– Įsivaizduokime tokią situaciją: automobilis ne naujas, artėja TA galiojimo pabaiga. Ką reikia daryti, į ką atkreipti dėmesį, kad į TA centrą nereikėtų važiuoti pakartotinai?

– Pats dažniausias trūkumas, dėl kurio tenka sugrįžti, yra šviesos signalizacijų, žibintų būklė.

– Nesureguliuotos šviesos?

– Nesureguliuotos, nedega kuri nors lemputė. Čia kalbama tiek apie pagrindines šviesas, trumpąsias, artimąsias, tiek apie posūkių, rūko žibintus. Bendras kiekis šių trūkumų – arti 30 proc., gal net viršija. Čia ne tik Lietuvos problema, Vokietijoje yra labai panaši situacija. Gera žinia ta, kad šiuos defektus žmogus tikrai gali nesunkiai pamatyti pats. Prieš važiuodamas į apžiūrą apeik automobilį, pasižiūrėk, įsijunk, paprašyk šeimos nario, kad jis pajunginėtų, ir žinosi, yra problema ar nėra. Tada, nuvažiavęs į servisą, tas lempučių problemas, reguliavimo problemas išspręsi per keletą minučių ir tikrai nereikės sugrįžti. Ir tikrai tai brangiai nekainuos, nereikės nervintis, nereikės gaišti laiko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Yra tekę girdėti istorijų, kai automobilis neatitinka TA reikalavimų, nes žibintas šviečia šiek tiek kreivai. Vairuotojai sako, kad tas žmogus, kuris tikrina automobilį, pats gali pasukinėti vieną varžą ir viskas būtų gerai, bet ne, principingai nepraleidžia. Ar tikrai dėl to galima nepraleisti automobilio?

– Ne visai taip. Žibintų aukščio reguliavimas yra vienintelė procedūra, kurią galima atlikti patikros metu. Yra žibintų stendas, kuriame yra įrankių komplektas, kuris iš principo universalus, tinkamas visoms automobilių markėms ir modeliams. Jei tik yra įmanoma sureguliuoti žibintus, kontrolierius tai padaro. Jeigu to neįmanoma padaryti, tarkime, automobilis yra po avarijos, žibintai suklijuoti keistu būdu, tada sako: dovanok, brolau, teks tau iš tiesų truputėlį daugiau dėmesio skirti ir galbūt pasikeisti žibintų tvirtinimus ar juos suremontuoti, tada viskas bus gerai.

– Kokių dar gedimų pasitaiko?

– Antroje dažniausiai fiksuojamų didelių trūkumų vietoje – įvairios pakabos svirtys ir lankstai arba vadinamieji šarnyrai. Jeigu teisingai prisimenu, apie 8 proc. automobilių turi šią bėdą. Tai tikrai nėra smulkmena, nes pakabos gyvybingumas užtikrina, kad automobilis bus valdomas važiuojant bet kokiomis kelio sąlygomis, tarkime, kai yra nelygus paviršius, kai reikia manevruoti. Trečias dažniausiai pasitaikantis trūkumas, praeitų metų statistikos duomenimis, yra per didelis dūmingumas. Viešojoje erdvėje dabar labai daug kalbama, kaip aplinkosaugininkai daro revoliuciją. Iš tiesų nėra viskas taip baisu. Pirmas vaistas, vėlgi, yra pats paprasčiausias – tikėtina, kad yra užsikimšęs oro filtras, kuris filtruoja orą, patenkantį į variklį, ir reikėtų jį pakeisti. Kai sudega 1 l benzino / dyzelino, tuo metu sudeginama apie 14–14,5 kg oro. Jeigu filtras užsikimšęs, vadinasi, nepakankamai oro patenka į degimo kamerą, todėl degusis mišinys yra tirštesnis ir dėl to (dūmų) šleifas paskui automobilį yra gerokai didesnis. Dėl to aplinkosaugininkai pyksta ir grasina atimti TA. Ši problema sprendžiama labai paprastai.

Pats dažniausias trūkumas, dėl kurio tenka sugrįžti, yra šviesos signalizacijų, žibintų būklė.

