A. Purvainio viešų pasisakymų vertinimą inicijavo Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Išklausiusi tarybos narių argumentus, ji trečiadienio posėdyje pasiūlė atidėti klausimo svarstymą bei perduoti jį Komunikacijos ir Teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo komitetams.

Siūlymui atidėti klausimą pritarė 13 Teisėjų tarybos narių, vienas balsavo prieš.

Tarybos narės teisėjos Egidijos Tamošiūnienės manymu, svarstant klausimą dėl A. Purvainio reikėtų vertinti teisėjo saviraiškos ribas, tam reikia surinkti papildomą medžiagą.

„Kalbant apie teisėjo saviraiškos ribas nebūčiau tokia tvirta svarstant argumentuotai pateiktą teikimą. Reikėtų pasižiūrėti tarptautinį kontekstą, Europos Žmogaus Teisių Teismo bylas“, – sakė E. Tamošiūnienė.

Anot jos, kadangi Teisėjų tarybos nariams yra pateiktos patobulintos Informacijos apie teismus ir nagrinėjamas bylas teikimo visuomenei taisyklės, „galbūt tai būtų susiję su poreikiu pakoreguoti šias taisykles“.

S. Rudėnaitė tarybai teikė svarstyti klausimą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko viešai išsakytų vertinimų apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklą.

Pirmininkės teikime buvo nurodyta, kad A. Purvainio pasisakymai gali pažeisti pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus, peržengti saviraiškos ribas.

Tokią Teisėjų tarybos pirmininkės reakciją sukėlė naujienų agentūrai ELTA  duotas A. Purvainio komentaras apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas VSD pranešėjo istorijoje.

Kalbant apie teisėjo saviraiškos ribas nebūčiau tokia tvirta svarstant argumentuotai pateiktą teikimą.

A. Purvainis tvirtino, kad Seimo komisija negali konstatuoti priesaikos sulaužymo, Konstitucijos pažeidimo, „jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija“.

Tuo metu Prezidentūros komentare prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pagal Teismų įstatymą „teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves“.

Kovo pabaigoje darbą baigusi Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis per 2019 metų prezidento rinkimų kampaniją talkino tuomet kandidatui rinkimuose G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus.

Parlamentinio tyrimo duomenimis, šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jo pavedimu.

Nacionalinė teismų administracija iki rugsėjo 30 dienos įpareigota parengti atitinkamos Konstitucijos pataisos projektą ir jos lydimuosius dokumentus.

Nori sustiprinti teismų nepriklausomumą

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS sakė, kad tokia teisė sustiprintų teismų, kaip vienos iš valdžios šakų, nepriklausomumą, be to, leistų efektyviau spręsti su teismais susijusius ginčus.

„Įstatymu, Vyriausybės nutarimu, prezidento dekretu neretu atveju būna sprendžiama ir dėl teismų sistemos. Pavyzdžiui, dabar ruošiamas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas. Jo projektas mums jau dabar atrodo šiek tiek galintis kelti klausimų, ar atitiks Konstituciją“, – teigė teisėja.

Anot jos, jeigu Teisėjų taryba, kaip teisėjų savivaldos atstovė, norėtų dėl šio įstatymo kreiptis į KT, privalėtų ieškoti aplinkinių kelių – įtikinti tai padaryti Seimą arba Vyriausybę.

„Teismai gali kreiptis į KT, bet tik tada, kai nagrinėja individualų ginčą ir tame individualiame ginče kas nors iškelia klausimą“, – sakė S. Rudėnaitė.

Dabar Konstitucijoje nustatyta, kad teisę kreiptis į KT dėl įstatymų, nutarimų, dekretų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui turi Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių, teismai. Dėl Vyriausybės aktų dar gali kreiptis ir prezidentas.

Be to, prieš kelerius metus įteisintas individualus skundas, tai yra kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į KT, jeigu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės, o šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

„Abstraktaus kreipimosi galimybės nei teismai, nei Teisėjų taryba neturi. (...) Tai gana varžo ir apsunkina mūsų galimybes“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkė.

Anot jos, klausimų, kurie gali kelti ginčų, yra ne vienas. Kaip pavyzdį S. Rudėnaitė nurodė šią savaitę KT pradėtą nagrinėti bylą dėl teisėjų atlyginimų.

