Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, tokia sutartis būtina, nes ji ne tik įtvirtina darbdavio ir profesinių sąjungų santykius, bet ir leidžia tartis dėl pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčio sistemos, darbo ir poilsio laiko ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų.

„Atsižvelgdama į besibaigiantį esamos sutarties galiojimo terminą ir vertindama tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas, priimti pareigūnams aktualių teisės normų pakeitimai, įvyko pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje, įskaitant įstaigų struktūrinius pokyčius, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, kartu su vienijamomis Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų bei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėmis sąjungomis, kviečia pradėti derybas dėl naujos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties“, – LTPF pranešime cituojama L. Soščekienė.

ELTA primena, kad pernai įsigaliojo bausmių vykdymo sistemos pertvarka, kurios metu Kalėjimų departamentas oficialiai buvo reorganizuotas į Kalėjimų tarnybą ir visos 8 įkalinimo įstaigos tapo jos padaliniais.

Pertvarka siekta atliepti bausmių vykdymo sistemos personalo lūkesčius, subalansuoti atlyginimų politiką ir personalo darbo krūvius, tai yra numatyti, kad daugiau pajėgumų būtų galima nukreipti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, tam, kad vienas pareigūnas dirbtų ne daugiau kaip su 20 nuteistųjų ir būtų užtikrintas veiksmingesnis įkalinimo įstaigų saugumas, sumažintas smurto prieš save ir kitus atvejų skaičius, subkultūros apraiškos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Pataisa priimta 113 Seimo narių balsavus už ją ir trims susilaikius.

Ją teikė Vyriausybė motyvuodama būtinybe Lietuvos baudžiamąjį kodeksą suderinti su Europos Sąjungos direktyva dėl kovos su terorizmu.

Į Baudžiamąjį kodeksą įrašytas teroristinės grupės apibrėžimas. Ja laikoma trijų ar daugiau asmenų iš anksto sukurta tam tikram laikotarpiui ir suderintai veikianti grupė, turinti tikslą daryti vieną ar kelis teroristinius nusikaltimus.

Pataisomis taip pat sugriežtinta atsakomybė už teroristinės grupės sukūrimą ir vadovavimą jai. Numatyta, kad už tai bus baudžiama nuo penkerių iki 15 metų laisvės atėmimu.

Dabar už gresia kalėjimas iki aštuonerių metų.

Be to, pataisa nustatė skirtingą atsakomybę už dalyvavimą teroristinėje grupėje ir organizuotoje teroristinėje grupėje.

Pirmuoju atveju grėstų laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, antruoju – nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Anot Teisingumo ministerijos, teroristinių grupių diferencijavimas leis pasiekti aukštesnio lygio apsaugos standartą kovojant su tokio pobūdžio nusikaltimais.

Kaip BNS trečiadienį sakė teisingumo ministrės atstovas Paulius Žeimys, ministerija priėmė sprendimą, kad Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje atitinka teisės aktuose keliamus naujos arba atsikūrusios tradicinės religinės bendrijos reikalavimus ir gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre.

Anot jo, ministerija sprendimą priėmė įvertinusi su pranešimu apie įsteigtą tradicinę religinę bendriją gautus dokumentus – bendrijos įstatus, Visuotinio patriarcho laiškus dėl bendrijos įsteigimo, sprendimą dėl bendrijos buveinės nustatymo, bendrijos pristatymo dokumentą ir duomenis, būtinus įtraukiant bendriją į registrą.

„Visuotinio patriarchato egzarchato Lietuvoje dokumentai perduoti Registrų centro Vilniaus padaliniui, kur per daugiausiai 3 dienas bendrija bus įtraukta į registrą“, – teigė P. Žeimys.

Bendrija buvo įregistruota trečiadienį, „Visuotinio Patriarchato Egzarchatą Lietuvoje“ jau galima susirasti Juridinių asmenų registre.

Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.

Sausio pradžioje į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), šalyje baigta kurti Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Įtraukimas į Juridinių asmenų registrą leidžia šiai organizacijai gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.

Penki egzarchatui priklausantys dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.

Sausio pradžioje į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), šalyje baigta kurti Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra.

„Šią savaitę Teisingumo ministerija gavo dokumentus, skirtus Visuotinio Patriarchato Egzarchato Lietuvoje įtraukimui į Juridinių asmenų registrą“, – BNS sakė teisingumo ministrės atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Anot jo, ministerija nustatė kelis trūkumus ir paprašė papildyti pateiktus dokumentus.

