Kol vyks bylinėjimasis ir kol bus išrinktas naujas tvarkytojas, šiuose mikrorajonuose paslaugas toliau teiks bendrovė „Mano aplinka“.

Lietuvos apeliacinis teismas vasario 7 dieną panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį – pastarasis buvo atmetęs Rygos aplinkos tvarkymo bendrovės „Eku parvaldišanas serviss“ prašymą laikinai sustabdyti konkursą. Įmonė prašė konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis.

Vilniaus savivaldybė teismui teigė, kad šios paslaugos yra būtinos, jos tenkina visuomenės interesą, todėl prašė nestabdyti konkurso.

„Byloje nėra jokių realių įrodymų, jog sustabdžius pirkimo procedūras, pirkimo objektas visuomenei negalėtų būti suteiktas laikinų sutarčių pagalba (...). Tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ieškovės ieškinio reikalavimus vėliau patenkinus, žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina, kadangi pagrindinis jos tikslas yra dalyvauti pirkime, jį laimėti bei vykdyti sutartį“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos specialistė Neringa Kolkaitė BNS teigė, kad konkurso laimėtojas bus paskelbtas, jei atitiks kvalifikacijos reikalavimus.

Pasak N. Kolkaitės, darbų vertė neskelbiama siekiant, kad tiekėjai pateiktų kuo konkurencingesnį pasiūlymą.

Anksčiau visame Vilniuje sanitarinio valymo paslaugas teikė dvi bendrovės – „Mano aplinka“ ir „Stebulė“, tačiau savivaldybė pernai pasirašė naujas 49 mln. eurų vertės trejų metų trukmės sutartis su penkiomis įmonėmis.

Centrinę dalį už 14,5 mln. eurų tvarko bendrovė „Mano aplinka“, o šiaurinę – už 17,2 mln. eurų – bendrovės „Stebulė“ ir „Grinda“.

Tuo metu „Dolmans“ ir „VSA Vilnius“ konsorciumas laimėjo konkursą už 17,5 mln. eurų trejus metus tvarkyti pietinę, dalį vakarinės ir rytinę miesto dalį, tačiau Vilniaus apygardos teismas sausį nutarė, kad sutartis su konsorciumu nuo balandžio 1-osios turi būti nutraukta, nes įmonės tinkamai nepagrindė pasiūlymo kainos, o jų kvalifikacija buvo netinkama.

Uostamiesčio gyventojai Klaipėdos savivaldybę šiemet užvertė skundais dėl netvarkomų arba netinkamai prižiūrimų teritorijų. Esą pastarųjų netrūksta visame mieste. Teigiama, kad už netvarką sklypuose kai kuriems jų savininkams jau skirtos baudos.

Suteikta galimybė pranešti

Specialistų teigimu, palyginti su praėjusiais metais, šiemet pastebimai išaugo gyventojų skundų skaičius dėl netinkamai tvarkomų ar apleistų teritorijų.

"Šiais metais tokių pranešimų gauname daugiau, srautas yra intensyvesnis", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Pašnekovas spėjo, jog skundų padaugėti galėjo ir todėl, kad visai neseniai uostamiesčio savivaldybės interneto svetainėje atsirado galimybė informuoti apie pastebėtą netvarką.

Apninka kenkėjai?

Pastebima, kad gyventojus piktina ne tik nešienaujamos teritorijos, bet ir apleisti ar nebaigti statyti pastatai.

V.Valio teigimu, sunku išskirti vietas, kur teritorijų savininkai tvarkosi prasčiausiai. Apleistų erdvių esą netrūksta įvairiose Klaipėdos vietose.

"Gauname nemažai pranešimų dėl krūmais apžėlusių sklypų iš šiaurinės miesto dalies gyventojų. Skundų pasitaiko ir pietinėje Klaipėdos pusėje", – pasakojo poskyrio vedėjas.

Anot jo, šiemet dar daugiau pranešimų gaunama iš Tauralaukio mikrorajono. Čia dažniausiai žmones piktina nešienaujami sklypai, kuriuose, gyventojų teigimu, veisiasi įvairūs kenkėjai, persimetantys į kaimynystėje esančius tvarkingus plotus.

Sulaukė ir baudų

Pašnekovas patikino, kad, vos gavus pranešimą apie netvarkomą ar apleistą teritoriją, ji kuo skubiau patikrinama. Tada ieškoma jos savininko.

Už netvarkomą teritoriją gresia įspėjimas arba bauda, kuri gali siekti net iki 579 eurų. Tiesa, jeigu žmogus įkliūva pirmą kartą, jam skiriama bauda tesiekia porą eurų. Tačiau, nusižengiant pakartotinai, bauda pastebimai didėja.