„Daug metų teismai kėlė tą klausimą, kad atlyginimai – neadekvatūs, neatitiko nei atsakomybės, nei pareigų. Tada teisėjai individualiose bylose reiškė ieškinius, kad valstybė, jų teigimu, padarė žalą ir tik tokiu būdu tas ginčas atsidūrė KT“, – sakė Teisėjų tarybos vadovė.

Dėl per mažo darbo užmokesčio teisėjai dar 2022 metais pradėjo rašyti skundus teismams, o šie sustabdė konkrečių bylų nagrinėjimą ir paprašė KT išaiškinimo.

Teismai gali kreiptis į KT, bet tik tada, kai nagrinėja individualų ginčą ir tame individualiame ginče kas nors iškelia klausimą.

„Jeigu Teisėjų taryba būtų turėjusi teisę pati kreiptis į KT, būtų viskas daug paprasčiau ir, manau, kad gerokai efektyviau sprendžiama“, – pridūrė ji.

S. Rudėnaitės teigimu, kai kurios Europos valstybės yra numačiusios teisę teisėjų savivaldai kreiptis į KT tiesiogiai.

Politikai abejoja siūlymu

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbantis konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS sakė, kad toks Teisėjų tarybos prašymas nėra pagrįstas.

„Nepagrįstas prašymas todėl, kad ir dabar tų galimybių yra pakankamai daug. Juoba, kad Teisėjų taryba, kaip tam tikras socialinis partneris, visada gali kreiptis į Seimą ir tokiu būdu inicijuoti – per Seimą, per Seimo komitetą, per Seimo pirmininkę – kreipimąsi į KT. Taip pat yra standartinis kelias – per teismus, ką teisėjai yra padarę ir šiuo metu“, – teigė Seimo narys.

Anot jo, teisėjų darbo užmokesčio klausimas parodė, kad nors ir užtrunka, klausimą iš esmės galima išspręsti diskutuojant su politikais.

„Nereikėtų keisti to, kas nėra akivaizdžiai sugedę“, – pridūrė A. Vyšniauskas.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat atsargiai vertino poreikį sudaryti Teisėjų tarybai galimybę tiesiogiai kreiptis į KT.

„Teisėjai iš principo turi teisę kreiptis per teismą nagrinėdami konkrečią bylą“, – sakė jis.

Parlamentaro teigimu, jie gali rašyti ir individualų skundą KT.

„Tokių galimybių yra teisėjams. Reikės paskaityti argumentaciją, kodėl taip siūlo. Bus įdomi diskusija. Kol kas iš pirmo žvilgsnio kaip ir nėra dėl ko, nematau kol kas ypatingo pagrindimo suteikti jiems tokią teisę“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Norint Teisėjų tarybai suteikti teisę kreiptis į KT, būtina pakeisti Konstituciją.

Siūlyti jos pataisas gali grupė Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.

Teisėjų taryba savo pataisą ketina siūlyti per tam pritariančius parlamentarus – reikės rasti ne mažiau kaip 35 rėmėjus.

Kad Konstitucijos pakeitimas būtų priimtas, už jį privalo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

„Teisėjų taryba vienbalsiai patarė prezidentui atleisti Dainių Grizicką. Jis vakar parašė būti atleistas savo noru“, – BNS antradienį informavo komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Andriuškaitė.

Anot jos, Teisėjų tarybą sprendimą priėmė gavusi G. Nausėdos kreipimąsi dėl patarimo atleisti teisėją – pats teisininkas pirmadienį kreipėsi į prezidentą, prašydamas atleisti jį iš pareigų paties noru.

Pirmadienį G. Nausėda, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos siūlymą, sustabdė D. Grizicko įgaliojimus.

Kaip nurodė Nacionalinė teismų administracija, Teisėjų etikos ir drausmės komisija iškėlė drausmės bylą šiam Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui dėl jo aplaidžiai atliekamo darbo ir kitų darbo trūkumų bei perdavė ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Tarybos duomenimis, minėtam teisėjui pernai buvo pareikštas papeikimas, įvardinta, kad jis aplaidžiai atlieka pareigas, jo darbo trūkumai yra įgavę sisteminį pobūdį, teisėjo profesinė veikla neužtikrina tinkamo Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų įgyvendinimo.

Teisėjų garbės teismas dar pernai konstatavo, kad D. Grizickas pažeidė Teisėjų etikos kodekso įtvirtintas normas ne kartą tinkamai neatlikdamas teisėjo pareigų, tai pat neorganizuodamas savo profesinės veiklos taip, kad bylos būtų išnagrinėtos per kuo trumpesnį laiką.