„Gavusi šiuos trūkstamus dokumentus, ministerija galės įvertinti jų atitiktį teisės aktams ir priimti sprendimą religinės bendrijos įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“, – teigė ministrės atstovas.

Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Įtraukimas į  Juridinių asmenų registrą leistų šiai organizacijai gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.

Penki egzarchatui priklausantys dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.

EŽTT antradienį priteisė Mustafa al Hawsawiui 100 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo, įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Lietuvoje.

„Sprendimui įsiteisėjus, po trijų mėnesių nuo sprendimo paskelbimo, tai yra, balandžio 16 dieną, Lietuvos institucijos nustatytais terminais imsis reikiamų priemonių, siekdamos tinkamai įgyvendinti EŽTT sprendimą, įskaitant pareiškėjui priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimą“, – BNS sakė teisingumo ministrės atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Ministerija dar neatsako, ar skųs EŽTT sprendimą, tai yra prašys perduoti bylą nagrinėti teismo Didžiajai kolegijai.

EŽTT M. al Hawsawiui iš Lietuvos priteisė 100 tūkst. eurų, dar 30 tūkst. eurų priteisti jam atstovavusiai nevyriausybiniai organizacijai „REDRESS“.

Teismas konstatavo, kad Lietuva, kur buvo kalinamas M. al Hawsawis, pažeidė įvairius Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, pavyzdžiui, draudžiančius kankinimą, garantuojančius teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į gyvybę, į laisvę ir saugumą.

Anot Teisingumo ministerijos, EŽTT konstatavo pažeidimą dėl to, kad Lietuva neatliko tinkamo tyrimo dėl pareiškėjo atžvilgiu tariamai vykdytų veiksmų.

Taip pat Lietuvai nustatyta atsakomybė dėl to, kad M. al Hawsawiui kyla mirties bausmės grėsmė ten, kur jis šiuo metu kalinamas.

EŽTT taip pat nusprendė, kad šios bylos kontekste Lietuvai kyla pareiga kreiptis į JAV, siekiant pašalinti arba sumažinti prieš M. al Hawsawį dabar vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Lietuva yra taip pat įpareigota siekti, kad pareiškėjui nebūtų įvykdyta mirties bausmė. Be to, Lietuvai nurodyta neatidėliotinai imtasi būtinų aktyvių veiksmų šalyje vykdomame ikiteisminiame tyrime.

M. al Hawsawis šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje. Jis buvo sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.

EŽTT nustatė, kad vyras Lietuvoje buvo kalintas 2005 – 2006 metais.

Tai buvo antroji byla Strasbūro teisme dėl spėjamo CŽA kalėjimo, abi jas Lietuva pralaimėjo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metais jau konstatavo, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah.

EŽTT antradienį nurodė, kad nagrinėjant M. al Hawsawio bylą remtasi ir A. Zubaydah byloje prieš Lietuvą bei kitose panašiose kitų šalių bylose surinktais įrodymais.

Pirmieji pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais.

Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawi į vietos ligoninę.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

„Šiandien Teisingumo ministerija pateiks institucijoms derinti Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą“, – BNS trečiadienį sakė ministrė Ewelina Dobrowolska.

Šitaip ministerija reaguoja į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2023-iųjų pradžioje paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

E. Dobrowolska viliasi, kad Vyriausybė dėl šio kreipimosi į KT apsispręs dar sausį.

„Kadangi yra įstatymo projektas, kuris buvo teiktas Seimui, jis buvo derintas su institucijomis, kritinių pastabų nebuvo gauta. Tikimės, kad institucijos taip pat pritars, kad Vyriausybė galėtų kreiptis į KT ir pasiklaustų, ar šiuo metu galiojanti nuostata neprieštarauja Konstitucijai“, – kalbėjo ministrė.

„Tikimės, kad sausio pabaigoje, vasario pradžioje šitas klausimas atsidurs Vyriausybės posėdyje“, – pridūrė ji.

Nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dalis teisininkų sako, kad dėl tebegaliojančio teisinio reglamentavimo galima kreiptis į KT, jog šis išaiškintų, ar minėta įstatymo nuostata nediskriminuoja dalies visuomenės.

Tuo metu įstatymo keitimo oponentai tikina, kad dabartinė nuostata draudžia niekinti šeimos vertybes ir skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, tačiau nedraudžia apie tai informuoti, todėl jos keisti ir nereikėjo.

