Advokatas Gintautas Bartkus teigia, kad žvelgiant į dabartines aplinkybes, Š. Stepukoniui nebus taikoma maksimali bausmė. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje kaltais gali likti priežiūros tinkamai neįvykdė asmenys, bendrovės ar institucijos, kurioms gali tekti kompensuoti prarastas lėšas. 

Tuo metu advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokato Karolio Rugio manymu, Š. Stepukoniui gali tekti sumokėti maksimalią baudą, bet abejotina, ar jam bus taikomas laisvės atėmimas. Taip pat, anot jo, įrodžius, kad prie lėšų pasisavinimo prisidėjo netinkama priežiūros institucijų veikla ir atsakinga liks būtent institucija, o ne jos darbuotojai, joms gali tekti kompensuoti žalą.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad asmenys, pasisavinę jiems patikėtą ar jų žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą yra baudžiami bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų.

Kaip Eltai pateikė teisininkai, kadangi Š. Stepukonio nusikalstama veika yra laikoma sunkiu nusikaltimu, Baudžiamajame kodekse yra nustatoma bauda nuo 150 iki 6 tūkst. minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžių. Vienas MGL – 55 eurai. Tad, už sunkų nusikaltimą gali būti paskirta bauda nuo 8250 iki 330 tūkst. eurų.

G. Bartkus: svarbu ne tai, kaip Š. Stepukonis bus nubaustas, o kas kompensuos nukentėjusiųjų netektis

G. Bartkus teigė, kad nors Š. Stepukonio istorijoje nėra žinoma daugelio aplinkybių, galima spekuliuoti, kad kadangi jis pirmą kartą nusikaltęs, bausmė neturėtų būti maksimali. Visgi, jis pabrėžė, kad galimų bausmių spektras išlieka labai platus, nuo piniginių baudų iki laisvės atėmimo mažesniam nei 8 metų laikotarpiui.

„Mes nežinome labai daug aplinkybių, kaip tai įvyko, kas įvyko, nei kokios tikrosios sumos, nei kaip toliau. Tai, kad žmogus galimai pralošė tas sumas, tai nėra teisiškai reikšmingas dalykas. Reikšmingas dalykas, kuris numatytas Baudžiamajame kodekse yra tai, ar asmuo pirmą kartą daro nusikaltimą, ar jis yra pavojingas visuomenei? Tai yra labai platus spektras nuo baudos iki laisvės atėmimo 8 metams“, – Eltai teigė G. Bartkus.

„Galime paspekuliuoti, kad jeigu žmogus anksčiau neteistas, pirma kartą padaręs tokį nusikaltimą, tai turėtų būti ne maksimali bausmė, bet galbūt kažkas per vidurį šio spektro arba dar net žemesnę dalį“, – pridūrė jis.

Taip pat, anot teisininko, svarbesnis klausimas šioje byloje yra tai, kaip bus kompensuotos netektys nukentėjusiems dėl iš fondo pavogtų lėšų. Jis pabrėžė, kad žvelgiant iš civilinės atsakomybės pusės, kalti gali likti asmenys, kurie tinkamai nevykdė priežiūros.

„Kitas dalykas, žinoma, kad yra baudžiamoji atsakomybė, bet yra ir civilinė atsakomybė. Ir civilinė atsakomybė yra kur kas svarbesnė šioje byloje. Kalbu apie tai, nes nukentėję gali nukreipti savo reikalavimus ne tik į Š. Stepukonį, bet ir į asmenis, kurie galimai nevykdė savo rūpestingumo pareigų. Ir praktika rodo, kad tie nukentėję iš tų asmenų ir atgauna prarastas sumas“, – komentavo teisininkas.

Netinkamas pareigų vykdymas galėjo pasireikšti tiek nerūpestingumu, tiek ir aplaidumu bei pan. Tokiu atveju reikia įrodyti, kad priežiūros institucijų netinkamas pareigų vykdymas įtakojo piniginių lėšų pasisavinimą.

„Bet siūlyčiau atkreipti dėmesį ne į tai, kiek Š. Stepukonis gaus ar negaus galimai, jeigu jis padarė, o tai, kaip ir ar bus kompensuota žala ir nuostoliai, kuriuos patyrė žmonės“, – pridūrė jis.

