Šiaulių meras Artūras Visockas teigia, jog priverstinis jungimasis prie daugumos ar mažumos neduoda jokios naudos, o savivaldybės politikai geba dirbti kaip viena komanda.

Dėl oficialiai neįregistruotos daugumos ir mažumos savivaldybė sulaukė rašto iš Vyriausybės atstovo apskrityje.

Tokius raštus, Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityje Rimvydo Pilibaičio teigimu, gavo ir daugiau savivaldybių, nes po pastarųjų rinkimų tokių „piktnaudžiautojų“ esama ir daugiau, tačiau savivaldybių neįvardija.

Raštuose užsimenama, kad nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo, nesant oficialiai įregistruotos mažumos ir daugumos bei laikantis įstatymo raidės proporcingumo principu sudarytų tam tikrų komitetų, savivaldybėje gali būti įvestas tiesioginis valdymas.

R. Pilibaitis tvirtina, kad tiesioginiu valdymu savivaldybė nėra gąsdinama, bet tokia galimybė išlieka.

Dirba kaip viena komanda

Šiaulių meras A. Visockas teigia, jog šio miesto taryba yra pavyzdys, kad gali dirbti kaip viena komanda nepriklausomai, ar esi opozicijoje, ar pozicijoje, balsuoti taip, kaip nori kiekvienas politikas.

„Vyriausybės atstovas parašė, kad kreipsis į VRM, žodžiu, apie tiesioginį valdymą. Esmė ta, kad kvestionuojama tarybos nario būtinybė prisijungti prie vienos ar kitos grupės – pozicija, opozicija – o aš traktuoju, kad tarybos nario mandatas laisvas, niekaip negaliu jo versti per prievartą prisijungti prie grupės. Traktuoju, kad teoriškai 31 tarybos narys gali būti laisvas, nesijungti prie jokios grupės“, – BNS sakė Šiaulių meras A. Visockas.

Meras įsitikinęs, kad iki šiol vykdoma politika, kad vieni spaudžia vienus mygtukus, kiti kitus vien dėl to, kad priklauso pozicijai ar opozicijai, niekur neveda.

„Juk tarybos tikslas priimti sprendimus ir, kad savivaldybėje būtų stabili padėtis, kad miestas vystytųsi, jei tai galima pasiekti sklandžiai, kodėl tokį dalyką reikia daužyti? – kalbėjo A. Visockas. – Šis klausimas nekeliamas, keliamas klausimas, kad turi būti įregistruota oficiali dauguma, o jei jos nėra – įstatymo pažeidimas. Na, su logika prasilenkia, nes išeina, kad meras turi priversti tarybos narius, o aš nesu tarybos narys, būtinai registruoti tą darinį, kitaip bus visi paleisti? Kas čia per gąsdinimas?“.

A. Visocko komitetas „Dirbame miestui“ Šiaulių miesto taryboje per savivaldos rinkimus pelnė 18 vietų. Kaip BNS sakė meras, trys komiteto nariai nusprendė dirbti kaip laisvi politikai, tad sudaryti daugumos vien iš bendraminčių galimybės neliko.

Opozicijoje dirba aštuoni politikai – du „Šiaulių labui“ atstovai, du Lietuvos socialdemokratų partijos politikai bei keturi konservatoriai. Opozicijos lyderiu paskelbtas TS-LKD atstovas Jonas Bartkus.

Kitos politinės jėgos nepranešė, ar rinksis darbą su mero komitetu, ar opoziciją.

Kaip BNS sakė meras, tiek Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai nėra pasiskelbę nei pozicija, nei opozicija. Kai kurie politikai, anot mero, dirba „patys sau“.

A. Visocko teigimu, komitetai bei komisijos formuotos laikantis proporcingumo principų, tad pažeidimų savivaldybė nepadarė.

Laukia savivaldybių paaiškinimų

Tuo metu Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityje Rimvydo Pilibaičio teigimu, tarybai nepaskelbus, kas yra dauguma, neaišku, kas lieka dirbti mažumoje.

„Tuomet kyla kitos problemos, kad nėra aišku, kaip formuoti Etikos, Antikorupcijos komisijas, atsižvelgiant į proporcingumą daugumos ir mažumos narių. Dėl opozicijos vieningos klausimas kyla, nes turi būti opozicinių frakcijų visuma, o ne kelios“, – sakė R. Pilibaitis.

Anot jo, savivaldybės paprašyta iki rugpjūčio vidurio pateikti informaciją dėl daugumos bei mažumos, komisijų ir komitetų sudarymo, pirmininkų paskyrimo.

Tokius raštus, atstovo teigimu, gavo ne tik Šiaulių savivaldybė.

Anot R. Pilibaičio, dėl tiesioginio valdymo įvedimo konkrečioje savivaldybėje Seimui siūlymą teikia Vyriausybė, tačiau kol kas apie tai nekalbama ir kelias patvirtinti tokį valdymą ilgas, tačiau tokia teorinė prielaida yra.

„Gąsdinti ar gąsdintis nereikia, renkama informacija, o ar bus veiksmai, sprendimai – matysime vėliau“, – sakė atstovas.

Anot jo, iki šiol tiesioginio valdymo savivaldybėse įvesti nereikėdavo, nes problemas jos išspręsdavo.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, jog nėra gavusi „jokios oficialios informacijos dėl galimo tiesioginio valdymo įvedimo Šiaulių miesto savivaldybėje“.

