Apie tai penktadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija. Neviešame posėdyje dalyvavo pati teisėja. Taip pat ir dėl jos į garbės teismą kreipęsis apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Anot teismų administracijos, nagrinėjimas atidėtas atsižvelgus į teisėjos pateiktą naują dokumentą bei ketinimą pateikti papildomus drausmės bylai svarbius duomenis. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas gegužės trečią.

Prezidentas Gitanas Nausėda kovo 20 dieną sustabdė V. Jegorovienės įgaliojimus.

Kauno apylinkės teismas pranešė, kad įgaliojimų sustabdymo metu teisėjai nebus skiriamos naujos bylos, o esančios jos žinioje bus perskiriamos kitiems teisėjams.

Teismo pirmininkas tarybos prašė stabdyti teisėjos įgaliojimus, nes V. Jegorovienei už drausmės pažeidimus skirti du papeikimai. Šiuo metu iškelta trečia drausmės byla.

Anksčiau BNS nurodė, kad A. Purvainis prašymą teikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio dešimtą dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“.

A. Purvainio teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarų skundai.

„Trejų metų terminas yra praleistas, terminas yra imperatyvus“, – paskelbė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Teisėjų garbės teismo pirmininkas Virgilijus Grabinskas.

Tačiau Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad A. Kaminsko elgesys nesuderinamas su geru teisėjo vardu, kenkia teismo autoritetui, žemina teisėjo vardą.

A. Kaminskui, kuris buvo vienas iš korupcijos teisinėje sistemoje bylos įtariamųjų, drausmės bylą pernai rugpjūtį iškėlė Teisėjų etikos ir garbės komisija.

Sprendimas iškelti bylą buvo priimtas 2022 metų rugpjūtį, o pažeidimai galėjo būti padaryti 2018 metų gruodį ir 2019 sausį ir vasarį.

Drausmės byla jam iškelta įvertinus, jog nustatytas teisėjo elgesys nėra suderinamas su geru teisėjo vardu – teisėsauga surinko duomenų apie galimą neformalų A. Kaminsko bendravimą su advokatu apie poveikio kitiems teisėjams darymą ir atlygį už tai.

Pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas

Teisėjų garbės teismas, įvertinęs drausmės bylos medžiagą bei teisėjo paaiškinimus, pažymėjo, kad Teisėjų etikos kodekse įtvirtinti reikalavimai teisėjui nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais įstatymų nenumatytais atvejais yra vienas iš reikalavimų įgyvendinant teisėjo ir teismo teisingumą ir nešališkumą.

„Atsižvelgdamas į tai, Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad teisėjo A. Kaminsko veiksmai (neformalūs susitikimai su advokatu privačioje aplinkoje, konsultavimas teisiniais klausimais, vertinant juos kontekste su kitomis šiame sprendime aptartomis aplinkybėmis) yra nesuderinami su teisėjams keliamais ypač aukštais etikos standartais, pažeidžiantys Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus teisingumo, nešališkumo, padorumo, įpareigojančio teisėją būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, principus“, – paskelbė Teisėjų garbės teismas.

Nors jis ir konstatavo, kad teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas, tačiau Teismų įstatyme nustatyta senaties termino pabaiga – eliminuoja drausminės atsakomybės taikymo teisėjui galimybę.

Šis Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Įtarimus panaikino

Teisėsaugos įtarimai korupcijos byloje teisėjui buvo panaikinti konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nušalintas teisėjas po trejų metų grąžintas į eitas pareigas, prezidento Gitano Nausėdos sausį priimtu dekretu atnaujinti jo įgaliojimai ir už nušalinimo laikotarpį sumokėtas daugiau nei 135 tūkst. eurų atlyginimas iki mokesčių. Juos atskaičius teisėjas į rankas gavo beveik perpus mažesnę sumą.

Teisėjas su savo advokatu bei prokuratūra ilgai bylinėjosi dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo – prokuratūra buvo konstatavusi, kad ikiteisminis tyrimas šio teisėjo atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Teisėjas teisme pasiekė, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nurodytas kaip nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją su teikimu iškelti drausmės bylą taip pat kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

A. Kaminskas tvirtino jokio poveikio teisėjams nedaręs, tai patvirtino visi apklausti teisėjai.

Susitiko su D. Zagrecku

Teisėsauga nustatė, kad A. Kaminskas du kartus susitiko su tuo metu advokatu dirbusiu Drąsučiu Zagrecku. Šis teisininkas dabar yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiauja su teisėsauga ir padėjo atskleisti korupcinius nusikaltimus.

