Diena anksčiau olimpinio judėjimo vadovai paskelbė, kad rusų ir baltarusių sportininkai, šią vasarą vyksiančiose Paryžiaus žaidynėse dalyvausiantys su neutralia vėliava, negalės dalyvauti atidarymo ceremonijoje.

„Mes pasipiktinę beprecedentėmis diskriminacinėmis sąlygomis, primestomis Tarptautinio olimpinio komiteto“, – trečiadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Tuo metu Kremlius įspėjo TOK, kad šis nepradėtų taikyti sankcijų Maskvos organizuojamose „Draugystės žaidynėse“ dalyvaujantiems sportininkams, ir įspėjo, kad toks žingsnis prilygtų bauginimui.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad Rusija tai vertins „absoliučiai neigiamai“.

„[Tai] yra sportininkų bauginimas. Tai visiškai pakerta TOK patikimumą“, – pareiškė jis.

M. Zacharova TOK kaltino „rasizmu ir neonacizmu“ dėl galimų sankcijų.

„Šie sprendimai rodo, kaip toli TOK nutolo nuo savo deklaruojamų principų ir pasinėrė į rasizmą ir neonacizmą“, – sakė ji.

Kad jų grynai politiniai motyvai būtų dar akivaizdesni, jie sąmoningai apeina tikslinių šalių sporto organizacijas.

Išvakarėse TOK apkaltino Rusiją sporto politizavimu, šiai planuojant pradėti nuo rugsėjo organizuoti vadinamąsias „Draugystės žaidynes“.

Naujosios varžybos konkuruos su olimpinėmis žaidynėmis, o Rusijos organizatoriai planuoja ir žiemos varžybas.

TOK, kuris leido Rusijos sportininkams dalyvauti šių metų olimpinėse žaidynėse Paryžiuje tik po neutralia vėliava ir su sąlyga, kad jie neremia Rusijos invazijos į Ukrainą, paragino sporto pasaulį ir vyriausybes, gavusias Maskvos kvietimus, „atsisakyti bet kokio dalyvavimo ir paramos“ šiam renginiui, sakoma jo pareiškime.

TOK kritikuoja rusus už tai, kad jie vykdo „labai intensyvų diplomatinį puolimą“, palaikydami tiesioginius ryšius su viso pasaulio vyriausybėmis.

„Kad jų grynai politiniai motyvai būtų dar akivaizdesni, jie sąmoningai apeina tikslinių šalių sporto organizacijas“, – sakoma TOK pareiškime.

„Tai akivaizdus Olimpinės chartijos pažeidimas ir kartu įvairių JT rezoliucijų pažeidimas, – pabrėžė organizacija. – Tai ciniškas Rusijos Federacijos bandymas politizuoti sportą.“

TOK taip pat apkaltino Maskvą „visiška nepagarba pasauliniams antidopingo standartams ir varžybų sąžiningumui“, remdamasis praėjusią savaitę Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) pareikštu susirūpinimu dėl prieš 10 metų Sočio žaidynėse institucionalizuoto dopingo vartojimo.

Naujosios varžybos konkuruos su olimpinėmis žaidynėmis, o Rusijos organizatoriai planuoja ir žiemos varžybas.

TOK, kuris leido Rusijos sportininkams dalyvauti šių metų olimpinėse žaidynėse Paryžiuje tik po neutralia vėliava ir su sąlyga, kad jie neremia Rusijos invazijos į Ukrainą, paragino sporto pasaulį ir vyriausybes, gavusias Maskvos kvietimus, „atsisakyti bet kokio dalyvavimo ir paramos“ šiam renginiui, sakoma jo pareiškime.

Pirmąsias vasaros „Draugystės žaidynes, apie kurias paskelbta prieš kelis mėnesius, „planuojamos surengti Maskvoje ir Jekaterinburge“ šį rugsėjį, teigė TOK. Pirmosios žiemos žaidynės įvyks 2026-aisiais Sočyje, kur prieš 10 metų vyko itin prieštaringai vertinamos žiemos olimpinės žaidynės.

Šios dvi iniciatyvos papildo neseniai Kazanėje surengtas „Ateities žaidynes“, kuriose buvo derinamos tradicinės sporto šakos ir e. sportas, ir birželį tame pačiame mieste vyksiančias BRICS žaidynes.

