Parodoje pristatomi du žymūs lietuvių fotografai, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – A. Kunčius ir R. Treigys. A. Kunčiaus darbuose Vilnius užfiksuotas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, o Remigijus T. miestą fiksuoja praėjus 50 metų. Abiejų autorių darbus vienija atidus ir lėtas miesto stebėjimas, fragmentiškas detalių ir mažų miesto elementų fiksavimas. Abu menininkai atsisako reprezentacinio miesto vaizdų, ieškodami intymaus ir betarpiško santykio su supančia aplinka. Kita vertus, vizualiai fotografijos atskleidžia labai individualius ir savitus miesto pažinimo bei įvaizdinimo modelius. A. Kunčiaus fotografijose – miestas, menantis savo praeitį ir parodantis atminties trapumą. R. Treigio fotografijų lakštuose miesto elementai įkomponuoti monumentalioje apibendrinančioje tamsoje. Tad parodoje susitinka du miestai, galbūt net ir tos pačios gatvės ar namų fasadai, bet pamatyti ir užkoduoti skirtingų menininkų.

Organizatorių nuotr.

A. Kunčiaus cikle „Vilniaus kvadratai“ – 1960–1970 metais fiksuotas Vilniaus senamiestis, nepaliestas sovietinės epochos moderniųjų statybų ir išsaugojęs įvairių architektūrinių stilių bei kultūrų sambūvio autentiškumą. Fotografijos stebina atsiveriančiomis Vilniaus erdvėmis, kurios dabar neatpažįstamai pasikeitusios. Pats miestas, jo pastatai, erdvės yra tartum fonas, scenografija gyvenimo vyksmui, kasdienybei išsiskleisti. Fotografijose žmonės yra neapčiuopiami, lyg šmėklos, išeinančios iš apgriuvusių, užkaltų Vilniaus bažnyčių... Visos detalės, smulkmenos tampa labai iškalbingomis tiems, kas geba skaityti laiko ženklus. Tą patį galima pasakyti ir apie „savo teritoriją“. „Iš esmės mus visus domino ne tiek turinys, kiek už jo slypintis pasakojimas. Fotografija – tai užuomina, atverianti begalinį turinį“, – pasakojo A. Kunčius.

R. Treigio cikle „Vilniaus dienoraštis“ miestas paverstas juodų ir tamsiai pilkų paviršių abstrakcijomis. Pasak menotyrininkės Agnės Narušytės, to senojo Vilniaus, po kurį vaikštome kasdien – tik užuominos, tik linijos linkis, sužadinantis pasąmonėje glūdintį vietos jausmą. „...Atrodo, šitame Vilniuje nebuvau. Gal todėl, kad R. Treigys čia atsiveža savo klaipėdietišką prietemą, kai rudeninės miglos ir debesys vos beįleidžia šviesą, palengva dingsta daiktų kontūrai. Kai kurie netikėtai blyksteli, kaip tas baltas „Citybee“ automobiliuko stogas ir metaliniai apvadai. Kai kur tamsoje šmėkšo iš medžio išdrožti šventieji – vieninteliai fotografo sutikti miesto gyventojai. Regis, jis visiškai vienas klajoja po susapnuotą miestą, tik pabaido paukščius, nors gal ten žiedai ar iš popieriaus išlankstytos gervės“, – rašė A. Narušytė.

Organizatorių nuotr.

Parodą dalyvaujant fotomenininkui R. Treigiui ir kuratoriui G. Skudžinskui atidarė Lietuvos ambasadorius Japonijos Aurelijus Zykas. Renginyje dalyvavo reziduojančių užsienio šalių ambasadoriai, verslo, akademinė bendruomenė, kultūros ir meno institucijų atstovai. Parodos atidarymas sutampa su savaitę iki gruodžio 3 d. truksiančio mūsų šalies kultūrą, meną, istoriją, turizmą, gastronomiją pristatančio festivalio „Laikas Lietuvai“ pradžia.

Parodą surengė Lietuvos ambasada Japonijoje ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga, iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija.

„Lietuvos įmonės turi didelį potencialą ir kuria pažangius technologinius sprendimus daugelyje sričių, tad Japonijos investicijos padėtų šioms įmonėms augti ir būti konkurencingomis tarptautiniu mastu. Mūsų startuoliai taip pat siekia bendradarbiauti su Japonijos korporacijomis ir plėstis į šios šalies rinką“, – pranešime teigė Aušrinė Armonaitė, Tokijuje susitikusi su JBIC valdybos pirmininku Tadashiu Maeda (Tadašiu Majeda).

JBIC kartu su partneriais, tarp kurių – didžiosios Japonijos korporacijos „Honda“, „Omron“ ir „Panasonic“ – 2019 metais įsteigė „NordicNinja“ rizikos kapitalo fondą ir investavo į dešimtis inovatyvių startuolių, iš kurių trys jau tapo „vienaragiais“, o dalis turi potencialą jais tapti.

JBIC finansuoja Japonijos įmonių plėtros užsienyje projektus ir inovatyvius Šiaurės Europos ir Baltijos šalių verslus per rizikos kapitalo fondus „NordicNinja“ (100 mln. eurų) ir „NordicNinja II“ (200 mln. eurų).

„NordicNinja“ yra investavęs ir į Lietuvos startuolius.

Šis karatė olimpiada vadinamas turnyras rengiamas tik kas ketverius metus.

Pasirengimas bet kokioms varžyboms yra nenutrūkstamas procesas, tačiau Lietuvos rinktinei simboline ir oficialia pasirengimo pasaulio čempionatui pradžia tapo Druskininkuose surengta speciali treniruočių stovykla. Į ją susirinko visi kelialapius į pasaulio čempionatą turintys ir juos dar galintys pelnyti sportininkai.

Vyrų komandai pasaulio čempionate atstovaus po 4 metų pertraukos ant tatamio kaip kovotojas vėl žengsiantis Lukas Kubilius (Klaipėdos „Shodan“, treneris – Vladimiras Silvaško), Eventas Gužauskas („Shodan“/Akmenės „Energija“; L.Kubilius/V.Silvaško), Paulius Žimantas („Energija“; V.Silvaško), Edgardas Sečinskis (Vilniaus „Saulės ženklas“; Paulius Klapatauskas), Antanas Klibavičius (Jonavos „Kumite“; Alfredas Jakštas), Justinas Kvietka (Kauno „Rifas“; Ričardas Poška), Laurynas Vaičikauskas („Shodan“; L.Kubilius) ir Domas Sutkus (Kauno „Rifas“; Ričardas Poška).

Tarp moterų teisę dalyvauti pasaulio čempionate šiuo metu yra užsitikrinę 2023 metų Europos kumitė rungties čempionės Brigita Svinkūnaitė („Rifas“; R.Poška) ir Marija Sekunda („Shodan“; L.Kubilius).

Kitos kovotojos stengsis pelnyti kelialapius į pasaulio čempionatą jau birželio 24 d. Debrecene (Vengrija) vyksiančiame Europos moterų čempionate be svorio kategorijų. Jame teisę dalyvauti karatė olimpiadoje pelnys 6 geriausios kovotojos.

Į šias varžybas Lietuva deleguos net 7 sportininkes: Brigitą Gustaitytę (Vilniaus „Budora“; Edit Abraham ir Donatas Imbras), Anetą Meškauskienę (Anykščių „Takas“; Eugenijus Šilaika), Ievą Budrytę („Shodan“; L.Kubilius), Valentyną Kurmin (Vilniaus „Ippon“; Jevgenijus Jurutas), Eriką Rukšėnaitę („Shodan“; L.Kubilius), Rimą Lisinskaitę (Klaipėdos „Okinava“; Diana Mačiūtė) ir Juliją Balčiūtę („Shodan“; L.Kubilius). Pastarosios dvi sportininkės laimėjo Lietuvos rinktinės atrankos turnyrą Palangoje, o kitos kovotojos į Vengriją vyksta kaip Europos čempionato prizininkės.

Tokijuje šiemet pirmą kartą vyks ne tik kumitė rungties varžybos, bet ir katos meistrų pasaulio čempionatas. Jame Lietuvai tikrai atstovaus Europos čempionato prizininkai D.Mačiūtė („Okinava“, R.Poška), Raminta Makackaitė (Marijampolės „Tornadas“; Valius Rudys) ir Matas Sasnauskas („Okinava“; D.Mačiūtė). Tikimasi, kad vardinį kvietimą gali gauti ir Tomas Zienius (Kauno „Shori“; V.Rudys), Senojo žemyno pirmenybėse likęs vienu laipteliu per žemai, kad pelnytų teisę vykti į Tokiją.

Svarbus akcentas – aklimatizacija

Lietuvos rinktinės treneriai sako, kad visi sportininkai nekantriai laukia pasaulio čempionato, jų pasirengimo planai yra parengti, suplanuotos visos treniruočių stovyklos.

Pasirengimą pasaulio čempionatui sportininkai pratęs liepos 5-10 dienomis Bulgarijoje, ten geriausi Europos kovotojai stovyklaus kartu su gerai žinomais japonais Norichika Tsukamoto, Keijiro Tsukamoto, Ryuji Toda, Yota Horinouchi, Kazuya Shibayama, Yusaku Watanabe ir Kazushi Watanabe. Vėliau Lietuvos rinktinės narių ir kandidatų laukia stovyklos Druskininkuose ir Palangoje, planuojama išvyka į Prancūzijos kalnų kurortą Šamoni. Į Japoniją lietuviai iškeliaus spalio 6 d.

„Pasirengimas yra sudarytas iš keleto etapų, – sakė L.Kubilių, E.Gužauską ir P.Žimantą išugdęs V.Silvaško. – Pagrindinis darbas vyksta sportininkų klubuose su savo treneriais. Po to būna federacijos kontrolė, rinktinės trenerių komanda rengia mini stovyklėles ir jų metu įvertina sportininkų pasirengimo lygį.

Taip pat būna sudarytas varžybų, į kurias galima nuvykti pasitikrinti jėgas, sąrašas. Taip pat yra suplanuotos stovyklos. Tarp jų visas darbas verda klubuose.“

Pasak itin patyrusio specialisto, kaip ir kiekvieną kartą vykstant į Japoniją, bus labai svarbus aklimatizacijos procesas.

„Norint siekti geriausių rezultatų, reikia įdėti daug pastangų. Mes vykstame į Japoniją iš anksto, turime savaitę laiko aklimatizacijai, toks veiksmų planas jau yra tradicinis ir pasitvirtinęs“, – sakė V.Silvaško.

Treneris puikiai žino, kaip pastaraisiais metais sekasi kovoti E.Gužauskui ir P.Žimantui, o štai L.Kubiliaus sugrįžimas sulauks padidinto ne tik jo, bet ir visų karatė gerbėjų, dėmesio.

„Tie treneriai, kurie patys veda užsiėmimus, turi visada patys būti geros fizinės formos. Lukas kasdien turi po keletą treniruočių, tad jam reikia tik specialaus pasirengimo čempionatui, kad sukontroliuotų svorį ir parengtų tam tikras kombinacijas. Jis yra geros formos, o istorija rodo, kad 40-mečiai pasiekia gerų rezultatų. Užtenka prisiminti Kunihiro Suzuki arba Valerijų Dimitrovą, – kalbėjo V.Silvaško. – Pats jis yra ne naujokas, žino, kiek turi ruoštis, kad įgytų gerą formą. Dabar jo porininkas yra Eventas, jie vienas kitą motyvuoja. O kai atvažiuos pas mane ir prisidės Paulius, bus visai rimta kompanija. Esame suplanavę taktikos sudėliojimą, kombinacijų išryškinimą, o dabar jie ruošiasi fiziškai, bet to karatė nieko nepasieksi.“

Kitoks pasirengimo ritmas

B.Svinkūnaitę, D.Mačiūtę, D.Sutkų ir J.Kvietką išugdęs Kauno „Rifo“ treneris Ričardas Poška sako, kad tiek artėjantį pasaulio čempionatą jaučia tiek treneris, tiek auklėtiniai.

„Labai laukiame, tai yra 4 metų ciklo pabaiga, o mes dėl tokių ciklų gyvename, jų sportininkų karjeroje būna tik keletas, – neslėpė emocijų treneris. – Kai toks laikas, jokie smulkūs dalykai negali išmušti mūsų iš ritmo, esame susikoncentravę į savo pagrindinį tikslą. Tokie dalykai lieka visam gyvenimui, o įspūdžiai bus teigiami, jei viską padarysi geriausiai, kaip gali. Meistriškumo skirtumai tarp sportininkų pasaulio čempionate nėra itin dideli, tad laimi tas, kad tą dieną geriausiai jaučiasi, atiduoda viską. Pirmoji stovykla parodė, kad visų požiūris yra profesionalus, visi motyvuoti, žino, kad turi puikią galimybę. O kaip pasiseks, matysime.

Tikimės, kad mums žvaigždės Tokijuje bus palankios, lietuviai nenuvils, nes pergalių laukia visa didelė bendruomenė. Kai atvežame pergales, visada būna pakilimas, reikia tų gerų bangų gyvenime ir ypač šiame nepaprastame laikotarpyje.“

Kolegai pritarė Vilniaus „Saulės ženkle“ E.Sečinskį ir J.Kvietką dabar treniruojantis Paulius Klapatauskas.

