Prancūzijos aukščiausiasis teismas, nagrinėjantis skundus prieš valdžios institucijas, pranešė, kad atmetė asociacijos prašymą uždrausti praėjusį mėnesį vyriausybės įvestą draudimą, teigdamas, kad jis nėra diskriminacinis musulmonių atžvilgiu.

Rugpjūtį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė paskelbė, kad uždraus mokyklose dėvėti abają, nes tai prieštarauja švietimo srityje galiojančioms pasaulietiškumo taisyklėms.

Sprendimas priimtas po kelis mėnesius trukusių debatų dėl abajų dėvėjimo Prancūzijos mokyklose, kuriose mergaitėms ir moterims jau seniai draudžiama ryšėti musulmoniškas skaras.

2004 m. kovą priimtu įstatymu buvo uždrausta mokyklose nešioti ženklus ar drabužius, kuriais moksleiviai gali pademonstruoti savo religinę priklausomybę. Tai apima didelius kryžius, judėjų kipas ir musulmoniškas skaras.

Ne taip kaip skaros, abajos tuomet pateko į vadinamąją pilkąją zoną ir iki šiol nebuvo vienareikšmiškai draudžiamos.

Tačiau Švietimo ministerija jų klausimu pernai lapkritį jau buvo paskelbusi aplinkraštį ir jame abają priskyrė drabužiams, kuriuos dėvėti gali būti uždrausta, jei jie dėvimi siekiant atvirai pademonstruoti religinę priklausomybę. Tai pačiai kategorijai buvo priskirti ilgi sijonai ir skarelės.

Musulmonams atstovaujanti asociacija pateikė skundą Prancūzijos aukščiausiajam teismui, prašydama panaikinti šį draudimą.

Pasak asociacijos, draudimas yra diskriminacinis ir gali skatinti neapykantą musulmonams, taip pat rasinę klasifikaciją. Vis dėlto šie argumentai buvo atmesti. Teismas nurodė, kad sprendimas grindžiamas Prancūzijos įstatymais, pagal kuriuos mokyklose neleidžiama dėvėti matomų bet kokios religinės priklausomybės ženklų.

JAV federalinis teisėjas pirmadienį paskelbė, kad D. Trumpo bylos, kurioje jis kaltinamas sąmokslu siekiant panaikinti 2020-ųjų prezidento rinkimų rezultatus, nagrinėjimas prasidės 2024 metų kovo 4-ąją.

Viena didžiausių baudžiamųjų bylų JAV istorijoje atsidurs artėjančių varžybų dėl Baltųjų rūmų įkarštyje.

Ši data – dveji metai iki D. Trumpo advokatų komandos pasiūlytosios – yra vadinamojo superantradienio, kai keliolika valstijų rinks respublikonų kandidatą 2024 metų prezidento rinkimams, išvakarės.

Sprendimas gali pakenkti D. Trumpo viltims sugrįžti Baltuosius rūmus ir jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė piktą įrašą, pavadindamas pagrindinį prokurorą Jacką Smithą (Džeką Smitą) pamišusiu ir skųsdamasis dėl, jo žodžiais, kišimosi į rinkimus.

D. Trumpas rašė, jog prokurorai sąmoningai sulėtino tyrimą, „kad jis vyktų įpusėjus sukčiaus Joe Bideno (Džo Baideno) politinio oponento kampanijai prieš jį“.

„Kišimasis į rinkimus!“ – pareiškė D. Trumpas.

„Šiandien šališkas, D. Trumpo nekenčiantis teisėjas man suteikė tik dviejų mėnesių pratęsimą, kaip tik tai, ko norėjo mūsų korumpuota vyriausybė, SUPERANTRADIENIS. Aš SKŲSIU!“ – sakė jis, nors teismo datų paprastai negalima apskųsti.

„Teismo posėdžio datos nustatymas nepriklauso nuo atsakovo profesinių įsipareigojimų, todėl p. Trumpui teks prisiderinti prie datos“, – per posėdį Vašingtone sakė JAV apygardos teismo teisėja Tanya Chutkan (Tania Čutkan).