Tai ciniškas Rusijos Federacijos bandymas politizuoti sportą.

Rusijos valdžia teigia, kad pastarosiose žaidynėse dalyvaus „sportininkai iš daugiau nei 50 šalių“.

TOK kritikuoja rusus ne už tai, kad jie rengia daugelio sporto šakų varžybas, kurios nepriklauso jo globai, nes keletas tokių jau egzistuoja, įskaitant Sandraugos žaidynes ir Frankofonijos žaidynes, bet už tai, kad jie tai daro vykdydami „labai intensyvų diplomatinį puolimą“, palaikydami tiesioginius ryšius su viso pasaulio vyriausybėmis.

„Kad jų grynai politiniai motyvai būtų dar akivaizdesni, jie sąmoningai apeina tikslinių šalių sporto organizacijas“, – sakoma TOK pareiškime.

„Tai akivaizdus Olimpinės chartijos pažeidimas ir kartu įvairių JT rezoliucijų pažeidimas, – pabrėžė organizacija. – Tai ciniškas Rusijos Federacijos bandymas politizuoti sportą.“

TOK taip pat apkaltino Maskvą „visiška nepagarba pasauliniams antidopingo standartams ir varžybų sąžiningumui“, remdamasis praėjusią savaitę Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) pareikštu susirūpinimu dėl prieš 10 metų Sočio žaidynėse institucionalizuoto dopingo vartojimo.

„Šią poziciją sustiprina tai, kad Rusijos nacionalinė antidopingo agentūra (RUSADA) šiuo metu nesilaiko kodekso, Rusijoje šiuo metu nėra WADA akredituotos laboratorijos, o bendras pasitikėjimas antidopingo sistema Rusijoje išlieka žemas“, – teigė TOK.

Tvirta pozicija

Mumbajuje (Indija) įvykusiame TOK vykdomojo komiteto (VK) posėdyje nuspręsta suspenduoti Olimpinę chartiją pažeidusį Rusijos olimpinį komitetą (ROK).

„2023 m. spalio 5 d. vienašališkas Rusijos olimpinio komiteto sprendimas į savo sudėtį įtraukti regionines sporto organizacijas, kurios yra pavaldžios Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui (Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios), yra Olimpinės chartijos pažeidimas, nes juo pažeidžiamas Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto teritorinis vientisumas, kurį pagal Olimpinę chartiją pripažįsta Tarptautinis olimpinis komitetas“, – rašoma TOK pranešime.

TOK atstovas Markas Adamsas sakė: „Rusijos olimpinis komitetas nebeturi teisės veikti kaip nacionalinis olimpinis komitetas, kaip apibrėžta Olimpinėje chartijoje, ir negali gauti jokio finansavimo iš olimpinio judėjimo.“

Tačiau TOK pasiliko teisę spręsti dėl atskirų neutralių sportininkų iš Rusijos dalyvavimo tarptautiniuose sporto renginiuose, įskaitant 2024 m. vasaros olimpiadą ir 2026 m. žiemos žaidynes.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pasveikino TOK, priėmusį principinę poziciją.

„LTOK kartu su Baltijos šalių nacionaliniais olimpiniais komitetais ne kartą išsakė tvirtą poziciją: kol tęsiasi žiaurus Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos karas prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę ir jos žmones, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, oficialiems asmenims ir organizacijoms tarptautinėje sporto arenoje ne vieta“, – teigiama LTOK pranešime.

Markas Adamsas / insidethegames.biz nuotr.

Sankcijos – ne pirmą kartą

Rusijos politikos ir sporto veikėjai, pradedant Užsienio reikalų ministerijos funkcioniere Marija Zacharova ir baigiant mužikiškai besikeikiančiais buvusiu ledo ritulininku Viačeslavu Fetisovu ir buvusia slidininke Jelena Vialbe, vienu balsu aimanuoja: TOK sprendimas – politiškai motyvuotas.

Vis dėlto blaiviau mąstantys šios šalies sporto pareigūnai ir kai kurie atletai, kad ir grieždami dantimis, pripažįsta: akivaizdu, kad Rusija tikrai liks už Paryžiaus olimpiados slenksčio.

