„Tai vadinčiau ne ultradešiniųjų, o neonacistiniu judėjimu su smurto, galimais teroristinės veiklos bruožais“, – komentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Mokslininkai sako, kad prieš tris dešimtmečius ultradešiniaisiais buvo laikomos atskiros grupės, o dabar beveik visose Europos šalyse jos turi oficialių partijų, dažniausiai orientuotų į migracijos stabdymą, antimusulmoniškų.

„Kai kada tos partijos turi neformalių jėgos sparnų – jaunimą, kuris palaiko ideologiją, partiją. Neretai jaunimo grupės organizuoja įvairių protesto akcijų, riaušių, kartais ir pogromų“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Edgūnas Račius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pabrėžia, kad ypač pavojingas vienas ultradešiniųjų ekstremistų judėjimas, kuris specialiai siekia smurto ir terorizmo aktų: „Lietuvoje priskaičiuojama iki kelių dešimčių aktyviai akseleracionizmo nuostatas socialiniuose tinkluose propaguojančių asmenų. Kai kurie iš jų turi sąsajų su tarptautinėmis akselercionistų grupėmis. 2023 m. lapkričio 9 d. per tarptautinę teisėsaugos operaciją Lietuvoje sulaikytas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui buvo žinomas kaip akseleracionizmo ideoliginių nuostatų propaguotojas, dalyvaujantis tarptautinės dešiniųjų ekstremistų grupės veikloje.“

Sulaikytieji internete skleidė teroristinę propagandą, verbavo nusikaltimams kitus žmones, dalijosi, kaip pasigaminti ir naudoti sprogmenų ir šaunamųjų ginklų.

„Tai veikimas socialiniuose tinkluose per specialias programėles, bandant tam tikrą dalį visuomenės radikalizuoti“, – teigė L. Kasčiūnas.

Įtariama, kad kai kurie pasirašę manifestus turėjo įvairių ginklų. Lietuvos pilietis sulaikytas dėl teroristinių nusikaltimų kurstymo. Pareigūnai matė didelę riziką, kad žodžiai artimiausiu metu virs smurtu.

Gali būti, kad tas žmogus radikalizuotųsi ir pagal vienišo vilko taktiką darytų kokį nors veiksmą.

„Gali būti, kad tas žmogus radikalizuotųsi ir pagal vienišo vilko taktiką darytų kokį nors veiksmą“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.

Anot NSGK pirmininko, didelės grėsmės dėl ultradešiniųjų ekstremistų išpuolių Lietuvoje nėra. Tačiau VDU profesorius teigia, kad būtent jie, o ne pastaruoju metu linksniuojami islamistai pridarys Europoje daugiau bėdų.

Kol kas garsiausiai apie tokią grėsmę kalba Vokietija. Pvz., 2021 m. daugiau nei 23 tūkst. nusikaltimų buvo siejami būtent su kraštutinių dešiniųjų ekstremizmu.

Lietuvoje teismo bausmės jau yra sulaukęs susprogdinti pastatą Vilniuje pasikėsinęs Gediminas Beržinskas. Tik šis buvo nuėjęs kur kas toliau nei nusikaltimo kurstymas. 2019 m. pats padėjo savadarbį sprogmenį prie bendrovės „Western Union“ ir priklausė vienai iš ultradešiniųjų ekstremistų grupių.

„Žuvo 53 [žmonės, iš jų] mažiausiai 46 merginos ir jaunos moterys“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Jungtinių Tautų misija Afganistane ir pridūrė, kad dar 110 žmonių buvo sužeisti.

Anksčiau žuvusiųjų skaičius siekė 43.

Penktadienį mirtininkas susisprogdino švietimo įstaigoje Afganistano sostinės Dašti Barčio rajone, kai stojamiesiems egzaminams į universitetus rengėsi šimtai mokinių.

Šiame vakariniame rajone dauguma gyventojų yra hazarai – jau daugelį metų engiama religinė grupė, pastaraisiais metais tampanti brutaliausių atakų taikiniu Afganistane.

Kol kas jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės už sprogdinimą. Tačiau džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), šiitus laikantis eretikais, yra įvykdęs regione keletą kruvinų išpuolių. Tų atakų taikiniais tapo mergaitės, mokyklos ir mečetės.

Penktadienį mirtininkas susisprogdino švietimo įstaigoje Afganistano sostinės Dašti Barčio rajone, kai stojamiesiems egzaminams į universitetus rengėsi šimtai mokinių.

Šiame vakariniame rajone dauguma gyventojų yra hazarai – jau daugelį metų engiama religinė grupė, pastaraisiais metais tampanti brutaliausių atakų taikiniu Afganistane.

„Žuvo 43 žmonės, 83 yra sužeisti. Dauguma aukų – mergaitės ir jaunos moterys“, – per „Twitter“ paskelbė JT misija, perspėdama, kad žuvusiųjų skaičius gali dar išaugti.

Kol kas jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės už sprogdinimą. Tačiau džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), šiitus laikantis eretikais, yra įvykdęs regione keletą kruvinų išpuolių. Tų atakų taikiniais tapo mergaitės, mokyklos ir mečetės.

Afganistaną kontroliuojančio Talibano teigimu, penktadienį Kabule žuvo 25 žmonės, o dar 33 nukentėjo.

Išpuolis įvykdytas aukštojo mokslo centre, kur stojamiesiems egzaminams į universitetus rengiasi daugiausia suaugę ir vyrai moterys. Išpuolio metu centre buvo šimtai žmonių.

„Auditorijoje mūsų buvo apie 600... Dauguma aukų yra mergaitės“, – netoliese esančioje ligoninėje naujienų agentūrai AFP sakė per išpuolį sužeistas studentas Akbaras.

Minimas centras yra Kabulo vakariniame Dašte Barčio rajone, kur dauguma gyventojų yra šiitai hazarai.

„Studentai rengėsi egzaminui, kai šiame švietimo centre susisprogdino mirtininkas. Deja, 19 žmonių žuvo, o dar 27 buvo sužeisti“, – sakė Kabulo policijos atstovas Khalidas Zadranas (Chalidas Zadranas).

Studentų artimieji jų ieškojo rajono ligoninėse, kur ant sienų kabinami skelbimai su žuvusiųjų ir sužeistųjų vardais.

„Mes jos čia neradome, – vienoje iš ligoninių AFP sakė sesers ieškanti moteris. – Jai buvo 19.“

Bent vienoje ligoninėje Talibanas išvaikė aukų artimuosius, baimindamasis naujos atakos susirinkusioje minioje.

Internete  ir vietos žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose bei nuotraukose matyti, kaip iš įvykio vietos nešami žuvusieji ir sužeistieji.

Afganistano hazarai persekiojami jau daug dešimtmečių. Talibanas pirmuoju savo valdymo periodu 1996–2001 metais buvo kaltinamas blogu elgesiu su šia bendruomene.

Talibanui pernai sugrįžus į valdžią, vėl pasigirdo tokių pačių kaltinimų.

Jis paskelbtas kelios dienos po to, kai Vašingtonas pranešė, kad A. al Zawahiri buvo nukautas per bepiločio orlaivio smūgį Kabule.

„Afganistano Islamo emyrato vadovybė nurodė žvalgybos agentūroms atlikti išsamų ir rimtą šio incidento tyrimą“, – sakoma talibų pareiškime.

JAV sakė, kad liepos 31-ąją, praėjus valandai po saulėtekio, į A. al Zawahiri, vieną ieškomiausių pasaulio teroristų ir 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių sumanytoją, buvo nutaikytos dvi „Hellfire“ raketos, kai jis buvo vieno Kabule esančio namo balkone.

„Teisingumas įvykdytas, ir šio teroristų lyderio nebėra“, – pirmadienį sakė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir pridūrė, kad tikisi, jog A. al Zawahiri mirtis atneš ramybę 3 000 žmonių, žuvusių Jungtinėse Valstijose Rugsėjo 11-ąją, šeimoms.

Naujienos pasirodė likus mėnesiui iki JAV pajėgų galutinio išvedimo iš Afganistano pirmųjų metinių. Pasitraukus amerikiečiams, šalies kontrolė perėjo į Talibano, du dešimtmečius kovojusio su Vakarų pajėgomis, rankas.

A. al Zawahiri nužudymas yra didžiausias smūgis „al Qaeda“ nuo 2011 metų, kai JAV specialiosios pajėgos nukovė Osamą bin Ladeną, ir verčia abejoti Talibano pažadu nesuteikti prieglobsčio kovotojų grupuotėms.

Pagal Dohos susitarimą, kurį Talibanas su JAV pasirašė Dohoje 2020 metais ir kuris atvėrė kelią JAV pajėgų pasitraukimui iš Afganistano, talibai pažadėjo neleisti, kad Afganistanu vėl būtų naudojamasi kaip starto aikštele tarptautiniam džihadizmui, bet ekspertai mano, kad šis judėjimas niekada nebuvo nutraukęs savo ryšių su „al Qaeda“.