Šiemet nuobaudų už netvarkomas teritorijas jau gavo daugiau nei dvi dešimtys asmenų.

Dauguma apsikuopia

Vis dėlto nemažai savininkų per jiems paskirtą laiką suskumba atlikti visus reikiamus darbus ir išvengia baudos.

Poskyrio vedėjas atkreipė dėmesį, kad pasitaiko ir tokių žmonių, kurie, gavę įpareigojimą susitvarkyti, atsisako tai padaryti. Tada jie iškart sulaukia nuobaudų.

Esama ir tokių, kurie, nespėję per nurodytą laiką išsikuopti, paprašo pratęsti terminą. Jie susitvarko per kiek ilgesnį laiką, tačiau išvengia finansinės naštos.

V.Valys pabrėžė, kad po kiekvieno skundo dėl apleistos teritorijos bei įpareigojimo ją sutvarkyti tikrinimai būna atliekami dar kartą.

Pagal šiuo metu uostamiestyje galiojančias taisykles, teritorijas privalu šienauti ne mažiau nei tris kartus per sezoną.

Miesto tvarkytojai iki šalčių ketina sunaikinti keliasdešimt Klaipėdos lūšnynų. Tam papildomai šiais metais skirta dar 100 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus atstovų duomenimis, uostamiestyje metų pradžioje buvo suskaičiuota iki pusės šimto benamių buveinių.

20 iš jų per devynis šių metų mėnesius pavyko sunaikinti. Reikėjo išardyti gūžtas, išvežti šiukšles į sąvartyną, sutvarkyti teritorijas. Šiems darbams atlikti buvo atseikėta 159 tūkst. litų.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, šiemet šiems darbams papildomai skirta dar 100 tūkst. litų, už kuriuos tikimasi iškuopti likusias teritorijas.

Vis dėlto ši veikla – tarsi Sizifo darbas, nes iš senosios vietos išguiti benamiai kuriasi naujose teritorijose.

"Šie benamiai juk neišsivaikščios po butus, jie gi vėl įkurs naują lūšnyną kitoje vietoje ir taip be galo", – teigė I.Šakalienė.

Miesto tvarkytojai sunaikino benamių buveinę Joniškės gatvėje. Tokių karštų taškų, pasak I.Šakalienės, buvo Panevėžio, Budelkiemio gatvėse, Šilutės plente, dar keliose miesto vietose.

Benamiai prieš tai įspėjami apie teritorijos išvalymą. Dažniausiai jie tyliai susikrovę mantą išeina ir įkuria naują buveinę.

Socialinių darbuotojų duomenimis, Klaipėdoje gyvena apie pusę šimto benamių. Turimas policijos sąrašas yra dar didesnis, jis, anot pareigūnų, nuolat kinta. Esą vieni namų neturintys žmonės miršta, o vietoj jų pastebimi nauji.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad, renkant smėlį iš miesto gatvių, jau išvežta 2,8 tūkst. t smėlio. Sostinę prižiūrinčios tarnybos po žiemos jau sutvarkė 60 proc. visų bendrų teritorijų.

Šiais metais šiuos valymo darbus planuojama baigti mėnesiu ankščiau – jei oro sąlygos nesikeis, tikimąsi, kad smėlis gatvėse bus surinktas iki balandžio 1 d.

Esant teigiamai oro temperatūrai, darbai atliekami  ir naktimis – važiuojamoji gatvės dalis siurbiama vakuuminiu būdu. Taip pat  šluojamas bei renkamas ir šalia gatvės bortų susikaupęs smėlis.

Darbai buvo pradėti centrinėje miesto dalyje. Kovo pradžioje sutvarkytas Konstitucijos prospektas, taip pat   Kalvarijų, Ozo (nuo Kalvarijų iki „Siemens“ arenos), Kareivių, Šeimyniškių, Lvovo, Geležinio Vilko, Rinktinės, Apkasų, Ulonų, P.  Lukšio, Žirmūnų, Minties, Dariaus ir Girėno, Švitrigailos, V. Kudirkos, J. Tumo Vaižganto, A. Goštauto, Kauno, Žemaitės, v. Pietario, Maironio, Barboros Radvilaitės, Šventaragio, T. Vrublevskio, Žygimantų, Arsenalo,  T. Kosciuškos, Olandų, Antakalnio, Liepkalnio, Dunojaus, Sukilėlių, A. Višinskio, Aušros vartų, Drujos, Subačiaus, Žiuprionių, M. Daukšos, Rasų ir daugelio kitų gatvių atkarpos. Šios gatvės buvo valomos smėlio šlavimo mašina ,,Brodvej“.

Šiuo metu darbai jau vyksta ir kituose  gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose.