Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė suteikti Sakartvelui ilgai lauktą oficialų šalies kandidatės statusą ir pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova.

Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, džiūgaujančios minios užplūdo centrinę Tbilisio Laisvės aikštę, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas.

„Sveikinu jus su šiuo istoriniu įvykiu. Tegyvuoja vieningas, stiprus, europietiškas Sakartvelas!“ – į minią kreipėsi ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis.

Orkestras atliko Sakartvelo himną ir ES „Odę džiaugsmui“.

Prezidentė Salomė Zurabišvili, kuri nesutaria su valdančiąja partija „Sakartvelo svajonė“, nebuvo pakviesta ant pakylos, o tai pabrėžia gilų šalies politinį susipriešinimą.

Prezidentė per penktadienio renginį stovėjo minioje.

Mes žengėme labai svarbų žingsnį ES link.

„Tai didelė šventė, – sakė ji žurnalistams. – Mes žengėme labai svarbų žingsnį ES link.“

Sakartvelas, Moldova ir Ukraina pateikė paraiškas įstoti į 27 šalių bloką po to, kai Kremlius pernai pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.

Tuo metu ES Kyjivui ir Kišiniovui suteikė kandidatų statusą, tačiau paragino Tbilisį pirmiausia reformuoti teismų ir rinkimų sistemas, sumažinti politinę poliarizaciją, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

Lapkritį Europos Komisija rekomendavo ES vadovams suteikti Sakartvelui oficialų šalies kandidatės statusą, tačiau su sąlyga, kad Tbilisis imsis reformų.

Narystė ES yra įtvirtinta Sakartvelo konstitucijoje, o, visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, narystę ES remia apie 80 proc. gyventojų.

Atsigriebs Klaipėdoje?

Lietuviai pirmą dvikovą Tbilisyje pralaimėjo kartvelams net 18:32 ir sukomplikavo savo galimybes prasimušti į 2024 m. Europos vyrų rankinio čempionato finalo turnyrą.

Sakartvelo ekipos vartininkai Zurabas Cincadzė ir Davidas Nikabadzė atrėmė 41 proc. Lietuvos rinktinės žaidėjų metimų, o mūsiškiai Giedrius Morkūnas ir Lukas Gurskis – 20 proc. Lietuviai realizavo 46 proc. metimų, kartvelų taiklumas – 73 proc.

Lietuvos rankininkai realizavo 46 proc. metimų, kartvelų taiklumas – 73 proc.

 

Antros rungtynės numatytos kovo 12-ąją Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Vakar Šafhauzene jėgas išmėgino 6-os atrankos grupės favoritai šveicarai ir vengrai.

Į Europos čempionato finalo turnyrą pateks 1–2 vietas aštuoniose grupėse užėmusios komandos ir keturios trečiose pozicijose likusios ekipos, tačiau pastarosioms kelialapius į elito varžybas garantuos geresni mačų su 1–2 vietas grupėje užėmusiais konkurentais rezultatai.

Lietuvos rankininkams ši sąlyga nepalanki: pernai spalį išvykoje vengrams pralaimėta 23:36, o namuose šveicarams – 26:27.

Tamsus laikotarpis

Tinklaraščio „Tai rankinis!“ autoriaus Rolando V. Edvilo teigimu, mūsų šalies vyrų rankinio rinktinė išgyvena tamsiausią laikotarpį per tris dešimtmečius, praėjusius nuo debiuto oficialiose varžybose: mūsiškiai pralaimėjo devintas iš eilės oficialias rungtynes.

Izraelio rankininkus lietuviai prieš penkerius metus pasaulio čempionato atrankos turnyre sutriuškino 16 įvarčių skirtumu ir tai nebuvo staigmena.

 

Nesėkmių virtinė prasidėjo beveik prieš dvejus metus – 2021-ųjų pavasarį.

2021 m. balandžio 29-ąją Vilniuje lietuviai per Europos čempionato atrankos dvikovą 29:27 nugalėjo islandus ir ši pergalė nulėmė, kad mūsų šalies komanda po ilgos pertraukos iškovojo kelialapį į finalo turnyrą.

Tačiau vėliau – vien varžovų kirčiai: pralaimėta portugalams (25:30), o 2022 m. Europos čempionato finalo turnyre – rusams (27:29), slovakams (26:31) ir norvegams (29:35), 2023 m. pasaulio čempionato atrankos etape – Izraelio atstovams (24:28 ir 25:27).

Galiausiai – dar trys paeiliui kluptelėjimai 2024 m. Europos čempionato atrankos 6-oje grupėje.

Varžovai – ne grandai

2022 m. sausį iš Lietuvos vyrų rankinio rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukė Mindaugas Andriuška, jį pakeitė G. Savukynas.