„2024-ųjų vasaros žaidynėse nematau nė vieno mūsų olimpiečio. Mūsų net nepakvietė į jas“, – pareiškė ROK vadovas Stanislavas Pozdniakovas.

Be to, šalyje iš anksto kuriama totali nepakantumo ir izoliavimo atmosfera tiems sportininkams, kurie sutiktų su TOK reikalavimais ir vyktų į Paryžiaus olimpiadą kaip neutralūs atletai.

Rusijos olimpinis komitetas nebeturi teisės veikti kaip nacionalinis olimpinis komitetas.

Jau dabar tokį statusą galbūt pasirinksiantys galimi olimpiečiai vadinami atplaišomis, minkštakūniais, šliužais, kabinamos ir gerokai stipresnės etiketės.

TOK ne pirmą kartą suspendavo ROK – tai buvo įvykę ir 2017-aisiais (už tarptautinio Antidopingo kodekso pažeidimus).

Atletai bėga iš šalies

Naujas TOK sprendimas – iškalbingas skambutis toms tarptautinėms sporto šakų federacijoms, kurios atsisakė sankcijų Rusijos ir Baltarusijos atstovams.

Rusijos sporto strategus siutina ir tai, kad kelialapius į 2024-ųjų olimpiadą jau turi vadinamosios Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys, bet ne savi atletai.

Preliminariais duomenimis, teisę vykti į Paryžių šiuo metu yra iškovoję po 9 Kazachstano ir Uzbekistano sportininkus, 8 – Azerbaidžano, 7 – Armėnijos, 6 – Moldovos, 4 – Kirgizijos, 2 – Tadžikistano.

Rusijos sporto ministerijos atstovas Aleksejus Morozovas patvirtino, kad jau daugiau nei 100 šalies atletų pakeitė pilietybę ir atstovaus kitoms valstybėms.

Nepriklausomų šaltinių duomenimis, tokių atletų – per 200.

Tarp atsisakiusiųjų Rusijos vėliavos yra šachmatininkų, gimnastų, tenisininkų, futbolininkų, dviratininkų, plaukikų, lengvaatlečių, buriuotojų, irkluotojų, boksininkų, dziudo kovotojų, slidininkų, dailiojo čiuožimo, žirgų ir motociklų sporto, biatlono, greitojo čiuožimo atstovų.

Daugiausia Rusijos sporto išeivių prisiglaudė ir naujus pasus gavo Izraelyje, Serbijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Kazachstane, Didžiojoje Britanijoje, Armėnijoje, JAV, Ispanijoje, netgi Palestinoje.

TOK atstovas spaudai Markas Adamsas, kalbėdamas po Mumbajuje vykusio vykdomosios valdybos posėdžio pirmosios dienos, sakė: „Rusijos olimpinis komitetas nebeturi teisės veikti kaip nacionalinis olimpinis komitetas, kaip apibrėžta Olimpinėje chartijoje, ir negali gauti jokio finansavimo iš olimpinio judėjimo.“

„2023 metų spalio 5 dieną Rusijos olimpinio komiteto priimtas vienašališkas sprendimas į savo sudėtį įtraukti regionines sporto organizacijas, kurios yra pavaldžios Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui (t. y. Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios), yra Olimpinės chartijos pažeidimas, nes juo pažeidžiamas Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto (NOK) teritorinis vientisumas, kurį pagal Olimpinę chartiją pripažįsta Tarptautinis olimpinis komitetas“, – paaiškinama organizacijos pranešime žiniasklaidai.

Tuo pat metu TOK pasilieka teisę spręsti dėl „atskirų neutralių sportininkų“ iš Rusijos dalyvavimo sporto renginiuose, įskaitant 2024 metų Paryžiaus olimpiadą ir 2026 metų Milano-Kortina d’Ampeco žiemos olimpines žaidynes, sakoma pranešime.

Rusijos olimpinis komitetas šį sprendimą pavadino politiškai motyvuotu.

Liepos viduryje T. Bachas pareiškė, kad nei Rusija, nei jos invaziją į Ukrainą remianti Baltarusija nebus pakviestos kaip delegacijos, tačiau TOK paliko galimybę rusų ir baltarusių sportininkams 2024-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse varžytis neutraliu statusu.

Trečiadienį, žymint ribą, kuomet iki žaidynių liko laukti metus, TOK vadovas su trijų dienų vizitu lankosi Prancūzijos sostinėje.