D. Grizickas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjo administracines ir baudžiamąsias bylas, teisėjo pareigas jis ėjo nuo 2011 metų.

Apylinkės teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Teisėjų tarybai pritarus.

„Akivaizdu, kad teismų sistema nėra stiprioji Prezidento G. Nausėdos pusė, o artėja rinkimai. Teismų sistema jaučiasi šiek tiek palikta nuošalyje, nes Prezidentas neskiria tam ypač didelio dėmesio, kaip, tarkime, (skyrė) ankstesnė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl, pavadinčiau, netgi dirbtinis ginčas buvo sukeltas, norint parodyti Prezidentui, kad vis dėlto jis turėtų skirti daugiau dėmesio teismų sistemai [...], kad tarp mūsų, teisėjų, yra manančių kitaip ir kad yra daug norinčių ateiti dirbti teisėjų padėjėjų, kurie sistemoje jau dirba, o šiuo atveju buvo (išrinktas) asmuo, kuris jau išėjęs iš teismų sistemos ir užsiėmė privačia praktika, į tokius žmonės teismų sistema žiūri šiek tiek kitaip“, – kalbėjo D. Sinkevičius.

– O gal Prezidentas G. Nausėda kaip tik dabar mėgina laužyti kokias nors nusistovėjusias taisykles?

– Na, galima visaip galvoti. Tarkime, anksčiau ką Prezidentas teikdavo į teisėjus, į pasirinktus kandidatus, nekeldavo jokių problemų ir Teisėjų tarybai. Kita vertus, jie, spręsdami, ar patarti Prezidentui, ar ne, gali su tais kandidatais daugiau pabendrauti, bet bendravimas būna tuščias ir niekada nekyla jokių klausimų. Šiuo atveju, sakau, tai bandymas įgnybti Prezidentui ir parodyti, kad štai, mes esame teismų savivalda ir reikėtų su mumis labiau skaitytis, gerbi. Nes Prezidentas, jeigu pažiūrėtume į jo veiklą, nei viešai, nei ne viešai, neskiria dėmesio teismų sistemai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, pasišpilkavimai, sakykime, tarp teismų sistemos ir prezidento institucijos – ne naujiena. Tačiau šie nesutarimai – tarp teisėjų ir prezidentūros dėl skiriamų teisėjų – yra gana vieši ir, tarkime, kokie nors panašūs ginčai prie D. Grybauskaitės, atrodo, tiesiog neiškildavo. Vėliau gal paaiškėdavo kaip faktas, bet viešo ginčo nebūdavo. Kaip manote, kodėl dabar mes turime štai tokį savotišką viešą ginčą?

– Tie ginčai tampa vieši, jeigu žiniasklaida jais susidomi. Tačiau aš šiek tiek paprieštaraučiau – prie D. Grybauskaitės buvo tokia konfliktinė situacija, kai prezidentė norėjo paaukštini tuometę teismo pirmininkę į aukštesnį teismą, į apygardos teismą, ir Teisėjų taryba, man atrodo, vienbalsiai prezidentei nepatarė to daryti. Tai buvo gana didžiulis smūgis tuometei šalies vadovei. Dabar toje Teisėjų taryboje yra išlikę nusistatymų, galbūt noras, kad vyktų dialogas kartu su visa teismų sistema. Nes tikrai Prezidentas, kaip minėjau, tam neskiria dėmesio ir tikrai tai nėra jo stiprioji sritis.

Prezidentas sprendžia, ką skirti teisėju, tai yra jo prerogatyva, niekas negali kištis.

– Tačiau ar nekyla tada klausimų dėl pačios teisėjų skyrimo tvarkos? Ar ten viskas gerai? Kaip ji galėtų atrodyti paprasto teisėjo akimis? Kaip jis ten gali siekti karjeros? Gal tada reikia turėti užtarimą Taryboje, o štai šiuo atveju užtarimas – iš Prezidento?