– Kaip vairuotojui elgtis atvažiavus į TA centrą? Ar jis gali automobilyje palikti įvairių daiktų? Nes, vėlgi, būna dviprasmiškų situacijų. Daug visokių istorijų yra, kaip paliekama 50 eurų kažkur – nei tai mano, nei tai kažkam. Ar galima taip daryti?

– Maždaug jau porą metų yra gerokai tiksliau apibrėžta, kaip automobilis turėtų būti paliktas, paruoštas apžiūrai. Bet koks daiktas, bet kokia kupiūra, bet kas, kas galėtų būti suvokiama, kaip bandymas daryti įtaką kontrolieriaus veiklai ir, sakysime, nupirkti jo nepastabumą ar atlaidumą, traktuojama kaip kyšis. Jeigu automobilio savininkas primygtinai siūlo, nereaguoja į perspėjimus to nedaryti, daugeliu atvejų apžiūra tuo ir baigiasi. Jam tiesiog pasiūloma atvažiuoti kitą kartą, eiti iš naujo. Pinigai nėra grąžinami, kas finansiškai turbūt yra skausminga. Pasidžiaugti galima tuo, kad tokių atvejų, pagal statistiką, mažėja. Ir mūsų TA protokole yra specialus langelis galimai korupcijai. Kai žmogus ypač atkakliai siūlo ar duoda užuominų, tas langelis pažymimas. Tai automatiškai uždega raudoną lemputę visoje informacinėje sistemoje, ir atvažiavęs į kitą TA stotį, kurioje galbūt žmogus galvoja, kad kontrolieriai bus sukalbamesni, kontrolierius jau žino, kad atvažiuoja žmogus su galbūt nevisiškai sąžiningais ketinimais.

„Kad tai nebūtų dvi paros, bet būtų terminas, per kurį žmogus, tikimės, gali susitvarkyti automobilį ir jį iš naujo patikrinti techninėje apžiūroje, ir tik dūmingumą, o ne visą pilną patikrinimą“, – pirmadienį jungtiniame komitetų posėdyje sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Posėdyje diskutuota, jog vietoj dviejų dienų pažeidėjams galėtų būti suteiktas mėnuo.

„Jei duodame žmonėms mėnesį, tada nuoširdžiai tikimės, kad jie susitvarkys transporto priemonę. Ir tada ta įtampa nusiimtų. Ir dar jei yra noras, kad daugiau šviestume visuomenę, įspėtume, kad jūsų transportas yra taršus, įvedame įspėjimą: tada, jei vis dėlto tokį žmogų pagauname, sakome, kad jis turi mėnesį susitvarkyti problemą“, – kalbėjo A. Gedvilienė.

Kovo pabaigoje LTSA nustatė, kad aplinkosaugininkams be kitų institucijų pareigūnams panaikinus automobilio techninę apžiūrą dėl viršytos išmetamųjų dujų normos, ji galios dar dvi paras. Iki tol sprendimas įsigaliodavo iškart nustačius pažeidimą.

LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolenda ir Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Pilipavičius Seimo komitetų posėdyje teigė, kad institucijos pritartų termino ilginimui.

„Jei iš tikrųjų yra poreikis, kadangi tas terminas patvirtinamas administracijos direktoriaus įsakymu, jis gali būti diskutuojamas ir pakeičiamas“, – teigė T. Kolenda.

Dujų išmetimus nuo sausio 1-osios keliuose gali tikrinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, taip pat policijos ir LTSA pareigūnai.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto AAD pareigūno, o nepaklusus reikalavimui gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.

Kaip tikrinimas atrodys ir kada jau galite sulaukti aplinkosaugininkų reido? Apie tai komentavo Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Edgaras Skrebė. 

– Visi pareigūnai, kurie atlieka išmetamų dujų patikrinimą, dėvės nustatyto pavyzdžio uniformą. Automobiliai bus žymėti. Aplink visą automobilį matoma oranžinės spalvos juosta. Šonuose ir priekyje – aplinkos apsaugos ženklas su užrašu „Lietuvos Aplinkos apsauga“. Taip pat įjungti mėlynos spalvos švyturėliai. Automobilis gali būti stabdomas ir lazdele, ir baltos spalvos su raudonu skrituliu lazdele. Nebūtina turi būti įjungti švyturėliai. 

– Kada reidai galėtų prasidėti? 