„Atskirų vietos politikų pasisakymų socialiniuose tinkluose ministerija nekomentuoja“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.

Už projektą balsavo 88, prieš – 13, susilaikė 21 parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstant projektą paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas.

Siūlymą daugiausia palaikė valdantieji konservatoriai ir Laisvės partija, balsavę vieningai, dauguma liberalų, projektui taip pat pritarė opozicinė „Vardan Lietuvos“, kiti pavieniai opozicijos atstovai. Tuo metu prieš balsavo likusi opozicija ir keli liberalai.

Prieš kurį laiką FIFA ir UEFA informavo, kad Seimui priėmus siūlomą įstatymą dėl laikino tiesioginio federacijos valdymo, nacionalinėms rinktinėms ir Lietuvos futbolo klubams grėstų suspendavimas FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose.

LNK reportažas:

Įstatymo projektą dėl tiesioginio valdymo pristatęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad laikino teisinio reguliavimo tikslas nėra perimti federacijos kontrolę.

„Mūsų tikslas nėra už juos žaisti futbolą, mes paprasčiausiai norime užtikrinti, kad būtų skaidrūs ir demokratiniai rinkimai, kuriuose plati futbolo bendruomenė turėtų balso teisę, o vadovaujančiose pareigose nebūtų už tyčinius nusikaltimus teisti asmenys“, – sakė parlamentaras.

Anot M. Majausko, prasti nacionalinės vyrų futbolo rinktinės rezultatai yra „negebėjimo imtis reikalingų reformų ir negebėjimo atstovauti plačiai futbolo bendruomenei pasekmė“.

Jis LFF vadino uždara bendruomene, kurioje „užuovėją randa asmenys, kaltinami ginkluoto, nusikalstamo susivienijimo organizavimu“.

Politikas omenyje turėjo teisiamą „Kamuolinių“ gaujos vadeivą Giedrių Janonį, kuris buvo įdarbintas Lietuvos futbolo mėgėjų asociacijoje. Po kritikos visuomenėje asociacija pranešė nutraukusi su juo darbinius santykius.

„Generalinis policijos komisaras pateikė Seimo nariams pažymą, kurioje atskleidė, jog ne tik keturi asmenys (iš LFF Vykdomojo komiteto – BNS) buvo pripažinti padarę nusikaltimus, bet net trims LFF Vykdomojo komiteto nariams buvo pritaikytos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo prevencinės poveikio priemonės“, – sakė M. Majauskas.

Jo teigimu, priėmus tiesioginio valdymo įstatymą, esama vadovybė netektų pareigų, laikinasis administratorius atliktų finansinį ir veiklos auditą, pakeistų įstatus.

Kiek anksčiau premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad būtų geriausia, jei problemos LFF būtų išspręstos be valdžios įsikišimo, bet jei to prireiktų, Seime pakaks balsų priimti įstatymą.

Pasiūlymą įvesti tiesioginį valdymą LFF rugsėjo viduryje registravo per 80 parlamentarų. Jame numatyta, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą, per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti bei patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą, paruoštą remiantis pavyzdiniais tarptautinių futbolo organizacijų įstatais.

Seimo teisininkai projektui pateikė išvadą, kad jis prieštarauja Konstitucijai, tačiau antradienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ją atmetė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje nurodė, kad federacijoje įvedus laikinąjį tiesioginį valdymą būtų ribojama teisė į susivienijimus arba asociacijų laisvė ir būtų pažeisti patys teisinės valstybės principai, numatantys, jog įstatymų leidėjai priimdami teisės aktus privalo vadovautis Konstitucija ir įstatymais.

Seimo narių parengtame projekte taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.

Seime įregistravus projektą, LFF darbo grupė pranešė pati siūlanti taisyti federacijos įstatus. Pasiūlyme numatyti panašūs pokyčiai, kuriuos inicijavo Seimo nariai.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė kritikuota dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu. Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą, prastesnis rezultatas buvo tik 2017 metais tada šalies vyrų rinktinė buvo – 149.

„Situacija tokia: dviem balsavus už, penkiems balsavus prieš, vienam susilaikius, nepritarta Teisės departamento išvadai, kad šis projektas galimai prieštarauja Konstitucijai“, – po balsavimo komitete sakė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Praėjusią savaitę parlamento Teisės departamento paskelbtoje išvadoje nurodyta, kad įstatymo projektas prieštarautų Konstitucijai.

Departamento teigimu, federacijoje įvedus laikinąjį tiesioginį valdymą būtų ribojama teisė į susivienijimus arba asociacijų laisvė ir būtų pažeisti patys teisinės valstybės principai, numatantys, jog įstatymų leidėjai priimdami teisės aktus privalo vadovautis Konstitucija ir įstatymais.

Opozicijos alternatyva – „minimali intervencija“

Prieš Teisės departamento išvadą balsavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai Linas Slušnys, Irena Haase ir Andrius Vyšniauskas, Laisvės partijos ir Regionų frakcijos atstovai Kasparas Adomaitis ir Česlovas Olševskis.

Ją palaikė socialdemokratas Julius Sabatauskas ir Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Tuo metu komiteto pirmininkas konservatorius S. Šedbaras susilaikė.

