„Palankiai vertinu naujausius Prištinos žingsnius, kurių ji ėmėsi siekdama mažinti įtampą, įskaitant specialiosios policijos šiaurėje skaičiaus mažinimą ir planus sudaryti palankesnes sąlygas naujiems savivaldybių rinkimams“, – po susitikimo su Kosovo prezidente Vjosa Osmani (Viosa Osmani) teigė J. Stoltenbergas.

„Tačiau būtina vengti tolesnio eskalavimo. Todėl raginu visas šalis vengti kurstytojiškos retorikos ir veikti santūriai bei laikantis savo įsipareigojimų“, – pridūrė jis.

J.  Stoltenbergas nurodė, kad ši situacija yra galimybė Kosovui parodyti, kad jis yra atsakingas veikėjas, konstruktyviai siekiantis užtikrinti euroatlantinį saugumą.

Gegužę teritorijos šiaurėje, kur gyventojų daugumą sudaro serbai, kilo neramumai, įskaitant etninių serbų riaušes, per kurias, J. Stoltenbergo teigimu, buvo sužeisti 93 NATO taikdariai, kai kurie iš jų – sunkiai.

Kosovas 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę, tačiau Belgradas jos vis dar nepripažįsta ir skatina vietos serbus nepaklusti Prištinos valdžiai.

Įtampa išaugo po to, kai Kosovo vadovybė keturiose savivaldybėse, kur gyvena daugiausiai serbai, į mero postus paskyrė etninius albanus.

Nors Kosove daugiausia gyvena etniniai albanai, tačiau šiaurinėje teritorijos dalyje, netoli sienos su Serbija, keliose savivaldybėse etniniai serbai vis dar sudaro daugumą.

Šiuo metu šalyje yra įsikūrusios NATO vadovaujamos taikos palaikymo pajėgos Kosove (KFOR), kurios po gegužę įvykusių smurtinių susirėmimų padidino savo karių skaičių iki 4,5 tūkst.

Taikos palaikymo pajėgos Kosove dislokuotos po 1998-1999 metų karo tarp etninių albanų separatistų partizanų ir serbų pajėgų pabaigos.

Europos Sąjunga, kuri jau daugelį metų siekia normalizuoti Kosovo ir Serbijos santykius, pakvietė abiejų šalių vadovus į naują derybų raundą ateinančią savaitę.

„Griežtai smerkiame išpuolius prieš @NATO_KFOR karius šiaurinėje #Kosovo dalyje. Raginame nedelsiant susilaikyti ir nutraukti smurtą. Dialogas yra vienintelis būdas išspręsti įtampą ir užtikrinti taiką bei stabilumą siekiant būsimos pažangos regione“, – „Twitter“ antradienį teigė ministerija.

Etniniai serbai Kosovo šiaurėje pirmadienį bandė užimti vietos valdžios pastatus.

Per susirėmimus su serbų protestuotojais, kurie reikalavo nušalinti neseniai išrinktus etninių albanų merus, buvo sužeista maždaug 30 NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove taikdarių.

NATO taip pat pasmerkė šiuos išpuolius prieš KFOR ir pareiškė, kad tokie veiksmai yra nepriimtini.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė, atsakydama į portalo „rbc.ua“ paklausimą.

„Šiuo metu Kosove yra 40 Ukrainos kariškių“, – sakoma pranešime. Imamasi priemonių jiems grąžinti į Ukrainą.

Kovo mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis davė nurodymą atšaukti visus Ukrainos taikdarius iš visų misijų, kad jie galėtų įsijungti į šalies gynybą nuo Rusijos agresijos.  

„Tarptautinės taikos palaikymo pajėgos, įskaitant JAV karius, paliks Tirano salą Raudonojoje jūroje, kurioje išbuvo daugiau kaip 40 metų“, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per vizitą Saudo Arabijoje, o atskirame Baltųjų rūmų pranešime buvo nurodyti terminai.