„Kol kas pasirengimas dar yra pradinėje stadijoje, abu sportininkai yra labai motyvuoti, dirba kubo stovykloje, vėliau yra suplanuoti kiti pasirengimo etapai, – sakė buvęs garsus kovotojas. – Prieš pasaulio čempionatą dirbame kitokiu ciklu nei prieš Europos pirmenybes, nes Tokijuje laukia labai didelis krūvis 2 dienas iš eilės. Tad viską pagal tai ir deriname: 2 dienas turime po 2 treniruotes, po to būna laisva diena. Tačiau iš esmės vyksta įprastas mūsų darbas.“

Istorinis debiutas ir naujos taisyklės

Katos rungties rinktinės vyriausiasis treneris V.Rudys pasaulio čempionato laukia itin nekantriai, nes katos meistrams tai bus pirmoji galimybė pasirodyti ant didžiausios pasaulio karatė scenos. Tokijuje savo sugebėjimus demonstruos ir 5 etapų varžybose čempionų titulų sieks po 32 moteris ir vyrus.

„Labai malonu, kad ši rungtis buvo įtraukta į pasaulio čempionatą. Įdėta 20 metų pastangų, tad čia yra kaip visko viršūnė, – džiaugėsi marijampolietis. – Taip pat labai smagu, kad susirinkome į pirmą stovyklą, ji buvo intensyvi. Tokios stovyklos labai reikalingos, tik gal reikia įtraukti daugiau katos sportininkų, kad būtų galima varžytis.“

Treneris atkreipė dėmesį, kad Tokijuje laukia ir lietuviams kiek neįprastos taisyklės. Sportininkai iš anksto žinos katas, kurias reikės atlikti, o savo meistriškumą ant tatamio su varžovais teks demonstruoti vienu metu. Įprastai katos rungties dalyviai pasirodo paeiliui ir tik tada teisėjai sprendžia, kuris yra labiau vertas pergalės.

„Iki šiol traukdavome burtus, o dabar sportininkai iš anksto žinos katas, kurias reikės atlikti viename ar kitame etape. Taip pat niekada nebuvome bandę katų daryti vienu metu su varžovu. Japonai tą daro jau kurį laiką, ten ir varžybos taip vyksta, jie tam pasiruošę. Mums toks formatas bus naujiena, tik pirmojoje rinktinės stovykloje dabar tai ir išbandėme. Naujovė kelia sveiko nerimo, tačiau nėra taip, kad bijome, – pasakojo V.Rudys. – Man, kaip treneriui, labai įdomu, kaip teisėjams seksis pastebėti visus niuansus, kai reikia vienu metu stebėti du sportininkus. Tuo pačiu tai yra ir iššūkis, reikia padaryti taip, kad mūsų stiprybės būtų kuo geriau matomos. Europoje esame tarp geriausių, to sieksime ir pasaulyje. Visi sportininkai kovingai nusiteikę, norime parodyti, kad Lietuvos karatė mokykla yra stipri.“

Taip pat treneris labai vylėsi, kad į Japoniją dalyvauti pasaulio čempionate vyks ir T.Zienius.

„Labai laukiame žinių dėl jo ir tikimės, kad jos bus geros. Kiti sportininkai dirba ramiai, o Tomas forsuoja, važinėja po varžybas, jis tikriausiai įdėjo daugiausiai darbo iš visų. Tikimės, kad tai atsipirks“, – sakė V.Rudys.

Tokijo apygardos teismo atstovas spaudai patvirtino, kad 84-erių Hironori Aoki (Hironoriui Aokiui), buvusiam prabangiais verslo kostiumais prekiaujančios bendrovės „Aoki Holdings Inc.“ vadovui, paskelbtas nuosprendis.

Pranešama, kad prokurorai prašė H. Aoki skirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teigdami, kad jis „pamynė Tokijo olimpinių žaidynių visuomeninę vertę, naudodamasis jomis savo interesams“.

H. Aoki buvo suimtas rugpjūčio mėnesį kartu su kitais dviem mažmeninės prekybos įmonės vadovais ir buvusiu olimpinių žaidynių organizacinio komiteto nariu Haruyuki Takahashi (Harujukiu Takahašiu).

Remiantis Tokijo apygardos prokuratūros dokumentais, su kuriais anksčiau susipažino naujienų agentūra AFP, įtariama, kad H. Takahashi iš H. Aoki ir kitų dviejų asmenų gavo 380 000 JAV dolerių (apie 347 tūkst. eurų).

„Aoki Holdings Inc.“ buvo oficiali 2020-ųjų vasaros olimpinių žaidynių partnerė. Dėl COVID-19 pandemijos žaidynės buvo atidėtos metams ir surengtos 2021-aisiais, be žiūrovų tribūnose.

Didžiausiai Japonijos reklamos agentūrai ir kelioms kitoms bendrovėms taip pat yra pareikšti kaltinimai dėl šio didėjančio korupcijos skandalo.

