Šiuo maršrutu dabar vyksta du skrydžiai per savaitę, nuo vasario vidurio jų bus trys, pranešė Lietuvos oro uostai.

Anot oro bendrovės atstovų, toks sprendimas priimtas įvertinus itin augančią Lietuvos keliautojų paklausą šiame sezoniniame maršrute. 

Tiesioginius skrydžius į Tenerifę „Air Baltic“ pradėjo pernai spalio pabaigoje.

Iš Vilniaus oro uosto reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti 36, iš Kauno – 16, o iš Palangos – 4 Europos miestus, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).

LOU maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis sako, kad skrydžių paklausa žiemą, palyginti su vasara, gali mažėti apie 40–50 proc.

„Tai yra natūralu, nes pietų Europoje ir kitur žiemos metu dalis viešbučių kompleksų apskritai užsidaro, nes turizmas atslūgsta“, – pranešime teigė jis.

Todėl, anot T. Zitikio, žiemą didesnis dėmesys skiriamas susisiekimui su didžiosiomis Europos sostinėmis, iš kurių galima patekti ir į kitas šalis.

Reguliarius skrydžius iš Lietuvos žiemą vykdys 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir trys – žemų kaštų.

„Parduotuvė, kurioje dirbau, turėjo didžiules vitrinas, ir buvo pakankamai populiariame prekybos centre, pačiame pietinės Tenerifės centre, kur daug turistų. Būdavo netgi tokie momentai, kada aš vaikštau, kažką dėlioju, matau, kaip praeina porelė, o tada atbulom grįžta. Na, galvoju, šimtas procentų, kad lietuviai. Įeina taip nedrąsiai, vaikšto, eina pro šalį, kol aš prekes dėlioju. Sakau: tai labas vakaras, gal norėtumėte ko nors? Tada nustemba, sako, laba diena. Arba yra buvę tokių variantų, kai lauke už lango ant suoliuko atsisėdę su telefonu bando slapčia užfiksuoti. Galvoju: taigi ateik, pasakyk labas, paklausk, kaip laikais ir viskas, tai normalu... Iš tiesų nemažai lietuvių ten sutikau“, –  pasakojo šokėjas A. Butkus.

LNK stop kadras.

 Juk kai eini į viešą tualetą, nekiši pagalio ir nemaišai žiūrėdamas kas ten ką, atsiprašant, pakakojo...

„Galvoji, kad tave čia visi šlovins ir girs, ir kaip čia fainai. Po pirmų pasirodymų taip ir buvo, kol niekas tavęs nepažįsta, sakydavo kaip fainai pasirodei, kokia charizma. O po to einant metams, mėnesiams atsidarai komentarus, ir matai, kad visi geri komentarai dingo: storas, pažiūrėk į jo ausis, pažiūrėk į galvą, kaklas kaip žirafos, kreivos kojos ir t.t. Po kelerių metų tapom protingesni, ir nustojom skaityti, kas ką rašo. Juk kai eini į viešą tualetą, nekiši pagalio ir nemaišai žiūrėdamas kas ten ką, atsiprašant, pakakojo...“, – pasakojo šokėjas.

Lietuvoje Andrius negyvena jau septynerius metus. Dvejus iš jų praleido Tenerifėje, penkerius – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prieš išvykdamas Andrius, rodos, gyveno daugelio svajonių gyvenimą. Sportinių šokių šokėjas išgarsėjo sudalyvavęs televizijos šokių projekte, kuriame šokdino Ingą Valinskienę. Po šou charizmatiškas, iškalbingas ir  dailus vyras nuolat sulaukdavo pasiūlymų ne tik dalyvauti televizijos projektuose, tačiau ir juos vesti. Vėliau pradėjo muzikinę veiklą vyrų šokėjų grupėje „Džentelmenai“. Tačiau vieną dieną, Andrius iš televizijos ekranų tarsi dingo. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad šokėjas išvyko į Tenerifę. Andrius sakė po penkerių metų televizijoje vieną dieną supratęs, kad viso to jau gana.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ su A. Butkumi pirmadienio vakarą, 20 val.,  per LNK.