Talibanas ketvirtadienį savo pareiškime pakartojo, kad iš Afganistano teritorijos jokiai šaliai „nekyla jokia grėsmė“.

Tikslinis smūgis

„Teisingumas įvykdytas, ir šio teroristų lyderio nebėra“, – kreipdamasis per televiziją žinią pranešė JAV prezidentas Joe Bidenas. Jis dalijosi viltimi, kad vieno ieškomiausių teroristų, Rugsėjo 11-osios išpuolių sumanytojo, mirtis atneš ramybę 3 000 žmonių, žuvusių Jungtinėse Valstijose lemtingą 2001-ųjų rugsėjį, šeimoms.

Apie operacijos detales daugiau pranešė administracijos pareigūnai. Šiais duomenimis liepos 31-ąją, praėjus valandai po saulėtekio, į A. al Zawahiri buvo nutaikytos dvi „Hellfire“ raketos, kai jis buvo vieno Kabule esančio namo balkone. Anot su žurnalistais kalbėjusio neįvardijamo aukšto rango pareigūno, Afganistane JAV karių nebuvo.

„Nežinome, kad jis kada nors būtų palikęs slėptuvę. Mes ne kartą nustatėme, kad A. al Zawahiri ilgesnį laiką buvo balkone, kuriame galiausiai buvo nukautas“, – sakė pareigūnas.

A.al Zawahiri buvimas Afganistano sostinėje, anot pareigūno, „akivaizdžiai pažeidė“ susitarimą, kurį Talibanas su JAV pasirašė Dohoje 2020 m. ir kuris atvėrė kelią JAV pajėgų pasitraukimui iš Afganistano.

Leidimą suduoti lemtingą smūgį JAV prezidentas davė liepos 25 d. J.Bidenas sakė, kad per operaciją civilių gyventojų aukų pavyko išvengti.

Akibrokštas Talibanui

Tai pirmas žinomas JAV vadinamasis užhorizontinis smūgis į grupuotės „al Qaeda“ taikinius Afganistane po amerikiečių pajėgų pasitraukimo iš šios šalies 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pasitraukus amerikiečiams, šalies kontrolė perėjo į Talibano, du dešimtmečius kovojusio su Vakarų pajėgomis, rankas.

Pagal minėtą Dohos susitarimą Talibanas pažadėjo neleisti, kad Afganistanu vėl būtų naudojamasi kaip starto aikštele tarptautiniam džihadizmui, bet ekspertai mano, kad šis judėjimas niekada nebuvo nutraukęs savo ryšių su grupe „al Qaeda“.

Savaitgalį Afganistano vidaus reikalų ministerija neigė pranešimus socialinėje žiniasklaidoje apie drono smūgį Kabule ir naujienų agentūrai AFP nurodė, kad raketa pataikė į „tuščią namą“ sostinėje, kad niekas nežuvo.

Tačiau vakar ryte Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad buvo surengta ataka iš oro į vieną rezidenciją Kabulo Šerpuro rajone.

„Incidento pobūdis iš pradžių nebuvo atskleistas. Islamo Emyrato saugumo ir žvalgybos agentūros ištyrė incidentą ir po preliminarių tyrimų nustatė, kad ataką įvykdė Amerikos dronai“, – sakoma įraše.

Minėtas J.Bideno administracijos pareigūnas taip pat sakė, kad „aukšto rango Talibano vadovas Sirajuddinas Haqqani“ žinojo apie A. al Zawahiri buvimą Kabule.

Talibano vidaus reikalų ministras S.Haqqani taip pat vadovauja baimę keliančiam Haqqani tinklui, brutaliam Talibano padaliniui, kaltinamam dėl kai kurių didžiausių pastarųjų 20 metų išpuolių. Haqqani tinklą JAV pareigūnai taip pat vadina Pakistano žvalgybos padaliniu.

Jis buvo laikomas pagrindiniu strategu – tikruoju operacijų, įskaitant Rugsėjo 11-osios išpuolius, sumanytoju.

Žinia žmonijos priešams

A.al Zawahiri sunaikinimą užsienio žiniasklaida jau pavadinimo dovana J.Bidenui. Didelį politinį spaudimą šalies viduje patiriantį prezidentą iki šiol slėgė ne itin sėkmingos operacijos Afganistane šešėlis. Tačiau tiksliniu smūgiu Vašingtonas įrodė, kad kovoti su terorizmu geba nerizikuodamas svetimoje šalyje dislokuotų karių gyvybėmis.

Be to, vasarį JAV surengė reidą Sirijoje, per kurį žuvo vyriausiasis „Islamo valstybės“ lyderis Abu Ibrahimas al-Hashimi al-Qurayshi ir jo šeima.

„Nesvarbu, kiek laiko tai užtruks, nesvarbu, kur pasislėpsite, jei keliate grėsmę mūsų žmonėms, Jungtinės Valstijos jus suras ir pašalins“, – kreipimesi per televiziją sakė prezidentas. Grupuotės „Al Qaeda“ lyderio sunaikinimas – puiki proga lapkritį vyksiančių Kongreso rinkimų išvakarėse parodyti respublikonams, kad užsienio politikos srityje demokratų prezidentas nėra silpnas.

Saudo Arabija pasveikino JAV ir pasidžiaugė jos pranešimu apie A.al Zawahiri nužudymą.

Užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad jis buvo „laikomas vienu iš terorizmo lyderių, vadovavusių baisių teroristinių operacijų planavimui ir vykdymui Jungtinėse Valstijose, Saudo Arabijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių“.

„Žuvo tūkstančiai nekaltų įvairių tautybių ir religijų žmonių, įskaitant Saudo Arabijos piliečius“, – priduriama pareiškime.

„Karalystės vyriausybė pabrėžė bendradarbiavimo stiprinimo ir suderintų tarptautinių pastangų kovojant su terorizmu ir jį išnaikinant svarbą ir paragino visas šalis bendradarbiauti siekiant apsaugoti nekaltus žmones nuo teroristinių organizacijų“, – sakė ministerija.

Džihadistu virtęs gydytojas

Pasiturinčioje egiptiečių šeimoje gimęs A. al Zawahiri kaip ir jo tėvas buvo diplomuotas gydytojas – chirurgas. Jo senelis buvo garsiojo sunitų dvasinės minties centro „al Azhar“ Kaire maldininkas, universiteto rektorius.

Manoma, kad jaunystėje dėdės įkvėptas A. al Zawahiri įsitraukė į radikalią Egipto musulmonų bendruomenę ir išleido keletą knygų, kurios daugeliui tapo radikalaus islamistų judėjimo simboliu.

Devintojo dešimtmečio viduryje jis išvyko iš Egipto į Pakistano šiaurės vakarų miestą Pešavarą, kur buvo rengiamas pasipriešinimas sovietų okupacijai Afganistane.

Tuo metu, kai devintajame dešimtmetyje į Afganistaną plūstelėjo tūkstančiai islamistų kovotojų, A. al Zawahiri ir O. bin Ladenas susipažino, o 1998 m. jis tapo vienu iš penkių O. bin Ladeno fatvos, raginančios rengti išpuolius prieš amerikiečius, signatarų.

71 metų A. al Zawahiri trūko charizmos, kuri padėjo O. bin Ladenui suburti džihadistus visame pasaulyje, tačiau savo analitinius įgūdžius jis noriai skyrė grupuotės „al Qaeda“ veiklai. Jis buvo laikomas pagrindiniu strategu – tikruoju operacijų, įskaitant Rugsėjo 11-osios išpuolius, sumanytoju, vadovu – ir asmeniniu O. bin Ladeno gydytoju.

A. al Zawahiri po Rugsėjo 11-osios atakų slapstėsi 20 metų. Vadovavimą grupuotei „al Qaeda“ jis perėmė JAV specialiosioms pajėgoms 2011-aisiais Pakistane nukovus Osamą bin Ladeną. A.al Zawahiri pasirodė vaizdo įraše, kuriame „al Qaeda" prisiėmė atsakomybę už 2005 m. Londone įvykdytus teroristinius išpuolius. Už jo galvą JAV žadėjo 25 mln. dolerių (24,4 mln. eurų) atlygį.

Manoma, kad po JAV invazijos į Afganistaną „al Qaeda“ nusilpo, minėtas Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad A. al Zawahiri buvo „viena iš paskutiniųjų likusių figūrų, turėjusių tokią reikšmę“.

Soufano centro tyrėjas Colinas Clarke'as sutinka, kad organizacija yra atsidūrusi „kryžkelėje“.

„Nepaisant to, kad A.al Zawahiri vadovavimas sumažino grupuotės „al Qaeda“ nuostolius atkuriant ją, jos tebelaukia dideli iššūkiai ateityje. Visų pirma, kyla klausimas, kas vadovaus jai nebelikus A. al Zawahiri“, – sakė jis.

Džihadistų stebėsenos organizacija SITE teigė, kad kai kurie kovotojai abejoja pranešimo apie jo nužudymą tikrumu, o kiti mano, kad A. al Zawahiri pasiekė savo troškimą – „kankinystę“.

Per televiziją transliuotame kreipimesi J. Bidenas sakė, kad jis davė galutinį leidimą surengti labai tikslų smūgį, per kurį savaitgalį Afganistano sostinėje buvo sėkmingai nukautas A. al Zawahiri.

„Teisingumas įvykdytas, ir šio teroristų lyderio nebėra“, – sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad tikisi, jog A. al Zawahiri mirtis atneš ramybę 3 000 žmonių, žuvusių Jungtinėse Valstijose Rugsėjo 11-ąją, šeimoms.

Vienas aukšto rango administracijos pareigūnas sakė, kad liepos 31-ąją, praėjus valandai po saulėtekio, į A. al Zawahiri buvo nutaikytos dvi „Hellfire“ raketos, kai jis buvo vieno Kabule esančio namo balkone. Pareigūnas pabrėžė, kad Afganistane JAV karių nebuvo.

„Nežinome, kad jis kada nors būtų palikęs slėptuvę. Mes ne kartą nustatėme, kad Zawahiri ilgesnį laiką buvo balkone, kuriame galiausiai buvo nukautas“, – sakė pareigūnas.

Pareigūno teigimu, liepos 25 dieną prezidentas davė sutikimą suduoti tą smūgį. J. Bidenas sakė, kad per operaciją civilių gyventojų aukų pavyko išvengti.

Pasak minėto JAV pareigūno, A. al Zawahiri buvimas Afganistano sostinėje „akivaizdžiai pažeidė“ susitarimą, kurį Talibanas su JAV pasirašė Dohoje 2020 metais ir kuris atvėrė kelią JAV pajėgų pasitraukimui iš Afganistano.

Saudo Arabija sveikina žinią

Tai pirmas žinomas JAV vadinamasis užhorizontinis smūgis „al Qaeda“ taikiniams Afganistane po amerikiečių pajėgų pasitraukimo iš šios šalies 2021 metų rugpjūčio 31 dieną.

A. al Zawahiri, egiptiečių chirurgas, augęs pasiturinčiuose namuose Kaire ir pasukęs į smurtinį radikalizmą, po Rugsėjo 11-osios atakų slapstėsi 20 metų. Vadovavimą „al Qaeda“ jis perėmė JAV specialiosioms pajėgoms 2011-aisiais Pakistane nukovus Osamą bin Ladeną. Už A. al Zawahiri galvą JAV žadėjo 25 mln. dolerių (24,4 mln. eurų) atlygį.

Savaitgalį Afganistano vidaus reikalų ministerija neigė pranešimus socialinėje žiniasklaidoje apie drono smūgį Kabule ir naujienų agentūrai AFP nurodė, kad raketa pataikė į „tuščią namą“ sostinėje, kad niekas nežuvo.

Tačiau anksti antradienį Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad buvo surengta „ataka iš oro“ prieš vieną rezidenciją Kabulo Šerpuro rajone.

„Incidento pobūdis iš pradžių nebuvo atskleistas. Islamo Emyrato saugumo ir žvalgybos agentūros ištyrė incidentą ir po preliminarių tyrimų nustatė, kad ataką įvykdė Amerikos dronai“, – sakoma įraše.

Naujienos pasirodė likus mėnesiui iki JAV pajėgų galutinio išvedimo iš Afganistano pirmųjų metinių. Pasitraukus amerikiečiams, šalies kontrolė perėjo į Talibano, du dešimtmečius kovojusio su Vakarų pajėgomis, rankas.

Pagal 2020 metų Dohos susitarimą Talibanas pažadėjo neleisti, kad Afganistanu vėl būtų naudojamasi kaip starto aikštele tarptautiniam džihadizmui, bet ekspertai mano, kad šis judėjimas niekada nebuvo nutraukęs savo ryšių su „al Qaeda“.

Minėtas J. Bideno administracijos pareigūnas taip pat sakė, kad „aukšto rango Talibano Haqqani (Hakanis)" žinojo apie A. al Zawahiri buvimą Kabule.

Talibano vidaus reikalų ministras Sirajuddinas Haqqani (Siradžudinas Hakanis) taip pat vadovauja baimę keliančiam Haqqani (Hakanių) tinklui, brutaliam Talibano padaliniui, kaltinamam dėl kai kurių didžiausių pastarųjų 20 metų išpuolių. Haqqani tinklą JAV pareigūnai taip pat vadina Pakistano žvalgybos padaliniu.

Saudo Arabija pasveikino JAV pranešimą, kad „al Qaeda“ vadeiva A. al Zawahiri buvo nužudytas.

Užsienio reikalų ministerijos antradienį paskelbtame pareiškime sakoma, kad jis buvo „laikomas vienu iš terorizmo lyderių, vadovavusių baisių teroristinių operacijų planavimui ir vykdymui Jungtinėse Valstijose, Saudo Arabijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių“.

„Žuvo tūkstančiai nekaltų įvairių tautybių ir religijų žmonių, įskaitant Saudo Arabijos piliečius“, – priduriama pareiškime.

„Karalystės vyriausybė pabrėžė bendradarbiavimo stiprinimo ir suderintų tarptautinių pastangų kovojant su terorizmu ir jį išnaikinant svarbą ir paragino visas šalis bendradarbiauti siekiant apsaugoti nekaltus žmones nuo teroristinių organizacijų“, – sakė ministerija.

Džihadistu virtęs gydytojas

71 metų A. al Zawahiriui trūko charizmos, kuri padėjo O. bin Ladenui suburti džihadistus visame pasaulyje, tačiau savo analitinius įgūdžius jis noriai nukreipė į „al Qaeda“ veiklą.

Jis buvo laikomas pagrindiniu strategu – tikruoju operacijų, įskaitant Rugsėjo 11-osios išpuolius, sumanytoju, vadovu – ir asmeniniu O. bin Ladeno gydytoju.

Manoma, kad po JAV invazijos į Afganistaną „al Qaeda“ nusilpo, o minėtas Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad A. al Zawahiri buvo „viena iš paskutiniųjų likusių figūrų, turėjusių tokią reikšmę“.

Soufano (Sufano) centro tyrėjas Colinas Clarke'as (Kolinas Klarkas) sutinka, kad organizacija yra atsidūrusi „kryžkelėje“.

„Nepaisant to, kad Zawahiri vadovavimas sumažino „al Qaeda“ nuostolius atstatant grupuotę, jos tebelaukia rimti iššūkiai ateityje. Visų pirma, kyla klausimas, kas vadovaus „al Qaeda“, nebelikus Zawahiri“, – sakė jis.

A. al Zawahiri tėvas buvo garsus gydytojas, o senelis – garsiojo sunitų dvasinės minties centro „al Azhar“ Kaire maldininkas.

Jaunystėje A. al Zawahiri įsitraukė į radikalią Egipto musulmonų bendruomenę ir išleido keletą knygų, kurios daugeliui tapo radikalaus islamistų judėjimo simboliu.

9-o dešimtmečio viduryje jis išvyko iš Egipto į Pakistano šiaurės vakarų miestą Pešavarą, kur buvo rengiamas pasipriešinimas sovietų okupacijai Afganistane.

Tuo metu, kai 9-e dešimtmetyje į Afganistaną plūstelėjo tūkstančiai islamistų kovotojų, A. al Zawahiri ir O. bin Ladenas susipažino, o 1998 metais jis tapo vienu iš penkių O. bin Ladeno fatvos, raginančios rengti išpuolius prieš amerikiečius, signatarų.

Džihadistų stebėsenos organizacija SITE teigė, kad kai kurie kovotojai abejoja pranešimo apie jo nužudymą tikrumu, o kiti mano, kad A. al Zawahiri pasiekė savo troškimą – „kankinystę“.

Kalbant apie „al Qaeda“ ateitį be jo, džihadistai yra nusiteikę pozityviai, o vienas iš jų rašė, kad „jei šeichas Aymanas al Zawahiri mirė, dar yra tūkstančiai Aymanų“, nurodo SITE.

Čia 32-ejų prancūzas su dar keturiais kaltinamaisiais nuo spalio 10 dienos bus teisiamas dėl išpuolių Briuselyje 2016 metų kovą. Procesas gali užtrukti iki kitų metų vasaros.

Per išpuolius Briuselio oro uoste ir metro stotyje 2016 metų kovo 22 dieną žuvo 32 žmonės ir 340 buvo sužeisti. Teroro aktus organizavo ta pati islamistų kuopelė, kaip ir Paryžiaus išpuolius. Atsakomybę dėl atakų prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS).

S. Abdeslamas jau 2016 metų kovą buvo sulaikytas Belgijoje ir po mėnesio perduotas Prancūzijai. Po proceso Belgijoje jis savo bausmę atliks Prancūzijoje. Tačiau nuteistasis vėliau gali prašyti būti perkeltas į kalėjimą Belgijoje, kur augo ir kur gyvena jo šeima.

Procese dėl Paryžiaus išpuolių 2015 metų lapkritį S. Abdeslamas birželio pabaigoje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jis praktiškai neturi galimybės išeiti į laisvę anksčiau laiko. Tai griežčiausia bausmė, kurią leidžia Prancūzijos įstatymai. Kadangi nei S. Abdeslamas, nei prokuratūra nuosprendžio neskundė, jis įsigaliojo.

Per išpuolius „Bataclan“ koncertų salėje, futbolo stadione „Stade de France“ ir lauko kavinėse džihadistai 2015 metų lapkričio 13-ąją nužudė iš viso 130 žmonių, dar apie 350 buvo sužeisti.

32 metų marokiečių kilmės Prancūzijos pilietis Salahas Abdeslamas buvo sučiuptas policijos praėjus keturiems mėnesiams po kruvinų išpuolių koncertų rūmuose „Bataclan“ ir kitose sostinės vietose.

Teismas nuosprendį, kuris yra griežčiausias pagal Prancūzijos įstatymus, paskelbė praėjusį mėnesį.

Šis teismas vainikavo šešerius metus trukusį tarptautinį tyrimą. Bylos medžiagą sudaro daugiau kaip milijonas puslapių.

Kiti 19 kaltinamųjų, teistų už atakos planavimą arba logistikos pagalbą, taip pat buvo pripažinti kaltais. Jiems buvo skirtos įkalinimo bausmės – nuo dvejų metų iki gyvos galvos.

Jie irgi atsisakė skųsti nuosprendį, naujienų agentūrai AFP antradienį sakė Paryžiaus vyriausiasis prokuroras Remy Heitzas (Remi Heicas).

Po nuosprendžio paskelbimo jie galėjo per 10 dienų pateikti apeliacinį skundą; šis terminas baigėsi pirmadienio vidurnaktį.

Pasak R. Heitzo, bylą nagrinėjusio specialiojo teismo sprendimas „įgijo nuolatinį statusą ir apeliacinis procesas nebus rengiamas“.

Visi užpuolikai, išskyrus S. Abdeslamą, susisprogdino arba buvo nukauti policijos per atakas ar vėliau.

Istoriniame teisme pasirodė tik 14 iš 20 kaltinamųjų – dar šeši yra laikomi dingusiais arba mirusiais.

Pernai rugsėjį prasidėjusio teismo proceso metu S. Abdeslamas neneigė, kad išvežiojo kitus mirtininkus sprogdintojus ir dalyvavo sąmoksle rengiant 2015 metų lapkričio 13 dienos išpuolį.

Jis sakė planavęs susisprogdinti viename žmonių pilname bare šiaurinėje Paryžiaus dalyje, bet atsisakęs šio sumanymo, pamatęs žmones, kuriuos ruošėsi tuojau nužudyti. Prokurorai šią versiją atmetė.

Valstybės kaltintojai, remdamiesi kaltinamojo laiškais ir jo ankstesniais parodymais, teigė, kad S. Abdeslamo savižudžio diržas buvo sugedęs, todėl jis negalėjo susisprogdinti.

Prokurorai prašė pagrindiniam Paryžiaus atakų bylos įtariamajam skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę be teisės į lygtinį paleidimą.

Prancūzijos pilietybę turintis marokiečių kilmės S. Abdeslamas yra užaugęs Briuselyje.

2015 metų lapkričio išpuoliai sukrėtė visą Prancūziją ir aiškiai parodę, kokią grėsmę kelia grupuotė „Islamo valstybė“, veikusi iš savo bazių Irake ir Sirijoje.

A. Navalnas ir keli jo sąjungininkai, įskaitant svarbią padėjėją Liubov Sobol, antradienį buvo įtraukti į sąrašą, tvarkomą Federalinės finansinės stebėsenos tarnybos („Rosfinmonitoring“).

Rusijos bankai privalo įšaldyti į šį sąrašą įtrauktų asmenų sąskaitas ir neteikti jiems paslaugų.