– Planuojame pradėti balandžio mėnesį. Noriu paminėti, kad pirmieji reidai bus prevencinio pobūdžio. Nustatę viršijimus tikrai nebausime ir techninių apžiūrų nenaikinsime.  

– O nuo kada bausite? 

– Padarę prevencinius reidus pereisime prie rimtesnių kontrolės veiksmų. Visuomenę informuosime. 

– Tai jau buvo daroma, tikrindavote taršius automobilius, tačiau tai vykdavo su policijos pareigūnais? 

– Taip. Iki šių metų taip pat vykdavo šiuo tikslu rengiami reidai. Policija padėdavo sustabdyti automobilius, o matavimus atlikdavo Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Nuo šių metų, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, viską darome patys.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakykime, sustabdžius automobilį, kaip viskas atrodys? Bus prijungta įranga, taip? 

– Visų pirma, priėjęs pareigūnas prisistatys, nurodys sustabdymo priežastį, paaiškins, kad bus atliekami matavimai, prijungs kompiuterį prie automobilio sistemos. Susives automobilio duomenis: markę, pagaminimo metus. Paklaus, koks yra variklis – benzininis ar dyzelinis? Nuo to priklausys, kokiu aparatu bei kokie parametrai bus matuojami. Į išmetamąjį vamzdį įstatomas zondas. Vairuotojo bus paprašoma šiek tiek spustelti akseleratoriaus pedalą ir paimti išmetamų dujų mėginiai.  

– Viskas labai panašiai, kaip vyksta ir techninės apžiūros metu, taip? 

– Iš principo beveik identiškai. Beveik tie patys parametrai matuojami.

– Įrangą reikėjo naują įsigyti? 

– Taip. Vis dar vykdome pirkimus. Turime pirmuosius rezultatus. Matavimui benzininio variklio skirtas prietaisas matuoja anglies monoksido koncentraciją, kitus parametrus, susijusius su benzininiu variklio darbu. Taip pat turime dar vieną aparatą benzininio variklio dūmingumui matuoti. 

 Nustačius viršijimą bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Paskirta bauda nuo 100 iki 300 eurų. Ir per 48 valandas nustos galioti techninė apžiūra. Ji bus panaikinta vietoje, bet dar dvi paras galios.

– Jeigu matavimai nebūtų sėkmingi, kas tada? 

– Kaip minėjau, pirmieji reidai bus prevencinio pobūdžio. Jokių sankcijų nebus taikoma ir administracinių sprendimų nebus priimta. Vėliau, kai pradėsime kontrolę vykdyti iš esmės, nustačius viršijimą bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Paskirta bauda nuo 100 iki 300 eurų. Ir per 48 valandas nustos galioti techninė apžiūra. Ji bus panaikinta vietoje, bet dar dvi paras galios. 

– Per dvi paras reikia nuvažiuoti ir susitvarkyti automobilį? 

– Taip, reikėtų. Visų pirma, reikėtų nuvykti į techninės priežiūros centrą arba paprastai sakant – autoservisą. Pažiūrėti, kas negerai su automobiliu ir pakartoti techninę apžiūrą.  

– Visuomenėje buvo ir neigiamų atsiliepimų. Kai kurie sako, kad tamsiu metu nežinos, ar stoti, ar ne, nes čia ne policijos pareigūnai. Ką atsakytumėte tokiems? 

– Tamsiu paros metu šių reidų tikrai nevykdysime. Automobiliai ženklinti, pareigūnai uniformuoti, švyturėliai, garso signalai naudojami. Iš principo nuo policijos skiriasi tik emblema ant automobilio. 

Toks terminas nuo trečiadienio įvestas Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymu. Iki šiol sprendimas įsigaliodavo iškart, nustačius pažeidimą.

Vis dėlto, kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, liks ir tam tikros išimtys, t. y. techninės apžiūros dokumentas baigs galioti iš karto, jei bus nustatytas skysčių nuotėkis.

Naikinti techninę apžiūrą, kai transporto priemonė viršija išmetamųjų dujų normą, nuo sausio 1-osios gali Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, tai taip pat gali daryti policijos ir LTSA pareigūnai.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto AAD pareigūno, o nepaklusus reikalavimui, gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.

 

Minimi pareigūnai stabdyti transporto priemones ir atlikti jų taršos matavimus gali nuo metų pradžios įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams.