Kaip portalui nurodė Užsienio reikalų ministerija, praėjusią savaitę Lietuvos ambasada Ispanijoje gavo pranešimą apie šioje šalyje žuvusį Lietuvos pilietį.

Ministerija sakė negalinti atskleisti daugiau detalių apie nelaimę.

Šis gaisras nuniokojo beveik 14 tūkst. hektarų teritoriją.

„Tikimės, kad artimiausiomis valandomis ir dienomis orai padės mums paskelbti, kad gaisras stabilizavosi. Tegul orai būna mūsų pusėje“, – žurnalistams sakė jis, lankydamasis šioje turistų pamėgtoje saloje.

Vėlyvą antradienį kalnuotoje šiaurės rytų vietovėje įsiplieskęs gaisras greitai virto didžiausiu visų laikų Kanarų salų miškų gaisru.

Iki šiol gaisras, kurio perimetras šiuo metu yra apie 90 kilometrų, išdegino beveik 41 tūkst. hektarų žemės, tai yra apie 6,5 proc. viso Tenerifės ploto, pranešė regiono vyriausybė.

Dėl to daugiau kaip 12 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau vietos valdžia teigė, kad vėsesnė temperatūra ir silpnesnis vėjas padėjo ugniagesiams kovoti su gaisru.

„Po labai trumpo laiko tikriausiai galėsime atsargiai teigti, kad padėtis stabilizuota“, – anksčiau pirmadienį spaudos konferencijoje sakė kaimyninės Gran Kanarijos salos gelbėjimo tarnybų vadovas Federikas Grillo (Federikas Griljas).

Maždaug 600 ugniagesių ir karių, kuriems padeda vandenį pilantys lėktuvai, kovojo su gaisru, nuo kurio nukentėjo 12 savivaldybių.

Gaisras kilo po to, kai archipelagą užklupo karščio banga, dėl kurios daug vietovių išdžiūvo.

Dėl klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai, mokslininkai įspėjo, kad karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės.

Remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) duomenimis, 2022 metais labiausiai nukentėjo Ispanija, kurioje kilo beveik 500 gaisrų, sunaikinusių daugiau kaip 300 tūkst. hektarų.

Anot EFFIS, šiemet šalyje kilo 340 gaisrų, kurie nuniokojo beveik 76 tūkst. hektarų.

„Preliminariais skaičiavimais, galėjo būti evakuota per 26 tūkst. žmonių“, – pranešė tarnybos socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“), remdamosi surašymo duomenimis.

Vėlų penktadienio vakarą atnaujintame pranešime valdžios institucijos teigė, kad nuo antradienio vakaro, kai kilo gaisras, buvo evakuota apie 4,5 tūkst. žmonių.

Tačiau po sunkios nakties ir nepalankių oro sąlygų, įskaitant stiprų vėją ir aukštesnę negu tikėtasi temperatūrą, liepsnos išplito, privertusios evakuoti žmones iš penkių savivaldybių šiaurinėje salos dalyje.

Per spaudos konferenciją, surengtą šeštadienį prieš pat 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku, pareigūnai sakė neturintys naujausios informacijos apie evakuotų žmonių skaičių.

Jie nurodė, kad duomenys vis dar renkami, ir įspėjo, kad „gali būti evakuota ir daugiau žmonių, jei gaisras išplis“.

Pedro Martinezas (Pedras Martinesas), atsakingas už pastangas numalšinti gaisrą, žurnalistams pareiškė, kad gaisro perimetras per naktį „neabejotinai labai padidėjo“.

Septynių salų salyno regiono vadovas Fernando Clavijo (Fernandas Klavichas) yra sakęs, kad tai sudėtingiausias gaisras Kanarų salose per mažiausiai pastaruosius 40 metų dėl vietovės reljefo, aukštos temperatūros ir dažnai besikeičiančių krypčių vėjų.

Gaisras kilo po to, kai salas užklupo karščio banga, dėl kurios daugelis vietovių išsausėjo.

