-
Vokietijoje į madą sugrįžta taksai
Pastaruoju metu šiuos šunis pamėgo madų besivaikantys miestiečiai. Ši naujiena turėtų pradžiuginti ir Lietuvos taksų mylėtojų klubo narius.
Žemi, kreivakojai taksai Vokietijoje – viena populiariausių šunų veislių, neskaitant, aišku, vokiečių aviganių. Taksai būna trijų rūšių: šiurkščiaplaukiai, trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai. Visi jie išsiskiria ypatingu sudėjimu ir meiliomis akytėmis, kurioms tiesiog neįmanoma atsispirti.
„Vienintelis gyvūnas, kurio charakteris panašus į taksų, yra asilas. Juokaudamas sakau, kad asilas – tai didesnis ir sunkesnis taksas“, – sako takso šeimininkas Berndas Ehnesas.
„Jie išsiskiria tuo, kad visiškai neklauso. Visi mano turėti šunys daug lengviau pasiduodavo dresūrai“, – pasakoja salono šeimininkas Eliasas Euleris.
„Įsigijęs šį šunį supratau, kad yra šunų mylėtojai ir yra taksų mylėtojai“, – prisipažįsta takso šeimininkas Liamas Whelanas.
L. Whelanas savo šiurkščiaplaukę taksiukę Čarli vedasi pasivaikščioti į vieną iš Berlyno parkų. Visiems taksams reikia daug mankštintis, nes jie yra medžiokliniai šunys, juos reikia išvesti tam, kad įsiraustų į lapių ar barsukų olas. Čarli turi savo puslapį „Facebook“ socialiniame tinkle, kuriame daugybė gerbėjų iš Brazilijos. Kaip ir visi taksai, ji gana įnoringo charakterio.
„Nuo jaunystės norėjau būtent tokio šuns – dėl formos ir to žvilgsnio. Man visada labai patiko Vokietija ir viskas, kas vokiška. Pasirinkau ir vokiškos veislės šunį su tokiu temperamentu ir labai nepriklausomą. Sakoma, kad žmogus renkasi šunį, panašų į save“, – pasakoja L. Whelanas.
Taksus dievinantis Eliasas su savo šunimi dažnai eina į Kroickiolno rajone esantį barą „Posh Tackel“. Čia galima išgerti alaus širdžiai mieloje aplinkoje: kur pažvelgsi, vien taksai. Bare nemažai ir paties Eliaso piešinių. Taksą auginantis baro šeimininkas Berndas Ehnesas yra prisiekęs šios veislės gerbėjas. Tai gana neįprasta, nes nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos taksų populiarumas smarkiai krito. Į madą atėjo kitų veislių maži šuniukai, tokie kaip čihuahua, mopsai ir Džeko Raselo terjerai.
„Žmonės mano, kad taksus augina tik nuobodūs, pasenę, neišprusę žmonės, savo sodeliuose laikantys nykštukų figūrėles. Mano namai, mano sodas, mano taksas ir mano sodo nykštukas. Daugeliui taksai vis dar asocijuojasi su šitais dalykais“, – stebisi B. Ehnesas.
Ne visada taip buvo. Kadaise taksai buvo laikomi karališka veisle. Kaizeris Vilhelmas II šią veislę išpopuliarino visoje Vokietijoje. Britanijos karalienė Elizabeth II garsėja kaip korgių gerbėja, bet ji irgi turėjo mylimą taksiuką.
Vienas garsiausių popmeno atstovų Andy Warholas taip pat turėjo ištikimą palydovą taksą. Pablo Picasso ne viename paveiksle yra įamžinęs savo augintinį Lampą.
Šiurkščiaplaukį taksą auginęs žurnalistas Thomas Niederste-Werbeckas teigia, kad pasirinkdamas šią veislę tarsi deklaruoji savo statusą.
„Skirtingai nuo dogų ar labradorų, taksai nėra linkę kiekvienam meilintis. Jie užsiėmę savais reikalais. Bet tai ir tau pačiam atsiliepia: jo kitoniškumas, kitoks mąstymas, individualumas tarsi pabrėžia, kad ir jo šeimininkui būdingos tos pačios savybės“, – tikina žurnalistas.
Berlyne gyvenantis kirpėjas E. Euleris šią veislę nusižiūrėjo prieš trejus metus. Jo salono klientai labai stilingi žmonės – tarp jų nemažai įžymybių. Vis daugiau jo klientų įsimyli šios veislės šunis. Eliasas mano, kad kadaise primiršta veislė vėl grįžta į madą ir ypač sparčiai populiarėja tarp mada besidominčių miestiečių.
„Mes gyvename Berlyne, Mitės rajone. Čia taksai labai populiarūs. Neseniai buvome Venecijoje metų žvaigždės rinkimuose. Ten visur vaikštinėjo taksai. Atrodė, kad kiekvienoje gatvėje pamatysi po taksą“, – prisimena Eliasas.
Vienas Kanadoje gyvenantis taksas, vardu Kruzas, turi savo tinklaraštį, o pernai jo vardu išleista knyga buvo pripažinta „New York Times“ bestseleriu.
Australijos žiniasklaida prognozuoja, kad taksų ir prancūzų buldogų veislės populiarumu netrukus pralenks dabar tokius madingus mopsus.
„Ar taksai taps tokie populiarūs, kaip ir mopsai? Nemanau. Manau, jie išliks nišinė veislė, tinkanti tik tam tikro būdo žmonėms“, – spėja takso šeimininkas B. Ehnesas.
Bet kuriuo atveju mados gyvuoja trumpiau, negu šunys gyvena. Jos ateina ir nunyksta, bet nepriklausomo būdo taksams tai, atrodo, nė kiek nerūpi.
-
Taksai – pusės šuns ūgio ir pusantro šuns ilgio 3
Išgirdus apibūdinimą „pusės šuns ūgio ir pusantro šuns ilgio“, nesunku suprasti, kodėl daug žmonių įsimylį taksų veislę. Pasakojimas apie šiuos šunelius – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.
Jie dažnai lyginami su dešrainiu, nes yra ilgi. Tačiau iš tiesų tai šis patiekalas primena šunelį – iš pradžių dešrainiai buvo vadinami „takso dešrelėmis“, bet, laikui bėgant, pavadinimas buvo sutrumpintas iki tiesiog „dešrelės“ (angl. „hot dog“).
„Išskirtiniu elgesiu jie tikrai moka sužavėti savo šeimininkus“, – teigia šunų elgesio konsultantė Amy Shojai.
Taksams ilgas lankstus kūnas padeda patekti į ankštus tunelius ir olas. Manoma, kad taksai pasirodė Europoje maždaug XV amžiuje, kai Vokietijos miškininkai sukryžmino pinčerį su prancūzų basetu, o vėliau – su spanieliu ir šnauceriu.
Niekas nemanė, kad taksas kada nors taps manieringu, ant kelių įsitaisiusiu šuneliu – vokiškas šios veislės pavadinimas reiškia „barsukų šuo“ arba „barsukų medžiotojas“.
Daugiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ reportaže.
