Silpo akumuliatoriai

"Lietuvos draudimo" duomenimis, šiemet sausio mėnesį užfiksuota net 914 atvejų, kai prireikė techninės pagalbos išsikrovus automobilio akumuliatoriui.

Tai penkis kartus daugiau nei pernai sausio mėnesį ir daugiausia per pastarąjį penkmetį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimai liudija, kad vidutinė oro temperatūra šiemet sausį buvo –3,4 °C, o 2019 m. –5,1 °C, tačiau užpernai techninė pagalba dėl išsikrovusių akumuliatorių buvo suteikta 363 kartus.

Karantinas ir šalti žiemos rytai parodė silpniausias mūsų automobilių vietas, kurias vertėtų susitvarkyti tik prasidėjus rudeniui.

Išryškino ydas

"Tendencijai šiemet įtakos galėjo turėti karantinas, žmonės galbūt kur kas rečiau naudojo savo automobilius. Vis dėlto, siekiant išvengti techninių nesklandumų, automobiliais vertėtų nepamiršti rūpintis net ir jais naudojantis rečiau", – teigė "Lietuvos draudimo" transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas.

Pasak jo, šiemet sausį vairuotojai dažniau susidūrė ir su variklio sistemos gedimais: tokių įvykių – 286, pernai – 140.

"Karantinas ir šalti žiemos rytai parodė silpniausias mūsų automobilių vietas, kurias vertėtų susitvarkyti tik prasidėjus rudeniui", – teigė G.Petrikas.

Draudimo garantijos

"Lietuvos draudimas" savo klientams, transporto priemonių šeimininkams, per 2021 m. sausį suteikė paslaugų vidutiniškai už beveik 40 tūkst. eurų.

Paslauga, kai prireikia pagalbos nusilpus, išsikrovus akumuliatoriui, vidutiniškai kainuoja nuo 35 iki 50 eurų priklausomai nuo to, kur stovi automobilis.

"Mes šią nemokamą pagalbą esame įtraukę į privalomąjį draudimą ir matome, kad tai labai pasiteisino – sausis pagerino visus rekordus: net ir šaltesniais kitų metų sausio mėnesiais tiek techninės pagalbos su akumuliatoriais niekada nereikėjo", – sakė G.Petrikas.

Draudikų atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad vairuotojai ne visada žino ar prisimena visas galimybes, apsidraudus privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (PVCAD).

"Techninė pagalba kelyje – neatskiriama šio draudimo dalis, tarp paslaugų – automobilio ištempimas iš sniego ar purvo, avarinis durelių atrakinimas, taksi iš eismo įvykio vietos", – priminė G.Petrikas.

Avarija Vilniaus pakraštyje Galvės gatvėje, važiuojant nuo Trakų į Vilnių, įvyko 11.15 val. Pranešta, kad susidūrė keturi automobiliai, informuoja portalas delfi.lt.

Vilkikas „Mercedes“ susidūrė su „Ford Mustang“ – šis apvirto aukštyn ratais. Šalia į mikroautobuso „Opel Movano“ galą atsitrenkė „Toyota Auris“.

Į įvykio vietą atskubėjo ir techninės pagalbos darbuotojai, tačiau jų elgesys sukėlė diskusijų audrą internete. Darbuotojai „Ford Mustang“ automobilį ne pastatė ant ratų, o stūmė apvirtusį tiesiai ant automobilvežio.

„Už ratų kabinti reikėjo ir gražiai traukti“, – patarimus žarstė Justinas.

„Žala padaryta mažesnė tempiant ją taip ant tralo, negu atverčiant“, – savo nuomonę išsakė Gediminas.

„Jo darbas pasikrauti,  o ne vartyti mašiną rankomis“, – šmaikštavo Pranas. 

Portalo žurnalistai susisiekė su bendrovės „Grinda“ atstovais, kurie, pasak internautų, ir dirbo įvykio vietoje.