– Prezidentas sprendžia, ką skirti teisėju, tai yra jo prerogatyva, niekas negali kištis. Teisėjų taryba gali patarti arba nepatarti. Iki to momento, kai Prezidentas gali nuspręsti skirti teisėju, yra gana daug visokių procedūrų. Kandidatas turi išlaikyti teisėjo egzaminą, beje, tą egzaminą išlaikyti labai sudėtinga ir net nustebčiau, jei dabartiniai teisėjai turėtų perlaikyti egzaminą, tikrai ne visiems turbūt jį pavyktų išlaikyti, vėliau vyksta pretendentų ir atrankos komisijos posėdžiai, kuriuose yra vertinami teisėjai. Tarkime, šiuo atveju, kalbant apie turbūt būsimą teisėją Vitalijų Melnikovą, reikėtų pasakyti, kad penki komisijos nariai iš penkių balsavo už. Pati Taryba sukėlė tokį ginčą, bet taip pat patarė Prezidentui skirti jį teisėju. Tačiau tam žmogui duodamas signalas, kad tu mūsų sistemoje lyg ir esi nepageidaujamas, nes tave Prezidentas pasirinko, nors buvo aukščiau įvertintų kandidatų, tai nieko nereiškia, nes kai kurie kiti kandidatai jau yra paskirti į teisėjų pareigas. Taigi svertų yra daug Prezidento pasirinkimui, bet tikrai negalima sakyti, kad tai yra jo žmogus. Prezidentas susitinka su kiekvienu kandidatu, žiūri ne tik į dokumentus, bet ir bendrauja su žmogumi, apsvarsto visus už ir prieš ir tik tada nusprendžia jį skirti.

Taryba penktadienį bendru sutarimu priėmė protokolinį nutarimą dėl poreikio pakeisti uždaruose posėdžiuose nagrinėjamų bylų proceso dalyvių vardų ir pavardžių neviešinimo teismo posėdžių tvarkaraščiuose koncepciją.

Galimybės viešinti uždaruose posėdžiuose nagrinėjamų bylų dalyvių duomenis būtų įdiegtos modernizuojant teismų tvarkaraščių sistemą LITEKO.

Šiuo metu kaltinamųjų duomenys bylose dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis nėra skelbiami, argumentuojant siekiu apsaugoti aukas. Dėl šios priežasties žiniasklaida neturi galimybės sužinoti, kas seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius bylose yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Minėtą klausimą balandį svarstė Teisėjų tarybos Komunikacijos komitetas. Jo koordinatorė Dalia Vasarienė pristatė komiteto poziciją, kad teismo tvarkaraščiuose turėtų būti viešinami tokio pobūdžio duomenys ir ta informacija tapti vieša, išskyrus atvejus, kai viešinimas gali sukelti neigiamų padarinių aukoms ir pan.

Aplinkybė, jog byloje paskirtas uždaras teismo posėdis, pati savaime neturėtų reikšti, kad nevieši yra duomenys apie visus proceso dalyvius.

„Gavome išvadą iš Lietuvos teismų administracijos duomenų apsaugos pareigūno, kuriame yra pateikiama nuomonė, kad šios nuostatos yra ydingos, kai yra neskelbiama pavardės, nes aplinkybė, jog byloje paskirtas uždaras teismo posėdis, pati savaime neturėtų reikšti, kad nevieši yra duomenys apie visus proceso dalyvius“, – sakė D. Vasarienė.

Komitetas pateikė Teisėjų tarybai poziciją, kad siekiant užtikrint visuomenės teisę žinoti viešąjį interesą turinčią informaciją apie teismų veiklą ir bylas, teismo posėdžių tvarkaraščiuose viešinti uždarose posėdžiuose nagrinėjamo proceso dalyvių vardus ir pavardes.

Neskelbti jų, pasak D. Vasarienės, būtų galima „kai proceso dalyviai yra nepilnamečiai ar kiti pažeidžiami asmenys, kai tai reikalinga dėl saugotinos informacijos ir kitų reikšmingų aplinkybių“.

„Teismų sistemoje sprendimą dėl neviešinimo priima teisėjas, visiškai neabejotina, kad teisėjai yra puikūs profesionalai ir etiški, jie gali įvertinti, kada viešinimas gali sukelti žalos, kada tai gali būti kenksminga dalyviams“, – paaiškino komiteto koordinatorė.

Komunikacijos komiteto pateiktame rašte nurodoma, jog dauguma teismų pritaria, kad teismo posėdžių tvarkaraščiuose turėtų būti viešinami uždaruose posėdžiuose nagrinėjamos bylos dalyvių vardai ir pavardės, išskyrus išimtinus atvejus, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir bylos pobūdį, proceso dalyvių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Numatoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso dalyvio, bylos medžiagos ar dalies jos pripažinimo nevieša, turėtų įvertinti, kiek ir kokios konkrečiai informacijos turi būti pripažįstama nevieša, tai aiškiai nurodyti savo sprendime.

Siūloma, kad sprendime dėl uždaro teismo posėdžio skyrimo turėtų būti aiškiai pasisakyta dėl dalyvaujančių asmenų vardų ir pavardžių viešinimo.