Dėl klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai, mokslininkai įspėja, kad karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės, o jų poveikis bus daug didesnis.

Remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenimis, 2022 metais labiausiai nukentėjo Ispanija, kurioje kilo beveik 500 gaisrų, sunaikinusių daugiau kaip 300 tūkst. hektarų.

Šiais metais Ispanijoje, kuri yra viena iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų Europos šalių, gaisrai nusiaubė daugiau kaip 71 tūkst. hektarų.

Antradienio naktį kilęs gaisras siautėjo miškingoje vietovėje šiaurės rytinėje salos dalyje, priklausančioje Kanarų saloms prie šiaurės vakarų Afrikos.

„Gaisras nekontroliuojamas, scenarijus nėra labai pozityvus“, – vėlai trečiadienį per spaudos konferenciją Tenerifėje sakė regiono vyriausybės vadovas Fernando Clavijo (Fernandas Klavichas).

„Mūsų tikslas – kad jis nustotų didėti. Buvo labai sunki diena“, – sakė jis.

Apie 250 ugniagesių, kuriems talkino 13 lėktuvų ir sraigtasparnių, įskaitant tris, atsiųstus iš žemyninės Ispanijos dalies, stengėsi suvaldyti gaisrą sunkiai pasiekiamoje teritorijoje, nurodė F. Clavijo.

Jis sakė, kad liepsnos iki šiol išdegino apie 1 800 hektarų teritoriją.

Trečiadienio rytą dėl tirštų dūmų atsargumo sumetimais buvo evakuoti penki kaimai.

Vietos valdžios institucijos uždarė kelius, vedančius į kalnus šiaurės rytinėje salos dalyje.

„Prašome gyventojų laikytis visų šių apribojimų“, – sakė salyno civilinės saugos tarnybos vadovė Montserrat Roman (Monserat Roman).

Gaisras kilo Kanarų salas užklupus karščio bangai, dėl kurios daugelis vietovių išdžiūvo, o tai padidino gaisrų pavojų.

Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos karščio bangos tapo labiau tikėtinos.

Prognozuojama, kad ilgainiui kylant pasaulinei temperatūrai karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės, o jų poveikis – labiau paplitęs.

Žvejų gyvenvietės nyksta dėl turizmo. Vienoje iš paskutinių pakrančių, dar nepaliestos turizmo, kyla naujas poilsio kompleksas su 420 apartamentų. Ten susirinko gyventojai ir siekia užkirsti šiam projektui kelią. Pristatę palapinių žmonės neleidžia technikai pradėti darbus.

„„Kanarų salos neparduodamos“: tai susirinkusių žmonių šūkis, kuriuo protestuojama prieš viešbučių projektus, naikinančius gamtą ir salos išskirtinumą“, – pasakojo žurnalistė Alexandra Callenius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tarp protestuotojų rinkosi ir aplinkos apsaugos aktyvistai.

„Kuriant šį kompleksą bus sunaikinta daugybė gyvūnų ir augalų rūšių. Neįmanoma jo padaryti draugiško aplinkai. Sulaukiame apie 7 mln. Turistų, kai saloje gyvena tik apie 1 mln.“, – piktinosi aplinkosaugos aktyvistas Ivan Cerdena.

Net iš turizmo uždirbantys žmonės nusiteikę prieš tokius projektus.

„Gamtos lieka vis mažiau. Vis daugiau cemento“, – pastebėjo žuvies pardavėja Conchi, kuri su vyru verčiasi žvejyba jau 21 metus.

Komplekso statytojai gyventojų priekaištų nesupranta.

„Mes esame susiklosčiusios situacijos aukos. Nesiekiame būti masinio turizmo vieta. Norime susilieti su aplinka“, – projektą vykdančios bendrovės generalinis direktorius Andres Munoz De Dios Rodriguez.

420 naujų namelių nematoma kaip masinis turizmas.

„Mes neužpildysime nė 50 proc. leistino ploto. Pasakykite man, kas taip daro?“, – retoriškai klausė A. M. D. D. Rodriguez.