„Noriu informuoti, kad bendrovė neteikia automobilių transportavimo iš avarijos vietų paslaugų. Mašinų valdytojai / savininkai tokiais atvejais kreipiasi ne į „Grindą“, bet į įmones, užsiimančias automobilių pervežimu, techninės pagalbos kelyje teikimu. Jei aplinkybės susiklosto taip, kad „Grindos“ vyrai dirba netoli vietos, kur įvyksta nelaimingas atsitikimas, o į tokią situaciją pakliuvęs žmogus prašo jų pagalbos, mūsų darbuotojai niekada neatsisako padėti. Na, o dėl transportavimo būdo pasirinkimo atsakymą Jums galėtų pateikti tik automobilio savininkas“, – situaciją komentavo rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Vaida Daiginaitė.

Svarbiausia – savitvarda

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, techninės pagalbos kelyje poreikis šiemet sumažėjo. Įmonė skaičiuoja, kad per pirmą 2020-ųjų pusmetį tokios paslaugos prireikė apie 15 proc. mažiau vairuotojų.

"Solidus Lietuvos lengvųjų automobilių amžius diktuoja ir gedimų rimtumą: dažniausiai sugenda varikliai ir jų komponentai, subyra pavarų dėžės, išbėga aušinimo skysčiai ir galiausiai patys motorai dėl to perkaista, nustoja veikti. Neretai pasitaiko, kad dėl elektros sistemos problemų transporto priemonės variklio tiesiog nebepavyksta paleisti, – sakė BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. – Taip pat vis dar dažnos bėdos dėl padangų. Pastebime, kad vairuotojai dažniausiai nesivežioja atsarginės padangos, todėl, jei kyla problemų, net ir mokėdami ją pakeisti tiesiog neturi kuo."

A.Žiukelis pabrėžė, kad variklio gedimas ar pavarų dėžės problemos yra pavojingi, nes automobilis gali pradėti trūkčioti, tampa sunkiau valdomas, gali staiga sustoti sudėtingose eismo vietose – sankryžose, ant tiltų, viadukų.

"Bet kokiu netikėtu atveju svarbu nesutrikti. Stenkitės neprarasti šalto proto, o sugedusį automobilį savo jėgomis ar su pagalba iš šalies patraukite nuo važiuojamosios kelio dalies į kelkraštį. Būtinai pastatykite avarinius kelio ženklus, kad apie potencialią kliūtį būtų informuoti kiti eismo dalyviai, ir kvieskite pagalbą", – priminė ekspertas.

Būtina įsiminti: 112

Draudikai pastebėjo: jei atsarginei padangai automobilio bagažinėje ir yra suprojektuota speciali erdvė, joje dažnokai sudedami kiti daiktai arba vairuotojas tiesiog pamiršta, kad ir atsarginė padanga – pažeista.

Pastebėjus iš po variklio dangčio besiveržiančius dūmus, svarbu vengti įvažiuoti į degalines ar požemines automobilių aikšteles.

"Tuomet nebelieka nieko kito, tik transportuoti automobilį", – sakė A.Žiukelis.

Daug streso sukelia elektros ir degalų tiekimo sistemų gedimai, nes automobilis gali netgi užsidegti.

Pastebėjus iš po variklio dangčio besiveržiančius dūmus, svarbu vengti įvažiuoti į degalines ar požemines automobilių aikšteles. Tokiais atvejais rekomenduojama sustoti atviroje vietoje, skubiai išlaipinti žmones ir skambinti pagalbos numeriu 112.

Ugnį galima pabandyti gesinti pačiam, tačiau iš pradžių vos pakėlus variklio dangtį ir tik prislopinus liepsnas, atidaryti iki viršaus.

Ką liudija statistika?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet sausį–liepą dažniausia transporto priemonių gaisrų priežastis buvo elektros instaliacijos gedimai – 224 atvejai, o dėl degalų tiekimo sistemos gedimų užsidegė 36 transporto priemonės.

Deja, paprastai automobilis visiškai sudega vos per 15–20 minučių, todėl, nesulaukus greitos pagalbos ir nepavykus užgesinti pačiam, belieka jį išvežti į metalo laužą.

"Vertinant vairuotojus ištinkančių gedimų pobūdį nenuostabu, kad profesionalios techninės pagalbos poreikis kelyje neslopsta. Ne visada gali padėti draugai ir tikrai ne visada užtenka tiesiog kitos važiuojančios transporto priemonės su tempimo trosu. Dauguma atvejų automobilį tenka transportuoti į remonto ar stovėjimo vietą, todėl čia padėti gali tik profesionalai", – teigė A.Žiukelis.

