„Procesai būtų pakankamai nesunkiai valdomi, jei rastume konstruktyvų dialogą, bet kol kas mums ne visą laiką sekasi tokį dialogą (su Prezidentūra – ELTA) rasti. Bet kokiu atveju, Teisėjų taryba negali tapti stebėtoja, neturėti jokio vaidmens, nes tada jau reikėtų iš viso atsistatydinti iš tarybos“, – interviu Eltai sakė Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė.

Ji tvirtino, kad apie prievolę Prezidentūrai motyvuoti, kodėl į teisėjų pareigas siūlomi tam tikri asmenys, kalbama tiek įstatymuose, tiek ir tarptautinių ekspertų ataskaitose. Deja, S. Rudėnaitės teigimu, prezidento Gitano Nausėdos komanda savo iniciatyvų dėl teisėjų skyrimo nepaaiškina.

– Teisėjų taryba pastaruoju metu ne kartą susidūrė su situacijomis, kai prezidentas į teisėjus siūlo skirti ne geriausių įvertinimų atrankos komisijoje sulaukusius teisininkus. Maža to, būta atvejų, kai į teisėjus siūlomi asmenys, kurie atrankoje įvertinami kone prasčiausiai. Kaip jūs vertinate tokias situacijas? Ir ar dažnai su tokiomis situacijomis susiduriate?

– Tokios situacijos yra visiškai nenaujos teisėjų bendruomenėje. Bet dabar, kai pradėjome Teisėjų tarybos posėdžius transliuoti viešai, žmonės apie tai išgirsta. Aišku, teisėjų atrankos ir skyrimo į pareigas klausimas Lietuvos nacionaliniame lygmenyje mažiau aptariamas negu tarptautiniu mastu.

Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės „GRECO“ ataskaitoje teigiama, kad teisėjų atrankos sistema Lietuvoje yra taisytina, nurodant, kad Teisėjų tarybos vaidmuo, skiriant teisėjus, turėtų būti didesnis, ir pastebint, kad prezidento pasirinkimai dėl kandidatų į teisėjus turėtų būti motyvuojami, paaiškinami – ypač tais atvejais, kai prezidentas ignoruoja atrankos komisijos rekomendacijas.

Situacijų, kai siūlomas į teisėjus ne geriausiai atrankos komisijoje įvertintas kandidatas, pasitaiko gana dažnai, bet dažnai tarp kandidatams skirtų balų skirtumas nėra didelis. Tokie atvejai paprastai aštrių diskusijų nesukelia, bet paskutinis atvejis (kai prezidentas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus siūlė vieną iš prasčiausiai įvertintų kandidatų – ELTA) buvo pakankamai drastiškas. Visa esmė tos diskusijos atsirėmė į klausimą – kodėl, kokie tokio sprendimo argumentai? Pagal Teismų įstatymą, teisėjų atrankos komisijos išvada prezidento nesaisto, neįpareigoja. Sutinku, prezidentas gali siūlyti ne pirmą geriausiai įvertintą kandidatą į teisėjus. Bet, mano įsitikinimu ir remiantis skaidrumo bei objektyvumo reikalavimais, kuriuos nurodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, „GRECO“ (...), reikia tokio sprendimo atveju išgirsti argumentus. Koks yra pagrindas į teisėjo pareigas skirti žmogų, kuris pagal objektyvius atrankos duomenis yra beveik pats prasčiausias?

Mane šiek tiek šokiravo, kad tokie klausimai buvo suprasti kaip siurprizas ar kaip kažkoks nenormalus atvejis.

Mane šiek tiek šokiravo, kad tokie klausimai buvo suprasti kaip siurprizas ar kaip kažkoks nenormalus atvejis. Priešingai, Teisėjų taryba pagal įstatymą privalo užtikrinti ir ginti teismų nepriklausomumą. Mūsų pareiga tą klausimą kiekvieną kartą kelti kuo aštriau, kad būtų išvengta tokios situacijos, kokia yra Lenkijoje, kur valstybė turi problemų su teisės viršenybės principu. Galime paminėti tą pačią Vengriją, Rumuniją. Tam, kad Lietuva neatsidurtų tokių valstybių sąraše, turime užtikrinti teismų nepriklausomumą.

– Ar iš prezidento komandos išgirstate paaiškinimus, kodėl į teisėjus siūlomi ne geriausiai įvertinti teisininkai?

– Aiškiausias pasakymas buvo, kad prezidentas susitiko su dviem kandidatais į teisėjus ir prezidentui pasirodė, jog būtent tas kandidatas, o ne kitas yra galbūt labiau motyvuotas. Gali taip būti. Bet aš tokio prezidento patarėjo (Andriaus Kabišaičio – ELTA) atsakymo nesupratau. Ir aš nesupratau, kodėl Teisėjų tarybos klausimas apie kandidatus buvo priimtas kaip kažkoks puolimas. Aišku, juk patogiau, jaukiau, saugiau sėdėti, nekeliant klausimų, nekeliant problemų. Bet jei mus išrinko į Teisėjų tarybą, jei tarybos nariai mane išrinko pirmininke, manau, kelti klausimus yra mano pareiga. (...)

