Parodoje „Amžina kaita“ bus eksponuojami 2020–2021 m. autorės sukurti grafikos ciklai „Juodai baltas pajūris“, „Nežemiški vaikai pajūryje“ bei vaizdinis etiudas „Jūratė ir Kastytis“. Šiuos kūrinius gamtos, meilės ir gyvybės aspektais jungia Baltijos jūros tematika. Atskleisdama Baltijos jūros įvairovę, autorė remiasi skirtingomis meninės išraiškos priemonėmis ir formomis – grafika, medija, instaliacija.

Grafikos kūriniai nagrinėja gamtos ir gyvybės temas. Marinistiniai peizažai, pajūrio motyvai įamžinti giliaspaudės grafikos technikomis – sausa adata, ofortu, akvatinta. Pasirinktos grafikos technikos, kurioms būdingas tiražavimas. Būtent jis suteikia galimybę sukurti monotonišką, melancholišką pajūrio atmosferą. Nuolatinis jūros vaizdų pasikartojimas veikia raminamai ir kartu liudija laipsnišką kaitą. Į pajūrio erdvę įsilieja ir gyvasties – vaikai, kurie autorės kūryboje dominuoja pastaruosius penkerius metus. Nežemišką pajūrio atmosferą perteikia meninės išraiškos priemonės – autorine technika dažytas popierius, laisvai erdvėje pasklidę vaikų ir pajūrio objektai, kurie sąveikaudami sukuria maištaujančią, chaotišką ir kartu melancholišką nuotaiką.

Į parodą įsiliejo ir medija – vaizdinis etiudas pagal žinomą Lietuvos legendą „Jūratė ir Kastytis“. Juo siekiama pabrėžti lietuviškumą, autentiškumą, kuris laikui bėgant blanksta.

T. Šlimaitė (gim. 1985 m.) Vilniaus dailės akademijoje 2010 m. baigė grafikos magistrantūros studijas. 2007 m. studijavo „Accademia Di Belle Arti Di Urbino“ Italijoje, vėliau stažavosi „Helnaes Hojskole“ meno studijoje Danijoje. Parodose dalyvauja nuo 2006 m. Surengė personalinių parodų, darbai eksponuoti tarptautinėse parodose Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Armėnijoje, Japonijoje, Lietuvoje. Nuo 2018 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, jai suteiktas meno kūrėjos statusas.

Klaipėdos galerija dirba II–V – 11–18 val., VI – 11–16 val. Parodos lankytojai prašomi paisyti karantino reikalavimų – dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis 2 metrų atstumo vienas nuo kito.

Parodoje eksponuojami du koliažų ciklai – „Vaikai iš Marso ar...“ ir „Šimtmečio vaikai“, sukurti 2015–2019 m. laikotarpiu. Abu ciklus vienija pagrindiniai vaikų, vaikystės ir praeities leitmotyvai.

Serijoje „Vaikai iš Marso ar...“ (2015–2017) pagrindiniai kūrinių veikėjai išgyvena skirtingas emocijas ir nuotaikas: krykščiantis džiaugsmas čia persipina su rimtimi ir stinguliu. Autorė vaikus regi kaip nepaprastas būtybes, galbūt ateivius iš kitos planetos, savo nepaprastumą maskuojančius vadinamuoju „vaikišku“ naivumu. Nežemišką jų veiksmo atmosferą perteikia meninės išraiškos priemonės – autorine technika dažytas popierius ir laisva kompozicija.