Lemia ir aplaidumas

Pastebima, jei kai kurių gedimų prognozuoti neįmanoma, kita dalis liūdnai pasibaigiančių situacijų susidaro dėl vairuotojų aplaidumo, ignoruojamų pirmųjų gedimo signalų.

"Techninės pagalbos kelyje specialistai puikiai žino, kad automobilių gedimams sezoniškumas neegzistuoja – paslauga vienodai paklausi tiek žiemą, tiek vasarą. Žinoma, gedimai skiriasi, o nagrinėdami pagalbos kelyje įvykius matome, kad 70 proc. jų baigiasi būtinybe automobilį transportuoti. Statistiškai dažniausiai į tarnybą kreipiasi sostinės gyventojai, tačiau matome, kad į bėdą kelyje patenka visų šalies regionų gyventojai", – sako vienos draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak jo, kelyje pasitaiko įvairių gedimų. Vieni jų būna visiškai netikėti, tokie kaip prakiurusi padanga ar užsitrenkusios durelės. O kiti potencialūs gedimai dažnai pasiunčia signalą gerokai anksčiau, nei nutinka bėda. Ir būtent pirmųjų simptomų ignoravimas yra pagrindinė problema.

Žinokite, kad jei kažkoks gedimas jau prasidėjęs, savaime jis nei išsispręs, nei išnyks.

Delsti neverta

"Tam tikros prognozuojamų gedimų tendencijos tikrai yra. Tarkime, senesnių nei 10–12 metų automobilių vairuotojai dažniau kreipiasi dėl stabdžių, elektros, degalų ir aušinimo sistemų gedimų, neretai pasitaiko pakabos ir pavarų dėžės gedimų. Šiuo atveju dažniausia bėdų priežastis – vairuotojų abejingumas ir tam tikrų simptomų ignoravimas. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau nemaža dalis vairuotojų net ir jausdami, kad kažkas ne taip, ar girdėdami nebūdingus garsus, eksploatuoja automobilį tol, kol jis kelyje tiesiog sugenda. Nežinau, kaip dar aiškiau pasakyti, bet žinokite, kad jei kažkoks gedimas jau prasidėjęs, savaime jis nei išsispręs, nei išnyks. Juo labiau, kad automobilis dažniausiai sugenda pačiu netinkamiausiu metu – kai labai skubama, ar kelionės tikslą pasiekti itin svarbu", – aiškina A.Žiukelis.

Anot jo, tie, kurie girdėdami bildesį, tiesiog pasigarsiną muziką salone, rizikuoja ne tik stipriai išauginti automobilio remonto išlaidas, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių saugumu ar net gyvybe.

Ieško pagalbos

Suskaičiuota, kad apie 15 proc. visų techninės pagalbos kelyje įvykių sudaro netikėti ir nenumatyti atvejai: pradurtos padangos, supainioti degalai, užsitrenkusios automobilio durelės. Tokiais atvejais, draudikų teigimu, ypač svarbu teisingai įvardyti gedimą, gebėti aiškiai susiorientuoti, kurioje vietoje esate, kokios pagalbos iš tiesų reikia.

Nemažai problemų kyla ir dėl to, kad vairuotojai nepasirūpina ir tuo, kuo turėtų. Pavyzdžiui, net ir galėdami pasikeisti padangą jie vietoj atsarginio rato bagažinėje vežiojasi asmeninius daiktus, neturi kėliklio, tinkamo veržliarakčio.

A.Žiukelio teigimu, nutikus gedimui, net ir turint pagalbos kelyje paslaugą, dažnai kreipiamasi ne ten, kur reikėtų, – skambinama bendruoju pagalbos centro telefonu, artimiesiems, draugams net darbdaviams.

Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, priežastys, dėl kurių vairuotojams prireikia pagalbos kelyje, Lietuvoje ir užsienyje nesiskiria, tačiau, kai kelionė nutrūksta toli nuo namų, vairuotojai patiria kur kas daugiau streso.

„Nemalonus nutikimas kelyje, sugriauti planai, o dar ir nepažįstama aplinka, kalbos barjeras - tokia situacija daugelį išmuša iš vėžių. Todėl prieš išvyką savo automobiliu į užsienį reikia pasiruošti - atlikti išsamią automobilio apžiūrą, ypač variklio, važiuoklės, kitų sistemų. Tai rekomenduojama daryti ne kelionės išvakarėse, o iš anksto, kad prireikus dar būtų laiko remonto darbams. Be to, automobilio apžiūra reikėtų pasirūpinti, nepaisant to, ar vykstama kelių dienų išvykai į kaimyninę valstybę, ar keliaujant į tolimesnes šalis“, - pataria A. Juodeikis.

Nemalonus nutikimas kelyje, sugriauti planai, o dar ir nepažįstama aplinka, kalbos barjeras - tokia situacija daugelį išmuša iš vėžių.

Eksperto teigimu, prieš vykstant į užsienį nuosava mašina, taip pat labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur reikėtų kreiptis pagalbos, jeigu vis dėlto kiltų gedimų, užsirašyti svarbiausius kontaktus, nes numeris, kuriuo riektų skambinti iš užsienio, gali skirtis nuo to, kuriuo reikia kreiptis esant Lietuvoje. Taip pat verta pasidomėti, ar, pavyzdžiui, turimas kasko draudimas užtikrina techninę pagalbą už Lietuvos ribų ir kokiomis sąlygomis ji teikiama.

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad daugiausia po užsienį keliaujantiems vairuotojams techninės pagalbos prireikia palyginti netoli nuo Lietuvos - Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Tačiau, lietuviams nuosavu automobiliu vis drąsiau vykstant į tolimesnes keliones, techninės pagalbos iškvietimų fiksuojama ir Prancūzijoje, Italijoje ar Ispanijoje.

„Jeigu automobilio techninė pagalba priklauso ir už Lietuvos ribų, apie įvykį ar gedimus užsienio keliuose pirmiausia būtina pranešti savo draudikui Lietuvoje paskambinus nurodytu numeriu. Jo atstovai nurodys, kokių tolesnių veiksmų reikia imtis arba susisieks su savo partneriais, teikiančiais techninę pagalbą konkrečioje užsienio šalyje“, - sako A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ kasko draudimas užtikrina techninę pagalbą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Bendrovė dirba su Europos techninės pagalbos tinklu „ARC Europe“.

Pernai „Lietuvos draudimo“ klientai techninę pagalbą Europos keliuose kvietė 540 kartų. Įvykių pasitaikė pačių įvairiausių - nuo ištuštėjusio degalų bako iki eismo įvykių, nuo variklio gedimų iki pamestų automobilio raktelių.

Pasak A. Juodeikio, dalis techninės pagalbos paslaugų gali būti suteikiamos iš karto, pavyzdžiui, kasko draudimą turintiems „Lietuvos draudimo” klientams užsienyje yra užtikrinamas nemokamas degalų atvežimas, taip pat tokios paslaugos, kaip rato keitimas, automobilio užvedimas išsikrovus akumuliatoriui, avarinis durų atrakinimas arba pagalba užklimpus.

Kartais automobilis yra vežamas ir iki vietos autoserviso nedideliems remonto darbams, kad žmonės galėtų toliau tęsti kelionę. Svarbu žinoti, kad remonto darbai jau nebėra techninė pagalba ir jos išlaidas turi padengti pats vairuotojas. Tiesa, priklausomai nuo techninės pagalbos sąlygų, kol vyksta remonto darbai, gali būti suteikiama nemokama nakvynė, taksi paslaugos, kai kuriais atvejais - ir pakaitinis automobilis.

Vis tik, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai beveik kas antram užsienyje techninę pagalbą kvietusiam klientui prireikė automobilio transportavimo paslaugų - vadinasi, savo transporto priemone jie kelionės tęsti nebegalėjo. Po didelių eismo įvykių nesaugi vairuoti mašina arba dėl gedimų, kurių remontas užsienyje kainuotų labai brangiai, transporto priemonė iš užsienio yra gabenama į Lietuvą. Priklausomai nuo šalies, iš kurios vežamas automobilis, tai gali trukti iki 20 dienų. Tokiu atveju automobilis nuvežamas į kliento nurodytą vietą Lietuvoje, o dėl jo remonto jau tenka spręsti pačiam automobilio savininkui.

„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad vidutiniškai už Lietuvos ribų klientams suteiktų techninės pagalbos paslaugų vertė siekia apie 300 eurų, bet pasitaiko ir žalų, siekiančių tūkstantį ir daugiau eurų.