Teisėjų atrankos komisija vykdo kandidatų į teisėjus atranką, investuojame pinigus į tai, kad profesionalai, psichologai įvertintų žmonių, kurie nori tapti teisėjais, įvairias kompetencijas. Žmonės yra tikrinami, jie gauna balus, pretendentų sąrašas yra pildomas. Viso to negalime ignoruoti. (...) Prezidentas negali įkišti rankos į maišą, ištraukti 90-tą kandidatą ir nepaaiškinti pasirinkimo motyvų. Manau, kad tai nėra gerai.

– Jei prezidentas, naudodamasis savo diskrecija, siūlo asmenis, kurie nėra atrankoje įvertinami kaip geriausi, kokį tada iš viso vaidmenį teisėjų skyrimo procedūroje atlieka atrankos komisija ir ta pati Teisėjų taryba? Ar Teisėjų taryba tokiais atvejais nėra pastatoma į kampą?

– Prezidentas neprivalo atsižvelgti į atrankos komisijos išvadas, siūlydamas kandidatus į teisėjus. Tokią diskreciją prezidentas turi, tik tie siūlymai turi būti skaidrūs, objektyviai motyvuoti.

O Teisėjų tarybos situacija nėra gera. Visų pirma, pagal Konstituciją, pagal įstatymą Teisėjų taryba, skiriant asmenis į teisėjus, turi praktiškai veto teisę. Prezidentas negali apeiti tarybos, jei mes nepritariame jo siūlomam kandidatui į teisėjus. Jau vien tai, kad toks svoris tarybai suteikiamas, matyt, yra signalas, kad negali iš tarybos tikėtis, kad ji pritars bet kokiam prezidento dekretui visai nesigilindama. (...)

Supraskite, kad teismuose yra daug neužimtų teisėjų vietų, teisėjai pajunta padidėjusį darbo krūvį, tada ilgėja bylų nagrinėjimo terminai, dėl to nukenčia ir į teismus besikreipiantys žmonės. Taigi, jei nėra rimtų abejonių dėl kandidato į teisėjus, Teisėjų taryba pritaria kandidatui, nes mums reikia, kad žmonės ateitų ir dirbtų teisme. (...) Mes turime interesą, kad judėtų tas teisėjų paskyrimo procesas ir, kai keliame klausimus dėl kandidatų tinkamumo, norime pasakyti, kad tai nėra asmeninės ambicijos ar bandymas perimti valdžią. Procesai būtų pakankamai nesunkiai valdomi, jei rastume konstruktyvų dialogą, bet kol kas mums ne visą laiką sekasi tokį dialogą (su Prezidentūra – ELTA) rasti. Bet kokiu atveju, Teisėjų taryba negali tapti stebėtoja, neturėti jokio vaidmens, nes tada jau reikėtų iš viso atsistatydinti iš tarybos.

– Seimo užkulisiuose dalis politikų prezidento sprendimuose dėl teisėjų skyrimo įžvelgia favoritizmo apraiškų. Ar jūs pritariate tokiems samprotavimams?

– Jeigu aš negaliu viešai pasakyti savo sprendimo ar veiksmo priežasčių ir motyvų, tai lieka erdvė abejonėms, kad galbūt tie motyvai ir argumentai ne visai atitinka standartus, kurie taikomi. Taigi, visaip gali būti. Aišku, politikai turi savo žaidimo taisykles. Mes nesame politikai ir politinių žaidimų žaisti nemokame. Esu visiškai prieš tai, kad teisėjų korpuso reikalai būtų sprendžiami gerų asmeninių santykių su kokiu nors politiku forma.

– Ar su tokiais atvejais, kai į teisėjus siūlomi ne pačius aukščiausius balus atrankos komisijoje surinkę asmenys, buvo susiduriama ir Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu?

– Pirmosios „GRECO“ išvados su pastabomis Lietuvai ir buvo pateiktos, kai prezidento pareigas ėjo D. Grybauskaitė. Tuometinė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, pristatydama Teisėjų tarybai prezidentės siūlomus kandidatus į teisėjus, pateikdavo daugiau argumentų. Kiek vėliau „GRECO“ ataskaitoje atsirado teiginiai apie tai, kad rekomendacija, jog prezidentas motyvuotų savo pasirinkimus, siūlant kandidatus į teisėjus, yra įgyvendinta. Bet tokių situacijų, kai buvo teikiami kandidatai į teisėjus, plačiau nepaaiškinant, kodėl siūloma būtent tie asmenys, būta ir D. Grybauskaitės prezidentavimo metu.

Sigita Rudėnaitė. L. Balandžio / BNS nuotr.

– Jūs jau minėtoje apie neužpildytas teisėjų pozicijas teismuose. Kokia yra situacija teismuose šiuo klausimu? Galbūt po to, kai teisėjams buvo padidintos algos, daugiau žmonių panoro pretenduoti į teisėjus?

– Atlyginimų padidinimo efektas kol kas pasireiškia tuo, kad atsirado daugiau žmonių, kurie nori ateiti į teisėjus iš mokslo srities.

Kalbant apie vakansijas, tai šiai dienai turime apie 50 neužpildytų teisėjų pozicijų apylinkių teismuose. Daugiausiai nusiskundimų dėl to sulaukiame iš Utenos, Šiaulių, Kauno apylinkės teismų. Reikėtų, kad prezidentas greičiau pradėtų teisėjų skyrimo procedūras. Aišku, yra ir objektyvių trukdžių – visgi, prezidentas turi nuspręsti, ką siūlyti į teisėjus, kalbėtis su pretendentais, priimti priesaikas.