Prokurorė Molly Gaston (Moli Gaston) sakė, kad D. Trumpas kaltinamas istoriniais nusikaltimais, ir kalbėjo apie ypatingą visuomenės suinteresuotumą greitu teismo procesu.

Šiais metais 77-erių eksprezidentui buvo pateikti keturi kaltinamieji aktai baudžiamosiose bylose. Du iš jų pateikė J. Smithas, po vieną – Niujorko ir Džordžijos valstijų prokurorai.

Tačiau T. Chutkan nagrinėjama byla gali kelti didžiausią teisinį pavojų D. Trumpui, ypač jei ji bus pirmoji buvusio prezidento įtemptame teisinių problemų kalendoriuje.

Rugpjūčio pradžioje vykusiame teismo posėdyje D. Trumpas nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų ir neprivalėjo dalyvauti pirmadienį įvykusiame procedūriniame posėdyje.

Teismo posėdžio datos nustatymas nepriklauso nuo atsakovo profesinių įsipareigojimų, todėl p. Trumpui teks prisiderinti prie datos.

J. Smitas prašė, kad procesas prasidėtų sausio 2 dieną, tačiau D. Trumpo advokatas Johnas Lauro (Džonas Loras) šį pasiūlymą pavadino prašymu teismą padaryti šou, o ne greitu procesu, be to, idėją, kad pasirengimui gana vos keturių mėnesių, pavadino absurdiška ir juokinga.

„Mes tikrai laikysimės gerbiamosios teisėjos sprendimo, nes privalome“, – teigė jis T. Chutkan, kai ši paskelbė savo sprendimą. Tačiau J. Lauro pridūrė: „Teismo posėdžio data atims iš prezidento D. Trumpo galimybę pasinaudoti veiksminga advokato pagalba.“

Vėliau kovo mėnesį D. Trumpas bus teisiamas Niujorke dėl kaltinimų rinkimų išvakarėse slapta sumokėjus pornografijos žvaigždei už tylą apie jų galimą romaną, o gegužę Floridoje – dėl įtariamo netinkamo itin slaptų vyriausybės dokumentų tvarkymo.

D. Trumpui ir 18 kitų kaltinamųjų Džordžijoje taip pat pateikti kaltinimai reketu dėl pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus šioje pietinėje valstijoje. Kitą trečiadienį vyksiančiame posėdyje jiems turėtų būti oficialiai pareikšti kaltinimai.

Džordžijos bylai pirmininkaujantis teisėjas dar nepaskyrė bylos nagrinėjimo pradžios datos.

„Antradienis be galo geras, nepaisant to, kad vakar plačiai visuomenei buvo paduota turinio apie mane. Šiandien turėjome pirmąjį teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir dėl pasimatymų su Laurynuku. Visa tai, kas vakar buvo pasakyta, teismo buvo įvertinta kritiškai ir atmesta, nes jokių objektyvių dalykų nėra. Viena, ką tu pasakoji į kameras, kitą – kaip vertina teismas.

Antra gera žinia, kad Laurynukas su tėčiu nuo šiandien gyvens kas keturias dienas. Su Lauryno mama laiką su juo dalinsimės per pusę, kaip ir turi būti. Teismas įvertino teisingai argumentus. Aišku, priemonės laikinos ir jas dar galima skųsti, kas galimai ir bus. Dar ir teismas vyks dėl galutinio nuosprendžio, bet prielaida jau yra ir dėl to labai džiaugiuosi. Praėjo trys mėnesiai ir pagaliau viskas į šviesesnę pusę“, – antradienį džiugesio neslėpė L. Suodaitis.

Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Tokį paaiškinimą jis pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar politikas, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.

K. Tubio gynėjas Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti teismo nutartį dėl skirtos poveikio priemonės patikslinimo ir konstatuoti, kad apygardos teismo nuosprendžiu K. Tubiui nebuvo atimta teisė eiti mero pareigas.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K. Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

VRK K. Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo ir dabar dirba meru.