Anot R. V. Eidvilo, verta pažymėti, kad šį savo tamsiausią laikotarpį mūsiškiai nežaidė nė su viena Europos rankinio elito komanda.

Pasak apžvalgininko, varžovų gretose buvo netoli lyderių esančios Norvegijos, Portugalijos ir Vengrijos komandos, kurios per rungtynes su lietuviais laikomos aiškiomis favoritėmis. Tačiau teko kautis ir su panašaus lygio arba su visai neseniai autsaideriais vadintais oponentais.

„Pavyzdžiui, Sakartvelo rinktinė dar nė karto nėra dalyvavusi Europos čempionato finalo turnyre, slovakai į jį pernai pateko tik dėl to, kad buvo jo šeimininkai, o Izraelio rankininkus lietuviai prieš penkerius metus pasaulio čempionato atrankos turnyre sutriuškino 16 įvarčių skirtumu ir tai nebuvo staigmena“, – reziumavo R. V. Eidvilas.

Anksčiau Lietuvos rankininkai nė sykio nebuvo pralaimėję daugiau kaip penkerių rungtynių iš eilės.

Rezultatas

Sakartvelas–Lietuva 32:18 (16:7). Įvarčiai: G. Cchovdebadzė 11, N. Kalandadzė 7, G. A. Dichamindžija 4, I. Kbilašvilis ir E. Arsenašvilis po 3, T. Ordžonikidzė 2, K. Rustamovas ir Z. Abramišvilis po 1 / D. Jovaišas 4, B. Butkus 3, A. Malašinskas, B. Petreikis, G. Babarskas ir L. Palevičius po 2, G. Šmantauskas, K. Antanavičius ir T. Stankevičius po 1. Komandų rodikliai: metimų tikslumas – 44/32 (73 proc.) ir 39/18 (46 proc.), 7 m baudiniai – 3/3 ir 4/2, klaidos – 18:20.

Turnyro lentelė

1. Vengrija  2  0  0  +30  4

2. Šveicarija  2  0  0  +2  4

3. Sakartvelas  1  0  2  –4  2

4. Lietuva  0  0  3  –28  0

Mojuodami Sakartvelo, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis keli tūkstančiai protestuotojų susirinko prie parlamento sostinėje Tbilisyje, didindami spaudimą vyriausybei, kuri kaltinama tuo, kad išvedė šalį iš narystės ES kelio, sakė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP korespondentas.

Demonstrantai su Europos Sąjungos ir Sakartvelo vėliavomis susirinko priešais parlamentą, įstatymų leidėjams antradienį davus pirminį pritarimą įstatymo projektui, kuris primena Rusijos teisės aktus, taikomus kovojant su kitaminčiais.

Policija ar opozicija demonstracijos dalyvių skaičiaus kol kas nepaskelbė.

Išvakarėse Sakartvelo sostinėje buvo sulaikyti 66 demonstrantai ir sužeista 50 policininkų, kilus įnirtingiems susirėmimams per protestus prieš valdžios planus priimti prieštaringai vertinamą įstatymą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Protestuotojai taip pat skelbė, kad jų gretose esama sužeistųjų.

ES vadovai vėliau šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Šios šalys pateikė paraiškas dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, maždaug 60 tūkst. demonstrantų pirmadienio vakarą susirinko prie šalies parlamento Tbilisyje į „Eitynes už Europą“.

Eitynes organizavo pagrindinės Sakartvelo prodemokratinės grupės, pakvietusios žmones pirmadienio vakarą susirinkti Tbilisyje „pademonstruoti kartvelų atsidavimo šalies europinei ateičiai ir vakarietiškoms vertybėms“.

Šį kvietimą parėmė visos šalies opozicinės partijos.

„Europa yra istorinis kartvelų pasirinkimas ir siekis, dėl kurio aukojosi visos kartos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė demonstracijos organizatoriai.

„Laisvė, taika, ekonominis tvarumas, žmogaus teisių apsauga ir teisingumas – tai mus visus vienijančios vertybės, kurias užtikrintų integracija į Europos Sąjungą“, – priduriama pareiškime.

Prieš eitynes Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili per televiziją transliuotame kreipimesi sakė: „Noriu pasveikinti visus, kurie šiandien ketina susirinkti į demonstraciją“.

„Šią istorinę mūsų šaliai dieną privalome mobilizuotis. Mūsų žinia – norime europietiško Sakartvelo“, – sakė ji.

Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai. Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką, tačiau dėl šios šalies nuspręsta rekomendaciją suteikti jai kandidatės statusą pateikti po to, kai ji įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

Sekmadienį vyksiančiame antrajame rinkimų ture dėl didžiųjų miestų merų postų varžysis valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ ir pagrindinės opozicinės jėgos – Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) – kandidatai.