Kitos kyšininkavimo bylose figūruojančios šalys yra viena leidybos kompanija ir prekybos įmonė, turinti licenciją prekiauti žaislais žaidynių talismanais.

Japonija yra vienintelė iš Didžiojo septyneto (G-7) šalių, nepripažįstančių tos pačios lyties asmenų sąjungų, o jos konstitucijoje rašoma, kad „santuoka gali būti sudaroma tik abiejų lyčių abipusiu sutarimu“.

Tačiau pastaraisiais metais vietos administracijos visoje šalyje ėmėsi veiksmų pripažinti tos pačios lyties žmonių partnerystes, nors šis pripažinimas nėra susijęs su tokiomis pačiomis kaip santuokos pagal įstatymą teisėmis.

„Pastaruosius du mėnesius rinkome visuomenės nuomones ir girdėjome (tos pačios lyties asmenų porų) nuomones... kad jos nori būti pripažintos kaip partneriai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tokijo vyriausybės atstovas.

Sostinės vyriausybė planuoja kitą mėnesį paprašyti įstatymų leidėjų pritarti vieno vietos potvarkio persvarstymui. Spalį pareigūnai pradės priimti paraiškas dėl liudijimų, o lapkritį – juos išdavinėti.

Miestas galvoja pasiūlyti partnerystės liudijimą turėsiantiems žmonėms įvairių paslaugų, šiuo metu prieinamų tik susituokusiems asmenims, įskaitant galimybę kreiptis dėl miesto administruojamų butų, sakė atstovas.

Tokijo Šibujos rajono merija 2015 metais tapo pirmąja Japonijos vieta, pradėjusia išduoti tos pačios lyties asmenų poroms simboliškus „partnerystės“ pažymėjimus.

Šibujos pavyzdžiu pasekė daug kitų savivaldybių – aktyvistai sako, kad šiuo metu daugiau kaip 200 pripažįsta vienalytes partnerystes ir suteikia tokioms poroms įvairių teisių, įskaitant galimybes lankyti partnerį ligoninėje ir drauge nuomotis nekilnojamąjį turtą.

Pernai šalies šiaurėje esančio Saporo miesto teismas priėmė svarbų sprendimą, kad tos pačios lyties asmenų santuokų nepripažinimas Japonijoje yra nekonstitucinis. Aktyvistai šį verdiktą vadina svarbia pergale.

Tačiau Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) atsargiai vertina galimybę daryti kokius nors įstatymų pakeitimus nacionaliniu lygiu.

Taivanas šiuo metu yra vienintelė vieta Azijoje, kur egzistuoja santuokų lygybė. Beprecedentį žingsnį legalizuoti tos pačios lyties asmenų sąjungas sala žengė 2019-aisiais.

„Mūsų dabartinė analizė rodo, kad balistinė raketa skriejo 71 minutę ir apie 15 val. 44 min. (vietos, 8 val. 44 min. Lietuvos) laiku nukrito į Japonijos jūros vandenis, patenkančius į Japonijos išskirtinę ekonominę zoną, maždaug u 150 km į rytus nuo Hokaido Ošimos pusiasalio“, – sakoma Japonijos gynybos ministro pavaduotojo Makoto Oniki (Makoto Onikio pranešime).

„Žinantį, kad balistinė raketa šįkart buvo pakilusi į daugiau kaip 6 tūkst. km aukštį – daug aukščiau negu tarpžemyninė balistinė raketa „Hwasong 15“ , paleista 2017 metų lapkritį – manoma, kad šiandien išbandyta nauja tarpžemyninė balistinė raketa.“

JAV griežtai pasmerkė Šiaurės Korėjos raketos paleidimą

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasmerkė Šiaurės Korėjos naujos tarpžemyninės raketos bandymą ir paragino pasaulį reikalauti Pchenjano atsakyti už Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimus.

Baltųjų rūmų atstovės Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškime sakoma, kad Vašingtonas „griežtai smerkia Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką (Šiaurės Korėją) dėl ilgojo nuotolio balistinės raketos bandymo“.

„Šis paleidimas yra įžūlus daugelio JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas, be reikalo didina įtampą ir gali destabilizuoti saugumo situaciją regione“, – sakė atstovė.

Pareiškimas paskelbtas JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) atvykus į NATO būstinę Briuselyje, kur jis dalyvaus viršūnių susitikimuose su transatlantiniais sąjungininkais, Didžiojo septyneto (G-7) valstybėmis ir ES.

„Kviečiame visas šalis patraukti KLDR atsakomybėn už tokius pažeidimus, taip pat raginame KLDR sėsti prie stalo rimtų derybų“, – priduriama pareiškime.