K. Tubio gynėjo skundas bus nagrinėjamas liepos 20 dieną.

„Mes tikrai šitą nutartį skųsime, – BNS trečiadienį sakė politikas. – Kitos išeities nėra.“

Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.

Tokį paaiškinimą jis pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar politikas, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.

„Teisėjas, kuris tada priėmė nuosprendį, kai aš paklausiau, ar galėsiu dalyvauti rinkimuose, atsakė: „Nežinau.“ Tai jei teisėjas nežino, tai jis ir nemanė nieko, atsirado kita nuomonė dabar“, – kalbėjo Anykščių rajono meras.

„Daug nežinomųjų tokių yra. Kažkas su teismais ir su valstybe nėra gerai“, – pridūrė jis.

Daug nežinomųjų tokių yra. Kažkas su teismais ir su valstybe nėra gerai.

Vis dėlto politikas pabrėžė iki galo su nutartimi dar nespėjęs susipažinti.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį vasario pradžioje pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, ir jam, be kita ko, atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasi šiuo nuosprendžiu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą buvo pašalinusi K. Tubį iš rinkimų kovos dėl Anykščių rajono mero posto, bet vėliau grąžino po atitinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.

VRK K. Tubio kandidato registraciją panaikino Panevėžio apygardos teismui pateikus išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau LVAT tuomet nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Reaguodama į teismo sprendimą, VRK sugrąžino K. Tubį į rinkimus, kuriuos jis laimėjo, ir dabar dirba meru.

„Sprendimas yra sprendimas, o kaip aš jį galiu vertinti, viskas, nauji rinkimai ir tiek žinių. Ieškau kartoninių dėžių ir kraunu daiktus“, – BNS sakė meras.

„Aš irgi suprantu, kad ne (nebegaliu eiti mero pareigų – BNS). Aiškiai – parašyta, kad negaliu. Žinot, aš tikrai nežinau, dabar nepaaiškinsiu. Dabar suprantu, kad negaliu“, – kalbėjo jis, paklaustas apie tolimesnę darbo eigą savivaldybėje.

Įskaičius laikinajame sulaikyme – dvi paras – mero praleistą laiką, jam skirta 24,8 tūkst. eurų bauda.

Teismas taip pat iš D. Bardausko atėmė teisę ketverius metus dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, privačiame ir viešajame sektoriuje. Pasak Apeliacinio teismo, mero pareigos yra vadovaujančios, todėl meru jis dirbti toliau negalės.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Maksimas Reznikovas BNS nurodė, jog nuosprendį pamatė viešojoje erdvėje, tad komisija dar turi jį įvertinti.

Sprendimas yra sprendimas, o kaip aš jį galiu vertinti, viskas, nauji rinkimai ir tiek žinių. Ieškau kartoninių dėžių ir kraunu daiktus.

„Dabar mes turime gauti teismo sprendimą ir jį perskaityti, ir suprasti ar VRK turi čia sprendimą priimti. Jei naikins mandatą tada – skelbiami rinkimai nauji, bet dar nieko nematėme“, – sakė jis.

Komisijos narė Inga Milašiūtė teigė, jog klausimas bus svarstomas artimiausiame posėdyje.

Nuosprendis per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Nežinau, mes dar nekalbėjome apie tai su advokatu“, – sakė D. Bardauskas paklaustas, ar planuoja Apeliacinio teismo sprendimą skųsti.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų duomenimis, rajono savivaldybės meras ir Kultūros centro vadovė galėjo reikalauti ir paimti kyšius iš kelių bendrovių už išskirtines prekybos sąlygas 2017, 2018 ir 2019 metais prie Kupiškio marių vykusių festivalių „Stichijos“ metu. Festivalis kelerius metus iš eilės buvo rengiamas Kupiškio marių saloje „Uošvės liežuvis“.