A.Vyšniauskas, K.Adomaitis ir L.Slušnys nepriklauso Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau jie pavadavo posėdyje nedalyvavusius Gabrielių Landsbergį, Aušrinę Armonaitę ir Dainių Kreivį.

Komentuodama siūlymą dėl laikinojo įstatymo, A. Širinskienė siūlė eiti „labiau proporcingu keliu“.

„Nes jeigu yra informacija, kad ten keturi ar kiek asmenų yra teisti, kas trukdo pasiūlyti reguliavimą, kad asociacijai, kurios valdyboje ar kituose valdymo organuose yra tokie ir tokie asmenys, per tris mėnesius turi pasikeisti tuos asmenis, nes valdymo organuose negali būti teistų asmenų“, – svarstė politikė.

„Šitaip su minimalia intervencija valstybė išspręstų tų asmenų problemą. Nenorint kištis į visas asociacijas, niekas netrukdo pasakyti, kad asociacija, kurios pavadinime yra žodis Lietuva, (...) turi atitikti tokius ir tokius kriterijus – valdymo organuose neturėti teistų asmenų“, – kalbėjo parlamentarė.

„Aš tada suprasčiau, kad yra siekiama skaidrumo ir tam tikrų asmenų, kurie kompromituoja asociaciją ir Lietuvos vardą, išvengimo“, – pridūrė ji.

Vienas iš siūlymo iniciatorių, konservatorius Mykolas Majauskas teigė sutinkantis su išsakytomis pastabomis iš esmės, tačiau pabrėžė, jog „įstatymas apima ne tik reputacinius dalykus, bet ir demokratinius principus, nustatant, kad turi būti visuotiniai, skaidrūs, demokratiniai rinkimai renkant LFF vadovybę“.

„Įstatymo tikslas yra šiek tiek platesnis“, – kalbėjo M. Majauskas.

Lietuvos futbolo federacijos iškuopimas yra visuotinai reikšmingas ir konstituciškai pagrįstas tikslas.

„Iškuopimas“

Po komiteto posėdžio laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ projektas buvo įtrauktas į Seimo antradienio posėdžių darbotvarkę.

„Lietuvos futbolo federacijos iškuopimas yra visuotinai reikšmingas ir konstituciškai pagrįstas tikslas“, – sakė M. Majauskas.

Pasiūlymą įvesti tiesioginį valdymą LFF rugsėjo viduryje registravo per 80 parlamentarų.

Jame numatyta, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą ir per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti bei patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą.

Seimui siūloma nustatyti, kad laikinųjų įstatų projekte turi būti numatyta, jog kiekvienas LFF narys federacijos konferencijoje turi vienodą balsų skaičių. Taip pat siūloma federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus, šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.

Be to, LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą. Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.

Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.

Seime įregistravus projektą, LFF darbo grupė pranešė siūlanti taisyti federacijos įstatus. Pasiūlyme numatyti panašūs pokyčiai, kuriuos inicijavo Seimo nariai.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė kritikuota dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu. Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą, prastesnis rezultatas buvo tik 2017 metais tada šalies vyrų rinktinė buvo – 149.

Premjerė: geriausia būtų, jei problemos LFF išsispręstų be valdžios įsikišimo

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad būtų geriausia, jei problemos Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) būtų išspręstos be valdžios įsikišimo, bet jei to prireiktų, Seime pakaks balsų priimti įstatymui dėl laikino tiesioginio valdymo.

Pati premjerė sakė po pateikimo pritarsianti projektui, jis antradienio posėdžio darbotvarkėje įtrauktas tarp rezervinių klausimų.

„Projektą palaikysiu pateikimo stadijoje tikrai, bet toliau tų judesių gali būti įvairių, kaip žinote, pati federacija pranešė, kad sudarė kažkokią darbo grupę šitiems klausimams spręsti, neblogas ženklas, galbūt ir išspręs. (...) Geriausia būtų, jei visi šie klausimai išsispręstų asociacijoje be valdžios įsikišimo, bet Seime yra politinė valia, jei taip neatsitiks, tuos įstatymus priimti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Taip pat kiltų grėsmė, kad bus sustabdyti visi LFF, kaip FIFA ir UEFA nario, įgaliojimai, o FIFA ir UEFA finansinė pagalba Lietuvos futbolui bus nutraukta.

Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius ketvirtadienį pranešė, kad tokios grėsmės nurodytos FIFA laiške, kuriame tarptautinė organizacija įvertino Seimo narių siūlomo įstatymo projekto padarinius.

FIFA nurodė, kad įvedus tiesioginį valdymą, „LFF pažeistų savo įsipareigojimus pagal FIFA įstatus, FIFA statuto punktą ir UEFA įstatus tvarkyti savo reikalus nepriklausomai ir be trečiųjų šalių įtakos“.

„Tarptautinės futbolo organizacijos Lietuvos futbolo federacijos atstovus vakar vakare informavo apie tai, kad kai kurių Lietuvos politikų kišimasis į nepriklausomos futbolo federacijos veiklą, yra vienareikšmiškai vertinamas kaip FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, kurie sukels tiesiogines neigiamas pasekmes visam Lietuvos futbolui“, – LFF pranešime cituojamas T. Danilevičius.