E. Dobrowolskos teigimu, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Anot jos, tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

„Teismas gali tiek išaiškinti, kaip ji (įstatymo nuostata – BNS) turėtų būti taikoma, jei neprieštarauja Konstitucijai, jeigu prieštarauja – atitinkamai turėtų būti keičiama“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.

„Garbės teismo sprendimą gerbiu ir priimu jį kaip profesinės savivaldos sprendimą dėl etikos standartų, kurie yra priimtini. Skųsti advokatų garbės teismo sprendimo neketinu“, – komentare BNS sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Būtent ji ir iškėlė drausmės bylą I. Vėgėlei.

Anot ministrės, advokatas viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.

Garbės teismas nutraukė drausmės bylą, nenustatęs, kad pasisakymais būtų pažeista profesinė etika.

Viešame komentare pernai liepos viduryje I. Vėgėlė kėlė abejones dėl paramos medikams per koronaviruso pandemiją ir Rusijos užpultiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumo.

„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus...“ – naujienų portale „Delfi“ paskelbtame komentare teigė I. Vėgėlė.

Dėl šio komentaro skundą teisingumo ministrei parašė „Laisvės TV“ įkūrėjas, visuomenininkas Andrius Tapinas. Nors I. Vėgėlės komentare jis nėra minimas, būtent A. Tapinas organizavo lėšų rinkimo akciją pirkti kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos kariuomenei ir vėliau vyko į JAV žaisti pokerio.

Pats A. Tapinas teigė dar nežinantis, ar skųs teismo sprendimą.

„Aš dar nežinau. Norėčiau gauti pilnus sprendimo motyvus, juos pasinagrinėti“, – BNS kalbėjo visuomenininkas.

Pagal įstatymą, drausmės bylą advokatui gali iškelti arba Advokatūra, kaip savivaldos institucija, arba teisingumo ministras, sulaukęs skundo. Garbės teismo posėdžiai yra uždari.

Šitaip ministerija reaguotų į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sausį paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

„Šiuo metu Teisingumo ministerijos teisininkai analizuoja tokią galimybę (kreiptis į Konstitucinį Teismą – BNS) ir koks galėtų būti tokio kreipimosi turinys, kiek jis galėtų kvestionuoti atitikimą Konstitucijai“, – BNS šią savaitę sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Anot jos, savo išvadą teisininkai turėtų pateikti iki metų pabaigos, o tuomet bus priimtas politinis sprendimas.

„Esu tikra, kad artimiausiomis savaitėmis galėsime grįžti su atsakymu“, – kalbėjo ministrė.

EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarė širdis“ leidybą.

Dalis teisininkų sako, kad dėl tebegaliojančio teisinio reglamentavimo galima kreiptis į KT, jog šis išaiškintų, ar minėta įstatymo nuostata nediskriminuoja dalies visuomenės.

Tuo metu įstatymo keitimo oponentai tikina, kad dabartinė nuostata draudžia niekinti šeimos vertybes ir skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, tačiau nedraudžia apie tai informuoti, todėl jos keisti ir nereikėjo.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.

Pasak pranešimo, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska Kauno rajone susitiko su Domeikavos seniūnijos gyventojų atstovais ir pristatė, kaip bus sumažintos suplanuotos projekto apimtys, siekiant atsižvelgti į bendruomenės išsakytus argumentus.

„Atsiprašau, kad šie sprendimai priimti tik dabar. Tikiu, kad pusiaukelės namai su šiais pakeitimais gali atliepti tiek bendruomenės keliamus saugumo klausimus, tiek integracijos tikslus. Atneštos karčios pamokos, kaip nedera bendrauti su bendruomene, bus ne tik išmoktos, bet daug aiškiau sureglamentuotos“, – teigė E. Dobrowolska.

Po susitikimo, telefonu priimtus sprendimus E. Dobrowolska aptarė ir su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu.

Teisingumo ministerija nurodo, kad pusiaukelės namų veiklą nuspręsta vykdyti palaipsniui. Pirmuosius šešis mėnesius namuose galės gyventi ne daugiau kaip dešimt nuteistųjų. Tą laikotarpį visi namų gyventojai bus stebimi apykojėmis.

