KT vertins, ar Konstitucijai neprieštaravo ir neprieštarauja buvęs ir esamas teisėjų atlygio reguliavimas tiek, kiek teisėjų pareiginės algos bazinis dydis ir pati pareiginė alga apskaičiuojama neatsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus ar ekonominius rodiklius.

Regionų administracinis teismas į KT kreipėsi sustabdęs nagrinėjamas administracines bylas dėl turtinės žalos, kurią bendrosios kompetencijos teismų teisėjai siekia prisiteisti kaip dėl ydingo skaičiavimo nuo 2019 metų rugpjūčio iki 2022 metų gruodžio negautą teisėjo atlyginimo dalį.

Teismo manymu, teisėjų pareiginės algos apskaičiavimas turi būti susietas su konkrečiu santykiniu dydžiu, skaičiuotinu nuo valstybėje objektyviai nustatyto tam tikro ekonominio rodiklio, pvz., vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pasak teismo, to nenustačius, sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai teisėjų atlyginimai proporcingai nedidinami tokiu mastu, kaip didėja atitinkami rodikliai kaip VDU ar minimali mėnesinė alga (MMA).

Pareiškėjo teigimu, nesant tokių objektyviai apibrėžtų kriterijų, valstybės valdžios institucijos „tiek teisėjų pareiginės algos apskaičiavimui taikomą bazinį dydį, tiek pareiginės algos koeficientą gali nustatyti ir tvirtinti savo nuožiūra, nuo jų valios priklausiančiais sprendimais ir be jokio teisėto pagrindo“.

Regionų administracinis teismas taip pat teigia, kad nuo 2013 metų, kai šalyje buvo sparčiai keliamas MMA ir didėjo šalies VDU, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami tokiu mastu.

Anot teismo, taip teisėjų atlyginimai priartėjo prie MMA ir VDU, o tai faktiškai reiškia teisėjų atlyginimo mažėjimą, nes pasibaigus ekonomikos krizei teisėjų atlyginimo santykis su VDU ir MMA nebuvo atkurtas iki tokio lygio, koks buvo prieš 2008 metų ekonomikos krizę.

Pasak Regionų administracinio teismo, tokia situacija yra „nesuderinama su teisėjo profesijos orumu ir teisėjui tenkančia atsakomybe“.

„Atlyginimų skirtumas yra neproporcingas, atotrūkis – labai didelis. Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro“, – trečiadienį per opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį sakė Nida Grunskienė.

Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro.

Prokuratūros duomenimis, generalinės prokurorės vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 5537 eurų neatskaičius mokesčių, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas skelbia, kad vidutinis čia dirbančio teisėjo darbo užmokestis yra 6228 eurai.

Pasak N. Grunskienės, pradedantis prokuroras uždirba apie 1,6 tūkst. eurų į rankas, pradedantis teisėjas – 3,8 tūkst. eurų.

Jos teigimu, nesuprantama, kodėl prokurorų darbo užmokestį suplanuota didinti vėliau nei teisėjams ir tai daryti trimis etapais, nors kiti telpa į du etapus.

„Aiškiai buvo pasakyta, kad valstybės tarnybos reforma vyks dviem etapais, pirmu etapu nuo šių metų liepos 1 dienos buvo teisėjams išspręstas klausimas, žvalgybos, STT pareigūnams, buvo pasakyta, kad antrame etape bus išspręstas ir prokurorų atlyginimų klausimas. Dabar jau išgirdome, kad vietoj antro etapo prokurorai jau patenka į trečią“, – aiškino prokuratūros vadovė.

Numatyta, kad nuo kitų metų sausio vidutinis prokurorų atlyginimas turėtų siekti 70 proc., teisėjų algos, nuo 2025 metų sausio – 80 proc. ir nuo 2026 metų – 90 procentų.

„Džiugu, kad Vyriausybė pripažino, jog prokurorai turėtų gauti 90 proc. teisėjų darbo užmokesčio“, – teigė N. Grunskienė.

Pasak generalinės prokurorės, ji nesulaukė jokių Vyriausybės paaiškinimų, kodėl prireikė trijų etapų.

„Buvo klausimai viename iš komitetų, premjerės patarėjas pasakė, kad ne tik biudžete klausimas, o konkrečiai neįvardijo“, – sakė N. Grunskienė.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad toks lėtas algų didinimas demotyvuoja prokurorus.

„Tai tikrai diskriminuoja prokurorus, demotyvuoja prokurorus, krūviai kiekvieną dieną auga, pareiškimų dėl viešojo intereso gynimo sparčiai daugėja, turime tirti. Ir kaip motyvuoti prokurorus, kitus darbuotojus? Iššūkis yra tikrai nelengvas“, – tvirtino N. Grunskienė.

Anot jos, prokurorų darbo krūviai yra didžiuliai, vienas pareigūnas kontroliuoja po 60–70 ikiteisminių tyrimų vienu metu, todėl kalbėti apie greitesnį bylų ištyrimą nevertėtų.

Prokuratūros vadovė atmetė kaltinimus, jog prokuratūra neatliko reikalingų pertvarkų, kad jos veikla būtų efektyvi. Generalinės prokurorės teigimu, pertvarkos vykdomos nuo 2012 metų: prokuratūros sustambintos, sujungti įvairūs skyriai, atsisakyta nereikalingų pastatų, nuo 190 iki 71 sumažinta vadovaujančių prokurorų.

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys teigė, kad pareigūnai jaučia didelę neteisybę dėl požiūrio į juos.

„Žmonės deklaruoja, kad jie žino, ką daro, yra sveiko proto, daro tai, kas geriausia valstybei, bet kyla didelių abejonių. Toks atotrūkis (tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimų – BNS) logiškai nepaaiškinamas ir nesuvokiamas“, – tvirtino jis.

Pasak J. Rėksnio, per būsimus kelerius metus tarnybą paliks per 100 prokurorų.

N. Grunskienė taip pat akcentavo, kad prokuratūra „sensta“, joje nedirba nė vienas prokuroras iki 30 metų, apie 6 proc. yra iki 40 metų.

Demokratų lyderis Saulius Skvernelis trečiadienį per frakcijos posėdį sakė, kad lėtai didindama algas prokurorams Vyriausybė juos baudžia.

„Mano manymu, tai prokuratūros baudimas, (...) prokurorų atlyginimai, palyginti su teisėjų, tapo ne tai kad juokingi, o žeminantys“, – tvirtino jis.

Priimtas sprendimas pasityčioti iš prokurorų, nes kitaip to pavadinti neįmanoma.

„Priimtas sprendimas pasityčioti iš prokurorų, nes kitaip to pavadinti neįmanoma“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Generalinė prokuratūra siekia, kad kitąmet prokurorų algoms didinti turėtų būti skirta apie 16 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip numatyta kitų metų biudžeto projekte.

N. Grunskienės teigimu, jų prašoma suma leistų išlaikyti 90 proc. proporciją su teisėjų atlyginimais.

2024-ųjų biudžeto projekte Generalinei prokuratūrai numatyta iš viso 50,3 mln. eurų asignavimų (8,3 mln. eurų daugiau nei šiemet), iš jų atlyginimams – beveik 44,9 mln. eurų (8,6 mln. eurų daugiau). Šiemet institucijai skirta atitinkamai 42 mln. ir 36,3 mln. eurų.

Jie prašo priteisti jiems žalos atlyginimą iš valstybės, taip pat – kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar jų darbo užmokestį nustatančios teisės normos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisėjų ir teismų nepriklausomumo principui, teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Anksčiau panašius prašymus Regionų apygardos administraciniam teismui yra pateikę kelios dešimtys Lietuvos teisėjų.

Teisėjų teigimu, nuo 2013 metų sparčiai keliant minimalią mėnesio algą ir sparčiai didėjant vidutiniam šalies mėnesiniam darbo užmokesčiui, valstybėje nesant  ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, o tai esą prilygsta atlyginimo mažinimui.

KT jau yra priėmęs mažiausiai tris Regionų apygardos administracinio teismo prašymus dėl teisėjų atlyginimų.

Teisėjų tarybos duomenimis, dėl prastos finansinės situacijos teisėjų korpusas mažėja – pernai Lietuvos teismuose dirbo mažiausiai teisėjų per visą nepriklausomybės laikotarpį, nors vyko daug atrankų, daugiau teisėjų buvo atleista, nei priimta.

Seimas gegužės pabaigoje patvirtino valstybės tarnybos reformą ir numatė, kad nuo šių metų liepos 1-osios darbo užmokestis didinamas merams, Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. 

– LAT neturėjo nuolatinio pirmininko nuo 2019 m. liepos, nes vis nepavykdavo užpildyti teisėjų korpuso. Tačiau vis dėlto kur slypi tokios situacijos susidarymo priežastys? Gal tai yra valdžios institucijų, kurios atsakingos už LAT sudarymą, nesusikalbėjimo rezultatas?

– Čia turbūt yra daugelio dedamųjų visuma. Reikia nepamiršti ir to, kad teisėja Sigita Rudėnaitė, kuri yra Teisėjų tarybos pirmininkė, kandidatavo ir jos kandidatūra buvo teikiama į LAT pirmininkus. Aišku, prisimename, kad procedūra baigėsi vos ne tik kad teisėjos nepaskyrimu teismo pirmininke, bet ir jos atleidimu iš skyriaus pirmininkės pareigų. Tad tuo laikotarpiu buvo bandymas skirti LAT pirmininką, o nepavykus dažnai susiklostydavo situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių LAT teisėjų sudėtis nebūdavo visa ir vėl trūkdavo teisėjo ar teisėjų. Taigi reikėjo skelbti naujas atrankas, o jei atsitikdavo ir taip, kad Seimas balsuoja prieš kažkurį teisėją, tai reiškia, kad net jei ir Prezidentas dėjo pastangas užpildyti LAT sudėtį, vis nepavykdavo suformuoti viso teisėjų kolektyvo. Kaip žinoma, LAT pirmininkas gali būti skiriamas tik iš visiškai suformuoto šio teismo teisėjų korpuso.

– Ar nemanote, kad LAT teisėjų skyrimas yra per daug politizuotas? Galbūt, eliminavus ar sumažinus politikų sprendimo galią šiame procese, teisėjų paskyrimai vyktų sklandžiau, greičiau?

– Sunku pasakyti. Aišku, kai kuriose valstybėse yra taip, kad teismo pirmininką renka pats teisėjų kolektyvas. Kadangi teisėjai jau yra paskirti tokiu keliu, kuris užtikrina ir visų valdžių bendradarbiavimą, ir viena kitos atsvarą – kad nebūtų kalbama apie kažkokius klanus – kadangi visais teisėjais pasitiki tiek Prezidentas, tiek Teisėjų taryba, tiek Seimas, tai egzistuoja visos skaidrumo ir profesionalumo prielaidos, kad teisėjai galėtų būti pajėgūs išsirinkti savo lyderį. Tačiau šiandien turime kitą sistemą. Tiesa, apie teisėjų skyrimo procedūras teisėjų bendruomenė diskutuoja, vertina atsižvelgdama į kitų valstybių patirtis.

– Savo prisistatymo kalboje Seime, taip pat ir Teisėjų tarybos posėdyje sakėte, kad LAT matote kaip teisinės minties ir teisės politikos vystymo lyderį, jungiantį teisininkų bendruomenę. Kaip žadate siekti tos lyderystės?

– Tokio pokyčio, kad, pamojus burtų lazdele, staiga viskas pasikeis, nei kas nors įsivaizduoja, nei įmanoma būtų tai padaryti. Jau vien dėl to, kad teismas yra institucija, kur tam tikri dalykai yra nusistovėję, susiformavusi tam tikra tradicija, ir greiti pokyčiai yra neįmanomi.

Mano tikslas – kad Aukščiausiajame Teisme dirbtų aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, kad mes galėtume pasikviesti čia dirbti teisės mokslų daktarus, noriu, kad jiems čia būtų patrauklu dirbti ir finansine prasme. Šiandien tikrai turime labai sudėtingą situaciją. Ieškodami teisėjų padėjėjų, mes ne tik kad nekonkuruojame su privačiu sektoriumi ar advokatų kontoromis, bet jau nesugebame konkuruoti ir su likusiu viešuoju sektoriumi. Dabar, jei pabandytumėte palyginti, kokį atlyginimą teisininkas gauna ministerijoje, Seime, prezidentūroje ir LAT, tai minėtose institucijose teisininkai gauna daugiau negu LAT. Šiuolaikinė teisė yra išties sudėtinga, joje labai daug naujų aspektų, pavyzdžiui, susijusių su informacinėmis technologijomis, techninėmis, teisės ar verslo inovacijomis. Labai dažnai yra keli situacijos teisinio išaiškinimo keliai, tad teismams reikia ne bet kokių teisininkų, bet pirmiausia – analitikų.