„Šalčiai techninės pagalbos statistikoje atsispindėjo jau praėjusią savaitę, kai naktimis termometro stulpelis nukrisdavo žemiau 10 laipsnių šalčio, tačiau šis rytas – rekordinis iškvietimų skaičiumi. Iki 10 val. ryto sulaukėme beveik jau daugiau nei 300 vairuotojų kreipinių, visi jie susiję su šalčio problemomis – neužsivedančiais automobiliais. Automobiliai neužsiveda visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo rajono. Daugelis vairuotojų automobilius bando užvesti po kelių dienų – savaitgalį automobiliu nesinaudojo“, – atkreipia dėmesį „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Vertinant 2017 metų „Lietuvos draudimo“ techninės pagalbos statistiką, aktyviausia diena, kai prašoma pagalbos – penktadienis. Prieš savaitgalį iškvietimų skaičius yra 18 proc. didesnis nei kitomis savaitės dienomis, tačiau šis santykis pasikeičia užėjus šalčiams – automobiliai neužsiveda po ilgesnės, kelių dienų pertraukos.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2017 metais vidutiniškai per dieną dėl išsikrovusio akumuliatoriaus kreipėsi kiek daugiau nei 5 vairuotojai, tačiau įprasta, kad tokių kreipinių paprastai sulaukiama šaltuoju metų laiku ir ypač temperatūrai nukritus žemiau nulio.

Techninės pagalbos tarnyba dirba pilnu pajėgumu – visi automobiliai ir meistrai yra iškvietimuose, tačiau dėl itin didelio besikreipiančiųjų srauto pagalbos gali tekti laukti ilgiau nei įprastai. Todėl specialistai pataria savo keliones planuoti anksčiau, įvertinti tai, kad automobilio gali nepavykti užvesti.

„Paspaudus šaltukui dažniausiai pasipila elektros instaliacijos gedimai, taip pat automobilių aušinimo sistemos sutrikimai, dėl kurių variklis gali labai greitai perkaisti ir sugesti. Daug nusiskundimų gauname dėl degalų sistemos gedimų, na, ir be abejo, tradiciškai fiksuojame daugybę atvejų, kai išsikrauna automobilio akumuliatorius“, – pranešime žiniasklaidai sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak eksperto, iškvietimų skaičius žiemą pasiekia piką, o dažniausiai pagalbos prireikia dyzelinių automobilių vairuotojams. Dėl automobilio elektros instaliacijos gedimų kreipiamasi vidutiniškai 6 kartus dažniau. Pernai sausį ir vasarį pagalbą dėl tokio tipo gedimų kvietėsi daugiau nei 200 vairuotojų, kai šiltuoju metų laiku tokių iškvietimų per mėnesį vidutiniškai sulaukiama apie 30.

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas dalinasi pagrindiniais patarimais, kaip staiga užklupus šalčiams pasirūpinti automobiliu, kad techninės pagalbos neprireiktų.

Pasirūpinkite kokybiškais degalais

Stenkitės, kad automobilio bakas būtų pilnas arba artipilnis. Priešingu atveju važiuojant su beveik tuščiu degalų baku, jame kaupiasi kondensatas, kuris vėliau užšąla. Dėl to automobilis gali nebeužsivesti, arba važiuojant tiesiog užgesti. Be to, svarbu ne tik degalų kiekis bake, bet ir jo kokybė – spaudžiant dideliam šalčiui bake turėtų būti tik žiemos sezonui pritaikyti kokybiški degalai.

Venkite trumpų kelionių

Jei tik įmanoma, esant dideliems šalčiams derėtų atsisakyti trumpų kelionių. Užvesdami variklį, šildydami saloną, langus, įjungę šviesas sunaudojame labai daug automobilio energijos, kurią reikia atstatyti. Dažnai važiuojant trumpais atstumais to padaryti nepavyksta, tad automobilis pačiu netikėčiausiu momentu gali tiesiog nebeužsivesti, o tuomet jau teks ieškoti alternatyvų, kaip pasiekti kelionės tikslą. Na, o jeigu nėra galimybės važiuoti ilgesnių atstumų, vertėtų papildomai įkrauti automobilio akumuliatorių. Jei  vis tiek ištiko nesėkmė ir automobilis užgeso, geriau kvieskite profesionalią pagalbą, o ne bandykite bėdą išspręsti patys – patiems neteisingai sujungus užvedimo laidus, galima dar labiau pakenkti automobiliui.