„Tarptautinių futbolo organizacijų atstovai dar kartą įspėjo Lietuvos futbolo atstovus, jog tokio Seimo narių inicijuoto teisės akto priėmimas vienareikšmiškai lems Lietuvos futbolo klubų ir rinktinių suspendavimą tarptautinėse arenose, viso Lietuvos futbolo finansavimo iš šių organizacijų nutraukimą“, – pridūrė jis.

Seime 82 parlamentarai registravo specialų įstatymo projektą dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo LFF.

Jame numatyta, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą ir per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti bei patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą.

Seimui siūloma nustatyti, kad laikinųjų įstatų projekte turi būti numatyta, jog kiekvienas LFF narys federacijos konferencijoje turi vienodą balsų skaičių. Taip pat siūloma federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus, šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.

Be to, LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą. Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.

Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad siūlymą laikinai įvesti tiesioginį LFF valdymą vertina skeptiškai. Pasak jo, situacija nepasikeis priėmus „futbolo gelbėjimo“ įstatymą, o Lietuvai gali kilti grėsmė būti pašalintai iš tarptautinių varžybų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, tiesioginis valdymas galėtų pasitarnauti sprendžiant federacijos valdymo problemas, atnaujinat veiklos modelį, tačiau būtina įvertinti ir potencialias neigiamas tokio sprendimo pasekmes.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė kritikuota dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.

Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą ir tai yra istoriškai prasčiausias rezultatas.

„Šiandien Seime kartu su kolega komiteto pirmininku Mykolu Majausku registravome laikino įstatymo projektą Lietuvos futbolui gelbėti. Atėjo laikas imtis principingų veiksmų ir ištraukti šią itin svarbią sporto šaką iš šešėlio“, – BNS teigė L. Kasčiūnas.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog siūlymus laikinai įvesti tiesioginį LFF valdymą vertina skeptiškai. Pasak šalies vadovo, situacija nepasikeis priėmus „futbolo gelbėjimo“ įstatymą, o Lietuvai gali kilti grėsmė būti pašalintai iš tarptautinių varžybų.

„Turiu pripažinti, kad vakar buvau stipriai nuviltas prezidento G. Nausėdos pareiškimu, kuriuo jis stojo ne į futbolo atskaidrinimo pusę, o iš esmės atkartojo seną permainoms besipriešinančios grupės mantrą. Raginu prezidento patarėjus supažindinti valstybės vadovą su situacija futbole, jam pateikti valstybės institucijų disponuojamą informaciją apie futbolą užvaldžiusias jėgas bei jų skandalingus ryšius“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Tarp dokumentą pasirašiusių premjerė Ingrida Šimonytė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Monika Navickienė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Iniciatyvos nepalaikė opozicinių „valstiečių“ atstovai ir dalis demokratų.

„Savo ruožtu galiu užtikrinti, kad Seimas neleis, kad su kriminaliniu atspalviu esantys veikėjai toliau atvirai galėtų tyčiotis iš Lietuvos valstybės institucijų ir visuomenės. Ir nesvarbu kokiuose aukštose valdžios kabinetuose jie jaučiasi galintys užsidėti ant stalo savo purvinus batus“, – sakė NSGK komiteto pirmininkas.

Atėjo laikas imtis principingų veiksmų ir ištraukti šią itin svarbią sporto šaką iš šešėlio.

Procese turėtų dalyvauti FIFA ir UEFA

Dalis parlamentarų jau yra teigę, jog įstatymas užtikrintų, kad būtų organizuojami „nauji demokratiniai federacijos rinkimai be kriminalinio pasaulio atstovų“.

Šveitimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, tiesioginis valdymas galėtų pasitarnauti sprendžiant federacijos valdyme esamas problemas, atnaujinat veiklos modelį, tačiau būtina įvertinti ir potencialias neigiamas tokio sprendimo pasekmes.

Dėl to ministerija siūlo, kad šiame procese dalyvautų FIFA ir UEFA.

Įstatymo projekte numatyta, kad jo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų ŠMSM. Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą ir per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti ir patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą.

Seimui siūloma nustatyti, jog laikinųjų įstatų projekte turi būti numatyta, kad kiekvienas LFF narys federacijos konferencijoje turi vienodą balsų skaičių. Taip pat siūloma federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus, šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.

Be to, LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą. Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.

Įstatus siūlė tobulinti

Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.

Apie siūlymą įvesti tiesioginį LFF valdymą Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pirmą kartą paskelbė liepos pabaigoje. Tada federacijos vadovybė pareiškė, kad tokie siūlymai yra politiniai viešieji ryšiai, o LFF valdymas yra išimtinai pačios federacijos kompetencija.

Politikai teigė, kad LFF nusprendus organizuoti vidaus rinkimus pagal pavyzdinius įstatus, jie atsisakytų planų priimti siūlomą įstatymą.

Anksčiau LFF kreipusis į UEFA ir FIFA, šios nurodė, kad federacijos įstatai atitinka tarptautinius reikalavimus, bet pasiūlė juos tobulinti.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė buvo kritikuojama dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.

Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą ir tai yra istoriškai prasčiausias rezultatas.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, įstatymas užtikrintų, kad būtų organizuojami „nauji demokratiniai federacijos rinkimai be kriminalinio pasaulio atstovų“.

„Siekiame skaidraus ir demokratiško Lietuvos futbolo federacijos valdymo“, – žurnalistams sakė Seimo narys.