– Tačiau ar teisingai suprantu, kad siekiant, jog tokio lygio specialistai ateitų dirbti į LAT, būtina kelti jiems siūlomas algas?

– Taip. Jeigu bandai pakalbinti patyrusius teisininkus, tarkime, advokatų kontorose, tai matai, kad darbas finansine prasme LAT nepatrauklus. Apskritai karjeros darymo prasme, jis, žinoma, yra patrauklus, bet vis dėlto kiekvienas žmogus juk svarsto, kaip jam išgyventi iš atlyginimo.

– Matyt, apskritai visų teisėjų algų klausimas yra opi problema, tiesa?

– Teisėjus atlyginimu klausimu yra apėmusi neviltis. Galima surasti visokių argumentų, kodėl taip yra. Galima klausti, kodėl politikams taip nepatrauklu spręsti šitą klausimą. Politikai, diskutuodami apie tai, tuoj pat pradeda lyginti teisėjų atlyginimus su pensijų dydžiu, bet vargu ar toks lyginimas yra teisingas. Turime šiuo metu problemą, nes teisininkai tiesiog nenori dirbti teisėjais. Kai kalbuosi su studentais, jie sako, kad nemato savęs teismuose, jie nori eiti dirbti į advokatų kontoras. Tai yra didžiulė problema, nes ir jūs rytoj, ir bet kuris iš Seimo narių gali ateiti į teismą ir, matyt, nenorėtumėte, kad jūsų bylą nagrinėtų ne aukščiausios kvalifikacijos teisininkas. Yra ir tokių atvejų, kai teisėjui, kurio sutuoktinė ar sutuoktinis uždirba nedaug, o šeimoje yra trys vaikai, iš algos sudėtinga išgyventi.

– Kokia, jūsų manymu, turėtų būti teisėjų algų skaičiavimo sistema? Ar teisėjų atlyginimą reikia sieti su kokiu nors statistiniu ekonominiu dydžiu?

– Galima apie tai svarstyti, apie tai kalbama ir valstybės tarnybos reformoje. Aišku, galima kelti klausimą, ar apskritai viešajame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimai yra adekvatūs. Principas, kad teisėjų algą galima būtų susieti su tam tikrais ekonominiais rodikliais, tarkime, vidutine alga, sveikintinas. Teisėjų taryba tokiai idėjai, kuri yra Seime svarstoma kartu su valstybės tarnybos reforma, pritaria.

Su ja šalies vadovas aptarė „opius teismų bendruomenei klausimus“, įskaitant teisėjų atlyginimus, pranešė Prezidentūra.

„Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams. Adekvatus teisėjo atlygis, visų pirma, yra teismo nepriklausomumo garantija, o nepriklausomų teismų vykdomas teisingumas yra valstybės pamatas“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda su LAT teisėjais ir darbuotojais taip pat aptarė teismų sprendimų aiškumą ir visuomenės informavimą apie juos, kitus teismų bendruomenei aktualius klausimus.

Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams.

Seimas į LAT pirmininkes prezidento teikimu D. Bublienę paskyrė kovo viduryje.

Lankydamasis LAT, šalies vadovas jai linkėjo „sėkmės stiprinant visuomenės pasitikėjimą teisingumu, energijos, ambicijų ir kūrybingumo sprendžiant problemas, svarbias ne tik galutinės instancijos teismui LAT, bet ir visai Lietuvos teismų sistemai“.

Šiame teisme teisininkė dirba nuo 2017 metų. Prieš tapdama teisėja D. Bublienė yra dirbusi advokate, Teisingumo ministerijoje, asistente Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose.

Ji teisininko kvalifikaciją įgijo Vilniaus universitete, ten pat baigė doktorantūros studijas, yra socialinių mokslų daktarė.

2004 metais D. Bublienė prezidento dekretu apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, taip buvo įvertinti šios teisininkės nuopelnai už paramą Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Nuolatinio pirmininko LAT neturėjo nuo 2019 metų liepos, kai iš šių pareigų buvo atleistas Rimvydas Norkus, išvykęs dirbti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą Liuksemburge.

Šis teismas yra galutinė instancija civilinėms, baudžiamosios ir administracinėms byloms. LAT verdiktai yra neskundžiami.

„Vyriausybė yra numačiusi, kad jeigu Seimas jau dabar jį (valstybės tarnybos reformos paketą – BNS) priima, nuo liepos 1-osios teisėjai gali gauti didesnes algas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ewelina Dobrowolska.