Pastaraisiais mėnesiais naujienų portalas „Delfi“ paviešino kelis su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusius atvejus, kuriuose figūravo žinomi visuomenėje žmonės.

Anot jos, informacijai pasitvirtinus, Teisėjų taryba nedelsdama inicijuos drausminės atsakomybės procedūrą dėl teisėjo vardo galimo pažeminimo.

„Teisėjų taryba primena, kad teisėjams keliami aukščiausi etikos, moralės, nepriekaištingo elgesio ir atsakomybės standartai. Teisėjo elgesys tiek vykdant tiesiogines funkcijas, tiek laisvu nuo darbo metu, privalo būti pavyzdinis“, – teigiama pranešime.

Šeštadienį Policijos departamentas pranešė, kad penktadienį po 20 val. pareigūnai sulaukė pranešimo, jog Vilniuje, Ukmergės gatvėje esančioje kavinėje, neblaivus vyras konfliktuoja su apsaugos darbuotoju, neišeina iš kavinės patalpų.

Teisėjų taryba primena, kad teisėjams keliami aukščiausi etikos, moralės, nepriekaištingo elgesio ir atsakomybės standartai. 

Įvykio vietoje sulaikytas, įtariama, neblaivus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, gimęs 1963 metais. Jis atsisakė tikrintis blaivumą.

Policijos departamento teigimu, vyras nevykdė pareigūnų reikalavimų, juos įžeidinėjo.

Jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešosiose vietose, pareigūnų nurodymų nevykdymo ir jų garbės bei orumo pažeminimo.

Šis  Lietuvos teisėjų ir teismų darbuotojų psichologinės gerovės tyrimas buvo pristatytas pirmadienį per Teisėjų tarybos posėdį.

„Aukščiausiųjų instancijų teismų darbuotojai, palyginti su apylinkių ir apygardų teismų darbuotojais, yra daug mažiau patenkinti santykiais su teisėjais, teismo darbuotojo profesija, yra daug labiau nepatenkinti darbo krūviu, teismo darbuotojų kiekiu, psichologine savijauta, psichologiniu saugumu ir patiriamo streso lygiu, žiniasklaidos ir žmonių požiūriu į teisėjus ir teismo darbuotojus. Šis rezultatas labai krenta į akis“, – sakė tyrimą pristatęs psichologas, socialinių mokslų daktaras Gintautas Valickas.

Tyrime kaip aukščiausiųjų instancijų įvardyti Lietuvos Aukščiausiasis, Apeliacinis ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai.

Šiame tyrime buvo apklausti ir teisėjai, ir teismų darbuotojai. Į klausimus atsakė 207 teisėjai – daugiau nei 42 proc. visų tyrimo metu dirbusių. Lietuvos teismuose dirba per 700 teisėjų. 

Iš tyrime dalyvavusių teisėjų daugiau nei 35 proc. buvo vyrai, 65 proc. – moterys.

Patiria mažiau streso

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad šių teismų teisėjai, palyginti su apylinkių ir apygardų teismų teisėjais, yra daug labiau patenkinti pripažinimu ir įvertinimu darbe, santykiais su kitais teisėjais ir teismo darbuotojais, atliekamu darbu, kvalifikacijos kėlimo bei karjeros galimybėmis, teismo darbuotojų kiekiu, savijauta, psichologiniu saugumu ir patiriamu streso lygiu.

„Man atrodo, tyrimo rezultatai rodo, kad aukščiausiųjų instancijų teismų teisėjai nepatiria didelio streso – vienintelė teisėjų grupė“, – sakė G. Valickas.

Tuo metu teismų darbuotojų, kurie dirbo aukščiausiųjų instancijų teismuose, psichologinė gerovė buvo pati blogiausia, palyginti su kolegomis apylinkių ir apygardų teismuose.

Taip pat jis pridūrė, kad aukščiausios instancijos teismų teisėjai, palyginti su apylinkių ir apygardų teismų teisėjais, yra daug mažiau nepatenkinti darbo krūviu, bet daug labiau nepatenkinti gaunamu atlygiu.

Man atrodo, tyrimo rezultatai rodo, kad aukščiausiųjų instancijų teismų teisėjai nepatiria didelio streso – vienintelė teisėjų grupė.

Viešai skelbiami duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį neatskaičius mokesčių (įskaitant priedą už tarnybos valstybei stažą) sudarė 4,3 tūkst. eurų, teisėjų padėjėjo – 2,9 tūkst. eurų.

