Kaip pranešė LVAT, Seimo narių grupė į teismą kreipėsi abejodama, ar minėta programa mokiniams nėra nustatomas privalomas ugdymas, nors esą pagal Konstituciją asmenims iki 16 metų privalomas tik mokslas.

Taip pat kvestionuojama, ar tokios programos nederėtų vertinti kaip vaikų auklėjimo, be kita ko, formuojant jų dorovines nuostatas, kai, pareiškėjų teigimu, Konstitucija garantuoja tėvų teisę savo vaikų doroviniu auklėjimu rūpintis nevaržomai.

Seimo narių inicijuotą norminę bylą 2024 m. nagrinės išplėstinė LVAT kolegija.

ELTA primena, kad šių metų rudenį kilo diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių gyvenimo įgūdžių pamokų. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose paplito netikras dokumentas, esą naujosiose pamokose moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.

Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo pradžioje ragino įvertinti, ar šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai mokytojų, galinčių įgyvendinti naująją programą. Jis užsiminė, kad, jei nėra pedagogų, kurie mokytų programoje numatytų dalykų, gyvenimo įgūdžių pamokų startą reikėtų vėlinti.

Tuo metu Seimo opozicinės frakcijos siūlė iš gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą. Šiai iniciatyvai nebuvo pritarta.

Šių metų gruodį parlamentaras Mindaugas Puidokas pranešė, kad surinkta virš 100 tūkst. parašų, siekiant stabdyti Gyvenimo įgūdžių programos pamokas. Šis kreipimasis, kaip minėta, perduotas LVAT.

Tyrimo išvados priklausys nuo to, kaip „Perlas Energija“ tarnybai teiks informaciją, pirmadienį BNS pranešė VVTAT.

„Tarnyba tyrimą atliks skubos tvarka – iki rugsėjo 1 dienos. Nagrinėjimo išvadų pateikimas priklauso ir nuo to, kaip greitai bendrovė teiks informaciją tyrimo metu“, – teigia tarnyba.

Anot jos, tyrimas pradėtas dėl sutarčių sąlygų, susijusių su bendrovės teise vienašališkai jas keisti.

„VVTAT nusprendė inicijuoti „Perlo Energijos“ standartinės buitiniams vartotojams teikiamos pasirašyti sutarties sąlygų, susijusių su bendrovės teise vienašališkai keisti sutarties sąlygas, nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo. Dėl to vartotojams atskirai kreiptis į tarnybą nereikės“, – teigiama komentare.

„Perlas Energija“ penktadienį pranešė keičianti klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą, kurio tarifas priklauso nuo elektros kainos biržoje.

Tarnyba nurodo, jog už nesąžiningos sąlygos tolesnį taikymą bendrovei gresia bauda iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Sulaukus tarnybos išvadų veiksmų „Perlo Energijos“ atžvilgiu imsis ir Valstybinės energetikos reguliavimo taryba, pirmadienį sakė jos pirmininkas Renatas Pocius. VERT kartu su VVTAT žada parengti gaires, kokių veiksmų turėtų imtis „Perlo Energijos“ vartotojai.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį sakė. kad nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimą artimiausiu metu ketinama griežtinti – Vyriausybei bus teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis būtų didinamas įmonių kapitalo reikalavimas, nustatomos aukštos kompetencijos energetikoje.

Tai, jog ministerija pirmadienį kreipėsi į šias institucijas, BNS patvirtino Energetikos ministerijos Komunikacijos grupės atstovas Laimis Bratikas. Pasak jo, tyrimą prašoma atlikti skubiai.

„Prašome Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pagal kompetenciją atlikti tyrimą dėl bendrovės („Perlas Energija“ – BNS) veiksmų teisėtumo, pagrįstumo bei atitikties vartotojų teisių apsaugos reikalavimams skubos tvarka“, – BNS teigė L. Bratikas.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ paskelbus apie fiksuotų kainų planų naikinimą, energetikos viceministras Albinas Zananavičius penktadienį teigė, kad toks sprendimas gali turėti įstatymo pažeidimo požymių.

„Perlas Energija“ penktadienį pranešė perkelianti fiksuotos kainos planus pasirinkusius klientus į kintamos kainos planą „Birža“.

„Procedūra, kuri šiuo metu taikoma prieš mus, yra nenumatyta sutartyse, išgalvota procedūra, todėl ji bet kuriuo metu gali būti užginčyta Europos Teisingumo Teisme“, – įtakingas valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) sakė Lenkijos savaitraščiui „Do Rzeczy“, kuris šį interviu paskelbė pirmadienį.