Trečiadienio vakarą Tbilisio Laisvės aikštėje vykusioje valdančiosios partijos palaikymo akcijoje dalyvavo maždaug 60 tūkst. žmonių.

Daug jų autobusais buvo suvežta iš visos šalies.

Nepriklausoma televizija „Pirveli TV“ trečiadienį pranešė, kad valstybinio sektoriaus darbuotojai buvo verčiami dalyvauti demonstracijoje Tbilisyje. Kaip teigiama, vengiantiems prisidėti grasinta atleidimu iš darbo.

Kreipdamasis į susirinkusiųjų minią ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis paragino šalies žmones per rinkimus palaikyti „Sakartvelo svajonę“, o VNJ pavadino „antivalstybine ir antinacionaline jėga“.

M. Saakašvilio VNJ vėliau trečiadienį turėtų surengti savo rinkiminį mitingą vakariniame Zugdidžio mieste.

M. Saakašvilis, 2004–2013 metais dirbęs prezidento poste, slapta sugrįžo į Sakartvelą iš Ukrainos prieš spalio 2-ąją vykusius vietos valdžios rinkimus, bet netrukus buvo suimtas ir įkalintas Rustavio miesto kalėjime. Tai paskatino dešimtis tūkstančių žmonių susirinkti Tbilisyje ir reikalauti jo paleidimo.

Eksprezidentas jau beveik keturias savaites badauja kalėjime. Taip jis protestuoja prieš, jo teigimu, jo persekiojimą dėl politinių motyvų.

Gydytojai reiškia nerimą dėl galimos badavimo nepataisomos žalos jo sveikatai.

M. Saakašvilio suėmimas pagilino užsitęsusią politinę krizę šalyje, kur opozicinės partijos viešai pasmerkė masišką balsų klastojimą per praėjusių metų parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji „Sakartvelo svajonė“.

Spalio 2 dienos vietos valdžios rinkimuose „Sakartvelo svajonė“ surinko beveik 46,7 proc. rinkėjų balsų, o visos opozicinės partijos – 53,3 procento. M. Saakašvilio VNJ laimėjo keliuose dideliuose miestuose.

Visuose didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę Tbilisį, spalio 30 dieną rengiamame antrame rinkimų rate dėl mero posto varžysis „Sakartvelo svajonės“ ir VNJ kandidatai.

Tai pirmadienį pranešė šalies Ekonomikos ministerijos Civilinės aviacijos agentūra.

„Nuo šių metų rugpjūčio 11 d. Sakartvelo aviacijos kompanija „Georgian Airways“ pradeda reguliarius skrydžius oro linija Tbilisis – Minskas – Tbilisis. Pagal paraišką, kurią bendrovė pateikė Civilinės aviacijos agentūrai, reisai tarp Tbilisio ir Minsko vyks iki spalio 30 d. imtinai tris kartus per savaitę – trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais“, - sakoma pranešime.

Sakartvelo aviacijos institucijos jau išdavė kompanijai atitinkamą leidimą skrydžiams. Iki šiol Minską ir Tbilisį jungė tik Baltarusijos aviacijos kompanijos „Belavia“ lėktuvų skrydžiai.

Sakartvelas nuo vasario 1 d. atnaujino reguliarų oro susisiekimą su išoriniu pasauliu, kuris buvo nutrauktas 2020 metų kovą dėl koronaviruso pandemijos.

LGBTQ bendruomenės rengiami „Pride“ renginiai vis dar labai prieštaringai vertinami konservatyviame Sakartvele, kur įtakinga Ortodoksų Bažnyčia anksčiau konfliktavo su provakarietiškomis vyriausybėmis dėl progresyvių socialinių klausimų.

Pirmadienį LGBTQ aktyvistai atšaukė planuotas „Pride“ eitynes, premjerui pasmerkus renginį, o radikaliai nusiteikusiems LGBT priešininkams užpuolus aktyvistus bei žurnalistus ir susirėmus su policija.

Šimtai LGBTQ priešininkų, įskaitant aktyvistus iš mažos prorusiškos partijos, pašalino prie parlamento iškeltą Europos Sąjungos vėliavą ir puolė dešimtis žurnalistų, rengusių reportažus apie įvykius. Pranešama, kad daug jų atsidūrė ligoninėje dėl sumušimų ir kaulų lūžių.

Antradienį vakare keli tūkstančiai demonstrantų susirinko prie parlamento pasmerkti smurto, taip pat sulaukusio JAV ir Europos Sąjungos pasmerkimo.

Daug tylios demonstracijos dalyvių mojavo ES ir vaivorykštės spalvų vėliavomis.

Šioje šalyje negalime toleruoti jokių smurto prieš mažumas apraiškų.