„Durys diplomatijai neužsidarė, tačiau Pchenjanas turi nedelsdamas nutraukti savo destabilizuojančius veiksmus“, – pabrėžė Baltieji rūmai.

Po Šiaurės Korėjos balistinės raketos bandymo virtinę raketų paleido Pietų Korėja

Pietų Korėjos kariuomenė ketvirtadienį pranešė paleidusi virtinę raketų, atsakydama į anksčiau tą pačią dieną Šiaurės Korėjos įvykdytą naujos tarpžemyninės balistinės raketos bandymą.

„Atsakydama į Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą mūsų kariuomenė vienu metu paleido raketų iš sausumos, jūros ir oro“, – sakoma Pietų Korėjos kariuomenės vyriausiojo štabo pranešime.

Kariškiai nurodė, kad raketos buvo leidžiamos nuo 16 val. 25 min. vietos (9 val. 25 min. Lietuvos) laiku į Japonijos jūrą.

Per vaizdo ryšiu už uždarų durų įvykusį pokalbį, trukusį maždaug 80 minučių, J. Bidenas taip pat pabrėžė JAV įsipareigojimus ginti Japoniją.

J. Bidenas pažadėjo aplankyti Japoniją per šių metų pirmąją pusę ir sudalyvauti Ketverto, kurį sudaro Australija, Indija, Japonija ir Jungtinės Valstijos, viršūnių susitikime, nurodė Baltieji rūmai.

Prieš metus darbą prezidento poste pradėjęs J. Bidenas santykių su Japonija svarbus atkūrimą laiko vienu iš savo prioritetų. Jo pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) reiškė abejones dėl aljansų su Azija ir Europa naudos Amerikai.

Po šio pasitarimo J. Bidenas per „Twitter“ parašė, kad jam buvo „garbė susitikti su ministru pirmininku Kishida, kad būtų toliau stiprinamas JAV ir Japonijos aljansas – taikos ir saugumo Indijos ir Ramiojo vandenynų [regione] bei visame pasaulyje kertinis akmuo“.

Daugiausiai dėmesio per šias diskusijas buvo skirta didėjančiam Kinijos strateginiam iššūkiui. Pekinas sukėlė nerimą dėl savo žvanginimo ginklais prie Taivano, kuris laiko save nepriklausomu, nors Kinija jį laiko savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

„Abu lyderiai pasiryžo priešintis Kinijos Liaudies Respublikos [KLR] mėginimams pakeisti status quo Rytų Kinijos jūroje ir Pietų Kinijos jūroje“, taip pat „pabrėžė taikos ir stabilumo abipus Taivano sąsiaurio svarbą“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

J. Bidenas ir F. Kishida išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos „praktikos“ Sindziango provincijoje, kur, anot JAV, Pekinas vykdo uigūrų genocidą, taip pat dėl politikos Honkonge.

Kalbėdamas apie Japonijos ginčą su Kinija dėl negyvenamų, bet strategiškai svarbių Sankaku salų, J. Bidenas „patvirtino Jungtinių Valstijų nesvyruojamą įsipareigojimą Japonijos gynybai pasitelkiant visą pajėgumų spektrą“, sakoma pranešime.

Įtampa dėl Šiaurės Korėjos ir Ukrainos

Per pokalbį taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su Šiaurės Korėja, šį mėnesį surengusia virtinę raketų bandymų, pažeidžiančių Pchenjanui taikomas Jungtinių Tautų sankcijas. Ketvirtadienį ši izoliuota valstybė taip pat užsiminė galinti atnaujinti branduolinių ginklų ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymus.

„Abu lyderiai pasmerkė pastaruosius balistinių raketų paleidimus“, – nurodė Baltieji rūmai.

Atkreipę dėmesį į didėjantį nerimą dėl Rusijos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina, J. Bidenas ir F. Kishida sakė „glaudžiai dirbantys kartu, kad atgrasytų Rusijos agresiją“.

„Ministras pirmininkas Kishida pažadėjo toliau glaudžiai derinti veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, kitais sąjungininkais ir partneriais bei tarptautine bendruomene, kad bet kokios atakos atveju būtų imamasi griežtų veiksmų“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Prieš šį pasitarimą JAV pareigūnai pabrėžė, kad būtina sustiprinti aljansą su Japoniją, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos yra itin svarbus Amerikos vaidmeniui visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) nurodė, kad J. Bidenas ir F. Kishida taipsp at aptarė ekonominius ryšius, saugumo klausimus ir pastangas išlaikyti status quo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, įskaitant jo gyvybiškai svarbius jūrų kelius, nors Kinija sparčiai didina savo karinę ir ekonominę galią.