Šveitimo, mokslo ir sporto viceministro Lino Obcarsko teigimu, toks sprendimas galėtų pasitarnauti sprendžiant federacijos valdyme esamas problemas, atnaujinat veiklos modelį.

„Valstybė nesiekia vadovauti federacijoms ir negali kištis į sporto federacijų veiklą. Toks įstatymas galbūt galėtų skubiai išspręsti seną, skaudžią problemą, išsklaidyti abejones dėl šios federacijos veiklos ir padėti pagrindus tolesnei, atsinaujinusios federacijos veiklai“, – BNS perduotame komentare sakė jis.

Tačiau pasak viceministro, „būtina įvertinti ir potencialias neigiamas tokio sprendimo pasekmes“, tokias kaip nacionalinių rinktinių suspendavimas, rizika negauti lėšų iš tarptautinių federacijų.

Dėl to ministerija siūlo, kad šiame procese dalyvautų FIFA ir UEFA.

Būtų paskiriamas administratorius

Projekte numatyta, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą ir per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti ir patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą.

Seimui siūloma nustatyti, jog laikinųjų įstatų projekte turi būti numatyta, kad kiekvienas LFF narys federacijos konferencijoje turi vienodą balsų skaičių.

Taip pat siūloma federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus. Šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.

Be to, LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą.

Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.

„Vykdomasis komitetas yra iš esmės savotiška Lietuvos futbolo Vyriausybė. Jeigu Lietuvos Respublikoje nori turėti Vyriausybę, ji turi gauti patvirtinimą visame Seime, o ne atskirose frakcijose“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.

Pokyčius inicijuojantys politikai teigia, kad šie pamatiniai futbolo valdymo principai yra numatyti Pavyzdiniuose Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) įstatuose.

„Pokyčiai yra reikalingi“

Įstatymo projekte nurodyta, kad po laikinųjų LFF įstatų patvirtinimo, laikinasis administratorius per šešis mėnesius sušaukia federacijos konferenciją, kuri priima naujus įstatus, išrenka organizacijos prezidentą, Vykdomojo komiteto narius, viceprezidentus.

Perdavus federacijos valdymą šiems naujai išrinktiems organams, laikinasis administratorius netektų įgaliojimų.

„Laikinojo valdymo esmė yra (...) kuo greičiau ir efektyviau sukurti tokią erdvę ir tokią galimybę, pagal kurią LFF galėtų priimti esminius sprendimus dėl būtinų pokyčių be frakcionalizmo ar vidinių kovų ir persekiojimo baimės“, – sakė kitas parlamentaras Arūnas Valinskas.

„Niekas nenori iš valdžios pusės valdyti futbolo. Esmė yra įgalinti futbolo bendruomenę valdyti pačiai save“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas sakė, kad FIFA pavyzdinių įstatų perkėlimas į LFF atvertų daugiau galimybių demokratiniam organizacijos valdymui, nes dabar sistema yra uždara ir skirta save palaikyti.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna sakė, kad valstybė yra pasirengusi skirti didesnį finansavimą futbolui, tačiau esant dabartinei situacijai LFF tam nėra tinkamas laikas.

„Aš manau, kad tikrai pokyčiai yra reikalingi ir jie turi vykti“, – teigė Seimo narys.

Siūlo laikytis pavyzdinių įstatų

Apie siūlymą įvesti tiesioginį LFF valdymą M. Majauskas pirmą kartą paskelbė liepos pabaigoje. Tada federacijos vadovybė pareiškė, kad tokie siūlymai yra politiniai viešieji ryšiai, o LFF valdymas yra išimtinai pačios federacijos kompetencija.

M. Majauskas teigė, kad projektas dėl tiesioginio LFF valdymo tikriausiai bus registruotas antradienį, iki tol jis bus išverstas į anglų kalbą ir persiųstas FIFA ir UEFA.

„Iš esmės manome, kad tiek FIFA, tiek UEFA negauna pilnos informacijos iš Lietuvos futbolo federacijos, todėl tikimės aukšto lygio tiesioginio susitikimo galbūt premjero lygiu su FIFA ir UEFA vadovais“, – sakė M. Majauskas.

Politikai teigė, kad LFF nusprendus organizuoti vidaus rinkimus pagal pavyzdinius įstatus, jie atsisakytų planų priimti siūlomą įstatymą.

Anksčiau LFF kreipusis į UEFA ir FIFA, šios nurodė, kad federacijos įstatai atitinka tarptautinius reikalavimus, bet pasiūlė juos tobulinti.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė buvo kritikuojama dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.

Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą ir tai yra istoriškai prasčiausias rezultatas.

Rugpjūčio 3 d. Lietuvos futbolo federacija gavo jungtinį FIFA ir UEFA atsakymą, kuriame teigiama, kad Lietuvos futbolo federacijos įstatai, kurie buvo priimti šių metų balandžio 30 d. vykusioje LFF konferencijoje, atitinka FIFA ir UEFA įstatuose numatytus reikalavimus. Šie įstatai buvo priimti siekiant juos suderinti su pakeistu Sporto įstatymu.

Tarptautinės futbolo organizacijos atsakyme patvirtino ir pasiruošimą dirbti toliau tobulinant LFF veiklą bei priminė įsipareigojimą užtikrinti nepriklausomumą nuo trečiųjų šalių kišimosi į federacijos veiklą.