Regiono meras bendrauti su žiniasklaida nepanoro ir situacijos nekomentavo. Protestuotojai teigė, kad liks tiek, kiek reikės, nebent juos jėga išvaikys policininkai.

Tai – Meda, Antanas ir Gabrielė. Ketvirtadienio vakarą pagaliau atskleista, kam atiteko nugalėtojo titulas.

Milžiniško populiarumo sulaukusiame realybės šou pergalę iškovojo Meda. Būtent ji sulaukė didžiausio naujienų portalo tv3.lt žiūrovų palaikymo.

Antrąją vietą užėmė Antanas, o trečiąją – Gabrielė.

Po finalo visų projekto gerbėjų laukia maloni staigmena – pamatykite jautriausias akimirkas stebėdami šou dalyvių išlydėtuves naujienų portale tv3.lt ir Go3.

Šou nugalėtojas apdovanotas likusiu priziniu fondu, kurį dalyviai bandė išsaugoti nuo pat pirmos projekto dienos. Jam atiteko 4600 eurų bei išskirtinė galimybė visai savaitei su dar trimis draugais apsistoti prabangiuose Tenerifės apartamentuose.

Savo kelią prieš daugiau nei mėnesį šiame realybės šou pradėjo 10 jaunų žmonių. Pirmosiomis savaitėmis iškritusius dalyvius pakeitė du naujokai, tačiau tiek žiūrovai, tiek ir kiti vilos gyventojai nespėjo jų taip greit pamilti. Į pusfinalį stojo tik 6 likę realybės šou senbuviai, o finale susitiko trys geriausi – Meda, Gabrielė ir Antanas. Kiti pusfinalio dalyviai – Ema, Jonas ir Justinas – liko gyventi su jais, nors finale ir nesikovė.

Vykdami į Tenerifę, apie šio realybės šou idėją 10 išrinktųjų nežinojo nieko – nei kas jų laukia, nei kokios taisyklės čia galios. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad čia viskas turi savo kainą! Vilos šeimininkai, kuriais tapo realybės šou ekspertai Žygimantas Petkus ir Gabija Radžiūnaitė, netrukus atskleidė, kad nuo pat pirmos dienos iki projekto pabaigos dalyviai turės ribotą pinigų sumą, vadinamą priziniu fondu – 30 tūkst. eurų.

Šiuos pinigus dalyviai galėjo leisti taip, kaip išmano. Tačiau juk viskas kainuoja! Norisi naujų drabužių, valgyti, atsigaivinti, surengti vakarėlį ar išsipirkti savo lagaminą, kuris buvo atimtas dar pirmąją šou dieną? Už viską teko mokėti!

Negana to, prizinis fondas kaip reikiant sumažėjo ir dėl įvairiausių baudų, kurias užsidirbti jauniems ir vakarėlių ištroškusiems žmonėms buvo labai paprasta… Triukšmas, vilos apgadinimas ar bet kas, kas sukėlė vilos šeimininkų nepasitenkinimą – čia kainavo viskas. O ir kainos realybės šou metu buvo visai kitokios, nei realiame gyvenime.

Ir vis dėlto gyvenimas „(ne)VISKAS ĮSKAIČIUOTA“ viloje iki pat paskutinės akimirkos nepaliko abejingų – vykdydami įvairias užduotis dalyviai sugebėjo pranokti save, įveikti didžiausias baimes, užmegzti naujų pažinčių, o kai kas – net įsimylėti….

Septyniolika metų letargo

Remiantis "Marine Traffic" duomenimis, dar praeitą mėnesį jachta "Santa Maria 2" buvo Balearų jūroje.

Laivas išplaukė iš Valetos – Maltos sostinės ir judėjo šiaurės vakarų kryptimi. Jachta buvo savo stichijoje, nors jos "gyvenimas" galėjo pasibaigti taip ir neprasidėjęs.

Klaipėdietis Alfonsas, kukliai paprašęs neviešinti šios žavios avantiūros dalyvių pavardžių, su sūnumis Laimonu bei Rolandu ir įrenginėjo šį laivą.