Per pirmą susitikimą 2018 metų gruodį šalia Vilniaus apygardos administracinio teismo pastato Žygimantų gatvėje D. Zagreckas perdavė teisėjui A. Kaminskui lapą su informacija apie skundus pateikusius asmenis bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme keturias administracines bylas nagrinėjančius teisėjus.

Per susitikimą advokatas teiravosi, ar teisėjas galės paveikti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai keturių asmenų atžvilgiu priimtų palankius teismo sprendimus ir panaikintų Migracijos departamento sprendimus dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

„Šio susitikimo metu teisėjas A. K. patikino, kad D. Z. užduotį suprato, taip pat su D. Z. aptarė ir analizavo, kaip į teisėjo A. K. neteisėtą poveikį galėtų reaguoti viena iš D. Z. pateiktoje informacijoje nurodytų teisėjų, aptarė susijusią su neteisėtu poveikiu informaciją apie dalį bylų nagrinėjančius teisėjus M. P. ir H. S.“, – rašoma teisėsaugos dokumentuose.

Nenusišalino nuo skundo nagrinėjimo

Generalinės prokurorės teikime taip pat nurodoma, kad per kitą susitikimą 2019 metų sausį D. Zagrecko automobilyje vėl kalbėtasi apie jo perduotą prašymą.

Per šį susitikimą A. Kaminskas informavo D. Zagrecką, kad neturi galimybių neteisėtai paveikti aptariamas bylas nagrinėjančius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus.

Teikime taip pat nurodoma, kad teisėjas A. Kaminskas, vykdydamas neteisėtą susitarimą su D. Zagrecku bei pastarojo neteisėtą užduotį, dalyvavo 2019 metų vasarį administracinėje byloje ir nenusišalino nuo vieno iš suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimo.

Generalinės prokurorės teigimu, pažadas surinkti informaciją apie teisme nagrinėjamus skundus, teikti paaiškinimai dėl negalėjimo įvykdyti prašymą, nepranešimas apie jam darytą neteisėtą poveikį, nenusišalinimas nuo vieno iš suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimo ir dalyvavimas posėdyje vertintini kaip galimas Teisėjų etikos kodekso įtvirtintų principų pažeidimas.

Prašė „prazonduoti“

Per ikiteisminio tyrimo metu atliktą akistatą D. Zagreckas nurodė, kad teisėjo A. Kaminsko konkrečiai neprašė, jog būtų patenkinti skundai, tiesiog paprašė „prazonduoti“, ar įmanoma padėti žmonėms migracijos klausimais.

Į tai atsakydamas A. Kaminskas nurodė supratęs, kad advokatas D. Zagreckas domisi administracinių bylų praktika, jokių prašymų ką nors spręsti nebuvo, pinigų jam D. Zagreckas nesiūlė.

Tačiau teisėsauga gavo duomenų, kad teisėjui už galimas paslaugas ketinta atsilyginti 1 tūkst. eurų.

Teisėjas paaiškino, kad advokatas neprašė paveikti administracines bylas nagrinėjančių teisėjų, kad šie priimtų konkrečius sprendimus. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo prašymo domėtis šių bylų eiga.

Teisėjas paaiškinime nurodė, kad antrą kartą susitikęs su advokatu D. Zagrecku jam paaiškino Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamų administracinių bylų migracijos srityje praktiką. Teisėjas pažymėjo, jog neteisėtos užduoties iš D. Zagrecko negavo, jokios informacijos apie bylas nerinko, ką patvirtina informacinės sistemos LITEKO duomenys.

Pernai Teisėjų etikos ir drausmės komisija bylą iškėlė konstatavusi, jog nustatytas teisėjo elgesys nėra suderinamas su geru teisėjo vardu – teisėsauga surinko duomenų apie galimą neformalų A. Kaminsko bendravimą su advokatu apie poveikio kitiems teisėjams darymą ir atlygį už tai.

A. Kaminskas buvo vienas iš korupcijos teisinėje sistemoje bylos įtariamųjų. Po kelerių metų tyrimo įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba jam panaikinti, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nušalintas teisėjas po trejų metų grąžintas į eitas teisėjo pareigas, prezidento Gitano Nausėdos sausį priimtu dekretu atnaujinti jo įgaliojimai ir už nušalinimo laikotarpį sumokėtas daugiau nei 135 tūkst. eurų atlyginimas iki mokesčių. Juos atskaičius teisėjas į rankas gavo beveik perpus mažesnę sumą.