57-erių D. Bardauskas Kupiškio rajono savivaldybei vadovauja trečią kadenciją, meru pirmąkart jis buvo išrinktas 2015 metais. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas kandidatas šiemet laimėjo merų rinkimus.

VRK naikins nuteisto Kupiškio mero mandatą, rinkimai – rudenį

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikins korupcijos byloje nuteisto Kupiškio mero D. Bardausko mandatą, nauji rinkimai tikriausiai bus rengiami rudenį, sako laikinasis komisijos vadovas Andrius Puksas.

„Po tokio teismo paskelbimo turėtų būti vienintelis sprendimas – dėl mandato panaikinimo. Nauji rinkimai būtų surengti per artimiausią pusmetį po mandato panaikinimo, realiausia, kad vyktų rudenį“, – ketvirtadienį BNS sakė laikinasis VRK pirmininkas.

Pasak VRK vadovo, sprendimą dėl Kupiškio rajono mero mandato panaikinimo komisija planuoja priimti posėdyje kitą savaitę antradienį, jei iki to laiko gaus pažymą apie mero teistumą.

„Svarstyti numatome tikriausiai gegužės 16 dieną, bet viskas priklauso nuo aplinkybių, ar viską turėsime tam posėdžiui“, – teigė A. Puksas.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį Kupiškio merą D. Bardauską pripažino kaltu dėl reikalavimo duoti kyšį ir jo priėmimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir kurstymo suklastoti dokumentą.

Ar žinojote, kad net jeigu siekiate sumažinti baudą už mažareikšmius Aplinkos įstatymo pažeidimus, teismo neišvengsite? Apie tai plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininkas Aurimas Grinys.

– Taigi, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnis numato, kad institucijos pareigūnas, neteismine tvarka išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos (baudos ir kt.) skyrimo, gali: a) skirti ekonominę sankciją; b) nutraukti bylą nesant pažeidimo sudėties arba esant aplinkybėms, dėl kurių byla neteismine tvarka net negali būti pradėta; c) atlikti papildomą tyrimą byloje, nustačius, kad trūksta įrodymų byloje.

Tai yra vieninteliai veiksmai, kurių gali imtis valstybės institucija, spręsdama dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Taigi net ir tuo atveju, jeigu pati institucija konstatuoja, kad pažeidimas mažareikšmis, ji neturi teisės nei skirti mažesnę baudą, negu numatyta sankcijoje, nei apsiriboti neekonominio pobūdžio poveikio priemonėmis – pavyzdžiui, įspėjimu. Toks reguliavimas – savaime programuojantis papildomas bylinėjimosi išlaidas asmeniui, kuriam paskiriama sankcija. Taip pat tai ir Europos Tarybos rekomendacijų nesilaikymas teisėkūroje.

Ar toks reguliavimas yra keistinas? Tikrai taip.

Pirmiausia, institucijai, kuri sprendžia dėl ekonominės sankcijos skyrimo, yra surišamos rankos net ir dėl mažareikšmių ir realios žalos aplinkai nepadarančių pažeidimų skirti išimtinai ekonominio pobūdžio sankciją. Net ir patiems institucijos pareigūnams matant, kad konkrečiu atveju skirti tik baudą netikslinga pagal padarytų pažeidimų pobūdį.

Taigi net ir tuo atveju, jeigu pati institucija konstatuoja, kad pažeidimas mažareikšmis, ji neturi teisės skirti mažesnę baudą, negu numatyta sankcijoje.

Be to, tokiu reguliavimu yra programuojamas būsimų bylinėjimosi išlaidų teisme susidarymas. Aplinkos apsaugos įstatymas numato vienintelį būdą sumažinti paskirtą ekonominę sankciją – teikiant skundą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Vadinasi, net ir teismui pripažinus, kad paskirta ekonominė sankcija neatitinka pažeidimo pobūdžio ir yra mažintina, neišvengiamai susidarys subjekto, kurio atžvilgiu taikoma atsakomybė, bylinėjimosi išlaidos, o tiek jo atstovai, tiek ir teismas bus priversti eikvoti žmogiškuosius ir laiko išteklius nagrinėjant bylą teisme.