Analitikų teigimu, šis žingsnis gali paskatinti tolesnius Izraelio ir Saudo Arabijos ryšius, šioms valstybėms einant galimo oficialių dvišalių santykių užmezgimo keliu.

Dvi negyvenamos salos – Tiranas ir kaimyninis Sanafyras – praeityje buvo konfliktų šaltinis, nes yra prie įplaukimo į Akabos įlanką, kurioje yra vienintelis Jordanijos jūrų uostas ir Izraelio Eilato uostas.

Pagal 2016 metais pasirašytą susitarimą Egiptas perleido salas, esančias į rytus nuo Šarm aš Šeicho kurorto, Saudo Arabijai, kuri nori jas plėtoti turizmo tikslais.

Tačiau šiam susitarimui finalizuoti reikia Izraelio sutikimo. Žydų valstybė ir Saudo Arabija nepalaiko oficialių ryšių.

Vienas aukšto rango Izraelio pareigūnas vėlai ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis „neprieštarautų“, jei Egiptas perleistų salas Saudo Arabijai – tai būtų žingsnis bet kokio Rijado ir žydų valstybės santykių normalizavimo link.

Šis klausimas bus įtrauktas į šeštadienį Džidoje vyksiančio J. Bideno susitikimo su arabų šalių vadovais, įskaitant Egipto prezidentą Abdel Fattahą al Sisi (Abdel Fatahą Sisį), darbotvarkę.

Tirano, kuriame yra nedidelis oro uostas taikdariams, plotas yra maždaug 61 kv. km, o į rytus esantis Sanafyras yra perpus mažesnis.

Šios salos nuo 1950-ųjų buvo kontroliuojamos Kairo, tačiau per 1956 metų Sueco krizę, kilusią tuometiniam Egipto prezidentui Gamalui Abdeliui Naserui nacionalizavus kanalą, svarbų prekybai tarp Europos ir Azijos, į jas įsiveržė Izraelio kariai.

1967 metais G. A. Naserui uždarius Tirano sąsiaurį ir taip atkirtus jūrinį priėjimą prie Eilato ir Akabos, prasidėjo Šešių dienų karas, po kurio Izraelis okupavo Sinajaus pusiasalį ir Tiraną bei Sanafyrą.

1979 metų svarbiame Kemp Deivido taikos susitarime buvo numatyta, kad Egiptas atgaus šias teritorijas.

Vykdant Sinajaus pusiasalio demilitarizaciją, Kairui nebuvo leista dislokuoti karių salose, ten buvo pasiųsti tik taikdariai.

Paskutinė kliūtis

2016 metų Kairo ir Rijado susitarimu salos buvo perduotos Saudo Arabijai – tai buvo prieštaringai vertinamas sprendimas, sukėlęs nacionalistų protestus Egipte, kurie greitai buvo numalšinti.

Kritikai kaltino A. F. al Sisi atsisakius salų mainais į Saudo Arabijos pagalbą ir dideles investicijas.

Vyriausybė teigė, kad salos iš pradžių priklausė Saudo Arabijai, bet 6-e dešimtmetyje buvo išnuomotos Egiptui.

Egipto teismai priėmė keletą skirtingų sprendimų šiuo klausimu, kol Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas galiausiai priėmė nutartį dėl salų perleidimo.

Tačiau kadangi šį klausimą reglamentuoja Kemp Deivido susitarimas, salų statusas dar nėra galutinai apibrėžtas, todėl Izraelis turi ratifikuoti suvereniteto perdavimą.

Pasak apžvalgininkų, būtent dėl šios paskutinės kliūties įveikimo J. Bidenas šią savaitę gali derėtis su Izraelio, Saudo Arabijos ir Egipto vadovais.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad Rijadas įsipareigojo išlaikyti salas demilitarizuotas ir leisti Izraelio laivams toliau plaukioti sąsiauriu.