Kaip tokios situacijos pavyzdį G. Bartkus pateikė JAV energetikos bendrovės „Enron“ atvejį. Šios įmonės vadovai buvo nuteisti dėl savo finansinių nusikaltimų, bet prarastas lėšas turėjo atlyginti pati bendrovė, kas nulėmė jos bankrotą. 

„Nuostoliai buvo atlyginti ne nuteistųjų, o civiline tvarka tų, kurie buvo nepakankamai rūpestingi“, – pabrėžė jis.

Taip pat, anot jo, šiuo metu viešumoje vykstančios diskusijos dėl teisinės bazės keitimo yra priežiūrą vykdančių institucijų bandymas atsikratyti atsakomybės, nes jos gali likti kaltos dėl to, kad Š. Stepukonis galėjo netrukdomai pasisavinti ir išleisti lėšas.

„Ir priežiūros institucijų vaidmuo yra. Šiuo metu visi kalba, kad reikia keisti įstatymus ar kažką panašaus. Bet nieko nereikia daryti, ta kontrolės grandinė yra puikiausiai veikianti. Tik tie, kurie taip sako, nenori būti atsakingi. Jie sako, kad reikia keisti įstatymus, nes „Paysera“ nesužiūrėjo pavedimų ar dar kas“, – aiškino jis.

K. Rugys: pagal dabartines aplinkybes Š. Stepukoniui būtų skiriama maksimali bauda, bet ne laisvės atėmimas

Tuo metu K. Rugys pabrėžė, kad sunku įvertinti, kaip Š. Stepukonis būtų baudžiamas, kadangi kaltumas dar nėra įrodytas, tyrimo rezultatai nėra aiškūs, gali būti atrastos kitos nusikalstamos veiklos, kaip dokumentų padirbinėjimas, kas būtent ir nulemia bausmę ir jos apimtį. Visgi, anot jo, jeigu pasitvirtins šiuo metu egzistuojantys įtarimai, Š. Stepukoniui bus skiriama maksimali įmanoma bauda, bet abejotina dėl laisvės atėmimo.             

„Manau, jeigu pasitvirtins spėjimai ar įtarimai, kad tikrai buvo padaryta tokio dydžio žala, tai baudos dydis gali būti artimas maksimaliam. Dėl laisvės atėmimo sunku spręsti šioje stadijoje. Paprastai praktikoje, kuomet asmuo yra teisiamas pirmą kartą už finansinio pobūdžio nusikaltimus, nėra skiriamas realus laisvės atėmimas. Vertinama, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo paskyrimo“, – Eltai komentavo K. Rugys.

„Turime precedento neturinčią situaciją, kuomet visos galimybės nėra atmestinos. Tačiau daug ką lemia konkrečios faktinės aplinkybės, kuriuos visos šiuo metu nėra žinomos“, – pabrėžė jis.

Jis taip pat sakė, kad jeigu tyrimo metu išaiškės kelios lengvinančios aplinkybės, tai gali nulemti mažesnės bausmes, įskaitant net mažesnę nei vidutinę, skyrimą. Advokatas pridėjo, kad nustatant bausmę yra atsižvelgiama į kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir padarytą žalą.

Advokatas paminėjo, kad sunku nuspėti, kaip gali būti vertinami Š. Stepukonio padaryti nusikaltimai, nes atvejis išskirtinis savo mastais.

„Galioja taisyklė, kad teismo precedentus galima taikyti ar naudoti tik esant tapačioms faktinėms aplinkybėms. Deja, bet šis atvejis yra išskirtinis bei neturintis precedentų, todėl nacionalinių teismų praktikoje nėra suformuota, kuo šiuo atveju būtų galima vadovautis prognozuojant tolimesnę situaciją“, – aiškino teisininkas.

Taip pat, anot K. Rugio, tyrimo metu atradus ir įrodžius, kad priežiūros institucijos ar jų personalas tinkamai nevykdė kontrolės ar net konspiravo su Š. Stepukoniu, joms gali tekti atlyginti žalą. Visgi, jis pabrėžia, kad tokia atsakomybė tektų tik atradus, jog už kontrolės trūkumą ar netinkamą jos vykdymą atsakinga būtent institucija.