Naujausias T. Šlimaitės kūrinių ciklas „Šimtmečio vaikai“ (2018–2019) paremtas sovietmečio patirtimis. Autorė kūriniuose pasitelkia 1958–1988 m. laikotarpio asmeninio ir artimųjų albumų nuotraukas, kuriose gausu tuometinės buities artefaktų: baldų, vaikiškų žaislų ir drabužių su animacinių filmukų herojais, didžiulių baltų kaspinų, puošiančių mergaičių kasas, ir pan. Menininkei ir jos kartai šie daiktai – giliai atmintyje įstrigę simboliai. Tačiau dabarties vaikams tai – nepažintas, tolimas, kartais ir bauginantis pasaulis. Autorė į istorinį laikotarpį žvelgia per asmeninę prizmę, ją domina vaiko, augusio kitokios sistemos laikais, išgyvenimai. Šie kūriniai pratęsia intuityvios ir asmeniškos T. Šlimaitės kūrybos liniją – kiekvienas jos darbas gimsta iš asmeninių būsenų, nuotaikų, potyrių ir atsiminimų.

Parodą papildo Algimanto Šližausko dokumentinis filmas, kuriame trumpi pagrindinių veikėjų – jo dukros ir sūnaus – kasdieniai vaikystės epizodai sujungiami į vientisą seriją: įvairūs žaidimai, knygų skaitymas, kalėdinės eglutės puošimas, iškylos gamtoje – šie 1964–1966 metų vaikystės epizodai atskleidžia sovietinio laikmečio nuotaikas ir jausenas.

Apie autorę

T. Šlimaitė (g. 1985) 2010 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė grafikos magistrantūros studijas. 2007 m. pagal Europos studijų mainų programą „Erasmus“ studijavo „Accademia Di Belle Arti Di Urbino“ Italijoje, vėliau stažavosi Helnaes Hojskole meno studijoje Danijoje. Parodose dalyvauja nuo 2006 metų. Menininkė surengė nemažai personalinių parodų, jos darbai buvo eksponuoti tarptautinėse parodose Italijoje („Arte dell‘ Incisione“, diplomas), Prancūzijoje (Šiuolaikinė Europos grafikos trienalė), Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Armėnijoje, tarptautiniuose meniniuose projektuose Lietuvoje („American Vision“, diplomas, Vilnius) ir Italijoje. Nuo 2018 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, suteiktas meno kūrėjos statusas.

Paroda veiks iki 2020 m. vasario 23 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

Vasarį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) vykstant Salvadoro Dali kūrinių parodai „Materialusis siurrealizmas“, visų norinčiųjų išsamiau susipažinti su šios meno krypties istorija ir raiška laukia teorinės paskaitos bei praktiniai užsiėmimai, kurių metu bus galima interpretuoti parodoje matytus motyvus tapant ant drobės, šilko, keramikos bei  eksperimentuojant su grafikos technikomis.

Per dvi savaites paroda „Materialusis siurrealizmas“ sulaukė apie 3500 lankytojų. Organizatorių džiaugsmui, svečiai nori ne tik pamatyti kūrinius, bet ir daugiau sužinoti apie parodos rengimo subtilybes, S. Dali asmenybę ir siurrealizmą. Pastarosioms temoms bus skirtas KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4) šią savaitę prasidedantis kūrybinių užsiėmimų ciklas. Uostamiesčio tapytoja Irma Leščinskaitė, tekstilininkė Rasma Noreikytė bei grafikė Toma Šlimaitė pristatys krypties istorijos faktus, įvairiais meno technikas bei pakvies panaudoti naująsias žinias praktiškai:

Vasario 13 d. 18 val. tapybos užsiėmimas „Žmogus S. Dali paveiksluose“. Vadovė I. Leščinskaitė.

Vasario 18 d. 18 val. tapybos ant keramikos užsiėmimas „Dekoratyvusis siurrealizmas“. Vadovė R. Noreikytė.

Vasario 20 d. 18 val. tapybos užsiėmimas „Daiktų simbolika“. Vadovė I. Leščinskaitė.

Vasario 21 d. 18 val. grafikos (grafinės monotipijos technika) užsiėmimas „Daiktų transformacija“. Vadovė T. Šlimaitė.

Vasario 25 d. 18 val. tapybos ant šilko užsiėmimas „Siurrealistiniai raštai“. Vadovė R. Noreikytė

Vasario 26 d. 18 val. tapybos užsiėmimas „Pasąmonės kalba“. Vadovė I. Leščinskaitė.

Vasario 28 d. 18 val. grafikos (sausos adatos technika) užsiėmimas „Siurrealizmo motyvai“. Vadovė T. Šlimaitė.

Užsiėmimai mokami. Kaina – 20 Lt asmeniui. Organizatoriai suteikia medžiagas bei įrankius.

Norinčiuosius susipažinti su siurrealizmo ištakomis bei teorija kviečia teminės paskaitos. Vasario 19 d. 18 val. Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) paskaitą „Siurrealizmas – ištakos, kūrėjai, pasekmės“ skaitys menotyrininkas Petras Šmitas, o vasario 27 d. 18 val., parodos uždarymo išvakarėse, į paskaitą „Siurrealizmo idėjos architektūroje“ pakvies architektas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius. Įėjimo kaina – 4 Lt, nemokamai aplankant Parodų rūmų antrajame aukšte veikiančias parodas.

Paroda „Materialusis siurrealizmas“ KKKC Parodų rūmuose veikia iki š. m. vasario 28 d. Prancūzijoje įsikūrusios organizacijos „Amiencom“ parengta kilnojamoji S. Dali paroda Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Ją sudaro apie 100 siurrrealisto kūrinių: litografijų, keramikos, skulptūros darbų, medalių – saugomų privačioje kolekcijoje. Parodų rūmų darbo laikas – trečiadienį–sekmadienį, 11–19 val. Parodos „Materialusis siurrealizmas“ bilieto kaina – 10 Lt, vaikams iki 7 metų – nemokamai.

"Jūra nusinešė mano skausmą“, – sako jauna grafikė Toma Šlimaitė, pajūrio inspiruotas būsenas perkelianti į oforto technika kuriamus grafikos darbus, kurių paroda, pavadinta atitinkamai – „Jūros gelmėse“, spalio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. atidaroma Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kieme (Bažnyčių g. 4).

Uostamiestyje gyvenanti kūrėja – ne iš tų klaipėdiečių, kurie prie jūros nukanka tik kartą per metus. Dar dažniau grafikė prie jos sugrįžta mintimis ir kūrybinėje veikloje mielai renkasi pajūriui būdingus motyvus: kriaukles, akmenis, plunksnas, nugludintus medžio gabalėlius. Juos T. Šlimaitė perkelia ant cinko plokštelių.

„Oforto klišė yra įtrinama dažais, ir ant popieriaus spaudžiama net kelis šimtus kartų, todėl kartais vaizdai kartojasi, primindami apie neribotas grafikos galimybes ir jos savitumą, – technikos subtilybes ir kūrinių sumanymus komentavo menininkė. – Darbas, sudarytas iš mažų kvadratų, yra deformuotas, transformuotas, neturintis logiškos sekos, bet atspaudų kartojimas įveda tvarką ir sistemą. Vyksta amžinoji kova tarp racionalumo ir emocijos. Sumaištį numalšina tik jūra, kuri nugludina, niveliuoja ir ramina, tik jos dėka dingsta nerimas, baimė, grįžta vidinė ramybė ir pusiausvyra.“

Kupiškio rajono Nuriūnų kaime gimusi, Plungės meno mokykloje bei Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje mokiusis kūrėja sako, kad grafikos technika ją sužavėjo mistiškumu, paslaptingumu, kaprizingumu. Vilniaus dailės akademijoje grafikos bakalauro ir magistro studijas baigusi T. Šlimaitė pagal „Erasmus“ programą studijavo Italijos aukštojoje mokykloje „Accademia Di Belle Arti Di Urbino“, tobulinosi „Helnaes pa Hojskole“ mokykloje Danijoje.

Šešias personalines parodas surengusi T. Šlimaitė aktyviai dalyvauja ir grupinėse parodose bei projektuose, kurių naujausias – neseniai KKKC Parodų rūmuose vykusi grafikos paroda „Vaizdų archyvai“.

Paroda „Jūros gelmėse“ pasižvalgyti po KKKC Meno kiemo langus kvies iki š. m. lapkričio 24 d.