„Pagal Olimpinę chartiją man didelė garbė ir malonumas šiandien pažymėti šį svarbų etapą ir pakviesti pasaulio sportininkus susirinkti Paryžiuje, Prancūzijoje, švęsti 33-iųjų olimpinių žaidynių“, – sakė T. Bachas.

Antradienį apžiūrėjęs olimpinio miestelio statybvietę, jis teigė ką tik gavęs, jo žodžiais, puikios informacijos apie pasirengimą laukiamiausiam sporto renginiui. Pasak svečio, dalyviai ten bus labai laimingi.

Į žaidynes nebuvo pakviesta ir Gvatemala – šiuo metu jos dalyvavimas olimpiniame judėjime yra sustabdytas dėl įtariamo vyriausybės kišimosi į šios šalies Nacionalinio olimpinio komiteto nepriklausomybę.

Baltijos šalys išreiškė susirūpinimą TOK pozicija dėl rusų, baltarusių atletų olimpiadoje

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai laiške TOK išreiškė susirūpinimą dėl rekomendacijų leisti atletams iš Rusijos ir Baltarusijos kitąmet vykstančiose olimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžytis po neutralia vėliava.

Anot užsienio reikalų ministerijos, bendrame ministro Gabrieliaus Landsbergio, estų diplomatijos vadovo Marguso Tsahknos (Marguso Cahknos) bei laikinai užsienio reikalų ministro pareigas einančio Latvijos premjero Krišjanio Karinio laiške TOK prezidentui T. Bachui pabrėžiama, kad Rusijos bei Baltarusijos karo prieš Ukrainą kontekste tokia Komiteto pozicija yra nepriimtina ir nepateisinama.

„(...) mums didelį susirūpinimą kelia TOK rekomendacija atverti kelią sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos dalyvauti tarptautinėse varžybose prisidengus neutralumo skraiste. Toks požiūris nepateisinamas, nes Rusija ir jos bendrininkė Baltarusija toliau vykdo žiaurų karą prieš Ukrainą, siekdamos ištrinti suverenią, olimpinėse žaidynėse dalyvaujančią tautą“, – rašoma jame.

Laiške teigiame, jog negalima ignoruoti fakto, kad varžydamiesi po neutralia vėliava, sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos yra remiami ir išlaikomi šių šalių vyriausybių bei verslų, remiančių dabartinius šių valstybių režimus.

„Be to, pastarųjų metų praktika rodo, kad Rusija išnaudoja „neutralių” savo sportininkų buvimą tarptautinėse varžybose savo valstybinėje propagandoje, kuri apima agresoriaus kariuomenės šlovinimą ir skatina karių verbavimą“, – pabrėžiama laiške.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis pabrėžė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą „turime pripažinti faktą, kad agresorių valstybių sporto bendruomenės yra įsitraukusios į karą“.

„Nepaisant to, kad sportininkai nori varžytis po neutralia vėliava, bet juos išlaiko Rusijos ir Baltarusijos verslai, remiantys Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje“, – teigia G. Landsbergis. 

„Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos vykdomi karo nusikaltimai šiurkščiai pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją ir pagrindinius olimpinio judėjimo principus, todėl ministrai savo laiške ragina TOK ginti olimpinę chartiją bei persvarstyti požiūrį dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo artėjančiose olimpinėse žaidynėse“, – rašoma ministrų laiške.

Anot kreipimosi, šiuo metu nėra pagrįsta švelninti bet kokias priemones prieš Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat pastebima, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą „žuvo šimtai Ukrainos sportininkų, o Ukrainos sporto objektai buvo sunaikinti arba sugadinti per tyčinius išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą“.

„Todėl raginame TOK (...) laikytis savo pačios nustatytų ribojamųjų priemonių tol, kol Rusija tęs neišprovokuotą, nepagrįstą ir neteisėtą agresijos karą, ir neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į olimpines žaidynes jokiu statusu“, – teigia Baltijos šalių ministrai.

Taip jie reagavo į TOK pranešimą, kuriuo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomendavo leisti su kariuomene nesusijusiems sportininkams, „turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad komiteto sprendimas yra nuviliantis, nepaisant įvedamų saugiklių.