Teisėjas su savo advokatu bei prokuratūra ilgai bylinėjosi dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo – prokuratūra buvo konstatavusi, kad ikiteisminis tyrimas šio teisėjo atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Teisėjas teisme pasiekė, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nurodytas kaip nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją su teikimu iškelti drausmės bylą taip pat kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

A. Kaminskas tvirtino jokio poveikio teisėjams nedaręs, tai patvirtino visi apklausti teisėjai.

TGT nagrinėdamas bylą nustatė, kad teisėja su teismo personalu elgėsi netinkamai, byloje užfiksuota, kad dėl netinkamo, nepagarbaus, nekorektiško elgesio su teisėja atsisako dirbti teismo kolegos, personalo darbuotojai.

Byloje taip pat užfiksuota, kad  V. Balčytienė be pateisinamos priežasties neatliko savo pareigos – nagrinėti bylas ir vykdyti teisingumą.

TGT pažymėjo, kad teisėja negali atsisakyti dirbti kolegijoje.

„Įstatymas nenumato teisės teisėjui pačiam pasirinkti pageidaujamą teisėjų kolegijos sudėtį, juo labiau – galimybės dėl kokių nors asmeninių priežasčių atsisakyti dirbti su kitais pagal įstatymo reikalavimus sudarytos teisėjų kolegijos nariais ir taip atsisakyti vykdyti savo konstitucinę pareigą – nagrinėti bylas“, – teigiama pranešime.

Šis sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Pastaba teisėjui skirta už tai, kad teismo sprendime paliko rašybos bei aritmetikos klaidų ir nesilaikė nustatyto atskirojo skundo pateikimo termino, priėmė papildomą sprendimą bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Teisėjų garbės teismo sprendime konstatuota, kad drausmės byloje analizuotais atvejais „teisėjas V. Ambrulevičius aiškiai aplaidžiai atliko savo kaip teisėjo pareigas, nebuvo pakankamai pareigingas“.

Kitą drausmės bylos dalį nuspręsta nutraukti, nes joje dėstyti bylą iškėlusios Teisėjų etikos ir drausmės komisijos argumentai nepasitvirtino: nustatyta, kad teisėjas nedalyvavo per klaidą įvykusio bylos išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą procese, kurio inicijavimą komisija laikė teisėjo atsakomybe.

Teisėjas nurodė, kad iš esmės neginčija jo priimtame procesiniame sprendime padarytų rašybos netikslumų, dėl susidariusios situacijos gailisi.

Ne pirmą kartą prieš garbės teismą stojusiam teisėjui skirta nuobauda – pastaba, nes byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų parinkti kitokias drausmines priemones.

„Teisėjas nurodė, kad iš esmės neginčija jo priimtame procesiniame sprendime padarytų rašybos netikslumų, dėl susidariusios situacijos gailisi, tačiau pažymėjo, kad jie negali būti vertinami kaip kartotiniai pažeidimai, kadangi jie kilę iš vienos ir tos pačios bylos “, – rašoma sprendime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad „teisėjas V. Ambrulevičius, nors ir nepakankamai savikritiškai vertina savo veiksmus, tačiau iš esmės pripažino padarytus pažeidimus“.

Teisėjų garbės teismo skirta pastaba galioja vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o asmens byloje lieka įrašyta visam laikui.

Kentėjo ir kolegos, ir teismo klientai

Į šią komisiją su tokiu teikimu vasario 2-ąją buvo kreipęsis Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Nacionalinė teismų administracijos Komunikacijos skyrius pranešė, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas siūlė iškelti drausmės bylą V.Jegorovienei už tai, kad ši, netinkamai bendraudama su nagrinėjamos bylos pareiškėjais, teismo padėjėjais ir sekretoriais, pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas. Taip pat buvo prašoma įvertinti teisėjos procesinių pareigų vykdymą nagrinėjant bylas ir nusišalinant nuo jų nagrinėjimo bei V.Jegorovienės elgesį ne darbe.

Arūnas Purvainis/Vilmanto Raupelio nuotr.