Grįžtant prie teisėjo profesijos patrauklumo klausimo, tai pasakyčiau, kad atlyginimas dar mums nesukūrė tokios situacijos, jog teismus užplūstų minia žmonių, norinčių dirbti teisėjais. Aišku, profesijos patrauklumą lemia ne tik atlyginimas. Anksčiau atliktas psichologinės gerovės teismų sistemoje tyrimas parodė, kad vienas iš faktorių, kuris neramina teisėjus, yra neigiamas visuomenės požiūris į teisėjus. Be to, reikia prisiminti, kad atrankos į teisėjus procedūros pas mus užima daug laiko, kas taip pat gali būti nepatrauklu. (...) O dabar dar, mūsų pokalbio kontekste, galima suprasti, kad teisėjų atrankos procese nėra teisinio tikrumo – „net, jei ir praeisiu procedūrą, galiu prasėdėti kelis metus pretendentų eilėje ir mane nebūtinai pasiūlys į pareigas“.

– Teisėjų taryba pernai kreipėsi į šalies vadovus, prašydama imtis priemonių, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų saugumas. Tokio žingsnio imtasi po to, kai Maskvos teismas už akių nurodė suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje. Kokios šalies vadovų reakcijos sulaukėte?

– Buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, kuriame dalyvavau aš, generalinė prokurorė, Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos, kitų institucijų atstovai. Kalbant apie priemones, tai galiu pasakyti, kad su tais teisėjais institucijos komunikuoja, teikia rekomendacijas, gali išduoti diplomatinį pasą, jei tu nori. Taip pat institucijos kreipėsi į Europolą ir buvo atsakyta, kad institucija Rusijos užklausų dėl suėmimo nevykdys, jei matys, kad tokie prašymai bus grindžiami politiniu persekiojimu. O Interpole Rusija iki šiol turi savo atstovus. Taigi, teisėjams, kuriuos Rusija siekia suimti, natūraliai kyla klausimas dėl savo saugumo garantijų.

Kaip bebūtų, minimi teisėjai supranta, kad jiems gresia pavojus, jie turi galvoti, į kurias užsienio šalis jie gali važiuoti, į kurias negali. Iš vienos pusės, atrodo, jog to (kilti pavojaus būti suimtam Rusijos pareigūnų – ELTA) negali būti, bet kai pamatai, kas buvo su tuo lėktuvu, kuris buvo nutupdytas Minske, kai pamatai, ką rusai kitur daro, tai supranti, kad viskas įmanoma.

Mes galvojame, jog valstybė dėl Rusijoje nuteistų teisėjų turėtų sureaguoti taip, kaip reaguotų, jei Rusija būtų nuteisusi Lietuvos prezidentą, ministrą ar Seimo narį. Manau, kad taip turi būti. Bet nota Rusijai buvo pateikta, pavyzdžiui, tik tada, kai buvo paskelbta, kad į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kultūros ministras Simonas Kairys, kiti politikai. 

– O teisėjai, kuriuos nori suimti Rusija, pasinaudojo galimybe gauti diplomatinį pasą?

– Žinau, kad tokia galimybe pasinaudojo ne visi. Kurie tai padarė, nežinau. Čia jau yra jų reikalas. 

– Praėjusių metų statistika rodo, kad trečdalyje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bylų kaltinimų sulaukęs asmenys buvo išteisinti. Ieškant priežasčių, kodėl susiduriama su tokia situacija, tiek iš prokuratūros, tiek ir iš STT nuskambėjo mintis apie tai, kad teismai korupcinėse bylose taiko pernelyg aukštą įrodinėjimo kartelę. Kaip jūs reaguojate į tokias pastabas?

– Be konkrečios bylos ir konkrečių argumentų iš viso neturėtų egzistuoti tokie argumentai, ypač teisininkų kalboje. Manau, tai yra STT ir prokuratūros pasiteisinimai, nes kiekvienas išteisinimas byloje reiškia arba jų darbo broką, arba teismo darbo broką. Galbūt yra pagrįstų pastebėjimų iš tarptautinių ekspertų apie įrodinėjimo standartus. Bet kai kalbama apie aukštesnį negu reikia įrodinėjimo standartą, tai paklausčiau, o koks tada turėtų būti įrodinėjimo standartas? Reikia imti konkrečią teisinę situaciją ir ją analizuoti. Tai kodėl išteisintas Šarūnas Narbutas? Kas čia atsitiko?

Aš tai turiu kitokių pretenzijų. Neturėtų būti taip, kad, kai STT pradeda tyrimą, taip ateina pareigūnai ir žmogui vos ne baigiasi gyvenimas, nes STT ateina su tokiu nusiteikimu, kad žmogus jau yra nuteistas, pripažintas kaltu ir jie vykdo teisingumą.

– Jūs kalbate apie Š. Narbuto istoriją?

– Taip, mes galime kalbėti tokiais pavyzdžiais. Čia pas žmogų STT atėjo kaip kokie teisingumo angelai... Nieko panašaus neturėtų būti. Visi užmiršo nekaltumo prezumpciją. Kiekvienam tai aktualu, bet, kai pradedamas tyrimas, iš karto žmogui dedami antrankiai. Net, jei teismas tave išteisins, didžioji dalis visuomenės vis tiek tavęs neišteisins. To negali būti, institucijos turi tinkamai atlikti ikiteisminius tyrimus ir tinkamai paruošti bylas. Jei teismas pripažįsta žmogų kaltu, tik tada jis parodomas kaip nusikaltėlis ir su tuo turi susitaikyti. Bet kai tyrimai vykdomi su fanfaromis, neva taip auginant STT reitingus, tai kelčiau klausimą, kas iš to?

Čia pas žmogų STT atėjo kaip kokie teisingumo angelai... Nieko panašaus neturėtų būti.

– Ar Jūsų manymu, tai, kad trečdalis STT bylų pernai baigėsi išteisinimais, iš viso galima vadinti problema?

– Aišku, kad problema. Bet problema yra ne tai, kad žmogus yra išteisinamas. Mus anksčiau mokė, kad geriau išteisinti kaltą negu nuteisti nekaltą, nes, jeigu nuteisi nekaltą žmogų, tai sužlugdysi jį. (...) Problemą matyčiau tame, jei nepagrįstai, nekokybiškai arba be pagrindo buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Aišku, turėjome visokių situacijų. Anksčiau STT bandydavo teismams paaiškinti, kaip turėtų būti taikomas vienas ar kitas Baudžiamojo kodekso straipsnis.

Jeigu sugrįžtume prie jūsų minėto įrodinėjimo standarto klausimo, tai manau, kad reikia konkrečių bylų, praktikos analizių. Be tokių plačių diskusijų ir tyrimų pokalbis apie įrodinėjimo standartus korupcinėse bylose būtų nerimtas.

Prezidento G. Nausėdos patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis, penktadienį Teisėjų tarybai pristatęs prašymą patarti šalies vadovui V. Melnikovą skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, nurodė, kad minėtas teisininkas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos buvo įvertintas kaip vienas iš tinkamiausių kandidatų į teisėjus.

„Pretendentas pripažintas vienu iš tinkamiausių, balsavus 5 balsais „už“ iš 5 balsavusiųjų Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių“, – sakė A. Kabišaitis.

Anot jo, V. Melnikovas yra dirbęs teismo pirmininko patarėju, teisėjo padėjėju, advokato padėjėju.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė atkreipė dėmesį, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija V. Melnikovą, atsižvelgiant į skirtų balų skaičių, įvertino kaip vieną prasčiausių kandidatų į apylinkės teismo teisėjus.

Kaip nurodoma Nacionalinės teismų administracijos pateikiamuose dokumentuose, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija V. Melnikovui skyrė 68,6 balus, už jį prasčiau įvertintas buvo tik dar vienas kandidatas. Daugiau balų komisija, kaip rodo dokumentai, skyrė bent septyniems pretendentams į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus. Daugiausiai balų – 84,28 – komisija yra skyrusi Pavelui Kujaliui.

Teisėjų tarybos vadovė S. Rudėnaitė teigė suprantanti, kad G. Nausėda turi laisvę rinktis kandidatą į teisėjus, tačiau neslėpė nesuprantanti, kas lėmė, jog pasirinktas vienas iš prasčiausiai įvertintų pretendentų.

Mane tiesiog labai suintrigavo, kodėl tas sąrašas yra apverčiamas.

„Pažiūrėjus į pretendentų sąrašą, jeigu žiūrėtume į balus, (...) tai į apylinkės teismą, į baudžiamųjų bylų specializaciją, man atrodo kolega (V. Melnikovas – ELTA) yra prasčiausiai įvertintas atrankos komisijos ir yra viršuje dar žmonių, kurie tikrai skiriasi balais gerokai. Ir iš kompetencijos vertinimo modelio – visos yra tik pakankamos. (...)

Tai koks yra tas tikrasis argumentas, motyvas, kurį galima įvardyti objektyviu, jeigu aš norėčiau pretenduoti į teisėjus, ką turėčiau žinoti? Neužtenka atrankos komisijos, tarkime, paties geriausio, labai gero vertinimo, tai kas yra tas argumentas? Apsisprendimui, manau, tai būtų labai naudinga, nes mes kalbame apie sistemos patrauklumą, o tas patrauklumas suponuoja, kad žmonės turėtų žinoti, kur eina, ir kas jų laukia“, – kėlė klausimus S. Rudėnaitė.

G. Nausėdos patarėjas A. Kabišaitis tvirtino, kad prezidentas, rinkdamasis kandidatus į teisėjus, atsižvelgia ne tik į atrankos komisijos vertinimus.

„Pasirinkimas yra toks dėl to, kad pretendentas praėjo visus reikalaujamus etapus, atrenkant jį, ir prezidentas renkasi. Prezidentas renkasi, atsižvelgdamas į visą turimą informaciją, taip pat ir į teismo pirmininko nuomonę, tai yra to, su kuriuo pretendentas yra dirbęs“, – komentavo A. Kabišaitis.

Teisėjų tarybos pirmininkė replikavo, kad prezidento patarėjas taip ir neįvardijo tikrojo motyvo, kodėl šalies vadovas pasirinko būtent V. Melnikovo, kuris surinko kone mažiausią balų skaičių atrankoje, kandidatūrą į teisėjus.

„Mane tiesiog labai suintrigavo, kodėl tas (pretendentų į teisėjus – ELTA) sąrašas yra apverčiamas“, – svarstė S. Rudėnaitė.