„Čia matau langą tarptautinėms federacijoms persvarstyti labai rimtai, kokie gi tie tokie galimi dalyviai, jeigu jiems jau svarstytų leisti dalyvauti, kas būtų labai blogai, aišku“, – žurnalistams trečiadienį teigė ministrė.

Pasak jos, sprendimas kuria nelygias galimybes sportininkams, nes vienose tarptautinėse varžybose rusai dalyvauti galės, o kitose – ne.

„Tai sukelia labai daug sumaišties visoje sporto bendruomenėje“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Jos teigimu, klausimas dėl Paryžiaus olimpinių žaidynių boikotavimo kol kas yra ankstyvas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad jam „asmeniškai yra nepriimtina grąžinimas Rusijos ir Baltarusijos po jokia vėliava“.

„Akivaizdu, kad dauguma žmonių, kurie dalyvautų, yra susiję tiesiogiai net su karinėmis struktūromis“, – BNS sakė diplomatijos vadovas.

TOK taip pat nurodė, jog sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

Dalis Vakarų valstybių pasmerkė TOK rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo varžybose po neutralia vėliava, pavadinusios tai gėdingu sprendimu.

Palaikydamas Lietuvos ir kitų valstybių siekį šį sprendimą pakeisti, sportininkas sako, kad, esant reikalui, jo negąsdintų ir olimpiados boikotas, rašo Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS).

Pasidalino jautria Ukrainos buriuotojo istorija

Kitą savaitę Pasaulio buriavimo taurės etape „Trofeo Princesa Sofia Mallorca“ regatos metu startuosiantis J. Bernotas teigia, kad šiemet prie starto linijos čia, deja, nebesutiks anksčiau drauge besitreniruodavusio ir varžybose dalyvaudavusio gero draugo, Ukrainos buriavimo olimpiečio.

„2021 metų vasarį, kai prasidėjo karas, jis kaip tik treniravosi Ispanijoje. Mes drauge perėjome nuo ankstesnės olimpinės klasės „RS:X“ prie IQFOIL ir ruošėmės artėjančiai atrankai į Paryžiaus olimpines žaidynes. Deja, šiuo metu galimybių treniruotis tokio lygio sportiniu režimu, kuris būtinas aukšto meistriškumo sportininkams, jis nebeturi – trūksta kokybiško inventoriaus, trūksta finansų treniruočių stovykloms ir galimybei startuoti aukščiausio rango varžybose“, – pasakoja J. Bernotas.

Pasak sportininko, jo draugas šiuo metu turi užsiimti pašaliniais darbais, kad galėtų išlaikyti šeimą – pėsčiomis žiemą iš Ukrainos į Lenkiją atkeliavusią mamą su jaunesniu broliuku – ir negali sau leisti įsigyti reikalingo inventoriaus bei važinėti po visame pasaulyje vykstančias varžybas.

„Inventoriaus mūsų sporte reikia daug ir kokybiško, jei nori sportuoti aukščiausiame lygmenyje. Praėjusiais metais, matydamas tą problemą rašiau laišką IQFOIL klasės tarptautinei asociacijai, prašiau, kad jie atsižvelgtų į situaciją ir padovanotų jam burę. Jis pats net neleistų sau prašyti kitų pagalbos. Asociacija burę padovanojo, tačiau tam, kad būtų galima visą sezoną lenktyniauti aukščiausiu lygmeniu, to neužtenka“, – su liūdesiu dalinasi J. Bernotas.

Pasak jo, tokia susidariusi situacija Ukrainos sportininkams reiškia sudužusias svajones ir sugriautus gyvenimus, kai lig tol visas laikas, jėgos ir asmeniniai ištekliai buvo skirti būtent Ukrainos atstovavimui aukščiausiame sportiniame lygmenyje.

Yra politika, yra sportas, tačiau svarbiausias dalykas vis tiek yra žmogiškumas, o su juo čia absoliučiai prasilenkiama.

Tai – ne politinis, o žmogiškumo klausimas

Lietuvos sporto asociacijoms, tarp jų ir Lietuvos buriuotojų sąjungai, išreiškus vieningą poziciją, kad 2024 metų Paryžiaus olimpiadoje nebūtų leista dalyvauti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – sportininkams, olimpietis patikino šią poziciją absoliučiai palaikantis ir, esant reikalui, pritartų ir olimpiados boikotui.

„Man sunku suprasti, kaip kažkam net gali kilti mintis, jog reikėtų leisti jiems startuoti. Yra politika, yra sportas, tačiau svarbiausias dalykas vis tiek yra žmogiškumas, o su juo čia absoliučiai prasilenkiama. Kaip galima leisti olimpiniame lygmenyje varžytis tiems, kurių valstybė nesilaiko pamatinių žmogiškumo principų – man nesuvokiama“, – teigia J. Bernotas.

Pasak olimpiečio, jo negąsdintų ir boikoto galimybė, jei tik ši padėtų pasiekti tikslą.

„Kai kurie sako, kad nuskriaustume tik save, jei nedalyvautume, nes rusai vis tiek startuotų. Tačiau juk visų sankcijų esmė yra tokia – taip, mes nuskriaudžiam ir save, tai yra kaina, kurią sumokame, tačiau tai yra būtina kaina, kad būtų atkreiptas dėmesys, kad būtų išsakyta aiški žmogiškumo pozicija. Juk mes, visų pirma, esame žmonės, tik po to – sportininkai“, – teigia J. Bernotas.

Olimpiečio teigimu, leidimas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams startuoti tik po neutralia vėliava niekaip esmingai situacijos nekeičia, o tik bando užmaskuoti problemą, nes šių sportininkų pasiruošimą remia būtent valstybės agresorės.

„Jie keliauja, treniruojasi, sportuoja. Rusija jiems suteikia visas sąlygas, teikia visokeriopą palaikymą valstybiniu lygiu. Tuo tarpu Ukrainos sportininkai – kažkas kariauja ir kovoja už išgyvenimą, kažkas treniruojasi sugriautose bazėse, kiti iš viso treniruotis negali, kažkas turėjo iš šalies išvykti, kažkas negali grįžti“, – teigia J. Bernotas.

Pasak jo, anksčiau jam yra tekę treniruotis bendrose grupėse su Ukrainos ir Rusijos sportininkais, tačiau po karo viskas pasikeitė.

„Daug Rusijos sportininkų arba palaiko karą, arba teigia, kad „nieko negalima padaryti“. Netikiu, kad 150 milijonų žmonių tauta nieko negali padaryti. Jie gali, bet nenori, yra tik vienetai, kurie nori. Dėl to, manau, būtų absoliučiai neteisinga į vieną sporto aikštelę ar lenktynių distanciją išleisti ir Ukrainos, ir Ukrainą niokojančios šalies sportininkus“, – tvirtina J. Bernotas.

Olimpietis tikisi, kad pasaulinė sporto bendruomenė laikysis vieningai ir Tarptautinis olimpinis komitetas pakeis savo poziciją.

Bendrame sporto ministrų pareiškime keliamas klausimas, „kaip įmanoma Rusijos ir Baltarusijos olimpinių žaidynių sportininkams varžytis kaip „neutraliems“ (pagal IOC sąlygas nesitapatinti su savo šalimi), kai jie yra tiesiogiai finansuojami ir remiami jų valstybių. Taip pat akivaizdų susirūpinimą kelia stiprūs Rusijos sportininkų ir Rusijos kariškių ryšiai ir sąsajos“.

Taip pat pažymima, kad nuo 2022 m. vasario 28 d., kai IOC buvo paskelbęs apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkų pašalinimą iš olimpiados, padėtis tik pablogėjo.

„Atsižvelgdami į tai, kad padėtis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje nepasikeitė, ir į tai, kad būtina užtikrinti teisingumą ir solidarumą su Ukrainos sportininkais, kurių infrastruktūra buvo sunaikinta ir kurie turėjo palikti savo šalį (arba likti kovoti už Ukrainą, kurioje labai daug jų žuvo), esame tvirtai įsitikinę, kad nėra jokios praktinės priežasties atsisakyti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų pašalinimo režimo, kurį IOC nustatė 2022 m. vasario 28 d.

Taip pat pažymėjome, kad savo pasirinkimais, veiksmais ir besitęsiančia invazija Rusija sulaužė olimpines paliaubas, kurias nuo 1993 m. nuolat remia Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja“, – rašome kreipimesi į IOC.