Jis tikino, kad "Santa Maria 2" buvo pastatyta 2013 m., bet, pasidomėjus išsamiau, paaiškėjo, kad laivas yra kur kas senesnis, jam – netgi 26-eri.

Laivo užgimimo data tradiciškai laikomas laikas, kai pastatomas jo korpusas. 18 metrų ilgio ir 5 metrų pločio "Santa Maria 2" korpusas suręstas 1996-aisiais Rygoje vieno suomio užsakymu.

Laivo korpusą savininkas parsigabeno namo ir pasistatė savo sodyboje, Suomijos miškuose, turbūt tikėdamasis ilgai netrukęs ją įsirengti ir leistis į kelionę jūra.

Vis dėlto šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Jachtos korpusas keliolika metų taip ir trūnijo krante iki savininko mirties.

Tvarkydamas tėvo palikimą, šio suomio sūnus pasiūlė savo pažįstamam klaipėdiečiui Laimonui  jachtą įrengti ir parduoti.

Taip po trylikos metų letargo laivo korpusas atgabentas į Klaipėdos uostą, kad būtų atlikti tolesni darbai.

Pirmoji kelionė į Gotlandą

Po kelerių metų įtempto darbo laivas įgavo dabartinį vaizdą ir pavadinimą "Santa Maria 2".

Panašiai vadinosi ir vienas iš trijų pirmosios Christopherio Columbus ekspedicijos laivų, ieškojusių kelio į Indiją per vakarus, kai garsusis keliautojas leidosi į pirmąją savo ekspediciją.

2013 metų rugpjūčio 25 dieną laivą sulipdę vyrai – Alfonsas, Laimonas, Rolandas ir šių bičiulis Semas jachta "Santa Maria 2" išplaukė pro Klaipėdos uosto vartus.

Kapitonas Antanas nustatė kursą Gotlando salos link. Žygio pradžia nieko gero nežadėjo. Vieną dieną teko praleisti artimiausiame Liepojos uoste, nes prasidėjo audra.

Visa tai savo dienoraštyje fiksavo vienas įgulos narių Alfonsas.

"Pailsėję Liepojos uoste, toliau plaukėme savo pirmojo tikslo – Gotlando salos link. Pakilus stipriam vėjui, jachtą mėtė į visas puses. Bangų aukštis siekė iki keturių metrų. Jachtos inkarai pradėjo mušti kliuzus. Tokioje ekstremalioje situacijoje reikėjo šliaužti laivo deniu, užveržti brašpilio būgnus ir įtvirtinti inkarus", – dienoraštyje rašė klaipėdietis.

Situacija buvo nemaloni, bet laivo įgula susitvarkė. Vakare vėjas aprimo. O kitą rytą visus pažadino baisus triukšmas: atrodė, kad laivas šliaužia akmenimis.

Taip ir buvo. Laivas įsirėžė į Gotlando salos šiaurinį krantą.

Sutrikęs kapitonas Antanas įjungė atbulinę variklio pavarą, ir sraigtas jachtą nutempė nuo seklumos bei nepataisomai sugadino hidraulinį vairo cilindrą.

"Gotlando saloje užstrigome dviem dienoms. Aplankėme vietines parduotuves. Prieš tęsiant kelionę, švedai apžiūrėjo jachtos korpusą po vandeniu ir pasakė, kad viskas gerai – plaukti galima. Laimonas šiek tiek paremontavo cilindrą, ir jachta "Santa Maria 2" leidosi į Stokholmą", – užfiksuota dienoraštyje.

Iš bjauriojo ančiuko – į gulbę

Sėkmingai pasiekus Stokholmą, vietos gamta: akmenėti, medžiais apaugę krantai ir skaidrus vanduo, džiugino keliautojų akis ir ramino širdis.

"Stokholme prasidėjo kūrybinis stiebų ir takelažo montavimo procesas, kuris truko apie savaitę. Jachtų uostas išsidėstęs gražioje vietoje, apgaubtas miškų masyvais. Skaidrus vanduo: kas maudėsi, kas žvejojo. Mums buvo laiko apžiūrėti miestą. Po dviejų dienų atvežė visiškai paruoštus jachtos stiebus", – įrašyta buriuotojo dienoraštyje.