Baltieji rūmai penktadienį savo ruožtu pranešė, kad Saudo Arabija pažadėjo laikytis „visų esamų įsipareigojimų“ dėl salų.

Saudo Arabijos pareigūnai kol kas neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

„Atsižvelgiant į tai, kas atsitiko Ukrainoje, atsižvelgiant į precedento neturinčią Rusijos agresiją prieš šią laisvą, nepriklausomą, suverenią šalį, atsižvelgiant į tolesnį Ukrainos žemių okupaciją, atsižvelgiant į su tuo susijusią krizę, taip pat saugumo krizę ne tik mums, bet ir visai Europai ir visam pasauliui, mums reikia naujos NATO koncepcijos“, – sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Rusija iš karto sureagavo į Lenkijos pasiūlymus.

„Mūsų kolegos lenkai jau pareiškė, kad kitame NATO viršūnių susitikime jie privalo pasiųsti į Ukrainą taikdarius. Tikiuosi, jie žino, apie ką kalba. Tai bus ta konfrontacija tarp Rusijos ir NATO ginkluotųjų pajėgų, kurios visi ne tik norėjo išvengti, bet ir sakė, kad tai niekada neturėtų nutikti“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Pastaruoju metu Lenkijai daug dėmesio skiria Rusijos propagandos mašina.

Tik pabandykite, lenkai, įžengti čia, nors per 10 metrų, – iškart gausite atgal.

„Šiandien atėjo laikas mūsų vadovybei konkrečiai pasakyti: štai sienos, ir tik pabandykite, lenkai, įžengti čia, nors per 10 metrų, – iškart gausite atgal pagal visą schemą ir kalibrais, ir visa artilerijos bei aviacijos galia. Tada ta išgirtoji Lenkijos armija bėgs aukštai keldama kelius iki Varšuvos“; „Europai reikia perduoti paprastą dalyką – jūs gausite branduolinį smūgį. Jeigu jūs ten subursite kokį nors taikdarišką NATO kontingentą, jei sugalvosite jį kur nors įvesti ir t. t., tai bus branduolinis karas. Drąsieji lenkai, iš Jūsų Varšuvos per pusę sekundės nieko neliks. Drąsieji vokiečiai, drąsieji estai, drąsieji pabaltijiečiai... Beje, apie drąsiuosius pabaltijiečius – žinojau, kad Kaliningrade didelės problemos pasienyje. Vėl tampa aktualus koridoriaus iki Kaliningrado klausimas?“ – buvo kalbama per rusišką televiziją.

Savo ruožtu Lenkija paskelbė naikinanti šalyje veikianti Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą, iš šalies išsiunčiami 45 rusų diplomatai, kurie, kaip teigiama, iš tiesų šnipinėjo. Jiems įsakyta per penkias dienas palikti šalį. Vienam išvykti nurodyta per 48 val.

„Rusija barbarišką karą prieš Ukrainą kariauja jau daugiau nei tris savaites. Mes ir kitos Vakarų šalys traktuojamos kaip pagrindinis priešas. Tolesnis tokio pobūdžio nelegalios Rusijos tarnybų veiklų toleravimas sukeltų ypatingą grėsmė Lenkijos saugumui, taip pat mūsų, NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkams, su kuriais koordinuojame visą tokią veiklą“, – šnekėjo Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lukasz Jasina.

Stengdamasis stiprinti paramą savo šaliai, Ukrainos prezidentas toliau kreipiasi į įvairių valstybių parlamentarus. Vaizdo ryšiu kalbėdamas Japonijos parlamentui, V. Zelenskis pagyrė šalį kaip pirmą valstybę Azijoje, pradėjusią didinti spaudimą Rusijai.

„Patvirtinu, kad Ukraina prieš kelerius metus pasiūlė dislokuoti pas save JT taikos palaikymo misiją. Iki šiol JT Saugumo Taryba nepriėmė reikiamų sprendimų“, – per JT Generalinės Asamblėjos posėdį sakė D. Kuleba.