„Lietuvos futbolo federacija visą laiką dirba kartu su FIFA ir UEFA atstovais tiek tobulinant mūsų organizacijos valdymą, tiek įgyvendinant sporto projektus. Darant pakeitimus Lietuvos futbolo federacijos įstatuose, visi pakeitimai buvo suderinti su naujuoju LR Sporto įstatymu, naujoji įstatų redakcija pateikta tarptautinėms futbolo organizacijoms, kurių nariai mes esame. FIFA ir UEFA atstovai vakar pakartotinai patvirtino, kad Lietuvos futbolo federacijos dabartiniai įstatai atitinka reikalavimus. Siekiant toliau tobulinti Lietuvos futbolo federacijos veiklą, FIFA ir UEFA, kaip visada, yra pasiruošusi skirti savo ekspertus bendrai darbo grupei su LFF atstovais. Kartu abi tarptautinės organizacijos dar kartą priminė, kad bet koks trečiųjų šalių kišimasis į futbolo federacijų veiklą yra FIFA ir UEFA įstatų pažeidimas. Tikiuosi, kad ši FIFA ir UEFA pozicija, su kuria supažindinsime tiek politikus, tiek visuomenę, užbaigs kilusias politines diskusijas ir sutelks visus bendram konstruktyviam darbui dėl Lietuvos futbolo“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius.

UEFA ir FIFA tvirtina, kad LFF įstatai iš esmės atitinka nurodytas gaires bei siūlo pagalbą federacijai kuriant darbo grupę, kuri svarstytų galimus pokyčius dėl LFF valdymo gerinimo.

Lietuvos futbolo federacijos nuotr.

ELTA primena, kad praeitą trečiadienį jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai, buvo siūloma federacijoje įvesti tiesioginį valdymą.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad tai yra reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.

2020 m. lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių. Seimas akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši, federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus.

Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją, TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia.

Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, atsakydamas į Eltos klausimą dėl tolimesnio veiksmų plano tvirtino, kad politikai siūlo įstatų reformą šiai problemai spręsti, kuomet į federacijos valdymą būtų įtraukta daugiau futbolo bendruomenės, konkrečiai – klubų.

„Klubai turi turėti teisę Lietuvos futbolo federacijoje renkant vadovus ir nustatant futbolo politikos reikalus, kaip yra padaryta Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse. Kitaip tariant, dabar mūsų sistema yra vykdoma taip, kad iš esmės Vilniaus „Žalgiris“ turi tokią pačią galią federacijoje kaip ir Tauragės „Suktukas“. Tai nenormalu. Lenkijoje aukščiausios lygos klubai turi po du balsus, žemesnės lygos po vieną balsą ir panašiai. Klubų balsų skaičius yra didesnis negu pusė visoje Lenkijos futbolo federacijos sistemoje“, – trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.

Seimo narys pabrėžia, kad šiuo metu yra pasiūlyta LFF pagalvoti apie galimą reformą, lygiagrečiai konsultuojantis su UEFA ir FIFA, dėl galimų sprendimų siekiant federacijos įstatus padaryti modernesniais.

„Iš to, kaip mums atsakė LFF, matyt jie to nedarys. Mes duodame šiek tiek laiko apsispręsti, jeigu jie to nedarys, mes lygiagrečiai pradėjome konsultacijas su UEFA ir FIFA, mūsų ambasadorius Šveicarijoje išsiuntė oficialų laišką, o tai yra valstybės atstovas, nėra kelių Seimo narių džiazas, nes čia yra labai klaidinga, kas yra sakoma. Tai dabar yra valstybės iniciatyva ir gavome atsakymą, kad laiškas gautas ir jie su mumis susisieks. Norėtųsi gero, rimto pokalbio su UEFA ir FIFA atstovais apie mūsų futbolo federacijos situaciją ir būklę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Jis aiškino, kad politikų tikslas yra, kad UEFA sutvarkytų problemą su LFF taip, kaip tai padarė prieš 10 metų Lenkijoje, t.y. įvesti tiesioginį UEFA valdymą, pakeisti įstatus iš uždarų į modernius, UEFA standartą atitinkančius.

„Jeigu to nebus, tai trečias žingsnis yra jau specialus įstatymas, Futbolo gelbėjimo įstatymas, kuris numatytų tam tikrą reguliatorių ir tas reguliatorius galėtų per labai trumpą laiką sutvarkyti tuos įstatus ir galėtume išsirinkti pagal naujus įstatus naują futbolo federaciją. Aš tikiu, kad to trečio žingsnio nereikės“, – sakė parlamentaras.

Problemos esmė yra uždarumas ir įstatų kaita.

„Manau, kad mes labai sėkmingai antrame žingsnyje sutvarkysime tą situaciją, nes UEFA ir FIFA irgi labai rimtai reaguoja, kai valstybėje yra dalykai, kurie klostosi su futbolu“, – pridėjo jis.

Jis tikina, kad didžiausia problema LFF yra jos uždarumas ir nesąžininga procedūra, renkant atstovus į Vykdomąjį komitetą (VK).