„Jeigu padėtis paaštrės, mes tai padarysime“, – pabrėžė jis.

„Europos centrai negerbia (ES narių) ... suverenumo, o tai reiškia, kad jie negerbia Lenkijos ir lenkų“, – pridūrė J.Kaczynskis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszcykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) tą pačią dieną sakė naujienų televizijai TVN24, kad tos procedūros „teisėtumas“ yra ginčytinas, nes ji nėra numatyta 2010 metais įsigaliojusioje ES Lisabonos sutartyje.

„Ji nėra pagrįsta sutartimis; ji pagrįsta tam tikra praktika, išgalvota Europos Sąjungos pareigūnų – netgi ne aukšto, o vidutinio rango“, – pabrėžė jis.

„Europos Komisija turi teisę raginti, teikti pasiūlymus ir patarimus. Tuo tarpu Komisijos pareigūnai, išrenkami pagal valstybių politinius susitarimus, neturėtų teisti šalių narių – jų ne toks darbas“, – pridūrė ministras.

Šis ginčas įsiplieskė, kai PiS, atėjusi į valdžią pernai rudenį, paskyrė sau ištikimus teisėjus į aukščiausiąją šalies teismo instituciją – Konstitucinį Tribunolą, taip pat sumažino jo galias blokuoti naujus įstatymus.

Konstitucinis Tribunolas atmetė tuos pakeitimus, bet PiS nepripažino jo nutarties ir nepaskelbė jos valstybės žinių leidinyje, sukurdama miglotą teisinę padėtį.

Komisija parengė ataskaitą pagal naują „įstatymų viršenybės“ mechanizmą, kurį Briuselis įvedė 2014 metais ir kuris suteikia 28 valstybių Bendrijai teisę ištirti ir, jeigu reikia, nubausti bet kurią valstybę narę, kuri pažeidžia ES demokratijos ir teisių principus.

Jeigu ta ataskaita bus paskelbta, Lenkija bus pirmoji ES šalis, kuriai ne vien buvo paskirta stebėsena, bet ir pasiekusi antrąjį šio proceso etapą.

ES šaltiniai, susipažinę su tuo dokumentu, sakė „EUobserver“, kad jame Lenkija kaltinama pažeidinėjusi demokratijos standartus. Panašią išvadą anksčiau paskelbė Venecijos komisija – Europos Tarybos teisės ekspertų grupė, kuri suteikė Lenkijai dvi savaites padėčiai pataisyti.

Jeigu Varšuva neišspręs įvardytų problemų, iš jos gali būti atimta teisė balsuoti ES ministrų taryboje – svarbiausioje sprendimus priimančioje Bendrijos institucijoje.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) perspėjo, kad tas dokumentas gali būti paskelbtas pirmadienį, bet atidėjo šį žingsnį po derybų su Lenkijos premjere Beata Szydlo (Beata Šydlo).

Dabar Komisijos ataskaita gali būti paskelbta po trečiadienį įvyksiančio 28 komisarų susitikimo.

Sprendimas nekompensuoti nuo 2010 metų sumažintų tėvystės pašalpų neprieštarauja Konstitucijai, trečiadienį nutarė Konstitucinis Teismas (KT). Tėvystės pašalpa mokama tėvui mėnesį po vaiko gimimo.

KT pripažino, kad pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris nenustatė įsipareigojimo kompensuoti sumažintas pašalpas.

KT pabrėžė, kad tėvystės pašalpa yra terminuota finansinė parama, mokama vieną mėnesį nuo vaiko gimimo ir priklausanti nuo valstybės bei visuomenės išgalių.

"Dėl tėvystės atostogų metu teikiamos finansinės paramos prigimties, terminuoto pobūdžio ir tikslinės paskirties įstatymų leidėjas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai mažindamas šios paramos dydį taip, kad nebūtų paneigta teisės į šią paramą esmė, pagal Konstituciją neturi pareigos nustatyti jos kompensavimo", - pranešė KT.

Teismas konstatavo, kad tėvystės pašalpų sumažinimas nevertintinas kaip diskriminacinis, juo nepaneigta teisės į tėvystės pašalpą esmė.

Pernai gruodį Konstitucinis Teismas nutarė, kad tėvystės pašalpa turi būti apmokestinama pajamų mokesčiu.

Tyrimą dėl paskelbtos valstybės paslapties atliekanti teisėsauga aiškinasi, ar Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija buvo įslaptinta pagrįstai.

Politikai stebisi, kad minina informacija pažymėta kaip valstybės paslaptis, nes analogiška anksčiau gauta medžiaga būdavo su riboto naudojimu grifu.

"Ginčus tarp paslapčių subjektų dėl vienokių ar kitokių slaptumo žymių suteikimo sprendžia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, tik ji gali pasakyti, pagrįstai įslaptinta ar ne. Į šią komisiją tyrimo metu, žinau, kad yra kreiptasi, ir laukiama atsakymo", - trečiadienį žurnalistams sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Generalinės prokuratūros pavedimu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo. Tyrimas pradėtas, kai BNS spalio 31 dieną pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad "išlieka labai stipri abejonė, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas teisingai".

"Informacija, kuri buvo paviešinta, tikrai šiandien visi sutinka, nėra slapta, tai gali būti žemesnio lygio konfidenciali informacija, o tai iš esmės keičia veiksmų kvalifikavimą, jau galima kalbėti ne apie nusikaltimą, o apie nusižengimą. Ir adekvačios priemonės turi būti taikomos tiriant šitą kriminalinį nusižengimą", - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Paulauskas.

Kalbėdamas apie STT priemones prieš žurnalistus NSGK vadovas sakė, kad institucijų vadovai "bando švelninti tą situaciją". Pačiam A.Paulauskui procesiniai veiksmai neatrodo adekvatūs.

"Netolygus tyrimas, kai vienų atžvilgiu ir naktį atliekami tyrimai, kitų atžvilgiu galima ir po trijų dienų nedarbo pradėti tuos tyrimus, rodo, kad jis banguoja tas tyrimas, nėra vienodas. Jei labai svarbu tą naktį sužinoti, kas gavo, aš įsivaizduoju, visi adresatai naktį turi būti pakelti, o ne vienas, o paskiau kiti po trijų dienų", - kalbėjo komiteto vadovas.

Jis pažymėjo, jog visų pirma pradėjus tyrimą apklausta slaptus dokumentus priimanti Seimo darbuotoja, tai įvyko vėlai vakare jos namuose, kai, pasak komiteto vadovo, kitų institucijų analogiškas funkcijas atliekantys darbuotojai - jau tik po ilgojo savaitgalio. Jis taip pat patvirtino, kad krata daryta tik pas BNS redaktorę: "Mes žinome, kad krata buvo viena atliekama, pas vieną iš BNS darbuotojų".

Prezidentūros darbuotojai, pasak A.Paulausko, buvo apklausti, bet kratos pas juos neatliktos.

Komiteto vadovas sakė pasigedęs ir atsakymo, ar dėl paskelbtos informacijos valstybei buvo padaryta žala: "Į klausimą, ar žala padaryta, mes neradome aiškaus atsakymo. Tokie atsakymai, kad gal po penkerių metų paaiškės ar kažkas, yra nerimti".

Jis taip pat kėlė versiją, kad informacijos nutekinimas galėjo būti suplanuotas.

"Didžiausia (tikimybė - BNS), kad tas, kas ruošė, tas ir turėjo tas pažymas, kiti arba gavo vėliau, arba, mano galva, buvo suplanuotas tas nutekinimas, surežisuotas. Čia tik viena iš versijų", - kalbėjo A.Paulauskas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius po komiteto posėdžio teigė manantis, kad priemonės prieš žurnalistus tiriant valstybės paslapties atskleidimą buvo adekvačios.

"Šiandien komitete pristatėme visą susiklosčiusią situaciją, patys vertiname, turėdami tiek informacijos, kad (priemonės - BNS) tikrai adekvačios, bet šiuo metu vyresnysis prokuroras taip pat atlieka tokį vertinimą, tad palaukime jo rezultatų", - trečiadienį žurnalistams Seime sakė S.Urbanavičius.

"Šis nusikaltimas bandomas atskleisti visomis įmanomomis kryptimis ir labai lygiaverčiai, visi proceso veiksmai daromi lygiaverčiai, tiek Seimo atžvilgiu, ir Vyriausybės, ir Prezidentūros, ir kitų institucijų", - į klausimą, kodėl visų pirma imtasi žurnalistų, atsakė STT vadovas.

Klausiamas, ar yra įtariamųjų, STT vadovas sakė to negalintis atskleisti dėl taktinių sumetimų, tą pakartojo ir generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Vėliau NSGK vadovas A.Paulauskas žurnalistams patvirtino, kad įtariamųjų nėra.