Pasak jo, Ukraina siūlo derinti griežtą sankcijų politiką su atvirų diplomatinių kanalų išlaikymu, siekiant įtikinti Rusiją „sumažinti eskalaciją ir teikti pirmenybę diplomatijai“.

„Raginame valstybes nares išnaudoti visas turimas priemones Ukrainai apsaugoti ir Rusijai atgrasyti. Būsime dėkingi už bet kokius veiksmus, kurių galite imtis. Esame dėkingi už veiksmus, kurių jau ėmėsi mūsų partneriai. Tikimės, kad tarptautinė bendruomenė padarys viską, ką gali, kad užgesintų gaisrą Europos širdyje“, – kalbėjo D. Kuleba.

„Raginame visas valstybes ir tarptautines organizacijas nepripažinti pasikeitusio tam tikrų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijų statuso ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų būti suprantami kaip tokio pasikeitusio statuso pripažinimas“, – sakė ministras.

„Padėtis Bambari yra kontroliuojama“, – trečiadienį per spaudos konferenciją CAR sostinėje Bangyje sakė JT taikos palaikymo misijos MINUSCA atstovas Abdoulazizas Fallas.

„Civiliai gyventojai pradeda grįžti. Ginkluotos grupuotės buvo atstumtos“, – pridūrė jis.

Atakos buvo įvykdytos vyriausybei savaitgalį pareiškus, kad buvęs prezidentas Francois Bozize'as siekia surengti perversmą, pasitelkdamas ginkluotas grupuotes prieš gruodžio 27-ąją turinčius įvykti prezidento ir parlamento rinkimus.

CAR prašymu Rusija ir Ruanda nusiuntė „šimtus“ kariškių neramiai šaliai paremti, nurodė vyriausybė Bangyje. Minėtos šalys patvirtino šį pareiškimą.

Bambari yra už 380 km į šiaurės rytus nuo Bangio.

Sukarintos organizacijos „Susivienijimas už taiką Centrinėje Afrikoje“ (UPC) nariai buvo užėmę miestą po dvi valandas trukusio susišaudymo su MINUSCA, informavo šaltiniai.

Bambari meras antradienį pareiškė, kad civiliai nenukentėjo, tačiau buvo apiplėšta vietos policijos nuovada, žandarmerija ir kai kurie namai.

CAR yra viena pasaulio skurdžiausių ir nestabiliausių valstybių; nuo 1960 metų, kai ji tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos, joje tik retkarčiais vyravo taika.

F. Bozize'as į valdžią atėjo per perversmą 2003 metais, o 2013-aisiais pats buvo nuverstas, kilus konfliktui, atspindėjusiam CAR etninį susiskaldymą.

74 metų buvęs generolas po ilgos tremties sugrįžo į šalį pernai gruodį. Tas įvykis išprovokavo būgštavimus, kad jis vėl gali ateiti į valdžią.

F. Bozize'ą tebepalaiko reikšminga dalis visuomenės, ypač šalies didžiausios gbajų etninės grupės atstovai, taip pat daug kariuomenės pareigūnų.

Jis neigia kaltinimus dėl mėginimų įvykdyti perversmą.

CAR aukščiausios instancijos teismas uždraudė F. Bozize'ui dalyvauti rinkimuose, nes jis sulaukė JT sankcijų, o 2014 metais buvo išduotas orderis jį suimti dėl įtariamo oponentų žudymo ir kankinimo.

Kadangi nesibalotiruoja F. Bozize'as, aiškiu favoritu tarp 17 kandidatų laikomas dabartinis valstybės vadovas – 63 metų Faustinas-Archange'as Touadera.

Tačiau F.-A. Touaderos vyriausybė yra silpna, o jai ištikimos ginkluotosios pajėgos yra prastai aprūpintos ir parengtos, taip pat lieka labai priklausomos nuo MINUSCA paramos.