E. Dobrowolskos teigimu, nuteistųjų judėjimas pareigūnams bus nuolat žinomas, tokiu būdu bus užtikrinta maksimali asmenų kontrolė.  Nuolat stebint kriminogeninę situaciją, praėjus pusmečiui, tarnybos pakvies bendruomenę pasitarti dėl šių sprendimų keitimo ar pratęsimo.

Taip pat nuspręsta keisti teisės aktus taip, kad pusiaukelės namuose Domeikavos seniūnijoje negyventų nuteistieji, kurių atlikta nusikalstama veika buvo seksualinio ar smurtinio pobūdžio bei taip pat, jei bet kokia nusikalstama veika buvo įvykdyta prieš nepilnamečius.

Lietuvos kalėjimų tarnybai pavesta per dvi savaites suderinti taisyklių pakeitimus su Teisingumo ministerija ir patvirtinti jas dar iki atidarant pusiaukelės namus Kauno rajone. Dar iki pusiaukelės namų atidarymo bus įrengtos papildomos vaizdo stebėjimo kameros, kuriomis bus susistiprintas pusiaukelės namų įėjimų ir išėjimų iš teritorijos stebėjimas.

Taip pat yra atsisakoma planų pastate atidaryti Probacijos tarnybos padalinį. Ministerija skelbia, kad probacijos patalpų remonto darbų ir biuro baldų pirkimas yra atšaukiamas.

„Paprašiau Domeikavos ir Šakių kaimo bendruomenės atstovų bei Kauno rajono mero pasiūlyti, kokiai paskirčiai galėtų būti naudojama Stumbro g. 3 pastato dalis, kuri buvo numatyta Probacijos pareigūnams. Esame atviri bendruomenės, nevyriausybinio sektoriaus, savivaldos poreikiams, kurie derėtų su vykdoma veikla“, – sako teisingumo ministrė.

Kauno rajone esančios Domeikavos gyventojai prieštarauja, jog jų kaimynystėje būtų įsteigti pusiaukelės namai – įstaiga, kur gyvena laisvės atėmimo bausmes bebaigiantys atlikti nuteistieji.

Iki šiol planuota, kad tame pačiame pastate turėjo įsikurti ir Kauno apskrities probacijos tarnybos pareigūnai.

Peticiją dėl to inicijavę žmonės pusiaukelės namus vadina atviro tipo kalėjimu. Jų teigimu, ši įstaiga, kur nuolat gyventų iki 25 nuteistųjų, veiktų netoli daugiabučių, mokyklos, darželių.

Kauno rajono meras V. Makūnas prašė teisingumo ministrės užtikrinti Domeikavos gyventojų saugumą. Jo teigimu, bendruomenei nerimą kelia didelis probuojamų asmenų skaičius – per mėnesį jų esą gali būti iki tūkstančio.

Vyriausybė iš privačių asmenų Šakių kaime Domeikavos seniūnijoje įsigijo pastatą ir perdavė jį valdyti Lietuvos kalėjimų tarnybai. Šį projektą finansuoja Norvegijos vyriausybė.

Pernai Seimui priėmus Politinių organizacijų įstatymą, numatantį galimybę šalia politinių partijų rinkimuose dalyvauti ir visiškai naujos teisinės formos juridiniams asmenims – politiniams komitetams, jų Lietuvoje registruota 32.

Uostamiestyje tėra vienas politinis komitetas – „Ištikimi Klaipėdai“, kurio nariai ir sudaro uostamiesčio tarybos daugumą su meru Arvydu Vaitkumi priešakyje.

Šis komitetas – vienas skaitlingiausių šalyje, nes vienija 218 narių.

Daugiau politikų susitelkę tik po Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vėliava, jo vadovaujamas politinis komitetas „Vieningas Kaunas“ turi 364 narius.

Šiuo metu 32 politiniams komitetams priklauso 2,8 tūkst. asmenų, o 23 partijoms – per 97 tūkst., prieš metus jų buvo 4,5 tūkst. daugiau.

Dabar Lietuvoje yra registruotos 27 partijos, iš jų veikiančios – 23, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.

Politiniai komitetai ir partijos savo narių skaičių turi pateikti du kartus per metus.

Jeigu politinė organizacija vienerius metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą.

Asmuo gali priklausyti tik vienam politiniam komitetui arba partijai.

Teisingumo ministerija iki spalio 10 d. informuos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kurie politiniai komitetai ir politinės partijos yra pateikę savo narių sąrašus.