Techninė apžiūra naikinama nustačius, kad išmetamųjų dujų kiekis viršija normą arba esant bet kokiam skysčio (pvz., tepalų, degalų) nuotėkiui, jeigu dėl to kyla žala aplinkai, pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto AAD pareigūno, o nepaklusus reikalavimui, gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.

Kaip anksčiau skelbė AAD, už transporto priemonių, kurių į orą išmetamų teršalų kiekis viršija normas, eksploataciją gresia 100–300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų bauda.

Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir mišiniais asmenims užtraukia 60–120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų baudą.

Per metus AAD planuoja patikrinti nuo 9 iki 15 tūkst. automobilių.

Pasak jos, pagal Susisiekimo ministerijos 1993 metais parengtą tvarką Lietuva suskirstyta į 10 zonų, iš jų kiekvienoje veikia po vieną techninės apžiūros įmonę, o jos visos šiuo metu valdo 68 techninės apžiūros centrus ir stotis.

Įmonės buvo atrinktos konkurso būdu, tačiau rinka yra uždara, nes konkrečioms įmonėms suteikta išskirtinė teisė paslaugas teikti neterminuotai. Ministerija sutartis su jomis pasirašė dar 1994–1995 metais. 

Taryba jau ne kartą yra atkreipusi Vyriausybės bei Seimo dėmesį, kad šios bendrovės nepatiria konkurencinio spaudimo.

„Kai jo nėra, verslas turi mažiau paskatų gerinti prekių ar paslaugų kokybę, mažinti jų kainą ar tobulinti jų teikimo būdus“, – nurodo taryba.

Ano jos, techninė apžiūra nėra tokia specifinė paslauga, kad jos negalėtų teikti daugiau įmonių, kurios konkuruotų, o jeigu tam tikri ribojimai būtini, jie turėtų būti proporcingi ir kuo mažiau riboti konkurenciją.

Taryba siūlo, pavyzdžiui, atsisakyti teritorijos suskirstymo, neberiboti įmonių skaičiaus arba jas atrinkti nuolat skelbiant  konkursus. Be to, ji siūlo įtvirtinti kriterijus paslaugų kokybei, saugiklius dėl galimo interesų konflikto, pavyzdžiui, numatyti ribojimus vienai įmonei teikti ir automobilių remonto, ir techninės apžiūros paslaugas.

Taryba pabrėžė, kad tokių įmonių skaičius, paskirstymas ir atrankos reguliavimas turėtų būti nustatytas įstatyme, o ne ministerijos priimtais teisės aktais, kaip dabar.

Savo vertinimą taryba pateikė Seimo Ekonomikos komitetui.

Jis registravo tai numatančias Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas.

Seimo nario pastebėjimu, nors dar pernai įsigaliojus kodekso pakeitimams vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras teoriškai atlieka LTSA atestuoti juridiniai asmenys, faktiškai nebuvo atestuotas nė vienas juridinis asmuo, todėl funkciją ir toliau vykdo pati administracija.

„Padėties analizė parodė, kad nauji dalyviai apžiūros neatlieka, nes atestacijai keliami reikalavimai yra itin griežti. Visi laivų valdytojai, kurie norėtų patys atlikti techninę apžiūrą, privalo būti nepriklausomi nuo bet kokios kitos vidaus vandenų transporto veiklos. Todėl siūlau į kodeksą įrašyti, kad technines apžiūras atliekanti įmonė turi turėti ne mažiau nei 2 specialistus. Tuomet nebūtų sukuriama nepagrįsta našta verslui, paslaugą teikiantys specialistai galėtų keistis, o paslaugos nereikėtų nutraukti“, – sako A. Bagdonas.

Lietuvoje per metus vidutiniškai atliekant mažiau nei 500 techninių apžiūrų, o jas atliekantiems specialistams taikant nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijus, dėl kurių jie negali vykdyti kitų su vidaus vandenų transporto veikla susijusių veiklų, vienoje įmonėje, A. Bagdono teigimu, 2 specialistai yra optimalus skaičius.