Atlikite minimalią automobilio diagnostiką

Patikrinkite transporto priemonės aušinimo ir kitų eksploatacinių skysčių lygį, stebėkite generatoriaus bei akumuliatoriaus būklę, pasirinkite oro temperatūrą atitinkantį langų apiplovimo skystį, įsigykite kokybiško skysčio automobilio spynelei atitirpinti. Pasirūpinkite, kad netoliese būtų ledo grandiklis, užšalusius langus atitirpinanti padedantis skystis.

Nepamirškite savęs ir važiuokite atsargiai

Pasirūpinkite šaltiems orams tinkama apranga, kad būtumėte pasiruošę, jeigu atsitiktų nelaimė ir automobilis sugestų. Turėkite pirštines, kepurę ir kitą žiemai tinkamą atributiką, pasirūpinkite, kad telefonas būtų įkrautas, o jei yra galimybė – turėkite išorinę bateriją. Išsiruošę į ilgesnę kelionę informuokite artimuosius, kur vykstate, kokiu maršrutu ir kada planuojate pasiekti kelionės tikslą. Taip jie galės orientuotis, ar viskas gerai, o nutikus bėdai – greičiau sulauksite pagalbos. Ir, be abejo, važiuokite atsargiai, o ypač atidūs būkite stabdydami prieš kelio duobes ar kitus nelygumus – esant žemai oro temperatūrai pakabos detalės tampa trapesnės, ir gali būti sugadintos esant daug mažesnei apkrovai, nei esant teigiamai temperatūrai.

Nemokama pagalba kelyje ir šiuolaikinis gyvenimo būdas išlepino vairuotojus, kurie pagalbos prašo net ir dėl primityvių automobilio gedimų. Meistrai pasakoja, kad vis daugiau pasitaiko kuriozinių atvejų, kai kreipiamasi dėl neužsivedančio automobilio, nors nepastebima, kad bake tiesiog nėra kuro.

Techninę pagalbą kelyje suteikiančių įmonių atstovai tikina sulaukiantys vis daugiau iškvietimų. „Dabar automobiliai sutverti taip, kad vairuotojas sugeba tik vairuoti, o jei kas nutinka – iškart kreipiasi pagalbos. Kuo toliau, tuo daugiau sulaukiame iškvietimų. Per parą bent kartą mūsų mašina išvažiuoja padėti“, – teigia Mažeikiuose įsikūrusios įmonės „Saukla“ savininkas Saulius Klanas.

„Galiu pasakyti atvirai – žmonės vis labiau atbunka. Jei kas nors pasakė, kad raudona mėsa kenksminga – niekas jos nebeperka. Jei kas pasakys, kad pavojinga keisti ratą – nebekeis ir lauks pagalbos. Seniau važiuodami į Vokietiją stebėdavomės ir juokdavomės, kad vokietis nebemoka pasikeisti nuleisto rato. Matau, kad dabar į panašias situacijas patenka ir tautiečiai“, – LRT.lt kalba įmonės „Pelana“ savininkas Antanas Drupas.

Pasak A. Drupo, pastaruoju metu nemažai darbo tenka, kai iškviečiama turint nemokamą draudimo paslaugą, kuria ir naudojasi vairuotojai: „Atvažiuoji ir matai, kaip rimtas verslininkas dirba kompiuteriu ir nesipurvina rankų, kostiumo. Jis žino, kad per tam tikrą laiką bus suteikta pagalba, todėl dirba savo darbus, o mes – savo.“

Kaip teigia pašnekovai, bene dažniausiai vykstama vairuotojams padėti dėl neužsivedančio automobilio, nuleistų padangų, važiuoklės, pasibaigusio kuro ar įvykus autoįvykiui. „Tipinis variantas – nuleido padanga, ir vairuotojas neturi ratų ar kėliklio pakelti automobilį. Būna, kad automobilio slenkstis tiek surūdijęs, kad net nėra į ką atremti kėliklio“, – atvejus vardija S. Klanas.

Jo teigimu, draudimų paslaugos iš tiesų išlepino vairuotojus, ypač vyrus. „Vyrai yra lepesni nei moterys. Moterys gal ne visiems darbams turi užtektinai jėgų, bet jos viską supranta. Vyrai galbūt ir galėtų padaryti, bet paprasčiausiai išlepo. Būna visko – kartais moterys, nesulaukusios, kol mes atvyksime, pačios pasikeičia ratą, o vyrai tiesiog laukia valandą mašinoje, kol atvažiuosime“, – pasakoja S. Klanas.

Penkerius metus šiuo darbu užsiimantis S. Klanas prisimena ir kuriozines situacijas, kai skundžiamasi dėl neužsivedančio automobilio, tačiau net nepastebima, kad bake tiesiog nėra kuro.

Pasak A. Drupo, tie, kurie bent šiek tiek domisi technika, dažniausiai nekviečia specialistų ir viską susitvarko patys. „Kartais ratai būna užveržti išties stipriai, todėl tenka pavargti ir specialistams, kurie turi tinkamus įrankius. Jei reikėtų atlikti programuotojo darbą, aš irgi nesugebėčiau – kviesčiau specialistą, kuris darbą atliks greitai ir kokybiškai. Neišmanantys gali padaryti dar daugiau žalos – pastatys kėliklį į netinkamą vietą ir sulankstys automobilio slenkstį. Tada jau kvies tarnybą, kuri atliks tai, kas priklauso“, – aiškina A. Drupas.

Ar turėtų išmokyti vairavimo mokyklose?

Automobilių ir vairavimo mokymo ekspertas Artūras Pakėnas vairuotojams rekomenduoja bent kartą gyvenime pamėginti pakeisti ratą, tačiau vairavimo mokyklose mokyti esą gana sudėtinga.

„Galime sugalvoti supaprastintą procedūrą ir skirti tam vieną pamoką. Tačiau ar spės per tą pamoką, pavyzdžiui, 10 žmonių pakelti automobilį ir pakeisti ratą? Turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą galima tempti ir priekabą, bet kiek vairavimo mokyklų moko važiuoti su ja? Juk kiek laiko skiriame, kol išmoksta statyti automobilį be priekabos, tad kiek reikėtų laiko mokyti su priekaba? Be to, 5 žmonės norės tam skirti laiko, o kiti pasakys, kad negaiš laiko“, – aiškina A. Pakėnas.

Specialisto teigimu, nereikia tikėtis, kad vairavimo mokyklos iš karto paruoš idealų mokinį – tam esą reikia praktinių įgūdžių ir nuriedėtų kilometrų. „Jei vairavimą palygintume su išsilavinimu, tai po vairavimo mokyklos esi baigęs 4 klases ir gauni pažymėjimą; po 2 metų laikinų teisių ateini į gimnaziją, po 5 metų tą gimnaziją baigi, o kai turi 10 metų vairavimo stažą, esi baigęs bakalaurą“, – vaizdžiai lygina A. Pakėnas.

Anot pašnekovo, papildomus mokymus galėtų rengti ir autoservisai: „Tai būtų puikus verslo planas autoservisams. Jie galėtų mokyti įžanginių techninių dalykų – servisai turi visą reikiamą įrangą, technines ir saugumo priemones. Gali imti kelis eurus ir paruošti žmogų važiuoti į kelią. Neužkraukime visko vairavimo mokykloms“, – LRT.lt kalba A. Pakėnas.

Pasak jo, kai kuriuos dalykus vairuotojai mokyklose privalo išmokti – žinoti, koks turi būti padangų oro slėgis, kur yra langų plovimo, aušinimo ir stabdžių skystis; kaip patikrinti alyvos lygį ir kitus dalykus. Šias žinias gali patikrinti ir praktinio vairavimo egzamino metu „Regitra“.

A. Juknevičius: viską išmanyti turėjai sovietmečiu

Dakaro ralio lenktynininkas Antanas Juknevičius neskuba smerkti šių laikų vairuotojų, kad šie nemoka pasikeisti rato ar kitų su automobiliu susijusių dalykų.