Ankstesnis Japonijos premjeras Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) tapo pirmuoju užsienio lyderiu, aplankiusiu J. Bideną Baltuosiuose rūmuose, jam pradėjus prezidento kadenciją. Kai Japonijos premjeru tapo F. Kishida, J. Bidenas tapo pirmuoju jam paskambinusiu užsienio lyderiu.

Trylika dienų trukusi paralimpiada užbaigta spalvinga, cirką primenančia ceremonija, kurią Nacionaliniame stadione stebėjo imperatoriaus Naruhito brolis sosto įpėdinis Akishino (Akišinas). Olimpinės žaidynės baigėsi beveik prieš mėnesį.

Tokijo olimpiada ir paralimpiada – beprecedentės. Dėl koronaviruso pandemijos žaidynės buvo atidėtos metams, teko įvesti papildomų reikalavimų ir sąlygų. Olimpinių žaidynių metu iš viso nebuvo įleidžiami žiūrovai, išskyrus kelis tūkstančius sirgalių atokiau nuo Tokijo esančiose vietose. Keliems tūkstančiams moksleivių buvo leista stebėti kai kurias paralimpinių žaidynių rungtis.

„Daug kartų manėme, kad šios žaidynės neįvyks, – sekmadienį prisipažino Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) vadovas Andrew Parsonsas (Endrius Parsonsas). – Buvo daug bemiegių naktų.“

Uždarymo ceremonijoje, pavadintoje „Harmoninga kakofonija“, dalyvavo tiek sveiki atlikėjai,  tiek žmonės su negalia.

Tiek olimpinės, tiek paralimpinės žaidynės vyko Tokijuje esant nepaprastajai padėčiai. Kaip ir per olimpines žaidynes, dažnai tikrinant sportininkus ir izoliavus juos „burbule“, iš esmės buvo užkirstas kelias viruso plitimui, nors susirgimų tarp Japonijų gyventojų, iš kurių beveik 50 proc. yra visiškai paskiepyti, smarkiai padaugėjo.

„Manau, kad žaidynių pabaigą pasiekėme be didesnių problemų“, – sakė Tokijo žaidynių organizacinio komiteto vadovė Seiko Hashimoto (Seiko Hašimoto).

Tačiau buvo ir nemažai neigiamų pasekmių.

Rekordinės išlaidos

Japonijos premjeras Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) penktadienį, likus dviem dienoms iki uždarymo, pareiškė, kad nebesieks likti šiame poste. Y. Suga tikėjosi, kad olimpinės žaidynės padės jam siekti perrinkimo, bet sulaukė priešingo rezultato: jo reitingai smuko dėl lėtai vykstančio skiepijimo ir daug ginčių sukėlusio sprendimo rengti žaidynes pandemijos metu.

„Dabar, kai ministras pirmininkas Suga yra priverstas pasitraukti ir prisiimti kaltę dėl nesugebėjimo kovoti su koronavirusu, būtų neįmanoma teigti, kad olimpinės ir paralimpinės žaidynės buvo sėkmingos, Japoniją vienijančios akimirkos“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai „The Associated Press“ rašė politikos mokslų profesorius Koichi Nakano (Koičis Nakanas) iš privataus „Sofijos“ universiteto Tokijuje.

Paralimpinių žaidynių palikimas Japonijoje gali būti apčiuopiamesnis nei olimpiados: jos padidino visuomenės suvokimą apie žmones su negalia, šių poreikiams buvo pritaikyta daugiau viešųjų erdvių. 

Paralimpiadoje dalyvavo rekordiškai daug sportininkų – 4 405, rekordiškai daug šalių iškovojo medalių. Žaidynėse varžėsi ir du sportininkai iš Afganistano, evakuoti iš Kabulo jau vykstant žaidynėms.

„Tokijo žaidynės buvo efektyvumo ir draugiškumo pavyzdys, – el. laiške „The Associated Press“ sakė olimpinių žaidynių istorikas Davidas Wallechinsky (Deividas Valečinskis). – Jei ne su COVID susiję nesklandumai, šios žaidynės būtų buvusios geriausiai arba beveik geriausiai organizuotos iš 19 olimpiadų – vasaros ir žiemos – kuriose man teko dalyvauti.“

Išlaidos taip pat buvo rekordinės.