„Šioje šalyje negalime toleruoti jokių smurto prieš mažumas apraiškų, – naujienų agentūrai AFP sakė 48 metų demonstrantė, meno istorikė Lili Čumburidzė. – Homofobijai nėra vietos XXI amžiuje.“

Demonstracijoje dalyvavęs 20 metų studentas Laša Bigvava sakė: „Esame čia pasakyti vyriausybei, kad žmogaus teisės turi būti užtikrintos visiems.“

Policija aptvėrė rajoną, kad apsaugotų demonstrantus nuo maždaug 200 LGBTQ priešininkų, netoliese surengusių atsakomąją demonstraciją ir pabandžiusių prasiveržti pro policijos užtvaras.

Trečiadienį Sakartvelo vidaus reikalų ministerija pranešė, kad policija sulaikė 100 žmonių, kai protesto akcija „prarado taikų pobūdį“.

Premjeras Iraklis Garibašvilis sulaukė opozicijos ir žmogaus teisių gynėjų kritikos dėl pareikšto nepritarimo „Pride“ paradui, jo pavadintam „nepriimtinu didelei Sakartvelo visuomenės daliai“.

„Pride“ organizatorius Giorgis Tabagaris AFP sakė įtariantis, kad pirmadienį „atakas koordinavo šalies slaptoji tarnyba“.

Kritikai kaltina valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ vyriausybę nebyliai pritariant homofobų ir nacionalistų grupėms. Šios grupės, laikomos valdančiosios partijos šalininkėmis, rengia protestus prieš provakarietiškas opozicines partijas.

Sakartvele homoseksualumas dekriminalizuotas 2000 metais, o kovos su diskriminacija įstatymai buvo priimti 2006-aisiais ir 2014-aisiais.

LGBT priešininkai Tbilisio centre būriavosi nuo ankstaus ryto ir reikalavo atšaukti vėliau šią dieną turėjusį vykti gėjų paradą. Kaip nurodoma žiniasklaidos pranešimuose, užsienietis turistas buvo užpultas dėl ausyje segėto auskaro. Sužeistas vyras buvo hospitalizuotas.

Televizija „Rustavi 2“ taip pat pranešė apie pirmadienį įvykusį kitą panašų incidentą, kai agresyviai nusiteikusi minia ėmė vytis du nepilnamečius, kurie irgi esą segėjo auskarus.

Anksčiau buvo pranešta, kad lazdomis ir akmenimis ginkluoti LGBT priešininkai užpuolė jų akciją mėginusius nušviesti žurnalistus. Žiniasklaidos duomenimis, nukentėjo iki 10 reporterių ir operatorių, keletas jų buvo paguldyti į ligoninę. Taip pat buvo apgadinta žurnalistų įrangos.

Sakartvelo vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dėl užsieniečio turisto užpuolimo sulaikytas 1989 metais gimęs vyras, apkaltintas pasikėsinimu nužudyti.

Įtariamam užpuolikui gresia 7–15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tbilisio meras Kacha Kaladzė ir Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pareiškė, kad tokie smurto išpuoliai yra nepriimtini.

„Smurtas nepriimtinas! Smerkiu šiandienos įvykius ir bet kokio pobūdžio ir pavidalo smurto apraiškas, žmonių persekiojimą dėl kitokios nuomonės, lytinės tapatybės“, – sakoma prezidentūros paskelbtame S. Zurabišvili pranešime.

Vis dėlto sostinėje planuotos eitynės už LGBT teises galiausiai buvo atšauktos.

Žurnalistai rimtai nenukentėjo, policininkai juos nuvedė saugiu atstumu. Puolę žmonės šaukė, kad žurnalistai Sakartvele propaguoja LGBT bendruomenės idėjas.

Be to, eitynių priešininkai jėga išardė kelias palapines, dar lapkričio mėnesį pastatytas opozicinės partijos Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ). Policija į šiuos veiksmus nesikišo.

Kaip praneša Sakartvelo žiniasklaida, kelios dešimtys radikalių jaunuolių susirinko prie nevyriausybinės organizacijos biuro, kur yra LGBT eitynių organizatoriai. Policininkai neleidžia LGBT priešininkams patekti į biurą.

Scanpix nuotr.

Artimiausiomis valandomis LGBT bendruomenės nariai turi surengti Rustavelio prospekte eitynes už savo teises. Organizatoriai anksčiau žurnalistams sakė, kad Sakartvele šiurkščiai pažeidinėjamos jų teisės, o Sakartvelo Ortodoksų Bažnyčia organizuoja prieš juos „smurtinius veiksmus“.

LGBT bendruomenės lyderiai žurnalistams sakė, kad neatsisako ketinimų surengti eitynes Tbilisio centre.

Per vyriausybės posėdį premjeras Iraklis Garibašvilis paragino LGBT bendruomenės narius atsisakyti savo planų.

Rustavelio prospekte jau yra tūkstančiai žmonių, pasirengusių sutrukdyti eitynėms.