„Yra apskrities futbolo asociacija. Ji pati išsirenka Vykdomojo komiteto narį. VK nerenkamas visame suvažiavime, bet jie atskirai, pavyzdžiui Tauragė, išsirenka ir jis jau tampa Vykdomojo komiteto nariu. Tai nesąmonė, turi būti renkami (VK nariai – ELTA) visame suvažiavime“, – sakė parlamentaras.

„Aš nesieju to su kažkokiomis asmenybėmis, tai jau yra tik konvulsijos mūsų federacijos. Čia jau tik blogi žiedeliai, o ne problemos esmė. Problemos esmė yra uždarumas ir įstatų kaita“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad praeitą trečiadienį jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai, buvo siūloma federacijoje įvesti tiesioginį valdymą.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad tai yra reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.

2020 m. lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių. Seimas akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši, federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus.

Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją TS-LKD partijos narys L. Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia.

Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė.

Trečiadienį surengtame jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai, buvo pasiūlyta federacijoje įvesti tiesioginį valdymą.

Tuomet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Eltai tvirtino, kad tai yra reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.

Parlamentarai kėlė klausimus dėl įstatų atitikimo FIFA standartams ir klubų įsitraukimo į LFF valdymą

Mykolas Majauskas. M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Komiteto posėdyje M. Majauskas teiravosi LFF vadovybės, ar jie nemato poreikio tikslinti federacijos įstatus, kad šie atitiktų FIFA standartus, šalies įstatymus ir užtikrintų skaidrumą bei demokratinius principus.

Reaguodamas į klausimą LFF prezidentas Tomas Danilevičius pabrėžė, kad federacija pastaraisiais metais bandė inicijuoti ne vieną susitikimą su parlamentarais, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė, o LFF veiklą reglamentuojantys dokumentai šalies teisės aktams, anot jo, neprieštarauja.

Tomas Danilevičius. D. Labučio/ELTOS nuotr.

Tuo tarpu posėdyje taip pat dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas laikėsi pozicijos, kad pagrindinė LFF problema – uždara sistema. Jis pabrėžė, kad federacijos visuotiniame susirinkime dalyvauja vos 19 juridinių asmenų, sudarytų iš dešimties apskričių ir 9 specializuotų asociacijų, kurie deleguoja po 5 atstovus.

Laurynas Kasčiūnas. M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Politikas kėlė klausimą, ar tai atitinka gerąją UEFA praktiką, kadangi tokiose valstybėse kaip Lenkijoje visuotiniame susirinkime kiekvienas aukščiausios lygos klubas deleguoja po du atstovus, po vieną atstovą visos 18 antro diviziono komandų, o likę delegatai yra salės, moterų futbolo ir trenerių atstovai. Todėl Lenkijoje klubai, jo vertinimu, turi visiškai kitą įtaką priimant sprendimus nei Lietuvos, kurioje aukščiausia A lyga turi 5 balsus – lygiai tiek pat kiek Tauragės apskritis.

Tačiau LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius tikino, kad šalies klubai federacijoje yra atstovaujami ir girdimi, o valdymo modelis visiškai atitinka FIFA bei UEFA reikalavimus.

T. Danilevičius irgi laikėsi nuostatos, kad tiek Tauragės apskrities mėgėjų lygoje rungtyniaujantis klubas, tiek Lietuvos aukščiausios lygos čempionai turi turėti identišką svorį priimant sprendimus.

Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje kreipėsi į FIFA ir UEFA prezidentus dėl problemų Lietuvos futbolo federacijoje

Dėl problemų LFF, taip pat sureagavo ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Šveicarijoje. Jis oficialiai kreipėsi į FIFA ir UEFA prezidentus, siekdamas informuoti apie problemas Lietuvos futbolo federacijoje. Taip pat, buvo išreikštas poreikis tikslinti įstatus pagal pavyzdinius FIFA standartus ir organizuoti naujus demokratinius, skaidrius rinkimus.

LFF politikus gėdino ir jų veiksmus vadino politiniu piaru

LFF generalinis sekretorius E. Stankevičius trečiadienį, praėjus keletui valandų po posėdžio, Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje dėkojo už galimybę pasikalbėti su Seimo nariais apie futbolo problemas, tačiau tikino turintis daug kritikos politikų atžvilgiu tiek dėl vykusio posėdžio, tiek dėl negebėjimo komunikuoti, į Lietuvą atvykus svarbiausiems pasaulio futbolo asmenimis.

Jis gėdino politikus, kurie dažnai domėdamiesi futbolu nerado laiko praeitais metais Lietuvoje vykstant FIFA pasaulio salės futbolo čempionatui susitikti su aukščiausio rango FIFA atstovais ir pasikalbėti apie Lietuvos futbolo problemas.

Edgaras Stankevičius. D. Labučio/ELTOS nuotr.

E. Stankevičius taip pat negailėjo kritikos trečiadienį vykusiam posėdžiui, kurio metu, anot jo, nebuvo galima pristatyti visos norimos medžiagos, o užduoti klausimai nebuvo susiję su Lietuvos futbolo finansavimu, nors tai buvo numatyta posėdžio tema.

Jis pridūrė, kad buvo keista matyti, kaip žiniasklaidoje jau posėdžio pradžioje buvo galima matyti pranešimus apie siūlymą į LFF įvesti tiesioginį valdymą, kai apie tai posėdžio metu kalbama praktiškai nebuvo.