Oksfordo universiteto atliktas tyrimas rodo, kad tai buvo brangiausios žaidynės istorijoje. Japonija olimpiadai ir paralimpiadai surengti oficialiai išleido 15,4 mlrd. dolerių (beveik 13 mlrd. eurų) – dukart daugiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Keletas vyriausybės atliktų auditų parodė, kad tikrosios išlaidos – dukart didesnės. Visa ši suma, išskyrus 6,7 mlrd. dolerių (6,5 mlrd. eurų), – valstybės lėšos.

Dėl neparduotų bilietų organizatoriai tikriausiai prarado beveik 800 mln. dolerių (674 mln. eurų) – šį biudžeto trūkumą teks kompensuoti skiriant daugiau valstybės lėšų.

Viena pagrindinių olimpinių žaidynių rėmėjų „Toyota“ nutraukė su žaidynėmis susijusią televizijos reklamą Japonijoje dėl visuomenės nepritarimo žaidynėms.

Olimpiados organizacinio komiteto generalinis direktorius, buvęs Japonijos banko valdytojo pavaduotojas Toshiro Muto (Toširas Mutas) išlaidas įvardijo kaip investicijas. Jis pripažino, kad sunku atskirti, kas yra olimpinės išlaidos, o kas ne.

Toliau – Pekino žiemos olimpiada

Po penkių mėnesių prasidės Pekino žiemos olimpiada, kurias žmogaus teisių gynimo grupės vadina „Genocido žaidynėmis“. Anot jų mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.

JAV ir kelios kitos vyriausybės žmogaus teisių pažeidimus Sindziange yra pavadinusios genocidu, o vienas iš pagrindinių Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) rėmėjų – „Intel“ – pareiškė, kad sutinka su tokiu apibūdinimu.

„Su COVID susiję apribojimai, kurie buvo įvesti Tokijuje, yra tarsi Kinijos diktatūros svajonės išsipildymas, – sakė D. Wallechinsky. – Jokių užsienio žiūrovų, mažiau užsienio žiniasklaidos; kaip tik tai, ko norėtų Komunistų partijos vadovybė. Ar sportininkai protestuos, o jei protestuos, ką darys kinai? Deportuos juos? Areštuos juos? Mes nežinome.“

TOK, kuris siekė, kad Tokijo žaidynės įvyktų ir gavo apie 3-4 mlrd. dolerių pajamų iš televizijos transliacijų, jau planuoja kitas trejas vasaros olimpines žaidynes: 2024 metais Paryžiuje, 2028 metais Los Andžele ir 2032-aisias Brisbane, Australijoje.

Žiemos olimpinės žaidynės po Pekino vyks 2026 metais Milane ir Kortinoje, Italijoje.

Tokijo žaidynių organizacinio komiteto vadovė S. Hashimoto sekmadienį patvirtino, kad Saporas siekti teisės organizuoti 2030 metų žiemos olimpiadą. Japonijos šiaurinėje Hokaido saloje esančiame mieste įvyko 1972 metų žaidynės.

Geriausiai alytiškiui pavyko penktasis bandymas, kuriuos jis įrankį nuskraidino 44 metrus 98 centimetrus. Jono Baltrušaičio auklėtinis keturis kartus siuntė diską už 40 metrų ribos, du metimai buvo neįskaityti.

Už lietuvio nugaros, aštuntas liko Shahradas Nasajpouras iš pabėgėlių komandos (42 m 25 cm).

Paralimpinio čempiono titulas atiteko Ali Haiderui Pakui (55 m 26 cm), sidabrą pelnė ukrainietis Mykola Žabniakas (52 m 43 cm), o bronzą iškovojo brazilas Joao Victoras Teixeira de Souza Silva. (51 m 86 cm).

„Prieš finalą mano asmeninis rezultatas buvo aštuntas, bet man pavyko aplenkti vieną varžovą. Diskas skrido toliausiai šį sezoną, bet norėjosi dar toliau – gerinti savo asmeninį rezultatą. Konkurencija Tokijuje labai didelė, čia susirinkę stipriausi varžovai iš viso pasaulio.

Disko metimas – antra mano rungtis. Pagrindinė – rutulio stūmimas, kuriame pagerinau savo rekordą ir užėmiau šeštą vietą. Labiausiai norėjosi gerai pasirodyti būtent šioje rungtyje.

Rezultatai nėra prasti, bet galėjo būti geriau, ypač rutulio stūmime. Tai bus man pamoka ateičiai, kitoms paralimpinėms žaidynėms, į kurias stengsiuosi patekti“, – sakė D.Dundzys.

Alytiškiui tai buvo debiutinės paralimpinės žaidynės. D.Dundzys per savo karjerą rutulio stūmime yra iškovojęs pasaulio ir Europos čempionato bronzos medalius, o disko metime Europos sidabrą.