Ji komentavo pranešimus apie teisėjų skundus teismams dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, nedidinant jų darbo užmokesčio.

Ministrės teigimu, teisėjų atlyginimus padidinti įmanoma tik pakeitus įstatymus.

„Teisėjų atlyginimai yra labai specifinė sritis, priešingai negu kitos institucijos, kur Vyriausybė tiesiog gali duoti didesnį finansavimą, daugiau biudžeto kiekvienais metais ir tada atlyginimai auga. Teisėjų atlyginimai įtvirtinti įstatymu, tiesiog duodant per biudžeto derybas didesnę sumą, teisėjų atlyginimų neįmanoma tokiu būdu pakelti. Tam turime pakeisti įstatymą, kur nustatyta teisėjų alga“, – sakė E. Dobrowolska.

Anot jos, Vyriausybė yra parengusi atitinkamas įstatymo pataisas ir pateikusi Seimui drauge su valstybės tarnybos reforma. Pagal jas teisėjų atlyginimas būtų susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje.

„Tas įstatymo projektas numato apie 40 proc algų kėlimą, atsižvelgiant į tai, kokiai grandžiai teisėjas priklauso, (...) vidutiniškai apie 40 proc. alga pakiltų“, – sakė ministrė.

Valstybės tarnybos reformos paketas šiuo metu svarstomas Seime.

Konstitucinis Teismas trečiadienį pranešė priėmęs nagrinėti trečią Regionų apygardos administracinio teismo prašymą dėl teisėjų atlyginimų.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas informavo gavęs 99 teisėjų skundus dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir neveikimo.

Dar kelias dešimtis skundų yra gavę ir kiti Lietuvos teismai, į kuriuos kreipėsi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teisėjai.

Teisėjai prašo priteisti nuo 8 iki 122 tūkst. eurų žalai atlyginti, priklausomai nuo teisėjo darbo stažo.

Skunduose jie nurodo, kad neteisėtas įstatymų leidėjo neveikimas, kai nuo 2013 metų teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, nors valstybėje nebuvo ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, o minimali mėnesio alga sparčiai kelta ir sparčiai didėjo vidutinis šalies mėnesinis darbo užmokestis, prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui ir kartu yra jų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, nuosavybės teisės pažeidimas.

Teismas prašo konstitucingumo atžvilgiu įvertinti Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas, kiek jos nenustato kriterijų ar ekonominių rodiklių, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tvirtinant teisėjų pareiginės algos bazinį dydį.

Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas bazinis dydis turi būti susietas su konkrečiu santykiniu dydžiu, skaičiuotinu nuo valstybėje objektyviai nustatyto tam tikro ekonominio rodiklio, pvz., vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Regionų apygardos teismas kreipimosi tekste nurodo, kad nuo 2013 metų, kai šalyje buvo sparčiai keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) ir didėjo šalies vidutinis atlyginimas, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami tokiu mastu.

Taip, pasak teismo, teisėjų atlyginimo dydis priartėjo prie MMA ir VDU, o „tai faktiškai reiškia teisėjų atlyginimo mažėjimą, nes pasibaigus ekonomikos krizei teisėjų atlyginimo santykis su VDU ir MMA nebuvo atkurtas prieš 2008 metų ekonomikos krizę buvusio lygio“.

Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra pradėjęs nagrinėti dvi bylas dėl teisėjų atlyginimų nustatymo atitikties Konstitucijai.

Regionų apygardos administracinis teismas pirmadienį pranešė, kad Klaipėdos teisėjų skundas pateiktas praėjusių metų gruodį, tačiau byla sustabdyta, kol Konstitucinis Teismas (KT) pateiks savo išaiškinimą.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, kai nuo 2013 metų sparčiai keliant minimalią mėnesio algą ir sparčiai didėjant vidutiniam šalies mėnesiniam darbo užmokesčiui, nesant valstybėje ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui.

Be kita ko, anot jų, tai tuo pačiu yra teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, nuosavybės teisės pažeidimas, diskriminacinių sąlygų lyginant su panašios profesijos atstovais taikymas.

Šiais pažeidimais yra padaryta ir toliau daroma žala visai teismų sistemai, tuo pačiu ir pareiškėjams.