Be to, pataisos numato, kad įmonės, siekiančios atlikti vidaus vandenų transporto priemonių apžiūrą, pagal tarptautinį standartą būtų akredituotos ne kaip A, o C tipo kontrolės įstaigos – išskyrus burinių jachtų techninę apžiūrą. „C tipo kontrolės įstaiga nuo A tipo skiriasi tik nepriklausomumo laipsniu, o reikalavimai dėl objektyvumo ir nešališkumo abiejų tipų kontrolės įstaigoms išlieka tokie patys“, – sako liberalas.

Remiantis šiuo metu galiojančiu reguliavimu, techninės apžiūros privalomos vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės – ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, eksploatuojamo ne tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba vykdant komercinę veiklą – kas dvejus metus, pramoginio laivo, naudojamo keleiviams vežti – kas vienus metus.

Kaip dokumento aiškinamajame rašte pažymi A. Bagdonas, pramoginių ir asmeninių laivų, eksploatuojamų tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.

Parlamentaro duomenimis, pastaraisiais metais vidutiniškai atliekama iki 500 techninių apžiūrų per metus.

Siūloma, kad Vidaus vandenų transporto kodekso pataisos įsigaliotų kitų metų liepos 1 d.

Seimo Teisės departamentas mano, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti tai numatančių Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų. Už balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 33, o 23 susilaikė.

Jomis buvo siūloma panaikinti daugiau kaip du dešimtmečius galiojančią tvarką, pagal kurią Susisiekimo ministerija nustato automobilių valstybinės techninės apžiūros įmonių skaičių ir jų tankį šalyje.

Siūlymas dėl techninių apžiūrų sistemos pokyčių 50 balsų prieš 47 buvo atmestas. 

Pasak vieno pataisų autoriaus liberalo Andriaus Bagdono, naujomis pataisomis techninės apžiūros paslaugų rinka būtų išlaisvinta – automobilius galėtų tikrinti daugiau valstybės akredituotų įmonių arčiau vairuotojų namų.

„Lietuvoje veikia griežta ir uždara tvarka, kuri suteikia neproporcingai dideles galias monopolijai. (...) Šiomis pataisomis tikimės pagerinti paslaugų kokybę visiems 1,5 mln. vairuotojų ir pagaliau pareikalauti didesnės atsakomybės ne tik iš automobilių savininkų, bet ir tų, kurie automobilius tikrina“, – Seimo posėdyje teigė A. Bagdonas.

Tuo metui Antanas Matulas sako, kad dabar galiojanti sistema veikia gerai: „Kam ardyti tai, kas veikia labai gerai? 

Konkurencijos taryba 2019 metais ragino Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją atsisakyti „privalomąją techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ribojimo“ ir įmonių išsidėstymo šalies teritorijoje kriterijaus.

Teisėsaugos duomenimis, 2022 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos rajono gyventojas, gim. 1989 m., perdavė savo automobilį „Mercedes-Benz“ kelmiškiui, gim. 1967 m., kuris minėtą transporto priemonę išvežė į Suomiją atlikti ekspertizę ir techninę apžiūrą.

Automobilis iki šiol negrąžintas savininkui. Turtinė žala – 32000 eurų.

„Konkurencijos taryba laikosi dar 2013 metais išsakytos pozicijos, jog valstybinės techninės apžiūros paslaugos teikimas nepasižymi tokia ypatinga specifika, kad šios veiklos negalėtų vykdyti daugiau kaip keletas subjektų“, – ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė frakcijos narys Romualdas Vaitkus.

„Geresnė techninės apžiūros paslauga yra svarbi 1,5 mln. gyventojų, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja automobilį, taigi, norime, kad šie gyventojai gautų šią paslaugą vieno langelio principu, arčiau savo namų“, – pridūrė jis.

Frakcijos narys Viktoras Pranckietis teigė, kad automobilių technine būkle jau ilgą laiką rūpinasi nebe patys žmonės, jų remonto įmonės, todėl logiška, kad jos taip pat turėtų galėti išduoti dokumentus, patvirtinančius automobilio techninį tvarkingumą.

Pagrindinė problema yra ta, kad tas reguliavimas nustato tų apžiūrų centrų steigimosi tvarką pagal poreikį, tiesiog valstybė kišasi į tai, kiek jų turėtų būti, kiek turi dirbti darbuotojų, nustato maksimalias kainas.