Kreipimąsi pasirašiusios šalys, atsižvelgdamos į tai, kad IOC galutiniai sprendimai nepriimti, primygtinai ragina persvarstyti savo pasiūlymą.

„Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad Rusija ir Baltarusija turi savo rankose galimybę sugrąžinti savo sportininkus į tarptautinę sporto bendruomenę, pabaigdamos jų pradėtą karą“, – rašoma kreipimesi į IOC.

Kreipimąsi pasirašė Austrija, Belgija, Kanada, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Islandija, Airija, Korėjos Respublika, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Japonija, Jungtinė Karalystė, JAV.

„Lietuvos siekis yra padaryti viską, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebūtų olimpiadoje, o Lietuvos ir Ukrainos bei kitų demokratinių valstybių sportininkai galėtų joje dalyvauti“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrės J. Šiugždinienės iniciatyva vasario 2 d. nuotoliniu būdu susitikę trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai nusprendė kartu kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir IOC, reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas.

Vasario 7 dieną vyko susitikimas su penkiomis Šiaurės Europos valstybėmis, kurios išreiškė tvirtą poziciją dėl IOC sprendimo sugrąžinti agresorių šalių sportininkus į olimpiadą. Vasario 10 dieną įvyko bendras 35 Europos ir kitų pasaulio šalių už sportą atsakingų ministrų pasitarimas, kuriame ir sutarta parengti bendrą pareiškimą, siekiant užkirsti kelią bandymams grąžinti Rusijai ir Baltarusijai atstovaujančius sportininkus į tarptautines sporto varžybas.

„Lietuvos pozicija išlieka tvirta ir nesikeičia – kviečiame neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į jokias tarptautines varžybas, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Siūlome griežtai atmesti bet kokius svarstymus apie galimą šių agresorių šalių sportininkų dalyvavimą olimpiadoje ir po neutralia vėliava“, – pažymi J. Šiugždinienė.

Šią poziciją Lietuva sieks sustiprinti jau artimiausiame susitikime vasario 23 d. Varšuvoje. Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios metinių išvakarėse Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos valstybių sporto ministrai ir už sportą atsakingi aukščiausi pareigūnai aptars tolesnio pasipriešinimo IOC pastangoms grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines sporto varžybas veiksmus ir solidarumo su Ukraina sporto srityje klausimus.

TOK, Azijos olimpinė taryba, Europos olimpiniai komitetai ir olimpinis pabėgėlių fondas įsteigė skubios pagalbos fondą padėti šalims, kurios atsigauna po pirmadienį įvykusio 7,8 balo žemės drebėjimo, pareikalavusio daugiau kaip 22 000 žmonių gyvybių.

TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) sakė, kad kalbėjosi su Turkijos ir Sirijos nacionalinių olimpinių komitetų prezidentais ir sužinojo, kad tarp nukentėjusiųjų yra sportininkų ir kad nukentėjo sporto infrastruktūra.

Jis pridūrė, kad olimpinis pabėgėlių fondas teiks pagalbą vietos gyventojams ir pabėgėliams Turkijoje, o Sirijoje bus pasitelktos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir Jungtinių Tautų agentūros, galinčios patekti į nukentėjusias vietoves.

„Su didžiuliu liūdesiu sužinojome apie tragišką žmonių žūtį ir nuniokojimą“, įskaitant poveikį olimpinės bendruomenės nariams, sakė Th. Bachas ir pažymėjo, kad kuo skubiausiai reikia maisto, vaistų ir palapinių.

Olimpinio pabėgėlių fondo lėšos, iš pradžių skirtos atskiram fondui, bus panaudotos neatidėliotinai humanitarinei pagalbai, pavyzdžiui, drabužiams, antklodėms, maistui ir pastogei teikti.

Principingas sprendimas

IBA savo varžybose leidžia dalyvauti karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos ir agresorius remiančios Baltarusijos atstovams.

Lietuvos bokso federacijos (LBF) vykdomasis komitetas (VK) nusprendė, kad mūsų šalies nacionalinės rinktinės nebus registruojamos ir nevyks į tarptautines varžybas, kuriose ketina dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.