Posėdyje anksčiau dalyvavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina patvirtino buvęs apklaustas STT tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo.

VSD vadovas sakė manantis, kad informacija nutekėjo ne iš VSD. "Užtikrinti niekada negalima, bet aš manau, kad ne iš saugumo", - į klausimą, ar yra užtikrintas, kad duomenis atskleidė ne VSD darbuotojai, Seime žurnalistams atsakė G.Grina.

Pasak jo, apklausai buvo iškviesta ir daugiau VSD darbuotojų.

"Jau tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir VSD darbuotojai, manau, aš nežinau, bet manau, kad buvo apklausinėjami pirmi, ir spėju, kad kaip direktorius, buvau pats pirmas apklausinėjamas visą vakarą daugiau kaip tris valandas", - sakė G.Grina.

Jis patvirtino buvęs apklaustas darbe, sakė, kad pas jį krata nebuvo daroma, tačiau dėl kratų pas kitus VSD darbuotojus negalintis atsakyti.

Jis taip pat patvirtino, kad minėta pažyma galėjo būti adresuota iki dešimties asmenų. Ar dėl pažymos paskelbimo nukentėjo šaltinis, jis sakė negalintis pasakyti.

BNS spalio 31 dieną pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Praėjus kelioms valandoms, prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos (ES) Rytų partneres ir ją asmeniškai.

Buvo pradėtas tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo. Po BNS pranešimo STT kelis vykdė kratas BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį.

Rugpjūčio 26-ąją asociacijoje „Linava” surengta apvalaus stalo diskusija, skirta mokinių pavėžėjimo iki mokyklų klausimams aptarti. Į ją atvyko Švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, asociacijos „Linava“, savivaldybių bei keleivinio transporto įmonių atstovai.

Diskusijoje nedalyvavo Susisiekimo ministerijos atstovai, atsakingi už atitinkamų teisės aktų rengimą, todėl į vežėjams kilusius klausimus dėl geltonųjų autobusiukų naudojimo reglamentavimo taip ir liko neatsakyta.

Susitikime nedalyvavęs Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas JAKUBAUSKAS maloniai sutiko atsakyti į vežėjams bei savivaldybių atstovams kilusius ir eBus.lt parengtus klausimus.

- Ne visos savivaldybės bei mokyklos supranta, kokiais atvejais galima naudoti geltonuosius mokyklinius autobusiukus. Kai kurios savivaldybės turi patvirtinusios net nuomos įkainius – tai reiškia, kad autobusiukai naudojami komerciniais tikslais. Ar tai – teisėta?

- Keleivius vežti autobusais už atlygį gali tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją.

- Ar tai reiškia, kad tokiu atveju mokykliniai autobusiukai privalo turėti licencijas keleiviams vežti, tachografo kortelę, vairuotojai - 95 kodą?

- Jei vykdoma komercinė veikla, tiek licencija, tiek tachografai yra privalomi. Tas pats pasakytina ir apie 95 kodą.

- Šiuo atveju vairuotojai taip pat privalo laikytis darbo ir poilsio režimo?

- Jeigu kalbėsime apie komercinę vežimo veiklą, vairuotojai privalo laikytis darbo ir poilsio režimo naudodami tachografus.

- Kai kurių savivaldybių darbuotojai ir net Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai supranta, kad transporto lengvatų įstatymas taikytinas ir geltoniesiems autobusiukams. Ar tai tiesa?

- Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, numatytos Transporto lengvatų įstatyme, teikiamos tik važiuojantiems reguliaraus susisiekimo autobusais.

- Ar vairuotojų sveikata turėtų būti tikrinama prieš išvažiuojant į maršrutus? Kokiu būdu tai turėtų būti daroma?

- Darbdavys arba darbdavio atstovas privalo organizuoti savo darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, neblaivumo (girtumo) kontrolę.

- Geltonųjų autobusiukų vairuotojai privalo turėti kelionės lapus?

- Susisiekimo ministerija kelionės lapų naudojimo nereglamentuoja.

- Kas turėtų kontroliuoti geltonųjų autobusiukų naudojimą?

- Valstybinę kelių transporto kontrolę turi teisę atlikti Valstybinė kelių transporto inspekcija,  savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos, kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymu suteikta kontrolės teisė.

- Ar geltonaisiais autobusiukais važiuojantys vaikai yra apdrausti?

- Lietuvos Respublikoje važinėti leidžiama tik transporto priemonėms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.