„Teorinė galimybė, jog priežiūros institucijos turėtų kompensuoti kažkokia apimtimi padarytą žalą, tikrai egzistuoja. Visgi, praktiškai tai kol kas sunku vertinti (...) Vien tai, kad piniginės lėšos buvo pasisavintos, nereiškia, kad automatiškai bus taikoma kompensacija ar žalos atlyginimas, kadangi priežiūros institucija, nors atlikusi visas jai keliamas norminių teisės aktų reikalavimų pareigas ir būdama rūpestinga, galėjo laiku nepastebėti ir nespėti užkardinti vykdomos nusikalstamos veikos“, – Eltai komentavo K. Rugys.

„Netinkamas pareigų vykdymas galėjo pasireikšti tiek nerūpestingumu, tiek ir aplaidumu bei pan. Tokiu atveju reikia įrodyti, kad priežiūros institucijų netinkamas pareigų vykdymas įtakojo piniginių lėšų pasisavinimą“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Š. Stepukonis buvo sulaikytas Vilniuje, teismas leido jį suimti iki vasario 24 d.

Anksčiau skelbta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šiuo metu jis yra atnaujintas.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

„Dėl teisėtumo gali atsakyti tik teismas, skirtingai vertina teisininkai. Į teisininkus, be abejo, kreipsimės, bet ar prireiks teismo – laikas parodys“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Jakštas.

Anot jo, vyksta pokalbiai su profesinėmis sąjungomis, tad viliamasi, kad streiko visgi bus išvengta. G. Jakštas teigia, kad ministerija laikosi įsipareigojimų, kolektyvinė sutartis su profsąjungomis galioja, tačiau yra iškeltų naujų reikalavimų.

 Į teisininkus, be abejo, kreipsimės, bet ar prireiks teismo – laikas parodys.

Sutarimas dėl atlyginimų kėlimo, siekiant įsipareigojimų pasiekti 130 vidutinio darbo užmokesčio pedagogams, beveik rastas. Anot ministro, sprendžiama, kokiomis dalimis atlygis kiltų nuo sausio ir kitų metų rugsėjo.

Apie planuojamą streiką bei pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties su ministerija šiai neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio praėjusią savaitę pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Ji reikalauja, kad atlygis pedagogams kiltų jau nuo rugsėjo, taip pat, kad per vienerius metus pradinėse klasėse mokinių skaičius sumažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 24, mažėtų darbo krūvis.

Jos vienijamų mokytojų įspėjamasis streikas planuojamas rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją būtų surengtas ir tikrasis streikas.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Juos profsąjunga Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ketina pristatyti rugsėjo pradžioje, tarp reikalavimų – 130 proc. vidutinis darbo užmokestis kitąmet, mokinių skaičiaus klasėse mažinimas, dėl mokytojo etato struktūros pakeitimai ir švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimas tik iš valstybės dotacijų.

„Du suaugę asmenys, pirminiais duomenimis – tėvai, savavališkai pagrobė tris savo atžalas, 5-erių, 7-erių ir 9-erių metų vaikus“, – priminė policijos atstovė Reda Zarauskaitė.

Policija prašo visuomenės pagalbos – atpažinus vaikus, pranešti jų būvimo vietą.

„Pareigūnai, vykdydami paiešką, tikrina visą gaunamą informaciją, taip pat buvo stebimos miesto kameros, viešoji erdvė“, – tyrimo eigą pasakojo policijos atstovė.

Policijos nuotr.

Nors vaikai dar nesurasti, tačiau Kelmės rajone, Vyčių kaime rastas automobilis, su kuriuo vaikai išvežti iš Kauno.

„Minėtas automobilis buvo pastebėtas ir surastas vakar (trečiadienį – red. past.) vakare, apie 16 val., Kelmės rajone, tačiau mažamečių ir pačių tėvų buvimo vieta iki šiol nėra žinoma, atliekami intensyvūs paieškos veiksmai, tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos Respublikos sienų“, – pranešė Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Lina Zakarauskaitė.

Automobilis buvo surastas netoli Antano Kandroto-Celofano mamos namų. Kadangi iš viešosios erdvės žinoma, kad Celofanas ir vaikų tėvai bendrauja, policijos pareigūnai patikrino ir šiuos namus bei kitas vietas, tačiau oficialių kratų vykdyta nebuvo. Neoficialiais duomenimis, nėra žinoma, kad šeima paliko Lietuvos teritoriją. „Tikriname visas versijas, kadangi neturime duomenų, ar galėjo persėsti, ar apsistoti toje teritorijoje, kur rastas automobilis, todėl visos versijos yra tikrinamos“, – sakė vyr. prokurorė Lina.