TEDK, išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos pateiktą paaiškinimą, konstatavo, kad nepagarbus ir netinkamas teisėjos elgesys pasitvirtino. Buvo remtasi ne tik teismo darbuotojų, bet ir proceso šalių bei kitų asmenų rašytiniais paaiškinimais.

TEDK nustatė, kad darbinėje aplinkoje teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas, kurios įtvirtina pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo principus, nustatančius pareigą profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu ir kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų bei etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą.

Konstatuota, kad teisėja V.Jegorovienė, darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu, nesilaikė teisėjų etikos reikalavimų: buvo nekorektiška, netaktiška, negerbė kito asmens, kaltino darbuotojus nepagrįstais dalykais, žemino jų orumą.

Iškalbingas konfliktas su notare

Pranešime teigiama, kad teisėja V.Jegorovienė iš esmės dėl mažareikšmio ginčo (jau panaikinto įgaliojimo datos) daug metų aiškinasi įgaliojimo išdavimo aplinkybes ir toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą kitiems asmenims manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir tokiu būdu daro neleistiną poveikį notarei ir jos biuro darbuotojams. Komisijos vertinimu, teisėjos elgesys taip pat rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą, geranoriškai išspręsti konfliktą, ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą, sudarytį įspūdį, kad teisėja galimai naudojasi savo įtaka ir statusu, siekdama asmeninių tikslų.

TEDK taip pat konstatavo, kad, nagrinėdama civilinę bylą, teisėja neatvyko į posėdį, o apie šį faktą bei priežastis nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims. Dėl aptartų bylos nagrinėjimo aplinkybių užsitęsęs jos nagrinėjimas turėjo neigiamos įtakos byloje dalyvaujantiems asmenims, kuriems apie teisėjos V.Jegorovienės neatvykimą ir vėlavimą nebuvo tinkamai pranešta. Toks teisėjos požiūris į procesinių pareigų vykdymą rodo profesionalumo bei pagarbos proceso dalyviams stoką. Nustatytos aplinkybės leido konstatuoti, kad teisėja V.Jegorovienė pažemino teisėjo vardą, nepagrįstai atsisakydama vykdyti teisėjo pareigas, t. y. be pateisinamos priežasties neatlikdama teisėjo pareigos nustatytu laiku ir nustatyta tvarka nagrinėti priskirtą bylą bei laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis (Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalis). Dėl tokio teisėjos Vidos Jegorovienės elgesio, susijusio su teisėjos požiūriu į bylos nagrinėjimą, bei tokio elgesio pasekmių proceso dalyviams nukenčia teisėjo vardas, nesaugoma profesijos garbė ir prestižas, o tai kenkia teisminės valdžios autoritetui.

Kliuvo ir prokurorams

Buvo vertintos ir aplinkybės dėl teisėjos V. Jegorovienės nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei aplinkybės dėl teisėjos priimtų atskirųjų nutarčių. TEDK konstatavo, kad teisėja V.Jegorovienė, nagrinėdama civilines bylas, sistemingai įtarinėja civilinėse bylose dalyvaujančius asmenis nusikalstamų veikų padarymu ir apie tai neskundžiama atskirąja nutartimi praneša prokurorui, nurodydama ne objektyviai bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusius tam tikros nusikalstamos veikos požymius, bet hipotezes bei teisėjai kylančius klausimus dėl tam tikrų aplinkybių, ir taip piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais.

V.Jegorovienės elgesys vertintinas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui. Todėl TEDK, įvertinusi visas pateiktas aplinkybes, nusprendė iškelti drausmės bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjai V.Jegorovienei ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Teisėja V.Jegorovienė nagrinėja civilines bylas Kauno apylinkės teisme jau 27-erius metus.

Pernai Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kurią sudaro septyni nariai, du iš kurių skiria Prezidentas, vieną – Seimo pirmininkas, ir keturis – Teisėjų taryba, nagrinėjo septynis teikimus dėl drausmės bylų šalies teisėjams iškėlimo. Dviem atvejais tokios bylos iškeltos, dviem apsiribota svarstymu, dar dviem teikimai atmesti, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindų požymių, o vienu atveju drausmės bylos svarstymo procedūra nutraukta nelikus drausmės atsakomybės subjekto.

Drausmės byla teisėjui negali būti iškelta, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.