Anot jos, jei pretendentų į teisėjus galimybės būti paskirtiems į pareigas priklauso nuo teismų pirmininkų nuomonių, tai apie tokią taisyklę turėtų būti visiems žinoma.

„Tai aš turėčiau pas pirmininkę eiti? Turėčiau su teismo pirmininku susitarti? Jeigu tokia žaidimo taisyklė, tai mes ją turime žinoti ir visi turi žinoti“, – komentavo S. Rudėnaitė.

A. Kabišaitis savo ruožtu tvirtino, kad V. Melnikovo kandidatūros pasirinkimas neturėtų kelti klausimų.

„Pretendentas nėra įvertintas? Jis iškritęs iš sąrašo? Jis yra sąraše ir renkamasi. (...) Jis yra netinkamas kandidatas, blogas kandidatas?“ – kėlė klausimus prezidento patarėjas ir pridūrė, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vertinimo pagrindu siekiama skirti teisėjus į tuos teismus, kuriuose jų labiausiai trūksta.

„Nesutikčiau, kad tikslas mūsų yra užpildyti (teismus – ELTA) bet kokia kaina, mūsų tikslas užpildyti labiausiai kompetentingais (asmenimis – ELTA), patraukti žmonės, kurių kvalifikacija įvertinta kaip aukščiausia“, – į A. Kabišaičio pasisakymus reagavo S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos narys Ernestas Rimšelis teigė suprantantis, kad prezidentas gali turėti argumentų ir rinktis ne geriausiai atrankos komisijos įvertintą kandidatą į teisėjus. Tačiau, kaip pažymėjo E. Rimšelis, jį nustebino, kad pretendento pasirinkimą lėmė teismo pirmininko nuomonė.

„Esu pats įtikinėjęs Teisėjų tarybą, kad kartais iš tiesų žmogus iš sąrašo apačios yra vertesnis toje konkrečioje situacijoje ir tie argumentai yra visiškai aiškūs. Bet mane šiek tiek išgąsdino kai kurie atsakymai. (...) Sprendimą lėmė pasitinkančio teismo pirmininko rekomendacija, kai pirmininkas šiuo metu yra ir tiesioginis pretendento vadovas? Ar kitų teismų vadovai, kai yra kitų padėjėjų, nesikiša į šį procesą?“, – kėlė klausimus E. Rimšelis.

Pats pretendentas į teisėjus V. Melnikovas teigė sieksiantis pateisinti lūkesčius, pažymėjo norintis dirbti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Jo manymu, asmenis skiriant į teisėjo pareigas, svarbi yra ir su asmeniu dirbusių teisėjų nuomonė. Teisininkas vis dėlto neslėpė, kad jam pačiam pretendentų į teisėjus vertinimo sistema nėra iki galo aiški.

„Dėl balo... Lyginau savo ir grupioko balus. Mūsų karjera vienoda, abu buvome apylinkės, apygardos ir Lietuvos Apeliacinio teismų teisėjų padėjėjai. Skirtumas tik tas, kad vertinimo metu jis toliau ėjo pareigas teisme, o aš jau atlikau advokato padėjėjo praktiką. Už teisinio darbo pobūdį, tai yra ar darbo patirtis tinka teisėjo pareigoms eiti, gavau dviem ar trimis mažiau. Manau, kad nurėžė ir per motyvaciją“, – dėstė V. Melnikovas.

Galiausiai Teisėjų taryba nusprendė patarti G. Nausėdai teisininką V. Melnikovą skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Tai yra ne pirmas kartas, kai G. Nausėda į teisėjus siūlo ne daugiausiai balų atrankoje surinkusį asmenį. Praėjusių metų kovą prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl siūlymo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus skirti Danguolę Bublienę, nors Pretendentų į teisėjus atrankos komisija kitai kandidatei atrankoje buvo skyrusi daugiau balų. Teisėjų taryba po diskusijų vis dėlto nutarė pritarti D. Bublienės kandidatūrai į LAT pirmininkus.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.

Teisėjų taryba prašo prezidento stabdyti teisėjo D. Grizicko, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus

Teisėjų taryba penktadienį neviešame posėdyje nutarė kreiptis į prezidentą G. Nausėdą su prašymu stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko, kuriam yra iškelta drausmės byla, įgaliojimus.

Apie tai pranešė Nacionalinės teismų administracija (NTA). Sprendimas prašyti stabdyti D. Grizicko įgaliojimus buvo priimtas, susipažinus bei įvertinus Teisėjų tarybai pateiktoje medžiagoje esančius duomenis apie teisėjo veiklą, nagrinėjant jam paskirtas baudžiamąsias bylas. Taip pat buvo išklausyti paties teisėjo D. Grizicko ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės Viktorijos Šelmienės paaiškinimai.

„Teisėjų tarybai pateikti duomenys apie D. Grizicko veiklą 2022–2024 metais rodo, kad teisėjas, kuriam 2023 m. jau buvo pareikštas papeikimas, ir toliau aiškiai aplaidžiai atlieka savo pareigas, jo darbo trūkumai yra įgavę sisteminį pobūdį, teisėjo profesinė veikla neužtikrina tinkamo Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų įgyvendinimo“, – teigiama NTA pranešime spaudai.