Kapitonas Antanas aktyviai dalyvavo montuojant stiebus, nes jam viskas gerai žinoma.

Švedai dirbo profesionaliai: jie mikliai kėlė jachtos stiebus.

"Darbai ilgai netruko, ir "Santa Maria 2" iš bjauriojo ančiuko pavirto į gražuolę gulbę. Trūko tik burių", – šypsojosi Alfonsas.

Jūrininkai atsisveikino su švedais, padėkojo už visus atliktus darbus. Kapitonas Antanas vėl pasuko Gotlando link, o iš ten namo – į Klaipėdą.

Pirmosios kelionės tikslas buvo Stokholmas, kur turėjo būti iškelti jachtos stiebai. Žygis į Tenerifę buvo suplanuotas po metų – 2014-aisiais.

Rezultatas: klaipėdiečiai įdėjo daug darbo, kad "Santa Maria 2" pagaliau būtų nuleista į vandenį. Redakcijos archyvo nuotr.

Pavojai Biskajos įlankoje

Klaipėdoje 2014 m. liepos pradžioje vyko baigiamieji jachtos įrengimo darbai.

"Atlikti laivo stovumo skaičiavimai su burėmis ir kroviniu. Kapitonas Antanas kartu su Rygos inžinieriais, kurie projektavo jachtą, atliko bandomuosius staigius jachtos posūkius visiškai išskleistomis burėmis. Laivo įgulą papildė du nauji nariai iš Rygos: Jurijs – kapitonas, Vasiličius – laivo šturmanas ir senos komandos nariai: Laimonas, Alfonsas, Semas ir Rolandas", – įrašyta klaipėdiečio dienoraštyje.

2014 metų liepos 12 dieną įgula krovė daiktus ir maistą į jachtą, kuri turėjo tęsti savo kelionę į Tenerifę.

"Semas atvežė gerai išdžiovintą armėnišką lavašą. Aukso vertės atsargos. Prieš išplaukiant, jachtą pašventino stačiatikių popas", – prisiminė klaipėdietis.

Ir nenuostabu, nes priešakyje laukė sunkūs išbandymai. Vien jau įveikti Biskajos įlanką, kuriai būdingos stiprios audros, yra tikrai didelis iššūkis.

"Įplaukdamas į Biskajos įlanką, kapitonas Jurijs pastebėjo, kad, palyginti su Baltijos jūra, vandenyno bangavimas stiprėjo. Patikrinau iliuminatorius, dangčius. Tada nuėjau į priekinę kajutę, galvojau pailsėsiu, bet negalėjau. Pradėjo smarkiai supti, bangos daužėsi į laivo bortą, jis virpėjo nuo smūgių. Išėjęs į laivo denį, buvau nupraustas vandens purslų. Jachta stipriai siūbavo. Aplinkui buvo tamsu. Denis buvo apšviestas tiek, kiek švietė laivo žibintai", – pasakojo Alfonsas.

Stiebuose ir takelaže, lyg vilkų gauja įvairiais balsais kaukė vėjas. Vasiličius buvo prie šturvalo, prisirišęs saugos lynu, kad nenuplautų bangos.

Semas bandė pririšti arbatinuką prie viryklės, kad visi galėtų atsigerti karštos arbatos ir sušilti.

Kitą dieną vėjas dar labiau įsismarkavo, bet visi įgulos nariai nepasidavė ir judėjo 4–5 mazgų greičiu, įveikdami audringus vandenis.

Ilgainiui Atlanto vandenynas rimo. Semas rengėsi iškelti Ispanijos vėliavą. Tai reiškė "Santa Maria 2" – jau Ispanijoje.

Ispanijos krantus pavyko pasiekti rugpjūčio 15 d., po daugiau nei mėnesio, kai jachta paliko Klaipėdą.