Policijos nuotr.

Šeima kurį laiką gyveno Vokietijoje, du jauniausi vaikai gimė Vokietijoje, vyriausiasis – Lietuvoje. Visi į Lietuvą sugrįžo pernai, tačiau, gavus daugybę skundų dėl šeimos gyvenimo būdo, tarnybos iš šeimos vaikus paėmė.

„Vaikams nelankant mokyklos, (tėvams) nesirūpinant jų sveikatos patikrinimu, nebendradarbiaujant nei su specialistais, nei su pedagogais, buvo taikytos administracinės atsakomybės ir visos kitos įtikinėjimo priemonės. Joms nedavus rezultato, aišku, buvo (taikyta) jau kraštutinė priemonė – kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš tokios nesaugios aplinkos“, – pasakojo Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš tokios nesaugios aplinkos.

Neoficialiais duomenimis, šeima priklauso grupuotei, kuri netiki visuomenėje priimtomis normomis. Tėvas yra atsisakęs Lietuvos pilietybės, skleidžia antivalstybinę ideologiją, nepripažįsta ES, vaikų ugdymą laiko dresavimu. Šeima atsisakiusi bet kokių asmens dokumentų.

„Visi šeimos nariai, tiek tėvai, tiek mažamečiai vaikai, turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau galiojančių dokumentų šią dieną jie neturi“, – teigė prokurorė L. Zakarauskaitė.

Teisininkai sako, kad toks tėvų elgesys – nusikaltimas, nes nėra užtikrinama vaikų gerovė. „Tokiu atveju tenka atsakomybė tėvams, kadangi tėvai šiuo atveju piktnaudžiauja savo pareigomis, jie tinkamai – taip, kaip apibrėžia įstatymas – nevykdo (savo pareigų), nesirūpina vaikais, kad jie būtų pagal visus reikalavimus rengiami gyvenimui“, – sakė advokatas Gintaras Černiauskas.

Visas įvykis laikomas vaikų pagrobimu dėl to, nes, vaikus paėmus iš šeimos, jų oficialiu globėju tapo vaikų gerovės centras.

„Tėvai savo vaikus pasiima, kaip ir galėtų iš pirmo žvilgsnio atrodyti teisėta. Čia pagrindinis ir vienintelis skirtumas, kad tai daroma veikiant priešingai interesams to asmens ar tos institucijos, kurie turi pareigą ir jų žinioje yra tas vaikas“, – teisines subtilybės aiškino A. Purvainis.

Tėvai su vaikais matytis galėjo ir tą darydavo dažnai. „Esant nustatytai laikinai globai, yra sudaromos sąlygos matytis, bendrauti ir, jeigu tik yra gerieji pokyčiai, priimama pagalba, vaikai grįžta į šeimą. Šiuo konkrečiu atveju – lygiai taip pat. Ir siūloma pagalba, ir bendravimas yra užtikrinamas, tačiau... tokia situacija“, – sakė Kauno vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Mindaugas Vilčinskas (kairėje) ir Antanas Kandrotas-Celofanas (dešinėje)/T. Biliūno/BNS nuotr.

Už vaikų pagrobimą, kai tą daro patys tėvai, galioja lengvesnė atsakomybė, nei tą padarytų svetimi. Tėvams gresia belangė iki dvejų metų.

Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas po pateikimo antradienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 22 susilaikė. Toliau jas Seimas svarstys rudenį.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariai pakeitimus įregistravo po to, kai Lietuvos bankas jiems pristatė siūlymus dėl galutinės pirkimo krepšelio kainos apvalinimo siekiant apyvartoje sumažinti 1 ir 2 centų monetų.

Teisininkai kritikuoja

Seimo teisininkai šį projektą yra sukritikavę ir pateikė kelias dešimtis pastabų. Pasak jų, siūlomi pakeitimai turėtų būti įteisinti atskiru įstatymu, be to, jie pasigenda taisyklių nesilaikymo pasekmių vertinimo.

Seimo Teisės departamentas teigia, kad dėl pakeitimų apyvartoje nesumažėtų 1 ir 2 centų monetų, nes nustatoma ne konkreti jų naudojimo tvarka, o galutinės mokėtinos sumos atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinimo taisyklės.