Jie prašo atlyginti žalą, kuri kiekvienam siekia nuo 70,9 tūkst. iki 90,5 tūkst. eurų.

Regionų apygardos administracinis teismas jau yra sustabdęs dvi tokias bylas ir kreipėsi į KT.

Teismas ketina vertinti, ar pagrindiniam valstybės įstatymui neprieštarauja teisėjų apmokėjimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama neatsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus ar ekonominius rodiklius.

KT yra konstatavęs, kad teismo prašymai yra pagrįsti teisiniais argumentais, ir priėmė juos nagrinėti.

Parlamento vadovė sutinka, kad teisėjų atlyginimų klausimą reikia spręsti, tačiau, pasak jos, tam pakaktų skirtingų valdžių šakų sutarimo, kad teismų sistemai būtų teikiamas prioritetas.

„Aš pakankamai santūriai vertinčiau tokią galimybę, tą išsakiau Teisėjų tarybos atstovams, kurie lankėsi šiandien, visų pirma dėl to, kad tai yra išskirtinis instrumentas, mes esame turėję svarbų susitarimą dėl švietimo, gynybos, vyksta darbas dėl susitarimo dėl užsienio politikos“, – ketvirtadienį po susitikimo su teisėjais žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Teisėjų tarybos atstovai parlamento vadovei pristatė siūlymą pasirašyti nacionalinį valdžių susitarimą dėl teisingumo sistemos finansavimo. Tokį siūlymą priėmė rugsėjį posėdžiavęs visuotinis teisėjų susirinkimas.

„Šiuo atveju aš matyčiau didesnę prasmę ieškoti susitarimo tarp skirtingų valdžios šakų ir prioriteto skyrimo teisėjų klausimui, kuris tikrai valstybei labai svarbus“, – siūlymą komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė, kad teismų sistemą yra ištikusi krizė, nes dėl mažų atlyginimų neatsinaujina teisėjų korpusas, žmonės palieka darbą.

Pasak jos, teisėjai turėjo didelių vilčių su valstybės tarnybos pertvarka, su kuria kartu numatytas teisėjų algų kėlimas, tačiau jis vėlinamas pusmečiu.

Kaip jau sakiau, mūsų bendruomenėje jaučiamas didelis nerimas, mes dabar skatinom likti ir sukėlėm lūkesčius, kad situacija pagerės, nors yra jaunų žmonių, kurie sako, kad negali paskolos išsimokėt.

„Iš tiesų reforma ir visi ketinimai Vyriausybės yra pakankamai konkretūs, jei jie būtų įgyvendinti, situacija pagerėtų, ir tai mus šiandien tenkintų, bet vėl turim naują nerimą, nes Teisėjų taryba teikė pastabas dėl projekto, kur buvo numatyta, kad nuo sausio 1 dienos tas pagerėjimas, tačiau paskutiniam posėdyje tas terminas buvo nukeltas iki liepos 1 dienos“, – kalbėjo S. Rudėnaitė.

„Kaip jau sakiau, mūsų bendruomenėje jaučiamas didelis nerimas, mes dabar skatinom (likti) ir sukėlėm lūkesčius, kad situacija pagerės, nors yra jaunų žmonių, kurie sako, kad negali paskolos išsimokėt. Dabar tas žingsnis priimtas kaip naujas akstinas desperacijai ir nusivylimui, ir manau, kad mes vėl turėsime žmonių, kurie savo subrendusį norą, bet sulaikytą, palikti pareigas, tiesiog realizuos. Išeis dar daugiau teisėjų, dar mažiau ateis į atrankas, ir situacija sistemoje dar komplikuosis“, – teigė Teisėjų tarybos vadovė.

Jos pateiktais duomenimis, šiuo metu dirba 715 teisėjų, kai iš viso yra 780 teisėjų pozicijų, taip pat daug teisėjų greitai pasieks amžiaus ribą, kai baigia kadenciją. Teisėjai pareigas eina iki 65 metų.

„Mes turime labai daug teisėjų, kurių baigiasi kadencija, jau jų amžius (sueina), kitais metais prognozuojame galbūt dar apie šimtą, kurie baigs tarnybą“, - tvirtino S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos sekretorius Ramūnas Gadliauskas teigė, kad dėl mažų atlyginimų teismus palieka „profesionaliausi teisininkai, pačiame jėgų žydėjime“.

„Mes kalbame apie tai, kad po 10–15 metų esant tokioms sąlygoms dirbs nepakankamai kompetentingi asmenys arba išvis nebeliks kam dirbti, vykdyti teisingumą“, – sakė R. Gadliauskas.

Vyriausybė pirmadienį Seimui teikia valstybės tarnybos sistemos pertvarką, kuria iš esmės keičiama darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka. Taip pat pakete yra Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo projektas, kuriuo teisėjams numatyti nauji algų koeficientai.

Valstybės tarnybos pertvarka iš pradžių planuota nuo sausio, tačiau jos įsigaliojimą siūloma perkelti į liepą, kad būtų spėta pasirengti permainoms.

2021 metais Lietuvoje išnagrinėta 190,8 tūkst. bylų, dauguma jų – daugiau nei 146 tūkst. – buvo civilinės bylos, susijusios su šeimos santykiais, skolomis ir kitais civiliniais santykiais.

„Reikia turėti bent jau dešimties metų teisinio darbo stažą. Šiandien toks dešimties metų teisinio darbo stažą turintis apygardos teismo teisėjas, atskaičius mokesčius, uždirba 2070 eurų“, – kalbėjo Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) atsiuntusi atsakymą raštu taip pat mato problemą.

„Esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams“, – atsakyme teigė VRM atstovai.

Kauno apygardos teismo pirmininkas sako, kad teisėjai anksčiau apie algas nekalbėjo, nes neva gėdijosi.

„Susiję ir su subjektyviu vidiniu gėdos jausmu prisipažinti, kiek tu uždirbi“, – tęsė M. Bartninkas.

Pasak M. Bartninko, į laisvas darbo vietas rasti teisėjų – iššūkis.

„Kauno apygardos teisme 2011 metais vyko atranka – 31 kandidatas. Neseniai baigėme vieną atranką į mūsų teismo baudžiamųjų bylų skyrių – buvo vienuolika kandidatų, iš kurių mums reikėjo atsirinkti aštuonis“, – sakė M. Bartninkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėl per mažų algų daugiau nei pusė Kauno apygardos teismo teisėjų padavė valstybę į teismą. Taip pat teismo prašoma išaiškinti, ar teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

„Liepos 8 dieną yra gautas 25 Kauno apygardos teismo teisėjų pareiškimas dėl žalos atlyginimo už trejus praėjusius metus“, – pasakojo regionų apygardos administracinio teismo atstovė Evelina Talalienė.

Teisėjai sako, kad per 2008 metų krizę algos buvo sumažintos ir iki šiol nedidėjo.

„2008 metais tokio teisėjo darbo užmokestis buvo 2,1 tūkst. eurų. Per keturiolika metų ne tik, kad nė vienu euru nebuvo padidintas atlyginimas, bet net ir sumažintas“, – sakė M. Bartninkas.

Ingrida Šimonytė atkerta, kad niekas ir nežadėjo algų atstatyti į prieškrizinį lygį.

„Nėra taip, kad būtų buvę pakeisti koeficientai ar bazinis dydis būtų buvęs sumažintas su pažadu, kad jis bus atstatytas“, – teigė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

Teisėjai nori, kad jų alga būtų susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu. VRM pranešė metus dirbanti prie valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų.

„Siūloma koreguoti atlyginimo bazę ją susiejant su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Naujojo bazinio dydžio peržiūrėjimas kas trejus metus atlieptų ekonominius pokyčius ir padėtų išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos“, – teigė VRM.

Visgi teisėjai už praėjusius trejus metus tiek, kiek maksimaliai leidžia įstatymas, iš valstybės tikisi prisiteisti daugiau nei pusantro milijono eurų.

„Bendra pareiškimo suma siekia daugiau nei pusantro milijono eurų“, – teigė E. Talalienė.

Tačiau premjerę toks teisėjų veiksmas stebina.

„Negali nestebinti, nes nėra taip, kad algos nuo 2008 metų viešajame sektoriuje nekilo. Bazinis dydis buvo nuolatos peržiūrimas, taip pat ir koeficientai“, – sakė I. Šimonytė.

Tikimasi, kad naujas įstatymo projektas dėl teisėjų algų keitimo įsigalios nuo naujųjų. Teisėjų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentą būtų ant popieriaus nuo 5488 eurų apylinkės teismo teisėjo ir iki 8624 eurų Konstitucinio teismo pirmininko.