Teisėjų taryba nutarė teikti prezidentui sustabdyti teisėjo D. Grizicko įgaliojimus iki įsigalios Teisėjų garbės teismo sprendimas, o jei Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, pasiūlys prezidentui atleisti teisėją iš pareigų, – iki įsigalios sprendimas dėl teisėjo atleidimo.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) drausmės bylą D. Grizickui iškėlė vasario 29 d.

Į TEDK kreipėsi Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, kurio teikimuose buvo informuojama apie D. Grizicko galimai aplaidžiai vykdomas teisėjo pareigas.

Kaip anksčiau pranešė NTA, teisėjas neatlikdamas procesinių veiksmų, inicijuojančių baudžiamųjų bylų nagrinėjimą teisiamajame posėdyje, ilgą laiką neskyrė teisiamųjų posėdžių, šiais savo veiksmais vilkino bylų nagrinėjimą, pažeidinėjo teismo procesinių sprendimų surašymo ir paskelbimo tvarką ir taip pažeidė bylos nagrinėjimo teisme dalyvių teisę į operatyvų teismo procesą, komplikavo galimybes pasinaudoti teise apeliacine tvarka apskųsti teismo nuosprendį.

Per slaptą balsavimą už S. Šedbaro kandidatūrą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 38, susilaikė dešimt. Du balsavimo biuleteniai rasti negaliojantys.

Jį skirti KT teisėju pasiūlė laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen pateikta Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Gutausko kandidatūra ketvirtadienį surinko 131 Seimo nario balsą, prieš ją buvo vienas ir vienas susilaikė.

Už prezidento Gitano Nausėdos kandidatą T. Davulį balsavo 114 Seimo narių, prieš buvo septyni, susilaikė 13.

S. Šedbaro kandidatūrą opozicija įvertino kaip politinį paskyrimą.

„Tikrai neturiu jokių pastabų kolegos S. Šedbaro profesionalumui, manau, niekas tuo neabejoja, bet visi suprantame, kokia regimybė yra kuriama, kada aktyvus politikas eina į Konstitucinį Teismą“, – ketvirtadienį prieš balsavimą sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Anot jos, S. Šedbaras gana ilgą laiką Seime priiminėjo sprendimus būtent dėl įstatymų konstitucingumo.

A. Širinskienė ragino parlamentarų paklausti savęs, „o kaip atrodys demokratinėje valstybėje, kai be jokio atšalimo laikotarpio žmogus tampa teisėju ir pradeda vertinti savo paties ir jo paties atstovaujamos partijos projektus“.

Džiaugiuosi, kad ir opozicijos atstovai pripažįsta kandidato aukštas teisines kompetencijas. Manau, kad tai svarbiausias momentas skiriant kandidatą į tas pareigas.

„Valstietis“ Giedrius Surplys tvirtino, kad šiuo paskyrimu būtų kuriama viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybė. Jo teigimu, tikėtis, kad politikas išliks objektyvus dirbdamas teisme yra tas pats, „kaip tikėti, kad žmogus Čilėje staiga nusprendžia atsisakyti Seimo nario mandato“, turėdamas galvoje Kristijono Bartoševičiaus komandiruotėje Čilėje parašytą prašymą nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus.

Konservatorius Jurgis Razma džiaugėsi, kad S. Šedbaro kompetenciją gerai vertina ir opozicijos atstovai.

„Džiaugiuosi, kad ir opozicijos atstovai pripažįsta kandidato aukštas teisines kompetencijas. Manau, kad tai svarbiausias momentas skiriant kandidatą į tas pareigas“, – sakė jis.

„Negi įsivaizduojame, kad jeigu aukštos kvalifikacijos teisininkas nebebus politiku, kad jis negebės suvokti to pasikeitimo ir negalės dirbti objektyviai kaip Konstitucinio Teismo teisėjas?“ – klausė J. Razma.

S. Šedbaras KT teisėju yra dirbęs 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje. Tokiam trumpam terminui tada jis buvo paskirtas tam, jog prasidėtų teisėjų rotacija.

Jis taip pat yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų. Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.

Parlamentaras sakė narystę Tėvynės sąjungoje-Lietuvos krikščionyse demokratuose sustabdęs ketvirti metai, nors neslepia konservatoriškų pažiūrų.

T. Davulis nuo 1998-ųjų dirba Vilniaus universitete, 2003-iaisiais tapo Teisės fakulteto prodekanu, nuo 2012 iki 2022 metų ėjo šio fakulteto dekano pareigas.

2006–2016 metais jis buvo Darbo teisės katedros vedėjas, Darbo teisės instituto vadovas. Šiuo metu kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus eina Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo ir Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjo pareigas.

A. Gutauskas nuo 2013 metų iki šiol eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas, 2017‒2022 metais jis buvo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, yra dirbęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Nauji teisėjai, jei bus paskirti, pakeis kadencija baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.

„Prezidentas neabejoja Stasio Šedbaro profesine patirtimi. Tačiau politiko skyrimas iš Seimo tiesiai į Konstitucinį Teismą gali tapti precedentu bandymams ateityje politizuoti Konstitucinį Teismą“, – šalies vadovo poziciją BNS perdavė jo patarėjas Tomas Beržinskas.

Anot prezidento, visuomenės pasitikėjimas Konstituciniu Teismu yra ypatingai svarbus, nes teismas sprendžia kertinius klausimus, o „susikeitimas“ kandidatais tarp Seimo ir Aukščiausiojo Teismo, apie kurį rašė žiniasklaida, neatrodo skaidriai – jei tai yra tiesa.

Šiuo metu pateikti visi trys kandidatai į atsilaisvinančias vietas Konstituciniame Teisme.

Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė teikia konservatorių frakcijos nario, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – LAT teisėjo Aurelijaus Gutausko, prezidentas G. Nausėda – teisininko Tomo Davulio kandidatūras.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį neigė versiją, kad laikinoji LAT vadovė G. Juodkaitė-Granskienė S. Šedbaro kandidatūrą teikia mainais už LAT teisėjo A. Gutausko teikimą.

Klausiama, kaip vertina S. Šedbaro kandidatūrą, Seimo pirmininkė sakė kalbėti galinti apie savo teikimą, o dėl visų trijų kandidatų privalumų ir galimų trūkumų spręs Seimas balsuodamas.

„Lietuvos ryto“ antradienį paskelbė, jog laikinoji LAT pirmininkė G. Juodkaitė-Granskienė į KT teiks parlamentaro S. Šedbaro kandidatūrą, o Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen dėl to esą mainais sutiko teikti LAT teisėją A. Gutauską.

Opozicinės Demokratų partijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis anksčiau šią savaitę teigė, jog jeigu tiesa, kad padaryti „barteriniai mainai“, parenktant kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus, atrodo, kad „prekyba poveikiu vyksta šalyje“.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. S. Šedbaras yra buvęs KT teisėju, bet nepilną kadenciją, ir tai jam leidžia pretenduoti į šias pareigas dar kartą.

S. Šedbaras dirbo KT teisėju 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje ir tokiam trumpam terminui tada buvo paskirtas tam, kad prasidėtų teisėjų rotacija.

Gruodį trys teisėjų kandidatūros bus teikiamos dėl to, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai pagal įstatymus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių. Jas teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Nauji teisėjai pakeistų kadencija baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.

Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė šią tvarką reglamentuojančiam įstatymo projektui.

Kaip pranešė Teisingumo ministerija, siūloma, kad kandidatų į ESTT teisėjus ir generalinius advokatus, taip pat EŽTT teisėjus, atranką Vyriausybės nustatyta tvarka vykdytų ministro pirmininko potvarkiu konkrečiai atrankai sudaryta darbo grupė. Taip pat numatoma, kad apie atranką būtų skelbiama viešai.

Darbo grupę sudarytų septyni nariai: Konstitucinio Teismo deleguotasis teisėjas (komisijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo deleguotasis teisėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo deleguotasis teisėjas, Teisėjų tarybos deleguotasis teisėjas, Lietuvos advokatūros Advokatų Tarybos deleguotasis atstovas, Seimo kontrolierių įstaigos (Nacionalinės žmogaus teisių institucijos) deleguotasis atstovas, Lietuvos teisininkų draugijos deleguotasis atstovas.

Taip pat ketinama nustatyti atrankos rezultatų pateikimą Vyriausybei.

Siūloma, kad darbo grupė informuotų teisingumo ministrą apie kandidatus, atitinkančius ESTT teisėjo ar generalinio advokato, taip pat EŽTT teisėjo pareigoms eiti keliamus reikalavimus, tuomet teisingumo ministras apie atrinktus kandidatus informuotų ministrą pirmininką.

Šis, įvertinęs kandidatūras, Vyriausybei pateiktų projektą dėl konkrečių kandidatų, kartu teikime nurodydamas konkrečių kandidatų siūlymo motyvus.

Šiems siūlymams dar turės pritarti Seimas.

„Siekdamas permainų, pateikiau konkrečių pasiūlymų, kurie dėl sunkiai suvokiamų priežasčių itin lėtai skinasi kelią Seime. Kaip, beje, ir kai kurių teisėjų tvirtinimo procedūros, kurios jau tapo užkulisinių kovų arena“, – Seime parlamentarams kalbėjo šalies vadovas.

Seimas mėnesio pradžioje atmetė prezidento pasiūlytą buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Gegužės viduryje jo skyrimui į šias pareigas nepritarė ir pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo vadovas Stasys Šedbaras tuomet sakė, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

Pasak G. Nausėdos, teisėjų atlyginimai tampa vis mažiau konkurencingi, o pati profesija praranda patrauklumą: „Tai yra pavojinga, nes teismai yra konstituciškai atsakingi už teisingumo vykdymą.“

Siekiant auginti pasitikėjimą valstybe, šalies vadovo teigimu, „privalome toliau stiprinti ne tik teismus, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigas bei prokuratūrą“.

Nusivylimas sporto politika ir kultūros prieinamumu

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad jį nuvilia dabartinė sporto politika, o kultūros prieinamumas visiems gyventojams vienodai neužtikrintas iki šiol.

Ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą valstybės vadovas tvirtino, jog sugriovus ilgus metus egzistavusią sporto valdymo sistemą, iš esmės nepasiūlyta nieko efektyvesnio.

„(...) nuvilia dabartinė sporto politikos būklė“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, sporto šakų federacijos „tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą“.

Prezidento teigimu, nebeliko patikimai funkcionuojančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos – sportininkai dažnu atveju paliekami likimo valiai.

„Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!“ – kalbėjo valstybės vadovas.

Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!

Anot jo, deramo valstybės dėmesio nesulaukia ir fizinio raštingumo nuo mažų dienų ugdymas.

Šių metų balandį Vyriausybė įsteigė Nacionalinę sporto agentūrą, ji administruos apie 60 mln. eurų sportui skirtų metinių lėšų ir įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse.

Kalbėdamas apie kultūrą G. Nausėda teigė pasigendantis glaudesnio kultūros ir švietimo bendradarbiavimo, visapusiško kultūros įgalinimo.

„Stinga priemonių, kurios leistų užtikrinti tolygų kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo asmenų socialinės, ekonominės padėties ar gyvenamosios vietos. Kultūros dėmeniui per mažai dėmesio skiriama ir regionų politikoje“, – sakė prezidentas.

Jo teigimu, iki šiol nesugebama patraukliai ir įtaigiai kultūros pristatyti vaikams. Prezidentas kritikavo ir tai, kad per mažai dėmesio skiriama Lietuvos istorijai.

„Įvairiomis progomis iš tribūnų sklinda kalbos apie patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę. Tad ar ne gėda, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjome perleisti „Aušros“ laikraščio, paklojusio pamatus Vasario 16-ajai? Tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis ištraukomis, kurios neleidžia susidaryti net apytikslio vaizdo apie „Aušros“ turinį ir bendradarbių įvairovę, ką jau kalbėti apie sodrią to meto rašinių kalbą“, – kalbėjo jis.

„Kol stokojame savo praeities šaknų suvokimo, o į atskiras istorines asmenybes žvelgiame per sovietinės istoriografijos prizmę, nėra ko stebėtis, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje“, – sakė G. Nausėda.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaito savo trečiąjį metinį pranešimą.

Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.

Kaip nurodoma pirmadienį pasirašytame dekrete, šias pareigas užimti pretenduoja Teisingumo ministerijos atranką praėję pretendentai: Mykolo Romerio universiteto profesorė Lyra Jakulevičienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys.

Remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, teisėjus nuo kiekvienos valstybės renka Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš trijų kandidatų sąrašo, kurį pateikia atitinkama valstybė.

Naujo kandidato į EŽTT ieškoma, nes Lietuvos deleguoto teisėjo Egidijaus Kūrio kadencija baigsis šių metų spalio 31 dieną.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra įkurtas 1950 metais pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Teisme yra tiek teisėjų, kiek ir valstybių-konvencijos dalyvių, tačiau teisėjai dirba savo vardu, jie savo šaliai neatstovauja, veikloje yra nepriklausomi ir nešališki.

Teisėjus Parlamentinė Asamblėja renka devynerių metų kadencijai. Teismą sudaro penki skyriai, kurių sudėtis nustatoma trejiems metams, atsižvelgiant į geografinį, lyčių atstovavimo bei skirtingų šalių narių teisės sistemų atstovavimo proporcingumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju nuo Lietuvos nuo 1994 metų birželio mėnesio iki 2004 metų, dvi kadencijas, buvo Pranas Kūris, nuo 2004 metų lapkričio – Danutė Jočienė, o nuo 2013 metų – E. Kūris.

Per slaptą balsavimą buvusio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kandidatūrą į šio teismo teisėjus palaikė 73 Seimo nariai, prieš balsavo 20, susilaikė aštuoni Seimo nariai.

Už Vilniaus apygardos teismo teisėjų Aivos Survilienės ir Žilvino Terebeizos skyrimą į Apeliacinį teismą balsavo po 93 Seimo narius, prieš buvo po tris ir po šešis politikus susilaikė.

To paties teismo teisėjo Irmanto Šulco kandidatūra sulaukė 90 Seimo narių palaikymo, prieš balsavo keturi, aštuoni politikai susilaikė.

Pagal Konstituciją Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Už Lietuvos apeliaciniame teisme dirbančio A. Piesliako skyrimą LAT teisėju slapto balsavimo metu buvo 99, prieš balsavo du, susilaikė trys Seimo nariai.

Nutarimas įsigalios nuo kitų metų kovo 1 dienos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimas taip pat pritarė prezidento Gitano Nausėdos pateiktoms Kauno apygardos teismo teisėjos Jūratės Jakubonienės ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės kandidatūroms į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.

Už nutarimą dėl pritarimo J. Jakubonienės paskyrimui slapto balsavimo metu buvo 94, prieš balsavo trys, susilaikė aštuoni Seimo nariai, dėl pritarimo A. Urbanavičienės kandidatūrai – 94, prieš balsavo penki, susilaikė šeši Seimo nariai.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu, Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Patarimo dėl šios kandidatūros Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą.

Birželio viduryje iš LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigų buvo atleistas girtas prie vairo įkliuvęs Arvydas Daugėla.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Prezidentas taip pat prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl šešių kandidatų į Apeliacinio teismo teisėjus.

Šio teismo teisėjomis norima skirti Vilniaus apygardos teismo teisėjas Aušrą Bielskę, Laimą Ribokaitę, Neringą Švedienę, Almą Urbanavičienę, teisėją Tomą Venckų ir Kauno apygardos teismo teisėją Jūratę Jakubonienę.

Tiek laisvų vietų Apeliaciniame teisme susikaupė daugiau nei per metus – keli teisėjai išėjo į pensiją, du šio teismo teisėjus norima skirti į LAT.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.