„Mokėjimas ir atsiskaitymas euro centais nebus ribojamas, tai yra nors ir bus suapvalinama galutinė mokėtina suma atsiskaitant grynaisiais pinigais, tai, kokios vertės centais bus atsiskaitoma, nėra siūloma riboti, pavyzdžiui, sumokėti 1,2 euro bus galima sumokant 20 centų ir po 1 centą. Taigi, siūlymu reglamentuojamas privalomas galutinės mokėtinos sumos suapvalinimas atsiskaitant grynaisiais pinigais, o ne tam tikrų euro centų naudojimas ar nenaudojimas“, – nurodoma departamento išvadose.

Be to, nėra aišku, kuriais apskaitos duomenimis remiantis bus vykdoma įmonės finansinė apskaita ir nuo kurios sumos – suapvalintos ar iki suapvalinimo – būtų skaičiuojami pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai.

Seimo teisininkai mano, kad verslui tai užkraus per didelę administracinę naštą, ypač perkant prekes ar paslaugas, kurioms taikomi skirtingi PVM tarifai.

Be kita ko, pabrėžiama, kad dėl apvalinimo gali kilti nesusipratimų perkant cigaretes, nes pagal Akcizų įstatymą jos negali būti parduodamos už didesnę kainą nei nurodyta ant pakuotės.

Teisininkams neaišku, ar būtų apvalinama tuomet, kai užsisakius prekes internetu pats žmogus jas atsiima, taip pat kokia suma turėtų būti grąžinama pirkėjui arba paslaugos gavėjui, jei jis grąžins ne visas prekes, kurias įsigyjant galutinė suma buvo suapvalinta.

Iniciatoriai: mažės monetų, nebereikės išlaidauti jų kaldinimui

Pristatydamas pataisas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad apvalinant prekybininkams nebereikės atiduoti pirkėjams monetų, todėl nereikės jų kaldinti ir leisti į apyvartą.

„Dėl apvalinimo atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą vieno ir dviejų euro centų monetomis atsiskaitant už pirkinių krepšelį, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą“, – Seime antradienį sakė komiteto vadovas.

Dėl apvalinimo atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą vieno ir dviejų euro centų monetomis atsiskaitant už pirkinių krepšelį, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą.

 

Pasak jo, kainų apvalinimo funkcija numatyta dabar prekybininkų diegiamuose išmaniuosiuose kasos aparatuose.

M. Lingės teigimu, 2002 metais šios monetos sudarė 35 proc., o šiuo metu – 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų. Statistiškai kiekvienas euro zonos pilietis 2017 metais turėjo 180 šio nominalo monetų.

Anot Seimo nario, monetų leidimas valstybei yra nuostolingas, nes jų kaina yra didesnė nei nominali vertė.

„Pavyzdžiui, už 51 euro cento monetų ritinėlį mažiausiai yra sumokama iki vieno euro. Taigi, siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu. Bendrai apvalinimas leistų žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus“, – kalbėjo M. Lingė. 

Jo teigimu, neketinama mokėtinos sumos suapvalinti atsiskaitant tik už vieną prekę.

„Tai (apvalinimo – BNS) nebūtų galima taikyti atsiskaitant už vieną prekę. Tiesiog, jeigu nustatau, kad prekė kainuoja 99 centus, tai tada žmogus turėtų mokėti eurą. Ne, tokiu atveju turi būti krepšelis, daugiau pirkinių tame krepšelyje. Kaip įsidėjus į krepšelį vieną sveriamą prekę iš karto dingsta bet kokia kontrolė tos kainos, nes nežinai, koks bus, ar ten centas į vartotojo pusę, ar centas į prekybininko pusę“, – aiškino M. Lingė.  

Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Apvalinimas nebūtų taikomas internetinei prekybai, atsiskaitymams tarp gyventojų ir įmonių, mokant per tarpininkus už komunalines paslaugas ar kitas įmokas finansų įstaigoje, „Perlo“ terminale, kasoje, pašte, už maisto pristatymą, pavėžėjų paslaugas, sumokant mokesčius, rinkliavas ar baudas, pensijas, pašalpa, taip pat mokant nuolaidų kortelėse sukauptais pinigais, įvairiais kuponais ar čekiais. 

Parlamentarai: verslas pasistengs uždirbti

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius priekaištavo, kad iš tokio apvalinimo verslas užsidirbs, tačiau M. Lingė tikino, kad „bus ne tik laimėjimas verslui, bet ir praradimai“.

