviškus žaidimus, klausėsi istorijų apie šalies, kurioje dabar ir gyvena, papročius.

Ieškojo bendravimo taškų

Į šventinį renginį pakviesti tiek suaugę, tiek vaikai, o renginio šeimininkai atvykėlius pasitiko dėvėdami tautinius kostiumus.

„Stengėmės ne tik papasakoti apie mūsų švenčių tradicijas, papročius, bet ir šiuos žmones įtraukti į lietuvių liaudies žaidimus, o vaikams pasiūlėme obuoliais, kankorėžiais ir saldainiais papuošti gyvą eglę“, – sakė Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro vadovė Joana Gudžiūnienė.

Rasti bendravimo taškus dviejų skirtingų kultūrų žmonėms yra ir sunku, ir lengva.

„Per kelias valandas susipažinti su didžiųjų švenčių tradicijomis nėra lengva, todėl teko gerai pagalvoti, kaip svečiams paprastai, aiškiai ir nenuobodžiai pasakyti tai, kas svarbiausia.

Šie žmonės neseniai atvyko į Lietuvą. Pagrindinius faktus apie mūsų valstybę jie, be abejo, jau žino, tačiau apie tai, kuo mes gyvename, kaip švenčiame, kas yra Adventas, kokios mūsų tradicijos, – ne.

Tokie renginiai leidžia bent šiek tiek supažindinti svetimšalius su Lietuva. Manau, kad jiems tokie susitikimai taip pat yra įdomūs. Ypač daug džiaugsmo jie teikia patiems mažiausiems – vaikams“, – kalbėjo viena iš scenarijaus autorių, lopšelio-darželio „Voveraitė“ auklėtoja Vitalija Benošienė.

„Visi turime vienodą širdį“

Šventės organizatoriai pabėgėlius vaišino tradiciniais Kūčių patiekalais, o ant Kūčių stalo jų laukė ne tik kalėdaičiai, bet ir dar vienas sirams nežinomas patiekalas – marinuoti baravykai.

Pasak Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus Roberto Mikulėno, įvairūs etnokultūriniai renginiai yra ir integracijos proceso dalis.

„Galbūt iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo taip svarbu, kaip išmokti lietuvių kalbą ar gauti priklausančias išmokas, tačiau tokie susitikimai ir bendra veikla – terpė draugiškiems santykiams, kultūrai ir papročiams pažinti, suvokti, kuo skirtingos šalys savo tradicijomis, tačiau žmonės yra tokie patys: visi mes turime vienodą širdį, visi gyvename tame pačiame pasaulyje“, – kalbėjo R. Mikulėnas.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro projektų vadovės Eglės Renkauskienės teigimu, renginiai, atvykėlius supažindinantys su lietuviškų švenčių papročiais ir tradicijomis, yra mėgstami.

„Projektą „Lietuva – kitataučių užuovėja“, kuris tęsis dvejus metus, pradėjome vykdyti gegužės mėnesį. Jame dalyvaus beveik 700 pabėgėlių, per šį laiką atvyksiančių į Lietuvą. Šie renginiai ypač džiugina vaikus.

Nors renginių metu dalyvauja ir vertėjas, vaikams kalbos barjero nėra: žaidimai ir pramogos dažnai net ir neturi kalbos, nes jų kalba – viena“, – sakė E. Renkauskienė. 

Šventė ten prasidės 18 val. Kad garsiųjų Rio fejerverkų laukimas neprailgtų, į milžinišką paplūdimį susirinkusius žmones linksmins kelios dešimtys muzikinių grupių.