Nors 2019 metų vasarį vyriausybė ir ginkluotos grupuotės pasirašė taikos susitarimą, šalį tebekrečia smurtas.

Sukarintos pajėgos kontroliuoja du trečdalius CAR teritorijos, o pajamas gauna iš kasybos ir priverstinių mokesčių, renkamų kelių postuose ir iš prekybininkų.

Per pastaruosius septynerius metus CAR gyvybės neteko tūkstančiai žmonių, o beveik ketvirtadalis 4,7 mln. visų gyventojų paliko savo namus.

Tokį prašymą R. T. Erdoganas pateikė po dvi dienas Ankaroje trukusių derybų su rusų pareigūnais. Per tuos susitikimus buvo tariamasi, kaip abi regioninės galybės galėtų kartu įgyvendinti taikos susitarimą, pasirašytą tarpininkaujant Maskvai praėjusią savaitę.

Turkija yra viena glaudžiausių Azerbaidžano sąjungininkių ir uoliai gina Baku teisę susigrąžinti žemes, kurias per 1988–1994 metais vykusį karą užėmė armėnų separatistai.

Minimu susitarimu buvo užbaigtos daugiau nei šešias savaites trukusios kautynės, pareikalavusios daugiau nei 1 400 žmonių gyvybių, o etniniai armėnai sutiko pasitraukti iš kelių rajonų Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausančiame anklave.

R. T. Erdoganas pirmadienį paprašė parlamento nusiųsti misiją, siekiant „įsteigti bendrą centrą su Rusija ir vykdyti centro veiklą“.

Remiantis prezidento prašymu, pajėgos būtų dislokuotos vieneriems metams, o karių skaičių nustatytų pats R. T. Erdoganas.

Paliaubų laikymąsi stebėti įsipareigojusi Rusija pasiuntė į Kalnų Karabachą 1 960 taikdarių, taip pat dešimtis šarvuočių ir kitų kovos mašinų.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad pagal susitarimą Turkija negalės dislokuoti regione savo karių.

Tarpininkaujant Rusijai pasiektame susitarime nurodoma, kad „taikos palaikymo centras steigiamas, siekiant prižiūrėti paliaubas“, bet nepatikslinama, koks bus jo formalus vaidmuo.

„Mūsų pozicija nepasikeitė: taikdariai yra Rusijos kariškiai, kurie jau dislokuojami šalių sąlyčio zonoje, - paaiškino D. Peskovas. – O su Turkijos kariškiais bus bendradarbiaujama stebėjimo centre, kuris įsikurs Azerbaidžano teritorijoje“.

Paklaustas, ar Rusija sutiktų, kad Turkijos taikdariai būtų nusiųsti į Kalnų Karabachą, Kremliaus atstovas pareiškė, jog „ši tema nebuvo svarstoma“.

„Tai negali būti tik Maskvos ir Ankaros svarstymo tema. Tam sutikimą turi duoti Armėnija ir Azerbaidžanas“, - sakė D. Peskovas. Jis pridūrė, kad „tokių susitarimų nebuvo“.

Komentuodamas Ankaros pareiškimus, kad Turkijos taikdariai dalyvaus misijoje Karabache, Rusijos prezidento spaudos sekretorius pasakė: „Čia galima daryti prielaidą, kad esama tam tikrų požiūrio skirtumų“.

Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache.

Pasak V. Putino, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos liks užimtose pozicijose, o regione bus dislokuotas Rusijos taikdarių kontingentas. Be to, Baku ir Jerevanas turės apsikeisti belaisviais ir žuvusiųjų kūnais.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad po Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Turkijos karinės žinybos vadovo Hulusi Akaro derybų buvo pasirašytas memorandumas, kuriame numatoma įkurti bendrą Rusijos ir Turkijos centrą, kontroliuosiantį ugnies nutraukimą Kalnų Karabache.