Liberalas Andrius Bagdonas tvirtino, kad mažės administracinė našta, bus galima sutaupyti ne vieną milijoną eurų tiek valstybei, tiek verslui: „Esame pasirengę gyventi be šių monetų“.

Tačiau jis pabrėžė, kad vertėtų pagalvoti apie apvalinimą ne tik atsiskaitant grynaisiais, bet ir mokant kortele.

„Kainas suvienodinti tiek, kad nebūtų skirtumo tiek atsiskaitant grynaisiais pinigais, tiek bankine kortele“, – svarstė A. Bagdonas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tvirtino, kad toks sprendimas nesavalaikis, nes 47 proc. Lietuvos žmonių gyvena nuo algos iki algos, todėl kiekvienas centas žmogui yra reikšmingas.

„Naivu tikėtis, kad visi laisvosios rinkos dalyviai laikysis įstatymo raidės ir apvalins kainą būtent į mažesnę pusę, ypač turint minty, kad didžiausia tikimybė, kad verslas paprasčiausiai nenustatys tokių kainų, kurios baigiasi vienu ar dviem centais. Tiesiog kaina bus nustatyta į penkių centų pusę, nes gyvename ir laisvojoje rinkoje, o kainas nustato verslas, ne valstybė“, – teigė T. Tomilinas.

„Poreikis sudaryti sąlygas trečiųjų šalių teisininkams veikti Lietuvoje buvo identifikuotas į Lietuvą dėl Ukrainoje vykstančio karo persikėlusių Ukrainos advokatų bendruomenės, išreiškusios didelį norą tiek neprarasti profesinių kompetencijų, tiek padėti kitiems nuo karo pabėgusiems Ukrainos piliečiams“, – BNS nurodė ministerija.

Ministerijos siūlomas projektas numato, jog teisininkai galės pradėti vykdyti veiklą tik kai bus įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti paslaugas šalyje, sąrašą. Jie galės teikti tik tokias paslaugas, kurios yra susijusios su šalies, kurioje asmeniui suteiktas profesinis vardas, nacionaline ar tarptautine viešąja teise, o paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.

Trečiųjų šalių teisininkai taip pat turės nurodyti profesinę organizaciją, kuriai priklauso, ar originalų turimą teisininko profesinį vardą taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo.

Norintys teikti paslaugas asmenys turės būti apsidraudę savo profesinę civilinę atsakomybę, privalės laikytis Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso.

Šiuo metu trečiųjų šalių teisininkams Advokatūros įstatymas nėra taikomas, išskyrus, kai tarptautinės sutartys numato kitaip.

Minėti pakeitimai yra siūlomi ministerijos inicijuojamame Advokatūros įstatymo pakeitimo projekte, nuostatos šiuo metu yra derinamos su Lietuvos advokatūra, kitomis institucijomis. Sutarus dėl esminių sąlygų, projektas bus teikiamas Vyriausybei, kad galėtų būti pateiktas svarstyti Seimui.

Pagal ministerijos siūlymus, į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą negalės būti įtraukti teisininkai iš ginkluotą agresiją ar genocidą prieš kitas valstybes, nusikaltimus žmogiškumui ar karo nusikaltimus vykdančių valstybių. Taip pat jie negalės būti iš šalių su kuriomis Lietuva yra nutraukusi arba apribojusi diplomatinius santykius.

Į sąrašą taip pat negalės būti įtraukti teisininkai iš šalių, kurios neužkardo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo arba jeigu joms yra taikomos Lietuvos ar tarptautinės sankcijos, embargas ar kitos poveikio priemonės.

– Ar dažnai lietuviai kreipiasi dėl nesutarimų su kaimynais į teisininkus?

– Taip, tai gana dažnas reiškinys.

– Dėl ko dažniausiai kyla nesutarimų?

– Dėl pačių įvairiausių priežasčių – pradedant nuo skleidžiamo triukšmo ir baigiant įvairiais bendrosios nuosavybės klausimais.

– Ar dažnai tokie nesutarimai, tokios bylos pasiekia teismus?

– Teismus ne taip dažnai pasiekia. Galbūt dažniau, įsikišus teisininkams, pavyksta rasti bendrą sutarimą. Tačiau būna tų ginčų ir teismuose.

– Ką patartumėte gyventojams, kurie turi triukšmingus kaimynus?