„Teisėjai labiausiai buvo patenkinti atliekamu darbu, santykiais su kitais darbuotojais, karjeros galimybėmis, santykiais su kitais teisėjais ir darbuotojais, kvalifikacijos kėlimu ir profesiniu tobulėjimu“, – pastebėjo G. Valickas.

Jie nurodė esantys labiausiai nepatenkinti politikų ir visuomenės požiūriu į teisėjus ir teismus, darbo krūviu, gaunamu atlygiu, teisėjų ir teismų pristatymu žiniasklaidoje.

Išsiskyrė teisėjos moterys

Pasak G. Valicko, tyrime išsiskyrė teisėjos moterys – jos, palyginti su teisėjais vyrais, yra daug mažiau patenkintos darbo organizavimu ir valdymu bei santykiais su vadovybe, mažiau patenkintos pripažinimu ir įvertinimu darbe, darbo sąlygomis, savijauta, psichologiniu saugumu ir patiriamu streso lygiu.

Taip pat jos, palyginti su vyrais, buvau daug labiau nepatenkintos darbo krūviu, esamu teismo darbuotojų (pavyzdžiui, sekretorių ar padėjėjų) kiekiu, teisėjų ar teismų pristatymu žiniasklaidoje.

41-50 metų teisėjai palyginti su vyresniais ir jaunesniais teisėjais, yra labiausiai nepatenkinti gaunamu atlygiu, jauniausi teisėjai, palyginti su vyresniais, labiausiai nepatenkinti esamu darbuotojų kiekiu, parodė apklausa.

Tyrimas parodė, kad didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje dirbantys teisėjai, palyginti su kitais teisėjais, dirbančiais kituose miestuose, labiausiai nepatenkinti darbo krūviu, gaunamu atlyginimu, politikų ir visuomenės požiūriu į teisėjus ar teismus, jie daug mažiau patenkinti turimomis darbo sąlygomis.

Iki penkerių metų darbo stažą turintys teisėjai yra daug mažiau patenkinti darbo sąlygomis, karjeros galimybėmis, kvalifikacijos kėlimu ir profesiniu tobulėjimu, taip pat esamu teismo darbuotojų kiekiu.

Tačiau mažiausią darbo stažą turintys teisėjai daug labiau patenkinti teisėjų ir teismų pristatymu žiniasklaidoje.

Siūlo teikti daugiau informacijos

„Gauti duomenys rodo, kad psichologinė gerovė yra ganėtinai aktuali mūsų šalies teisėjų problema, manyčiau, kad teisėjų psichologinės gerovės didinimui turėtų būti skiriamas didesnis ir nuolatinis dėmesys“, – sakė psichologas G. Valickas, tyrinėjantis sprendimų priėmimo psichologiją, stresą ir jo įveiką.

Jis rekomendavo teikti visuomenei daugiau informacijos apie teigiamus teisėjų poelgius, jų rodomą pagarbą bylos dalyviams, darbuotojų geranoriškumą, o teismų darbuotojai turėtų būti labiau skatinami, mokomi įveikti stresą.

Teismo darbuotojai labiau yra patenkinti atliekamu darbu, santykiais su teisėjais, santykiais su kitais teismo darbuotojais, tačiau labiausiai nepatenkinti gaunamu atlygiu, darbuotojų skatinimu ir darbo krūviu.

Teismo darbuotojos moterys, palyginti su teismo darbuotojais vyrais, yra daug labiau patenkintos santykiais su teisėjais, daug labiau patenkintos atliekamu darbu ir daug labiau nepatenkintos taikomu teismo darbuotojų skatinimu.

Iki 30-ties metų teismo darbuotojai, palyginti su vyresniais, yra daug mažiau patenkinti darbo organizavimu ir valdymu, santykiais su teismo vadovybe, pripažinimu ir įvertinimu darbe, darbo sąlygomis, karjeros galimybėmis, kvalifikacijos kėlimu, savijauta ir psichologiniu saugumu ir patiriamu streso lygiu.

„Jauniausi, kurie ateina į teismus, jų nepasitenkinimas yra pats didžiausias“, – pastebi G. Valickas.

Rengia vystymosi viziją

Apylinkės teismuose dirbo per 60 proc. apklaustų teisėjų, apygardos teismuose – 30 proc., o Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – apie 10 proc. apklaustų teisėjų.

Psichologinės gerovės tyrime taip pat dalyvavo 791 teismo darbuotojas – daugiau 29 proc. visų šalies teismų darbuotojų. 10 proc. vyrų ir 89 proc. moterų. Apylinkės teismuose dirbo daugiau kaip 57 proc., apygardos teismuose – 32 proc. apklaustųjų, aukščiausios instancijos teismuose – 10 proc. darbuotojų.

Kaip nurodo Nacionalinė teismų administracija, rengiant Lietuvos teismų sistemos ilgalaikę vystymosi viziją, buvo atlikta reprezentatyvi apklausa, vyko diskusijos su teismų bendruomene ir jų instituciniais partneriais.

„Šiame dokumente apibrėžta, kad Lietuvos teismų misija yra ginti žmogaus teises ir vykdyti teisingumą atvirai, atsakingai, profesionaliai ir sąžiningai, Lietuvos teismų vizija yra patikimas, išmintingas, efektyvus ir autoritetingas teismas – stiprios teisinės valstybės garantas“, – nurodoma pranešime.

Teismų administracijos teigimu, vystymosi vizijoje identifikuotos veiklos kryptys apima: teismų savarankiškumo ir autoriteto stiprinimą, teismų veiklos procesų ir teikiamų paslaugų kokybės tobulinimą, žmogiškųjų išteklių bei išorinės ir vidinės komunikacijos stiprinimą.

„Lietuvos teismuose trūksta apie 10 procentų teisėjų, taip pat trūksta apie 150 teisėjų padėjėjų, iš jų 94 padėjėjų trūksta Vilniuje“, – BNS sakė S. Rudėnaitė.

Šiuo metu trūksta apie 70-ties teisėjų, Lietuvoje jų iš viso dirba per 700.

Pirmininkė sakė, kad Teisėjų taryba didelį dėmesį skirs teismų finansavimo modelio, grįsto objektyviais kriterijais, tolesniam kūrimui.

„Vyriausybės programoje yra šis punktas, mes jį įsirašėme į savo planus. Teisėjų atlyginimų įstatymas yra deganti tema ir mes žadame nepalikti šito klausimo, stengsimės šioje srityje nuveikti ką nors apčiuopiamo,“ – teigė S. Rudėnaitė.

Pasak jos, teismams algomis sunku konkuruoti ir su valstybiniu, ir privačiu sektoriumi.

Vilniaus apylinkės teismas padėjėjui gali pasiūlyti beveik 1 tūkstantį eurų, į tokią pat pareigybę Seimo teisės departamente galima pretenduoti su 1 tūkstančiu 500 startiniu atlyginimu.

„Vilniaus apylinkės teismas padėjėjui gali pasiūlyti beveik 1 tūkstantį eurų, į tokią pat pareigybę Seimo teisės departamente galima pretenduoti su 1 tūkstančiu 500 startiniu atlyginimu“, – sakė ji.

S. Rudėnaitės teigimu, neseniai teismuose buvo atliktas psichologinės gerovės tyrimas, tikimasi artimiausiu metu gauti jo rezultatus: norima išsiaiškinti, ar tik maža alga demotyvuoja darbuotojus, ar ir darbinė atmosfera, psichologinis klimatas.

Darbo grupė taip pat aiškinasi, kaip geografiškai patogiau išdėstyti teismus, kad būtų optimizuoti ir tuo pačiu būtų lengvai pasiekiami ir prieinami visuomenei. Siekiama teismus išdėstyti taip, kad jie nebūtų pernelyg nutolę nuo gyventojų.

Pastaraisiais metais teismai iš valdžios atstovų yra sulaukę nemažai kritikos dėl neįgyvendintų „sisteminių pokyčių“: neoptimizuotos teismų veiklos, neatsisakytų nebūdingų funkcijų, nenustatyti objektyvūs teisėjų darbo krūvio rodiklių, neišlygintų krūvių tarp tos pačios grandies teismų.

Už tai balsavo 15 tarybos narių, vienas tarybos narys, Apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis sakė balsavęs prieš – jam nepriimtinas E. Misiūno prisipažinimas tarybai ir prezidentui Gitanui Nausėdai, kad jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ateityje laimėtų rinkimus ir jį pakviestų vėl į ministrus, jis vėl su tokiu pasiūlymu sutiktų.

E. Misiūnas sako nieko bloga nematantis, kad teisėjai kviečiami dirbti ministrais – nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvę ne kartą.

„Visos pažymos tarnybų surinktos, nėra pagrindo abejoti mano sąžiningumu. Teisėjui yra numatyta galimybė grįžti į pareigas be konkurso, dabar irgi tuo naudojuosi“, – prieš balsavimą tarybos nariams sakė E. Misiūnas.

Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo skirti E. Misiūną Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Prezidentūra mano, kad jau praėjo gana ilgas laikotarpis nuo tada, kai E. Misiūnas dirbo politinį darbą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Teisėjui yra numatyta galimybė grįžti į pareigas be konkurso, dabar irgi tuo naudojuosi.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti jo skundą.

Nori nurimti nuo politinių vėjų

Prezidento patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė per posėdį sakė, kad buvęs teisėjas turi galimybę vėl paskirtas į teisėjo pareigas.

2015 metais E. Misiūnas tapo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, 2016 metais pradėjo vadovauti Vidaus reikalų ministerijai, 2019 metais paskirtas krašto apsaugos viceministru. Nuo 2021 metų rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio jis dirbo Vyriausybės strateginės analizės centre Tyrėjų grupės vadovu.

„Yra sukaupta pedagoginė, įvairiapusė teisinio praktinio darbo patirtis, yra dirbęs ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Savo motyvaciją pateikė, išdėstė, pasiruošęs ginti žmogaus teises, laisves, teisėtus interesus. Nėra duomenų apie nepriekaištingos reputacijos neatitikimą“, – per posėdį sakė prezidento patarėja teisės klausimas I. Žukovaitė.

„Turėjau norą grįžti, bet prezidento valia neteko iki jūsų ateiti, noras niekur neišnyko. Norėčiau vėl grįžti į kelią, kur nėra tiek daug politinių vėjų ir truputį nurimti“, – tarybos nariams sakė E. Misiūnas.

Tarybos nariai kandidato teiravosi apie portale 15min.lt skelbtą informaciją, kad 2019 metais jam einant vidaus reikalų ministro pareigas buvo informuotas apie atliekamą tyrimą dėl Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir perspėtas atsargiau bendrauti su Palangos gelbėtojų vadu Jonu Pirožniku.

Turėjau norą grįžti, bet prezidento valia neteko iki jūsų ateiti, noras niekur neišnyko. Norėčiau vėl grįžti į kelią, kur nėra tiek daug politinių vėjų ir truputį nurimti.

E. Misiūnas teigė, kad tuo metu pagal gautą informaciją, pagal tas pažymas, kurias jis matė, nusprendė, jog nėra konkrečios informacijos apie Kauno policijos vadovo D. Žukausko galbūt neleistiną veiklą, jis nusprendė nesikreipti į prokuratūrą.

„Akivaizdaus pagrindo kreiptis į prokuratūrą nebuvo“, – sakė E. Misiūnas. Jis pridūrė, kad dėl D. Žukausko „nedarė jokių kompromisų su savo sąžine“, paneigė versiją, jog jis ir D. Žukauskas buvo kurso draugai.

Teigė patyręs mobingą  

Anksčiau dirbdamas Vilniaus miesto apylinkės teismas E. Misiūnas nagrinėjo  baudžiamąsias bylas.

„Smagu būtų ir darbo santykius panagrinėti, civilinę teisę, savivaldybėje esu dirbęs konsultantu“, – sakė E. Misiūnas.

Jis BNS sakė, kad dirbdamas Vyriausybės strateginės analizės centre (STRATA) patyrė mobingą, jam nepagrįstai sumažinta alga, nemokėti priedai, dėl to jis buvo kreipęsis į Darbo inspekciją.

Teismų informacinė sistema LITEKO skelbia, kad kitą savaitę, lapkričio 16 dieną, Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėja Vilma Brazinskienė parengiamajame posėdyje ketina nagrinėti civilinę darbo bylą, kurioje ieškovu yra E. Misiūnas, atsakovu – Vyriausybės strateginės analizės centras.

„Šiai dienai yra pasiektas susitarimas su darbdaviu, su STRATA, advokatė pasiūlė konfliktą baigti taikiai, (...) esu kreipęsis į Valstybės darbo inspekciją dėl man taikomo mobingo, buvo nustatytas faktas, net 90 proc. darbuotojų pasakė, kad situacija labai prasta įstaigoje, man buvo nubrauktas priedas“, – tarybos nariams pasakojo buvęs teisėjas.

E. Misiūnas BNS teigė, kas dabar su buvusiu darbdaviu ieškoma susitarimo, jam siūloma sumokėti kompensaciją, sutarties sąlygos jam priimtinos.