„Reikia suprasti, kad labai stipriai pasikeitė gyvenimo būdas, atsirado daugybė galimybių, kokių neturėjome sovietiniais laikais. Anksčiau turėjai kaupti žinias, nes, norint patekti į servisą, reikėjo turėti pažinčių. Be to, paslaugos kainuodavo brangiai, o dar reikėdavo jų laukti. Dėl to visi mašinas tvarkydavo patys. Tėvo garaže remontavau „Žigulius“, „Moskvičius“. Senų dalių niekas neišmesdavo, kaupdavo ir keisdavosi informacija. Visi burdavosi prie draugo, bičiulio, kuris turėdavo garažą – tokia buvo gyvenimo realybė“, – pasakoja A. Juknevičius.

Dabar, pasak lenktynininko, viskas pasikeitė – vyras negali būti verslininku, sėdinčiu darbe nuo ryto iki vakaro, išlaikančiu daugybę darbuotojų, skiriančiu daug laiko šeimai ir dar mokančiu surinkti automobilį.

„Vokietijoje taip pat pusė vairuotojų patys nepasikeis ratų, bet tai nereiškia, kad vokiečiai blogai gyvena – jie tiesiog išsikviečia tarnybą, kuri atvažiuoja ir viską sutvarko. Nesmerkiu tų, kurie patys nemoka suremontuoti automobilio. Man gal tai truputį keista, bet aš – kitoks vyras, gal dėl to nesu milijonierius. Gal kam keista, kad neužsidirbu daugybės pinigų, bet net kelyje sustojęs galiu beveik viską susitvarkyti, jei tik turėsiu dalių“, – aiškina A. Juknevičius.

Lenktynininko teigimu, per dešimtmečius gerokai patobulėjo ir automobiliai. „Tai nėra tos mašinos, prie kurių buvome pripratę. Dabar automobiliai yra visai kitos kartos. Pabandyk naujoje mašinoje ką nors pakeisti – atsidarai kapotą ir nežinai, nuo ko pradėti. Seniau, jei leisdavo aušinimo skystis, nusipjaudavai kokią nors žarną, suverždavai su viela, įsipildavai iš balos vandens ir nuvažiuodavai, kur reikia. Pabandyk pats ką nors pakeisti naujame automobilyje“, – lygina A. Juknevičius.

Jo teigimu, vairavimo mokyklos turėtų mokyti teisingai vairuoti ir neperkrauti vairuotojo pertekline informacija. „Geriau nesiblaškyti, nes tada reikėtų pradėti dėstyti ir psichologijos kursus. Reikia koncentruotis į tai, kas svarbiausia – saugų, teisingą vairavimą, situacijos supratimą ir aplinkos matymą. O tie, kurie norės, patys išmoks remontuoti automobilius. [...] Paties vairuotojo reikalas žinoti, kur yra vaistinėlė, kaip pastatyti avarinį ženklą ar pakeisti ratą. Negali pykti, kai to nemoka dailiosios lyties atstovė – džiugina, kad dar kuo nors vyrai moterims kelyje gali būti naudingi. Tačiau nesmerkiu tų, kurie nemoka pakeisti rato ir gyvena kitaip“, – portalui LRT.lt kalbėjo Dakaro ralio lenktynininkas A. Juknevičius.

Policijos sustabdyto pažeidėjo mašiną nutempti atvyko neblaivus techninės pagalbos vairuotojas.

Trečiadienį apie 20.30 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai, patruliuodami kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Raseinių rajone, Keryvų kaime, patikrinimui sustabdė automobilį „Opel Astra“, Ją vairavęs 30-metis M.D. neturėjo jokių dokumentų. Pasak policijos pranešimo, patikrinus centrinėje duomenų bazėje paaiškėjo, kad M.D. neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Už Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuotojui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir iškviestas techninės pagalbos automobilis priverstiniam nuvežimui į saugomą stovėjimo aikštelę.

Apie 21.25 val., atvykus techninės pagalbos automobiliui „MB“, vairuojamam 40-mečio A.Š., pareigūnai pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas lengvas - 1,14 promilės - girtumas. Techninės pagalbos automobilio vairuotojui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Jis tuoj pat buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo.

Abu automobiliai perduoti atvykusiems kitiems techninės pagalbos automobiliams ir vairuotojams. Pirmajam vairuotojui gresia bauda nuo 1 tūkst. iki 1, 5 tūkst. litų arba areštas. Antram – bauda nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 12 iki 18 mėnesių.