– Pirmiausiai patarčiau įsivertinti, koks yra tas triukšmas, ar jis iš tiesų yra toks, kuris draudžiamas pagal teisės aktus. Jeigu asmuo gyvena daugiabučiame name, dar prieš perkant būstą reikėtų įsisąmoninti, kad vienoks ar kitoks triukšmas yra neišvengiamas. Tokiu atveju, jei retkarčiais paloja šuo, pabėgioja vaikas ar patriukšmaujama, šiek tiek garsiau kartais paskamba muzika, na, turbūt nereikėtų skubėti rašyti skundų, kviesti policiją ir pan. Tačiau jei iš tikrųjų kaimynais trikdo ramybę ir tas triukšmas tęsiasi ilgai, trukdo poilsiui, kitoms veikloms, tuomet reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Priminkite, nuo kada iki kada trunka tas vadinamas ramybės laikas?

– Jis trunka nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, o savaitgaliais – iki 9 val. ryto.

– Jeigu kaimynai ramybės valandomis triukšmauja, net po policijos kvietimo nesikeičia, žmogus kreipiasi į teisininkus. Kas tokiu atveju gali grėsti triukšmadariui?

–  Be abejo, baudos.

Jeigu dėl nepagrįstų ir nuolatinių skundų žmogus pradeda jaustis persekiojamas, galima būtų galvoti ir apie galimybę prisiteisti iš tokio skundiko turtinę ar neturtinę žalą.

 

– O ką daryti su tais kaimynais, kurie skundžia nepagrįstai?

– Mūsų teisės aktai kaip ir nenumato kažkokių baudų už nepagrįstus skundus. Išskyrus atvejus, jei asmuo melagingai skundžia dėl įvykdyto nusikaltimo. Šiuo atveju gali būti skiriama bauda, taikoma atsakomybė. Tačiau jeigu dėl nepagrįstų ir nuolatinių skundų žmogus pradeda jaustis persekiojamas, kenčia jo psichinė sveikata, tokiu atveju galima būtų galvoti ir apie galimybę prisiteisti iš tokio skundiko turtinę ar neturtinę žalą.

– Jeigu kaimynas įsirengia vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau šalia gyvenančiam kaimynui tai nepatinka. Ką daryti tokiu atveju?

– Vėlgi, tai priklauso, kurioje vietoje ta kamera įrengta: ar mes kalbame apie privačią teritoriją, ar apie bendro naudojimo. Jeigu ji įrengta privačioje teritorijoje, bet į vaizdo stebėjimo lauką patenka ir kaimyno teritorija ar gatvė, tuomet tokiam žmogui turėtų būti taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai ir toks asmuo taip paprastai tokio stebėjimo vykdyti negalėtų.

– Kur pirmiausiai reikėtų kreiptis nesutariant su kaimynu?

– Jeigu mes kalbame apie nesutarimus dėl triukšmo, kitą daromą žalą, tai reikėtų pirmiausiai kreiptis į policiją. Tačiau jei kalbame apie kažkokius bendrosios nuosavybės klausimus, pavyzdžiui, nesutariama dėl bendro naudojimo kelio, tvoros ar kitų dalykų, tuomet pirmiausiai reikėtų kreiptis į advokatą.  

Valstybės tarnybos pertvarka į Vyriausybę grįžo iš Seimo po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados, kurią patvirtino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

Jų teigimu, Valstybės tarnybos įstatyme nustačius tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus, o nenustačius maksimalių, ši tvarka gali prieštarauti Konstitucijai.

Pasak išvados, įstatyme nenumatyti ir maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, o tai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Valstybės tarnybos pertvarkos projektai buvo įtraukti į spalio 10-osios nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkę, bet po TTK išvados išimti.

Vienas ir reformos rengėjų, premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas nesutiko su priekaištais dėl prieštaros Konstitucijai, bet žadėjo įvertinti Seimo teisininkų pastabas.

Jis pažymėjo, kad reforma yra „struktūrinis pokytis ir jo niekas neatsisako“.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti vadovų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

„Nematome kol kas kažkokio didelio poreikio keisti teisinį reguliavimą. Aukščiausiojo Teismo praktika aiškiai rodo, kad daugelį klausimų tikrai teismų praktika yra pajėgi suvaldyti ir tie ginčai gali būti išspręsti teismų pagalba“, – ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėja Egidija Tamošiūnienė.