"Visa įgula laiminga – Biskajos įlanka įveikta. Vasiličius švartavo laivą. La Korunja yra toks uostas, kur po iššūkių Biskajos įlankoje būtina sutvarkyti tai, kas buvo sugadinta jūroje, nuplauti druskas nuo visų jachtos paviršių, o buriuotojams atsigauti ir nusiprausti. Visa komanda iš karto kibo į darbus. Vakare su Laimonu, Rolandu ir Semu susiruošėme į miestą. Seniai svajojome paragauti ispaniško kumpio – chamono", – pasakojo Alfonsas.

Kelyje pasirodė delfinų: jie draugiškai mus sutiko, šėlo bangose tarsi sveikindami.

Nemesk kelio dėl takelio

Po penkių dienų, rugpjūčio 19-ąją, kapitonas nustatė kursą Kanarų salų link ir lyg tarp kitko užsiminė, kad dešiniau, gal kokia para kelio, yra Madeira, kur gaminamas geriausias pasaulyje portveinas.

Tai kodėl neaplankius? Tokios progos gyvenime gali daugiau ir nepasitaikyti.

Visi pasitarė ir sutiko, kad Tenerifę turėtų pasiekti laiku, net ir nuklydę nuo kelio. Taigi kapitonas pakeitė kursą Madeiros link.

"Santa Maria 2" judėjo 6–7 mazgų greičiu. Plaukdami buriuotojai tyrinėjo juos supančius vandenis.

"Kelyje pasirodė delfinų: jie draugiškai mus sutiko, šėlo bangose tarsi sveikindami. Taip pat pasirodė vėžlių: mažų ir didelių. Pamatėme net bangininį ryklį. Tikras jūrų muziejus", – įspūdžiais dalijosi klaipėdietis.

Tolumoje jau matėsi žemės kontūrai. Tai buvo Porto Santo sala, priklausanti Portugalijai. Nedidelė sala, artima Madeirai: graži gamta, dideli paplūdimiai.

Rugpjūčio 22 d., nuleidę inkarą, maža valtele Alfonsas, Semas, Rolandas, Laimonas aplankė miestelį, barą, paragavo vietinio maisto.

Kai visi grįžo į jachtą, kapitonas parodė, kad inkarų grandinės kabina bušprito lyną.

Įgula nusprendė taisyti padėtį. Kapitonas, įjungęs priekinę pavarą, kažkodėl staigiai, visu greičiu perjungė į atbulinę eigą, ir variklis išsijungė.

Saloje jokių mechanikų komanda nesurado. Iki Madeiros buvo gal dešimt valandų kelio. Laimonas, susisiekęs su Madeiros uostu, gavo patvirtinimą, kad juos pasitiks, kai bus netoli uosto.

Tad ankstų rytą įgulos nariai pakėlė inkarus, išskleidė bures ir pajudėjo Madeiros link, kuri iš tolo savo žiburiais švietė kaip ugnies žemė.

Rugpjūčio 24-osios vakare buvo pasiektas Madeiros krantas. Sala atrodė įspūdingai –  aukšti statūs krantai, ant didelės kalvos stūksojo švyturys, daug žalumos, gražūs pastatai, kurie tiesiog įsispraudę į uolėtus salos krantus.

Vasiličius pasuko į dešinę ir pamatė, kad juos pasitinka kateris. Galiausiai prisišvartuota krantinėje.

Ryte mechanikai apžiūrėjo variklį ir reduktorių. Paaiškėjo, kad nutrūkęs vožtuvas "užkirto" variklį. Buvo reikalingos atsarginės dalys. Jų reikėjo laukti dar mėnesį. Ir tik tada vėl prisiminta, kad kelionės tikslas – Tenerifė.

Tik po mėnesio "Santa Maria 2" įgula sėkmingai prišvartavo jachtą Tenerifės uoste, kur jos laukė naujasis savininkas.

Taip ir baigėsi ši kelionė, buriuotojus pripildžiusi stiprių emocijų, nes didieji vandenys – nenuspėjama, bet, anot Gnėjaus Pompėjaus Didžiojo, "Navigare necesse est vivere non est necesse", tai yra "plaukti būtina, gyventi – ne".