Naujos Teisėjų tarybos įgaliojimų laikotarpiui Teisėjų garbės teisme dirbs Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorė Teisės fakulteto profesorė Julija Kiršienė ir Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos Teisės katedros vedėja profesorė Birutė Pranevičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau Teisėjų garbės teismo teisėjais yra paskyręs profesorius Aleksandrą Dobryniną ir Jolantą Sondaitę.

Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija.

Jis sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių. Du kandidatus skiria prezidentas, du kandidatus – Seimo pirmininkas, šešis – Teisėjų taryba.

Kaip penktadienį pranešė prezidento spaudos tarnyba, naujai skiriamas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Kriminologijos katedros vedėjas A. Dobryninas yra Europos kriminologų draugijos prezidentas, Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos narys.

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė J. Sondaitė kaip koordinatorė dalyvauja tarptautiniuose „Erasmus“ projektuose.

Naujai paskirti nariai pakeis žurnalistę Ritą Miliūtę ir teisės profesorių Juozą Žilį.

Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmės bylas ir jų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo.

Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria prezidentas, du kandidatus – Seimo pirmininkas, šešis kandidatus – Teisėjų taryba.

„Teismas daro išvadą, kad teisėjo M. Striauko padaryti pažeidimai yra vienkartinio pobūdžio, teisėjas anksčiau drausmine tvarka nėra nubaustas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad teisėjas turėjo ilgametę 15 metų teisėjo darbo patirtį, jo profesiniai gebėjimai ir asmeninės savybės vertinami tiktai teigiamai“, – pranešė garbės teismo narė, žurnalistė Rita Miliūtė.

„Teisėjas visiškai pripažino nederamą elgesį, savikritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo poelgio neigiamą pobūdį, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, išgyvena ir atsiprašo“, – sakoma teismo nutartyje. 

Taip pat pažymėta, kad Teisėjų garbės teismas neturi pagrindo manyti, kad M. Striaukas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. 

Po nuosprendžio paskelbimo R. Miliūtė teigė, kad priimant sprendimą apsvarstytos įvairios nuobaudos galimybės, ne visi nariai turėjo vienodą nuomonę, tačiau galutinis sprendimas yra bendra teismo pozicija.

„Tai yra viena iš griežtesnių priemonių. Teismas atsižvelgė į įvairias aplinkybes, ne tik į vieną galimybę“, – žurnalistams sakė ji.

Teisėjas visiškai pripažino nederamą elgesį, savikritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo poelgio neigiamą pobūdį, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, išgyvena ir atsiprašo.

Teisėjas M. Striaukas žurnalistams teigė, kad buvo susitaikęs su bet kokiu teismo sprendimu, tačiau pabrėžė, kad sprendimą dėl jo ateities dar turės priimti Teisėjų taryba.

„Šiandieninis sprendimas dar nereiškia, kad aš lieku teisėjo pareigose. Dar spręs Teisėjų taryba ir šiandien dienai aš išgirdau tik tai, kad kažkas išgirdo, jog yra žmonės, yra teisėjai ir yra daugelis aplinkybių, daugelis savybių, daugelis dalykų, į kuriuos tikrai reikėtų atsižvelgti, nepaisant to, kad aš pripažįstu, jog padariau tikrai šiurkštų teisės pažeidimą, tačiau tai nėra nusikaltimas, nėra pažeidimas baudžiamąja prasme“, – sakė teisėjas.

„Įkvėptas kolegų noriu pasakyti, kad tikėkimės, jog praktika keisis“, – pridūrė jis.

„Aš tikrai buvau susitaikęs su bet kokiomis pasekmėmis ir dabar jų laukiu, kokios jos bebūtų, tačiau tikrai susilaukiau labai didelio kolegų palaikymo ir noro išklausyti, suprasti, kad mes, teisėjai, kaip žmonės taip pat esam labai skriaudžiami“, – teigė M. Striaukas.

Kalbėdamas apie jam skirtą drausminę nuobaudą, jis sakė, kad ši turės dideles pasekmes, jei jis ir toliau tęs teisėjo darbą.

„Ne pati griežčiausia, bet antra pagal griežtumą ir ji sukelia dideles pasekmes man (...) Tai reiškia, kad aš negaliu nei daryti karjeros, o bet koks net minimalus drausmės pažeidimas reikš mano atleidimą“, – kalbėjo M. Striaukas.

Taip pat jis teigė neketinantis skųsti šio sprendimo, tačiau pažymėjo, kad per dešimt dienų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skundus gali pateikti tiek Vilniaus apylinkės teismo administracija, tiek Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

M. Striaukas policijos neblaivus prie automobilio vairo sustabdytas gegužės 19-osios rytą, apie 7.40 val., Vilniuje.

Tuomet jam nustatytas 0,61 promilės girtumas. Policijos teigimu, teisėjas nepadarė jokio pažeidimo, tiesiog buvo sustabdytas patikrinti.

Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš teisėjo pareigų, tačiau taryba atidėjo šį klausimą, kol bus gautas Teisėjų garbės teismo sprendimas šiuo klausimu.

Teisėjų tarybos posėdyje M. Striaukas sulaukė ir palaikymo, o daugelis narių išreiškė abejones, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija.

M. Striaukas tiek Teisėjų taryboje, tiek Teisėjų garbės teisme neneigė vartojęs alkoholį išvakarėse. Savo kaltę jis visiškai pripažino, gailėjosi ir ne kartą sakė prisiimantis visą atsakomybę už savo poelgį bei suvokiantis, kad atsakomybė gali būti ir griežčiausia, tai yra – atleidimas iš pareigų.

„Teisėjų garbės teismas konstatuoja, kad teisėja savo elgesiu pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą bei pakenkė teismo autoritetui. Todėl siūloma prezidentui atleisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėją Rasą Augustę iš pareigų“, – rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija drausmės bylą teisėjai iškėlė pagal Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko teikimą. Komisijos sprendime nurodyta, kad teisėjos R. Augustės elgesys pažeidžia Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo, solidarumo principus.

Teisėjų garbės teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, išklausęs teisėjos paaiškinimus nustatė, kad teisėja teismo pirmininkui nepranešė apie teismo procesus, kuriuose ji pati yra proceso šalis. Taip pat nustatyta, kad teisėja nenusišalino nuo civilinės bylos, kurioje viena iš šalių buvo bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir ėmėsi nagrinėti minėtą civilinę bylą, nors su šiuo juridiniu asmeniu ne vienus metus pati bylinėjasi keliuose Lietuvos teismuose.

„Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“ pareiškus nušalinimą, teisėja R. Augustė nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau nagrinėdama jai pareikštą nušalinimą, pasak Teisėjų garbės teismo, nevertino, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl jos nešališkumo, nepasisakė dėl bylos dalyvio pareikšto nušalinimo motyvų ir nusišalino visai kitais pagrindais – dėl neva jai daromo spaudimo, nutartyje nurodydama teiginius dėl kito to paties teismo teisėjo korupcinių ryšių.

Kai minėta civilinė byla buvo perduota nagrinėti kitai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjai, teisėja R. Augustė teismo pirmininkui pateikė tarnybinį pranešimą dėl šios teisėjos, kuriame pateikė teisėjos priimtos nutarties vertinimą, bei, padariusi asmenines išvadas apie jos neteisėtumą, prašė spręsti teisėjos drausminės atsakomybės klausimą.

Toks teisėjos R. Augustės elgesys Teisėjų garbės teismo įvertintas kaip kišimasis į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą ir pažeidžiantis konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.

Parinkdamas drausminės atsakomybės priemonę Teisėjų garbės teismas atsižvelgė į tai, kad  R. Augustės drausminės atsakomybės klausimas Teisėjų garbės teisme sprendžiamas ne pirmą kartą: 2013 ir 2017 metais Teisėjų garbės teismo sprendimais jai buvo skirti griežti papeikimai.

Pasak teismo, nors nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę, tačiau šiuos duomenis Teisėjų garbės teismas vertino kaip papildomai charakterizuojančius teisėją ir rodančius, kad ji išvadų nepadarė, jos elgesys nepasikeitė.

Teisėjų garbės teismas, įvertinęs surinktą medžiagą, siūlo prezidentui atleisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėją R. Augustę iš pareigų.

„Nuolatinis pagrindinių Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nepaisymas ir nesuvokimas leidžia teisėjos elgesį vertinti kaip nesuderinamą su teisėjų veiklos principais, žeminantį teisėjo vardą bei kenkiantį teismo autoritetui. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės drausminės nuobaudos nebūtų pakankamai drausminančiosׅ“, – pažymi Teisėjų garbės teismo pirmininkas Virgilijus Grabinskas.

Šis Teisėjų garbės teismo sprendimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.