Pasak LBF, dėl šio sprendimo Lietuvos boksininkai šiemet praleis keturis Europos ir du planetos čempionatus. Be to, LBF VK pateikė griežtą rekomendaciją į tuos pačius tarptautinius renginius nevykti Lietuvos bokso teisėjams.

Keli Afrikos šalių bokso organizacijų vadovai sakė: jūsų programa – puiki, tačiau kiek mums sumokėsite?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pabrėžė, kad palaiko LBF sprendimą.

Pernai Turkijoje pasaulio čempione tapo Gabrielė Stonkutė.

Maitina „Gazprom“

Virš IBA tebetvyro juodi debesys: pernai gruodį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) įspėjo ruso Umaro Kremliovo vadovaujamą organizaciją, kad boksas gali būti išbrauktas iš Paryžiaus olimpiados programos, jeigu IBA toliau ignoruos pastabas dėl asociacijos valdymo ir veiklos skaidrumo.

IBA, nepaisydama TOK pozicijos, atnaujino rėmimo sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.

Skandalų šleifas, susijęs su pernai įvykusiais IBA rinkimais, tebeplevėsuoja iki šiol.

Gegužę Stambule (Turkija) prezidento kėdės siekė U. Kremliovas ir olandas Borisas van der Vorstas, tačiau pastarojo kandidatūra, likus dienai iki balsavimo, pripažinta negaliojančia ir B. van der Vorstui neleista dalyvauti rinkimuose.

Olandas kreipėsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS), o U. Kremliovas tuo metu jau džiaugėsi perrinktas IBA vadovu.

Afrikiečiams – vokeliai?

CAS pripažino, kad B. van der Vorstas buvo nepagrįstai eliminuotas iš rinkimų, dėl to atsakingas ir U. Kremliovas.

Tačiau IBA savo neeiliniame kongrese Jerevane (Armėnija) nusprendė nerengti pakartotinių rinkimų, o U. Kremliovas žengė dar toliau – viceprezidentu paskyrė savo bendražygį Abdulmutalimą Abakarovą, buvusį Rusijos bokso federacijos vykdomojo komiteto narį.

B. van der Vorstas interviu Nyderlandų dienraščiui „de Volksrant“ papasakojo apie IBA kongreso Jerevane užkulisius.

Olando teigimu, prieš šį renginį U. Kremliovo šalininkai surengė konferenciją su Afrikos atstovais ir įteikė jiems vokelius su pinigais – neva įsigyti naują bokso ekipuotę, įrangą treniruotėms.

Pasak B. van der Vorsto, po konferencijos į namus grįžtantys kai kurių Afrikos šalių bokso federacijų atstovai buvo sulaikyti muitinėje, nes turėjo per daug grynųjų.

„Keli šio kontinento bokso organizacijų vadovai man skambino ir sakė: kolega, jūsų programa – puiki, tačiau, kiek ketinate mums sumokėti?“ – dėstė dienraščiui B. van der Vorstas.

Laukia TOK verdikto

Olandas pripažino, kad saugumo sumetimais į IBA kongresą Jerevane atvyko lydimas trijų asmens sargybinių.

„Tuo pasirūpino amerikiečiai“, – atskleidė B. van der Vorstas.

Pasak jo, renginio išvakarėse vienas kolega įspėjo, kad balsavimas dėl pakartotinių rinkimų bus sužlugdytas.

„Taip ir įvyko – 45 minutes nebuvo elektros. Negalėjau reikalauti balsavimo raštu, nes apskritai man nesuteikė jokios galimybės pasisakyti“, – tvirtino olandas.

IBA savo ruožtu apkaltino B. van der Vorstą šmeižtu apie Afrikos delegatų papirkinėjimą.

Olando nuomone, TOK dvikova su IBA baigsis tik tuomet, kai U. Kremliovo vadovaujama organizacija bus išmesta iš olimpinės šeimos ir bus įkurta nauja šios sporto šakos tarptautinė federacija.

B. van der Vorstas vadovauja aljansui „Common Cause“, kurį taip pat sudaro Australijos, Kanados, Anglijos, Prancūzijos, Airijos, Nyderlandų, Filipinų, JAV bokso federacijos ir asociacijos.

Tikėtina, kad „Common Cause“ pretenduos į vietą TOK pastogėje, kai iš ten bus išspirta IBA. Tokios galimybės neatmetė ir B. van der Vorstas.