Į bokšto viršutinės taurės rekonstrukciją per trejus metus Telecentras jau investavo 8,34 mln. eurų.

„Iki šiol Vilniaus televizijos bokštas vis dar dvelkė tokia sovietine era. Šiandien žymime dieną, kai jis persitvarko“, – per atidarymo renginį antradienį sakė Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.

Iki šių metų pabaigos už 4,1 mln. eurų bus rekonstruotas „Paukščių tako“ restoranas ir po juo esantis aukštas, o už likusius maždaug 2,6 mln. eurų 2025 metais planuojama atnaujinti požeminę galeriją ir pirmąjį aukštą, sutvarkyti teritoriją, antradienį pranešė įmonė.

„TV bokšto viršutinėje taurėje atvėrus naujas erdves, rekonstrukcijos darbai bus tęsiami toliau – jie persikels į „Paukščių tako“ restoraną, o po restoranu esančiame aukšte numatoma atverti dar vieną originalios konstrukcijos atvirą apžvalgos aikštelę “, – renginyje sakė Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

„Pabaigus bokšto rekonstrukciją, jis pritrauks dar daugiau lankytojų ir miesto svečių. Tokį tikslą ir keliame įmonei“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot jo, 2023 metais čia apsilankė apie 150 tūkst. svečių, o po rekonstrukcijos jų turėtų būti ir daugiau.

67–ame bokšto aukšte antradienį atidarytas bistro-baras „Toliai“, o aukšte virš jo – posėdžių salė „Debesys“ su poilsio kambariais, skirta nedideliems renginiams, susitikimams bei jų poilsiui. Taip pat įrengtas greitaeigis liftas.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. 326 metrų aukščio  bokštas pastatytas 1980 metais.

Kaip nurodo organizatoriai, 67-ame bokšto aukšte bus atidarytas 333 kvadratinių metrų bistro-baras „Toliai“.

Tuo metu virš jo esančiame aukšte atveriama posėdžių salė „Debesys“ su poilsio kambariais. Ji skirta nedideliems renginiams, investuotojų, valdybų susitikimams bei jų poilsiui.

Atidaryme dalyvaus susisiekimo ministras Marius Skuodis, Telecentro vadovas Remigijus Šeris, Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis bei kiti institucijų ir rekonstrukcijos projekto vykdytojų atstovai.

Šiuo metu rekonstruojamas Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. 

Kaip pranešė Lietuvos radijo ir televizijos centras, dėl suprogramuotų šviesinių dinaminių efektų vakarais vaizdas primins šiaurės pašvaistę. Kalėdiniu laikotarpiu, gruodžio 22-30 dienomis, bokštas virs aukščiausia šalies kalėdine egle, nes bus apšviečiamas ryškiai žalia spalva.

Gruodžio 31 dieną – Naujųjų išvakarėse ir naktį – bus sugrįžta prie įvairiaspalvio dinamiškai kintančio apšvietimo.

Kaip skelbiama, bokšto erdvėse numatyti šventiniai renginiai. Gruodžio 18 dieną čia bus rodomas teatro trupės „Atviras ratas“ muzikinis spektaklis „Senelės pasaka“ (rež. A. Giniotis). Gruodžio 19 dieną spektaklis bus papildomai rodomas mokyklų mokiniams.

Naujųjų Metų sutikimui TV bokštas parengė atskirą programą.

„Kadangi šiuo metu vyksta bokšto rekonstrukcija ir kitąmet „Paukščių tako“ restoraną numatoma atnaujinti iš esmės, tai bus paskutinė galimybė sutikti Naujuosius Metus tokiame restorano interjere, koks jis – nedaug pakitęs – išliko iki mūsų dienų. Todėl ir vakaro temą sugalvojome kiek nostalgišką, bet ne mažiau smagią: „Spalvingi 90-ieji“, – pasakojo TV bokšto paslaugų departamento direktorė Žaneta Bereznojienė.

Visą gruodį TV bokštas veiks ir lankytojus priims įprastu grafiku. Darbo grafikas keisis tik gruodžio 24-25 dienomis. Pirmąją Kalėdų dieną įstaiga nedirbs, o antrąją – darbą pradės viena valanda vėliau – nuo 12 valandos.

Lankytojus, pageidaujančius patirti atvirą buvimą dideliame aukštyje, TV bokšte pasitinka profesionalūs instruktoriai. Prieš išeidami į atvirą ir turėklų nesaugomą erdvę, lankytojams užsegami specialūs saugos diržai, supažindinama su saugaus elgesio taisyklėmis.

Išėję į atvirą erdvę lankytojai nustatyto ilgio diržais sujungiami su specialia konstrukcija, kuri leidžia vaikščioti po terasą, apeiti terasos pakraščiu ratu aplink bokštą, pasėdėti ant terasos atbrailos, kartu užtikrina saugų atstumą iki terasos krašto. Savarankiškai saugos diržų atsisegti neįmanoma, kiekvieną lankytojų grupę lydi instruktorius, kontroliuojantis lankytojų veiksmus ir elgseną. Saugumo sumetimais neleidžiama naudotis telefonu – įspūdingomis nuotraukomis turi pasirūpinti saugioje lauko terasos zonoje likę draugai.

Vaikščiojimas ant TV bokštų ir kitų aukštuminių pastatų stogų pasaulyje yra itin populiari pramoga, priskiriama ekstremaliųjų kategorijai. Ekstremaliosios paslaugos startui Vilniaus TV bokšte buvo ilgai ir atsakingai ruoštasi. Pasivaikščiojimo dideliame aukštyje pramoga trunka apie valandą. Lankytojų saugumui naudojami saugos diržai ir kita įranga, pagaminta Prancūzijos įmonės „Petzl“, kuri specializuojasi gaminti profesionalią įrangą aukštalipiams, speleologams, alpinistams ir kitiems profesionalams, dirbantiems dideliame aukštyje.

Patogiai: vos 12 kv. m kambarėlyje yra visko, ko reikia, o gulint lovoje galima stebėti visai čia pat žolę rupšnojančius tauriuosius gyvūnus / „Arčiau gamtos Anykščiai“ nuotr.

Egzotiška kaimynystė

Į Anykščių rajone esantį Kurklių kaimą keliauja norintys patirti ypatingų pojūčių – pernakvoti danielių aptvare. Juos galima stebėti gamtos televizijoje – pro nakvynei skirto namelio langą.

Namelis įrengtas su visais patogumais, tad pailsėti čia galima komfortiškai. Tačiau svarbiausia, kad čia iš arti galima susipažinti su tauriųjų gyvūnų kasdienybe ir elgsena. Danieliai gyvena savo įprastą gyvenimą – ganosi, vaikštinėja, beje, nesibaimina priartėti prie pat namelio.

Grakštūs danieliai į Lietuvą kunigaikščių ir didikų buvo atvežti dar XVI–XVII a. Jie buvo auginami ir veisiami parkuose, dvaruose kaip puošmenos, o medžioklės plotuose – kaip įdomus medžioklės laimikis. Pasak mokslininkų, po karo šių puošnių gyvūnų neliko. Nauja danielių aklimatizacija Lietuvoje pradėta apie 1976-uosius.

Paskelbtoje nuotraukoje matyti tirštų pilkų dūmų debesies apgaubtas televizijos bokštas.

Apie žuvusius ar sužeistus žmones informacijos kol kas neturima, nurodė „Unian“. Pranešama apie televizijos transliacijos sutrikimus.

Ukrainiečių žiniasklaida nurodė, kad buvo smogta televizijos bokšto techniniam kompleksui.

Rusijos pajėgos anksčiau antradienį pranešė surengsiančios smūgių Ukrainos saugumo tarnybų infrastruktūrai Kijeve ir iš anksto perspėjo gyventojus evakuotis.

„Siekiant užkirsti informacines atakas prieš Rusiją, tiksliai nutaikomais ginklais bus smogta SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) ir 72-ojo informacinių-psichologinių operacijų centro Kijeve technologinius objektus“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

„Raginame Ukrainos piliečius, raginamus ukrainiečių nacionalistų vykdyti provokacijas prieš Rusiją, taip pat Kijevo gyventojus, gyvenančius šalia retransliacijos mazgų, palikti savo namus“, – pridūrė ministerija.

Kol kas neaišku, ar smūgis Kijevo televizijos bokštui yra susijęs su šiuo perspėjimu.