Galiausiai, ES Taryba šalims narėms ne kartą yra rekomendavusi teisėkūros priemonėmis skatinti viešojo administravimo subjektų savarankiškumą ir diskreciją sprendžiant dėl asmenims skirtinų sankcijų. Pasak ES Tarybos, tokių rekomendacijų kontekste teismai turėtų atlikti tik institucijų sprendimų teisėtumo kontrolės funkciją. Galiojantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reguliavimas prieštarauja tokioms Tarybos rekomendacijoms. Šiuo atveju būtent teismai yra vienintelis subjektas, galintis mažinti subjektui paskirtos sankcijos dydį. Ar tai yra perteklinis reguliavimas? Turbūt, kad taip. Jis turėtų būti lengvinamas atsižvelgiant į Tarybos išaiškinimus.

Taigi, dabar galiojantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reguliavimas yra pernelyg varžantis institucijos diskrecijos skirti ekonominę sankciją ribas, iš esmės programuojantis bylinėjimosi išlaidų teisme susidarymą ir prieštaraujantis daugkartinėms ES Tarybos rekomendacijoms. Gal vis dėlto toks reguliavimas būtų keistinas?

Jeigu gavote pranešimą apie jūsų verslo atžvilgiu vykdomą tyrimą dėl galimų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, kreipkitės pagalbos į kvalifikuotą teisininką, kuris jums suteiks išsamią konsultaciją tiek galimo pažeidimo pagrįstumo, tiek tikėtinos sankcijos skyrimo ir jos ginčijimo teisme klausimais.

„Vienareikšmiškai smerkiame. (...) Istorija paini, mes ją vertinome nuosekliai, kad jis yra represijų auka, nepaisant to, kas buvo skleidžiama režimo ar ką jis buvo verčiamas sakyti“, – BNS trečiadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

R. Pratasevičių Minsko režimas sulaikė 2021 metais, priverstinai nutupdžius „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Graikijos į Lietuvą. Pareigūnai melagingai tikino, kad buvo kilusi sprogimo grėsmė, tačiau vėliau pranešė, kad lėktuve sprogmenų nerasta.

Tinklaraštininką Baltarusijos teisėsauga tuomet apkaltino padėjus koordinuoti masinius protestus prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą, sąmokslu užgrobti valdžią.

Istorija paini, mes ją vertinome nuosekliai, kad jis yra represijų auka, nepaisant to, kas buvo skleidžiama režimo ar ką jis buvo verčiamas sakyti.

Kaip trečiadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“, trečiadienį Minsko srities teismas aktyvistą nuteisė „aštuonerius metus kalėti kolonijoje“.

„Tai, kas atsitiko, tiesą sakant, yra liūdna, bet nestebina, nes tai yra toks režimas, jis su savo piliečiais taip elgiasi, tą yra padaręs ir anksčiau“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Dar du kaltinamieji, užsienyje gyvenantys Sciapanas Pucila ir Janas Rudzikas, buvo teisiami už akių, jiems atitinkamai skirtos 20 ir 19 metų kalėjimo bausmės.

Iš Graikijos į Lietuvą R. Pratasevičius skrido su mergina ruse Sofija Sapega.

Jai buvo pareikšti kaltinimai pagal virtinę Baudžiamojo kodekso straipsnių, tarp jų – dėl socialinės nesantaikos kurstymo ir grasinimo teisėsaugos pareigūnams. 2022 metų gegužę Baltarusijos teismas S. Sapegai skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Po R. Pratasevičiaus ir S. Sapegos arešto 2021 metais pasirodė nufilmuoti jų abiejų „prisipažinimai“, interviu Baltarusijos valstybinei žiniasklaidai. Opozicijos šalininkai sakė, kad šiuos įrašus jie padarė verčiami ir kad tai įprasta režimo taktika kritikams spausti.