Pasak A. Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK), kuris pernai buvo paskelbtas ekstremistiniu ir uždarytas, antradienį į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą buvo įtrauktas tuzinas kalinamo Kremliaus kritiko bendražygių.

Beveik visi A. Navalno pagrindiniai bendražygiai, įskaitant L. Sobol, yra palikę šalį.

Be A. Navalno ir L. Sobol, į sąrašą buvo įtrauktas teisininkas Viačeslavas Gimadis, tinklaraštininkas ir kovotojas su korupcija Georgijus Alburovas, aktyvistas Ruslanas Šavedinovas.

Šiuo sprendimu jie buvo pastatyti į vieną gretą su dešiniųjų nacionalistų grupėmis ir užsienio teroristinėmis organizacijomis, įskaitant Talibaną ir džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“.  

34 metų L. Sobol buvo FBK teisininkė ir opozicionieriaus „YouTube“ kanalo prodiuserė. Ji nuo spalio ieškoma Rusijos policijos.

„Dalyvavai rinkimuose ir kovoji su korupcija? Ekstremistas“, – parašė L. Sobol socialiniame tinkle „Twitter“.

Dalyvavai rinkimuose ir kovoji su korupcija? Ekstremistas.

Anksčiau šį mėnesį į „Rosfinmonitoring“ sąrašą buvo įtraukti A. Navalno bendražygiai Leonidas Volkovas ir Ivanas Ždanovas.

I. Ždanovas vadovavo FBK, paskelbusiam daugybę žurnalistinių tyrimų apie Rusijos elito turtus ir sisteminę valdžios korupciją. L. Volkovas vadovavo A. Navalno regioninių biurų tinklui.

Beprecedentis susidorojimas

Per pastaruosius metus Rusijos valdžia ėmėsi beprecedenčių priemonių kitokiai politinei nuomonei nuslopinti. Pernai vasarį ji pasiuntė už grotų balsingiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką A. Navalną ir vėliau uždraudė jo politines organizacijas.

A. Navalno organizacijos buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“, todėl opozicionieriaus bendražygiams teko uždaryti regioninių biurų tinklą, prisidėjusį prie jo politinių kampanijų ir korupcijos tyrimų.

Praėjusį mėnesį tyrėjai apklausė kelis buvusius A. Navalno regioninių štabų koordinatorius, tarp jų Kseniją Fadejevą, kuri taip pat yra Tomsko įstatymų leidybos institucijos narė.

Bendražygiai sako, kad K. Fadejevai gresia iki 12 metų nelaisvės už „bendradarbiavimą su ekstremistine organizacija“.

A. Navalnas buvo suimtas 2021-ųjų sausio 17 dieną vos parskridęs į Maskvą iš Vokietijos, kur penkis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. 45 metų opozicionierius dėl tos atakos kaltina Kremlių, tačiau rusų valdžia tokius kaltinimus atmeta.

Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas. Jis kali kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.

Spalį Europos Parlamentas skyrė A. Navalnui prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę.

Anksčiau šį mėnesį A. Navalnas iš kalėjimo pranešė, kad netrukus turėtų pasirodyti CNN ir „HBO Max“ dokumentinis filmas apie jo apnuodijimą, ir šmaikščiai pridūrė: „Jūs tikrai pamatysite jį anksčiau nei aš.“

CNN nurodė, kad tai bus „dokumentinis trileris“, tačiau nepatikslino, kad pasirodys ši juosta.

Tyrėjai pernai A. Navalno atžvilgiu pradėjo naują tyrimą dėl ekstremizmo. Jei bus pripažintas kaltu, jam gali būti skirta dar iki dešimties metų nelaisvės.

Stiprindama opozicijos ir kitaminčių persekiojimą, Rusijos valdžia priskyrė „užsienio agentams“ dešimtis žmogaus teisių gynimo grupių, žiniasklaidos priemonių, žurnalistų ir Kremliaus kritikų.

Gruodį teismai nurodė likviduoti autoritetingiausią šalies žmogaus teisių organizaciją „Memorial“.

„Memorial“ 1989 metais įkūrė grupė sovietų disidentų, tarp jų Nobelio taikos premijos laureatas A. Sacharovas. Organizacija dokumentavo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikais vykdytus valymus ir gynė politinių kalinių, migrantų ir kitų grupių, patiriančių spaudimą iš valdžios institucijų, teises.

Sprendimą likviduoti organizaciją pasmerkė Jungtinės Tautos ir Vakarų šalių vyriausybės, kaltinančios Maskvą saviraiškos laisvės varžymu.