Remigijus Šeris papasakojo, kuo vyrai sukėlė įtarimą.

„Trys jauni vyrai, apie 35 metų, ėjo pro šalį, paklausė praėjimo, nes ne tuo keliu pasuko. Jie tokio sportiško sudėjimo. Atkreipiau dėmesį, kad visi panašaus amžiaus. Paklausė, kaip nueiti iki Televizijos bokšto. Nurodėme kelią, ir... Kažkaip tokie labai... Kaip pasakyti... Pasirodė tokie... Ir nusprendėme patikrinti“, – pasakojo R. Šeris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše.

Esą pirmas keistas elgesys buvo vyrų fotografavimasis prie paminklo, skirto aukoms atminti. Vienas šypsojosi ir rodė nykštį į viršų, o kitas fotografavo mobiliuoju telefonu. Po to vyrai nuvyko į bokštą, nusipirko bilietus.

„Kadangi aš ten nuėjau pažiūrėti, kaip kas, man sukėlė įtarimą, kad jie turi radijo stotelę. Aš paklausiau, iš kur jie atvykę. Jie prisistatė, kad atvyko iš Kijevo, kad jie keliauja, buvo Taline, vyko į Helsinkį, stebi įvairias sportines varžybas, dabar atskrido į Vilnių stebėti „Žalgirio“ krepšinio varžybų. Trupučiuką suglumau, sakau: paprastai „Žalgiris“ žaidžia Kaune, „Žalgirio“ arenoje, ne Vilniuje. Mes pasikalbėjome, jie paklausė, ką čia galėtų pavalgyti. Rekomendavau pagrindinius patiekalus ir jie pakilo į restoraną. O aš pasiskambinau tarnyboms, pasakiau policijai, pristačiau, kad yra trys įtartini asmenys, kad reikėtų juos patikrinti“, – kalbėjo R. Šeris.

Jis patvirtino, kad vyrai net penkiolika minučių buvo užsidarę tualete.

Tarpusavyje kalbėjosi rusiškai, o man bendraujant atsirado ukrainietiški žodžiai. Man tokie dvilypumai sukėlė įtarimą.

„Negali sakyti, kad čia kas nors ypatingo, visi naudojasi ta įstaiga. Kažkokio išskirtinumo nėra. Bet atitinkamai po to patikrinome ir tą įstaigą“, – atviravo Televizijos bokšto vadovas.

R. Šeris pridūrė, kad įtartini asmenys dėvėjo žvejų liemenes.

„Tos žvejo liemenės, kur daug kišenėlių – man pasirodė keista. Tokie atributai pastiprina tokį įtarimą, kad jauni vyrai su tokiomis liemenėmis. Bet pagrindinis įtarimas buvo radijo stotys. Aš paklausiau: kam jums radijo stotis? Jie pasakė, kad yra daugiau vaikinų, kurie yra mieste, ir jiems taip patogiau ir pigiau susisiekti tarpusavy. Tai nėra dažnas momentas, tai sustiprino įtarimą ir mano apsisprendimą informuoti policiją, dėl to, kad iš tikrųjų, jei turi bilietus skraidyti į Vilnių, Taliną, Helsinkį, tai nemanau, kad už paskutinius pinigus mobiliuoju telefonu susiskambintum ar parašytum SMS, kur vyksti, ką veiki ir t. t.“, – sakė jis.

Remigijus Šeris. / J. Elinsko / BNS nuotr.

Televizijos bokšto vadovas minėjo, kad minėti asmenys kalbėjo rusų kalba, o vėliau ėmė įterpti ir ukrainiečių terminologiją.

„Tarpusavyje kalbėjosi rusiškai, o man bendraujant atsirado ukrainietiški žodžiai. Man tokie dvilypumai sukėlė įtarimą“, – tvirtino jis.

R. Šeris papasakojo, kas vyko atvykus policijos pareigūnams.

„Policininkai atvažiavo pakankamai greitai. Ekipažas ir civiliai asmenys pakilo į viršų ir patikrino jų dokumentus ir užfiksavo, pasikalbėjo. Po šios patikros jie iškeliavo iš bokšto“, – komentavo R. Šeris.

Esą taip ir nepaaiškėjo, kas iš tiesų šie vyrai ir kokie buvo jų tikslai.

„Gali būti ir paprasti keliaujantys žmonės. Negali pasakyti“, – svarstė jis.

Laisvės gynėjų dieną visoje šalyje mini ir moksleiviai, lydimi mokytojų. Karoliniškių gimnazijoje dirbantis mokytojas Algimantas Urbonavičius papasakojo, kuo jam svarbi ši diena.

„Kadangi pats esu dalyvis, stovėjau pirmose eilėse prie bokšto, tą vaikams ir papasakojau. Tai buvo šalta diena, bet mes šalčio nejautėme, mes širdyje jautėme šilumą. Stovėjau pirmoje eilėje, dar gavau su buože. Trenkė kareiviai su labai išplėstais vyzdžiais ir su dideliu pykčiu. Šalia manęs stovėjo kolegė, dabar labai garbingo amžiaus. Vaikams viską papasakojau nuo pat pradžių – kaip mano akyse žuvo Algimantas Kavoliukas. Man po to teko garbė mokyti jo vaikus, jo giminaičius. Aš viską puikiai prisimenu, kaip šiandien. Labai skaudi diena. Tai vyko iš šeštadienio į sekmadienį, aš puikiai prisimenu, kad tai buvo pirma valanda. Aš prie bokšto stovėjau iki 6 val. ryto. Po to žmonės išsiskirstė, kadangi aplink bokštą važiavo tanketės. Tokiu būdu mus nuo bokšto stengėsi atstumti“, – prisiminimais dalijosi A. Urbonavičius.

„Jeigu viskas pasikartotų, eičiau, stovėčiau vėlgi, nė kiek nebijodamas. Tada žmonės nė vienas nebijojo, visi buvo labai drąsūs. Mūsų didžiausias ginklas buvo arbatos puodelis. Girdėjau iš vieno veikėjo, kad savi šaudė į savus – tai nebent tik puodeliais. Ta naktis skaudi, bet ji mums atnešė laisvę“, – sakė mokytojas.

Apie tą nelengvą situaciją Sausio 13-osios naktį papasakojo ir dabartinis Televizijos bokšto valdytojas Remigijus Šeris.

Tada žmonės nė vienas nebijojo, visi buvo labai drąsūs. Mūsų didžiausias ginklas buvo arbatos puodelis.

„Man pagal profesiją reikėjo aptarnauti ryšius. Tarptautinė, tarpmiestinė stotis buvo strateginis objektas, jis buvo saugomas, buvo padarytos barikados, autobusai, sunkvežimiai buvo pastatyti apsaugai. Ir žmonės buvo susirinkę, ir budėjo. Prasidėjus įvykiams, mes kartu su generaliniu direktoriumi Jonu Jagminu užsibarikadavome komutatorių salėje, t. y. tarptautinių pokalbių organizavimo salėje, kadangi šitas ryšys buvo organizuojamas rankiniu būdu“, – kalbėjo R. Šeris.

„Po sausio 13 d. dar vienas komutacinis mazgas buvo organizuotas tarptautinėje, tarpmiestinėje stotyje, bombų slėptuvėje. Dvi moterys budėjo ir pasikeisdamos vykdė tą misiją. Slėptuvės durys buvo užkrautos baldais, kad negalėtų jų rasti. Reikėjo drąsos, pasiryžimo ir pasišventimo“, – šnekėjo Televizijos bokšto valdytojas.

„Kada prasidėjo įvykiai prie bokšto, prie LRT pastato, tada atvažiavo sunkvežimis su kariškiais ir, išlipę prieš tarptautinę stotį, kareiviai jau ruošėsi įėjimui. Mes stebėjome juos, žinojome. Mušė adrenalinas, bet įvykus šūviams prie LRT pastato, kariškiai gavo komandą vykti ten, sulipo atgal į sunkvežimį ir išvažiavo. Matyt, jų trūko ir tie įvykiai juos patraukė į kitą objektą“, – sakė R. Šeris.

P. Lileikio nuotr.

Pašnekovas minėjo, kad jam teko susidurti ir su spec. kariais.

„Čia buvo pučas, jie darė tokią generalinę repeticiją. Aš irgi tarybinėje armijoje tarnavęs, specialiose pajėgose, tai buvau susikibęs su dviem. Įtempta situacija, pabandžiau atimti ginklą. Gavau į kailį kaip reikiant“, – pripažino R. Šeris.

Šiandien R. Šeris vadovauja objektui, Sausio 13-osios naktį sugėrusiam daugiausia agresijos.

„Mūsų darbuotojai, buvę Televizijos bokšto darbuotojai išgyveno tuos įvykius tiesiogiai ir visada susirenka sausio 12 d. vakare paminėti tų įvykių, prisiminti, pasikalbėti“, – teigė Televizijos bokšto valdytojas.

„Pagaliau mes susitiksime su mūsų mylimais lankytojais. Pagaliau galime juos pakviesti į šią nuostabią vietą, kuri yra aukščiausia Lietuvoje. Džiaugiamės, kad žmonės turės kažkokią pramogą šiais karantino laikais“, – pasakojo Televizijos bokšto darbuotoja Lina Luneckienė, kartu su LNK žurnalistu Viliumi Stankevičiumi pakilusi į 180-ties metrų aukštį.

Pasak L.Luneckienės, dienos metu pirmąją darbo dieną didelio lankytojų srauto nebuvo tikėtasi.

„Tačiau žinutės elektroniniame pašte, feisbuke beriasi kaip iš gausybės rago. Žmonės išsiilgę kitokių veiklų, nenori vien sėdėti namuose“, – pasakojo ji. 

Norint apsilankyti Televizijos bokšte, reikia užsiregistruoti. Išankstinė rezervacija yra būtina.

ES šalių atstovai ketvirtadienio naktį nusprendė, kad ši įstaiga bus įkurta Rumunijos sostinėje Bukarešte, BNS pranešė laikinai Lietuvos ambasadoriaus pareigas ES einantis Simonas Šatūnas.

„Šiąnakt vykusiame balsavime daugiausiai palaikymo sulaukė trys šalys. Tarp septynių konkuravusiųjų Lietuva liko trečia. Daugiausiai balsų surinko Rumunija, kurioje kol kas nėra nė vienos ES agentūros“, – teigė diplomatas.

Lietuva savo paraiškoje teigė, kad centre Televizijos bokšte galėtų dirbti 30-50 darbuotojų.

Buvo planuojama, kad Lietuvos indėlis per penkerius pirmuosius centro darbo metus siektų apie 1 mln. eurų, centro veikla bus finansuojama ES biudžeto lėšomis.

Lietuvos iniciatyva grupė ES šalių šiemet sukūrė greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

Šiai iniciatyvai trečiadienį pritarė Vyriausybė.

„Šiuo metu vyksta konkurencijos kova dėl vietos, konkrečiai kokioje ES šalyje narėje jis bus. Neformaliai klausimas aptartas, pasiryžta teikti Lietuvos paraišką, kad šis centras būtų įsteigtas Vilniuje (...). Šiuo metu kandidatai yra Belgija, Rumunija, Lenkija, Ispanija, neseniai taipogi pareiškė norą Liuksemburgas“, – posėdyje sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Anot jo, šiuo metu Lietuva siūlo mažiausiai penkeriems metas suteikti patalpas centrui, tačiau esant „neformalių indikacijų“, kad kitos kandidatės ketina suteikti patalpas visam numatytam laikotarpiui, t. y. devyneriems metams, krašto apsaugos ministras pasiūlė tokias sąlygas numatyti ir Lietuvoje.

Dėl Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centro steigimo valstybės narės turi apsispręsti lapkritį, šį įstaiga galėtų pradėti veikti kitąmet.

Krašto apsaugos ministerijos rašte teigiama, kad centras galėtų įsikurti Televizijos bokšte, čia galėtų dirbti 30–50 darbuotojų.

Planuojama, kad Lietuvos indėlis per penkerius pirmuosius centro darbo metus siektų apie 1 mln. eurų, centro veikla bus finansuojama ES biudžeto lėšomis.

„Šis centras turėtų tapti pagrindiniu ES instrumentu Europos kibernetinio saugumo iniciatyvos skatinti bei kibernetinio saugumo tyrimams ir technologijoms plėtoti“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos rašte.

Lietuvos iniciatyva grupė ES šalių šiemet sukūrė greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.