Seimo komitetas diskutavo, kaip labiau apsaugoti gyventojų, sudarančių preliminarias sutartis įsigyjant nekilnojamąjį turtą, interesus.

Diskusija inicijuota daugėjant atvejų, kai NT rinkoje kylant kainoms pardavėjai vienašališkai nutraukia preliminariąsias sutartis ir turtą parduoda kitiems pirkėjams nauja, didesne kaina.

„Yra atvejų, kai iš projektų žmonės išmetami kaip musės iš barščių ir jie jaučia neteisingumą“, – teigė komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė sako, kad tokiais atvejais žmonės turi skųsti statytojų elgesį ir reikalauti kompensacijų. Pasak jos, teisinė praktika rodo, kad to pasiekti įmanoma.  

Teisėjos E. Tamošiūnienės teigimu, daugiau iniciatyvos turi rodyti patys būstą įsigyjantys gyventojai. Pasak jos, dabar žmonės nepakankamai domisi sutarties turiniu ar atskiromis jos sąlygomis, nors teisėja kartu mano, kad derėtų stiprinti ir notarų vaidmenį.

„Ikisutartiniuose santykiuose padėtų apibrėžti ir objektą, kainą, užbaigimo laipsnį, kvadratūrą“, – tvirtino ji.

LAT konsultantas Tomas Chochrinas įsitikinęs, kad daug ginčių tarp gyventojų ir statytojų kyla, nes Lietuvoje nėra įmanoma sudaryti pagrindinės sutarties dėl NT įsigijimo.

„Kad žmonės jaustųsi saugiau ir juos labiau gintų teisė, jiems reikia sudaryti ne preliminarią, o pagrindinę būsto pirkimo sutartį. Kodėl jie jos nesudaro? Mano pozicija yra, kad notarai dėl techninių kliūčių neturi galimybės tvirtinti tokių sutarčių, nes jų sudarymo metu dar nėra sutarties objekto – pastatas, kuriame būtų būstas, dar nepastatytas“, – aiškino teisininkas.

Teisingumo ministerijos atstovė J. Šlikienė įsitikinusi, kad esant galimybei pasirašyti pagrindinę, o ne preliminarią sutartį, neaišku, ar tai būtų realu.

„Teisinę realybę diktuoja tam tikros derybinės galios balansas. Šiai dienai matome, kad yra didžiulis derybinės galios disbalansas pirkėjo nenaudai“, – aiškino ministerijos atstovė.

Pasak E. Tamošiūnienės, LAT kasmet nagrinėja kelias bylas, susijusias su preliminariosiomis būsto įsigijimo sutartimis. Pernai visuose teismuose tokių bylų išnagrinėta 76s, šiais metais jų daugėja – vien pirmąjį pusmetį pradėtos 54 bylos. 

Pasak Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupinienės, šiemet institucija atlieka būsto reklamų tyrimą – norima patikrinti, ar teisingai skelbiama, kokie pastatai, butai parduodami, kokia jų paskirtis.

Pasak jos, tai, kad įstaiga gauna mažai skundų dėl preliminarios sutarties, galimai neparodo tikrosios situacijos rinkoje.

„Yra dvi versijos. Vyksta puiki savireguliacija ir rinkoje ginčai išsisprendžia savaime ir nereikalingas įsikišimas priežiūros ar kontrolės institucijų. Arba – vartotojai samdo advokatus ir aplenkdami mus sprendžia ginčą teisme“, – komitete kalbėjo R. Pupinienė.

Parlamentas birželio pabaigoje priėmė tokias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas, kurios į nurodytų profesijų atstovams draudimo dirbti kitą darbą išimčių sąrašą įrašė krašto apsaugos nenuolatinę tarnybą.

Teisingumo ministerija tokias pataisas parengė pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, kad privalu sudaryti teisines prielaidas visiems piliečiams iš anksto pasirengti tam, kad paskelbus mobilizaciją galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę.

Seimo priimtas įstatymas leidžia minimų profesijų atstovams stoti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.

Tarnyba čia dažniausiai vyksta savaitgaliais. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus.

Pataisas Seime pristačiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžė, kad karo Ukrainoje akivaizdoje reikia imtis visų valstybės apginamumą didinančių priemonių, kad kuo daugiau visuomenės grupių būtų įgiję praktinių šalies gynybos gebėjimų ir prireikus galėtų ginti Lietuvą nuo ginkluoto užpuolimo.