 

„Techninę būklę visada užtikrina servisai, kuriuose tu remontuoji savo automobilį ar kito žmogaus automobilį. (...) 2000 metais, suprantu, buvo tik milijonas automobilių, dabar pusantro milijono lengvųjų automobilių“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Lietuvos verslo konfederacijos narys Mantas Andriuškevičius teigė, kad pagrindinė šios rinkos problema – konkurencijos nebuvimas.

„Pagrindinė problema yra ta, kad tas reguliavimas nustato tų apžiūrų centrų steigimosi tvarką pagal poreikį, tiesiog valstybė kišasi į tai, kiek jų turėtų būti, kiek turi dirbti darbuotojų, nustato maksimalias kainas. Ir taip 10 įmonių dirba savo regionuose, tarpusavyje nekonkuruoja“, – aiškino M. Andriuškevičius.

Anot jo, dėl šios problemos 2019 metais konfederacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Vyriausybę.

„Rašėm, kad iš principo dabar yra sukurta situacija, kad naujas rinkos žaidėjas ateiti į rinką faktiškai negali. Ir tai yra apribota tam tikrais teisės aktais. Atsakymą gavome tokį, kad (...) nėra gerai, kad reikėtų liberalizuoti šitą rinką“, – sakė M. Andriuškevičius.

Lietuvoje lengvųjų automobilių techninę apžiūrą atlieka 10 bendrovių 10-yje regionų, o jų tankį reguliuoja valstybė.

Valstybinę techninę apžiūrą atliekančių įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalies teritorijoje metodiką nustato susisiekimo ministro įsakymas, kuris galioja beveik 20 metų. Nustatyti apžiūros stočių išsidėstymą įgaliojo Vyriausybės nutarimas.

Pirma peržiūra – 2024 m.

Duomenys apie degalų ir energijos sąnaudas TA centruose renkami jau nuo 2023 m. gegužės 23 d., tačiau iki šiol jie neatsispindėdavo rezultatų ataskaitoje.

Lietuvoje šie pokyčiai įteisinami remiantis Europos Komisijos (EK) keliamais reikalavimais valstybėms narėms rinkti transporto priemonių degalų ir energijos sąnaudų duomenis. Šie reikalavimai privalomi visoje ES, nes transporto priemonių išmetamo CO₂ kiekio mažinimas yra vienas iš ES ilgalaikių tikslų.

Turėdamos duomenis ES institucijos galės vertinti, kaip kinta realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio, degalų arba energijos sąnaudų skirtumas, ir stebėti, ar išmetamo CO₂ kiekio normomis veiksmingai mažinamas transporto priemonių išmetamo CO₂ kiekis. Pirma surinktų duomenų peržiūra numatyta 2024 m.

Mokėti nereikės

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) atnaujina privalomosios transporto priemonių TA rezultatų ataskaitos pildymo tvarkos aprašą.

Jeigu automobilis buvo pirmąkart įregistruotas nuo 2021 m. sausio 1 d. ir turi sąnaudų stebėsenos įtaisą, atnaujinus Tvarkos aprašą, transporto priemonės valdytojas galės su šia informacija susipažinti rezultatų ataskaitoje. Duomenų surinkimas automobilio savininkui nieko nekainuos.

„Duomenys apie automobilio sąnaudas padės tiek vairuotojams, tiek TA centrams įvertinti, ar transporto priemonė veikia tinkamai. Taip pat vairuotojai turės galimybę stebėti, kaip realiomis važiavimo sąlygomis užfiksuojamos degalų ar energijos sąnaudos koreliuoja su tipo patvirtinimo procedūrų metu nustatytais minėtų sąnaudų duomenimis, kuriuos pagal ES teisės aktus ir remdamasis atliktais bandymais deklaruoja transporto priemonės gamintojas“, – teigė LTSA transporto veiklos skyriaus patarėjas Simonas Mažionis.

Turės teisę atsisakyti

Automobilio savininkas (asmuo, kurio vardu yra įregistruota transporto priemonė) turės teisę atsisakyti, kad būtų renkami duomenys apie jo automobilio degalų ir energijos sąnaudas.

Apie tokį sprendimą savininkas arba valdytojas turės pranešti TA įmonei iš anksto, prieš atliekant privalomąją apžiūrą, raštu (laisvos formos tekstu) LTSA administracijai (Švitrigailos g. 42, Vilnius), e. paštu (ltsa@ltsa.lt).