Galiausiai LFF generalinis sekretorius mano, kad kalbos apie tiesioginį LFF valdymą ir šio klausimo eskalavimas iš politikų pusės yra dėl artėjančių rinkimų. Pasak jo, politikai negirdi, ką LFF atstovai kalba, ir yra apmaudu, kad tam tikri valstybės pareigūnai arba aukšto rango politikai naudojasi bloga federacijos reputacija visuomenėje ir į LFF rimtai nežiūri.

„Ne paslaptis, kad ir federacijos rinkimai yra 2024 m., ir automatiškai politikai nori tam tikro dėmesio aktualiomis temomis, ką ir matėme prieš tai, kad ant futbolo federacijos pasisakyti neigiamai yra labai geras „trendas“ šiandien ir tas suvešėjo gana plačiai. Tikiu, kad yra nepatenkintų LFF dabartine vadovybe, valdžia ir t.t., galbūt praėjusių kadencijų vadovybė norėtų sugrįžti ir t.t.“, – teigė E. Stankevičius.

„Šiandien būdamas jų vietoje taip pat norėčiau matyti tokius demonstruojamus rezultatus šios organizacijos, kalbu apie administracinę, finansinę situaciją“, – pridėjo jis.

Politikų siūlymą kritiškai vertina ir futbolo ekspertai, neigiamą poziciją išreiškė ir vienas A lygos klubas

Nors nemaža dalis futbolo ekspertų, sporto komentatorių ir apžvalgininkų gana dažnai nevengia kritikos LFF atžvilgiu, tačiau jų politikų siūlymas įvesti tiesioginį valdymą federacijoje neįtikino.

Tautvydas Vencevičius. G. Savickio/ELTOS nuotr.

Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas Tautvydas Vencevičius vienoje iš futbolo įvykiams apžvelgti skirtų laidų pasigedo politikų argumentų tiesioginiam valdymui ir realių pasiūlymų, kaip būtų galima tvarkyti LFF, taip pat jam šis siūlymas pasirodė panašus į politikų bandymą pasireklamuoti.

Kritiškai siūlymą įvesti tiesioginį valdymą vertina ir buvęs LFF Vykdomojo komiteto narys, Liberalų sąjūdžio partijos narys Paulius Malžinskas, buvęs LFF VK narys ir kandidatas į LFF prezidentus.

Paulius Malžinskas. D. Labučio/ELTOS nuotr.

Feisbuko Liberalų sąjūdžio paskyroje P. Malžinskas aiškino, kad Seimo narių iniciatyvos yra sveikintinos, tačiau jei Seimo nariai tikrai nori pokyčių LFF struktūroje – jų veikla šiuo metu yra nukreipta netinkama linkme. Pirmiausia, siekiant FIFA tiesioginio įsikišimo į LFF reikalus, klausimas yra keliamas netinkamu lygmeniu: tai ne atskirų Seimo narių ar komiteto, ambasadoriaus Šveicarijoje, o Lietuvos Vyriausybės, Seimo vadovybės ir valstybės lygmens svarbos reikalas.

„Taip pat būtinas aukščiausių Lietuvos vadovų tiesioginis komunikavimas su FIFA ir UEFA vadovais, aiškiai išsakant teisinius argumentus bei aiškiai deklaruojant skaidrumo, reputacijos, geros valdymo praktikos ir demokratijos principus. Ir dar – jeigu Seimas ir Vyriausybė turi politinės valios daryti įtaką LFF veikloje, tai visų pirma reikia aiškiai išspręsti futbolo klubų finansavimo ir valdymo klausimus“, – sakė jis.

Idėja įvesti tiesioginį valdymą nesusilaukė ir iš A lygoje rungtyniaujančio Telšių „Džiugo“ klubo pritarimo. Feisbuko paskyroje „Džiugo“ direktorius Martynas Armalis tvirtino, kad džiaugiasi dėl didelio šalies valdžios dėmesio, tačiau kartu sako, jog politikų iškelta problema, neva futbolo klubai nėra tinkamai atstovaujami Lietuvos futbolo federacijoje, yra laužta iš piršto.

„Mūsų klubas kiekvieną dieną dirba su LFF atstovais. Turime daug sėkmingų bendro darbo pavyzdžių ir didesnių planų. Tiesa, siekiant geresnių rezultatų procesuose yra taisytinų dalykų, o idėja aukščiausios lygos klubus labiau įtraukti į valdymą nėra bloga, todėl federacija visada turi būti pasiruošusi sveikai kritikai bei diskusijai“, – rašoma Telšių „Džiugo“ feisbuko paskyroje.

„Tikimės, kad šis dėmesys kuo greičiau virs konstruktyviu darbu kartu su visa futbolo bendruomene, skiriant pastangas sporto infrastruktūros plėtrai, pagalbą klubams ir vaikų akademijoms, kitų klausimų sprendimu. Dabar reikia bendro darbo, mažiau konfliktų ir politikavimo“, – priduriama pranešime.

Idėja dėl tiesioginio valdymo iškeliama nebe pirmą kartą

Dėl tiesioginio valdymo LFF galimybės, Seime buvo užsimenama dar 2020 m. Tų metų lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių.

Seimas tuomet akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši ir federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus.

Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia.

„Gal reikėtų pagalvoti apie Lenkijos modelį, kai prieš Europos čempionatą ten buvo įvestas tiesioginis UEFA valdymas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė.