Sekmadienį tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ baigė savo vienuoliktąjį šturmą po Lietuvą.

Festivalis tęsėsi visą savaitę, kurio metu buvo surengta virš trisdešimt koncertų. Šiais metais publika buvo stebinama ne tik koncertų skaičiumi, bet ir atvykusių svečių iš užsienio gausa.

Baigiamojo koncerto metu Vilniuje grojo Lietuvos bardų bardai: Gediminas Storpirštis, Andrius Kaniava, Vytautas V. Landsbergis, Saulius Bareikis, Virgis Stakėnas, Vidas Petkevičius ir kt. Kauniečiai taip pat buvo nustebinti, kadangi tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ pabaigos koncertas pirmąjį kartą vyko dar ir laikinojoje sostinėje, tuo pačiu metu, kaip ir Vilniuje.

Koncerte pirmasis užgrojo Vidas Petkevičius su dukra Aiste. Šis duetas šv. Kotrynos bažnyčioje nepaliko abejingų klausytojų. Kaip ir kiekvieno pasirodymo metu Vytautas V. Landsbergis užbūrė publiką sodraus balso bei gitaros skambėjimu. Žinomas kompozitorius Algirdas Klova virkdė fortepijono klavišus.

Kaip ir kiekvienais metais, festivalio baigiamajame koncerte buvo padovanota LATGA – A premija, aukso žvaigždė, už indėlį į Nacionalinę dainuojamąją poeziją, kuri buvo užkabinta ant poeto Rimvydo Stankevičiaus kaklo.

R. Stankevičiaus pirmieji žodžiai gavus šį garbingą apdovanojimą buvo: „ Ar man tinka? Pasakysiu kelis sakinius. Tokią žvaigždę turėjo a. a. Marcelijus Martinaitis, mano mylima profesorė Viktorija Daujotytė, taigi man to užtenka, kad šį apdovanojimą laikyčiau solidžiu. Antras dalykas apie bardus – myliu juos ir gerbiu, labai daug iš jų tikiuosi ne tik menų kontekste. Iki šiol jie mano lūkesčių nenuvylė. Pasakysiu paslaptį, kad esu vienas iš tų poetų, kuris dainas rašo atskirai, kadangi gerai dainai atsirasti neužtenka vien tik gero teksto arba vien tik geros muzikos. Šie du dalykai turi derėti. Už viską dėkoju festivalio organizatoriams ir LATGAI – A.“

Pastaraisiais metais R. Stankevičiaus eilių atsirado G. Storpirščio, K. Smorigino, S. Bareikio, O. Ditkovskio dainose.

Meno vadovas Gediminas Storpirštis po koncerto neslėpė: „Festivalis per vienuolika metų suformavo savo veidą. Turi daug naujų idėjų, kai kurios iš jų pasitvirtino, kai kurios nevisai. Tai natūralu, kaip ir kiekviename darbe mus lydi sėkmės ir nesėkmės. Visgi manau, kad „Tai – aš“ įgauna vis individualesnį veidą. Šiemet sulaukėme labai daug pagalbos iš jaunų žmonių, kaip kūrėjų. Tai mūsų pirmo festivalio dešimtmečio vaisius, dėl kurio labai džiaugiuosi.“

Spalio 5 dieną, šeštadienį, Vilniaus mokytojų namų organizuojamas tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai-aš“ turi paruošęs staigmeną festivalio mylėtojams, Vilniaus miesto svečiams bei patiems vilniečiams – akciją „Džiazas sveikina bardus“. Akcijos metu džiazas maišysis su dainuojamąja poezija, o savo kūrybos paklausyti pakvies jauniausi šalies bardai.

Pirmąjį spalio savaitgalį tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai-aš“ kviečia neužsidaryti namuose ir 16 val. ateiti į V. Kudirkos aikštę, kurioje gros dirigento Ugniaus Vaiginio įkurtas vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestras „Jovaras“.

16.50 val. klausytojai kviečiami prie maestro Vytauto Kernagio suoliuko šalia Lukiškių aikštės – bus pagerbtas jo atminimas daina „Baltas paukštis“, kurią atliks Vytautas Glinevičius – pats jauniausias festivalyje dalyvausiantis balsas.

17.30 val. Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje susiburs janieji bardai. Nors visi dar mokyklinio amžiaus, tačiau napabūgs stoti prieš klausytojus ir savo dainomis bandys pasiekti klausytojų širdis. Pačius jauniausius atstovaus Ieva Kasperavičiūtė kartu su Justinu Dargiu, Žilvinas Ališauskas, Agnius Žemaitaitis, Dominyka Čiplytė, Gintė Marija Gylytė ir Emilija Vaiginytė. Taip pat, Vilniaus Gabijos gimnazijos moksleiviai: Greta Kelevišiūtė, Kevina Jakovleva, Gabrielė Meškelytė, Simonas Svarauskas ir Titas Širšinaitis.

Tai bus ne vienintelė tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai-aš“ surengta akcija: spalio 11-12 dienomis festivalis „Bardų vilkiku“ keliaus po Aukštaitiją.

Jau vienuoliktą rudenį skaičiuojantis festivalis „Tai-aš“ oficialiai savo pradžią paskelbs spalio 14 dieną, pirmadienį, 10 valandą Vilniaus mokytojų namuose iškelta vėliava.

Spalio 14 – 20 dienomis skleisis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai –aš“. Festivalio metu vyks itin daug koncertų, kurie bus skirti net ir mažiesiems. Vienas tokių koncertų  – „Bardai vaikams“. Festivalio organizatoriai net neabejoja, kad mažaisiais kuo puikiausiai pasirūpins  Vytautas V. Landsbergis, Jonas Baltokas, ir kiti vaikų pamėgti atlikėjai. Su mumis mielai sutiko pasikalbėti Vytautas V. Landsbergis, kurio patarimas ruošiantiesiems atvykti į koncertą: „Ateidami į koncertą žmonės turėtų žinoti, kad nieko nereikia žinoti iš anksto...“

Koncertas vyks spalio 20 d. (sekmadienį), 12 val., Vilniaus mokytojų namų svetainėje.

- Kas yra jūsų dainų adresatas: jūsų vaikai, anūkai ar dar nepažįstama publika?

- Adresatas visų pirma – aš pats. Dainuoju sau, kai liūdna, kai linksma, kai nuobodu, kol pasidaro visiškai nieko. O paskui klausosi ir tie, kurie netyčia atklysta į koncertus, vakarones. Niekur nedings, turi klausyt...

Mano vaikai jau baigia užaugti iš vaikiškų dainų amžiaus, tad lieka anūkai, su jais smagiai pasistūgaujam.  (Čia kalbu ne tik apie vaikiškas dainas, nes anūkai mielai traukia ir liaudiškas, ir partizaniškas – tik duok!)

Per koncertus norom nenorom tenka stebėti publiką, kas reaguoja, kaip reaguoja... Tai tie, kur su vaikais, kurie turi vaikų arba patys dar išsaugoję vidinį vaikiškumą, spontaniškumą, tie yra patys patys!.. Nors ir kiti visai nieko.

Su suaugėliškom dainom truputį kitaip, jos ieškosi panašiai jaučiančių, būnančių. Sielabrolių, vienžo...

Iš tiesų, nežinau, kas tas dainų adresatas... Gal, sakau, ponia mirtis? Jeigu juokas atsirado, kaip sąmoninga, paradoksali reakcija į mirties baisumą, tai gal daina irgi... O gal mirčiai visiškai neįdomu, ką mes čia giedam? Tikriausiai taip.

- Jeigu reikėtų nustatyti Jūsų dainoms amžiaus cenzą, koks jis būtų?

- Mano dainos skirtos klausytojams nuo 1 metų – iki 101, tik vyresniems jau nepatartina. Nors, jei prieš koncertą pasitariama su šeimos gydytoju, tai kodėl gi ne... Kartais kaip tik padeda.

- Ar koncertuose, kurie yra skirti vaikams, yra nutikę kuriozinių situacijų? Kokios jos?

- Vieną kartą, bandydamas išprovokuoti provincijos vaikus pokalbiui, paklausiau:

- Na, vaikai, kas sugalvos patį įdomiausią klausimą, gaus dovanų mano CD.

Vienas toks tylenis pakėlė ranką ir klausia:

- Ko čia atvažiavai?

Jis ir laimėjo CD.

Beje, veiksmas vyko Žemaitijoje, kaip supratote.

- Ar įmanoma nustatyti, kokias dainas rašyti sunkiau: vaikams ar „suaugusiems“?

- Kad nematau didelio skirtumo tarp pirmųjų ir antrųjų, kartais net atvirkščiai – nesuaugę būna daug labiau suaugę už kokį pasigėrusį, piktą dėdę nesubrendėlį.

Dainas rašyti vaikams lengviau tik dėl to, kad dažniausiai jos gimsta būnat tarp jų, kvailiojant su vaikais, t.y. – sukuriamos kartu. Taip, beje, dažniausiai atsitinka ir su pasakų rašymu.

O suaugusiems dainos gimsta vienatvėje. Vienatvė ir yra jų palydovas – toks jau tas suaugėliškas gyvenimas. Gal ir dainuoti jas reikėtų sau vienam, užsidarius duris ir užsikimšus ausis? Vis dažniau pagalvoju apie tai.  

- Ar jaudinatės prieš atlikdamas naują dainą vaikams? Ar nebijote jų reakcijos?

- Vaikų nebijau, jie ne kokie suaugę.

- Artėja „Tai – aš“ festivalio koncertas „Bardai vaikams“. Ką vaikučiai ir jų tėveliai turėtų žinoti prieš ateidami  į Jūsų koncertą?

- Ateidami į koncertą turėtų žinoti, kad nieko nereikia žinoti iš anksto... Ir dar: kad šitaip kurti gali kiekvienas, o dainuoti – juolab. Ir dar geriau už mane!!! Gal tai ir yra žinia, kurią norisi pranešti: kūryba, dainavimas yra didžiausias džiaugsmas. Ne karjera, ne darbas, o buvimas su draugais, buvimas čia ir dabar. Bėgimas nuo nevilties, nuo vienatvės... Ir liaudies daina, ir dainuojamoji poezija keičia mus, sutvirtina, padaro tauta, bendruomene. Ne veltui a.a. iki šiol V. Kernagis vadinamas Atgimimo šaukliu. Kodėl? Nes šis poetinio politikavimo būdas mažiausiai pasipriešinimo iššaukia. 

- Galbūt tai ne pirmas koncertas vaikams „Tai – aš“ festivalio metu? Kokie įvykiai ar žmonės labiausiai įsiminė?

- Po koncerto atėjo mergaitė gal aštuonerių metų, paspaudė ranką ir pasakė:

- Ačiū tau, gerbiamas Vytautai V. Landsbergi.

Iš vaiko lūpų tokio „rimto“ teksto nesitikėjau... Vos susilaikiau, bandydamas išlaikyti rimtį, ir atsakiau:

-  Ir tau ačiū, gerbiama miela mergaite.

- Kokios nuotaikos pats tikitės koncerto bei festivalio metu?

- Nuotaikingos.

- Ką Jums reiškia žodis „jaukumas“?

- Kai kambarys truputį sujauktas, man jauku, nes primena vaikystę.