Dar nespėjęs įvykdyti visų teismo įpareigojimų, skirtų jam dėl šių teplionių, jis įvykdė naują, gana laimingai pasibaigusį išpuolį.

Suaugusių žmonių žaidimai

Ir vėl yra pagrindo įtarti, kad 26-erių T.Karpavičius siautėjo neblaivus, nes buvo ką tik išėjęs iš savo pamėgtos kavinės senamiestyje.  Pakeliui į namus šis Vytenio gatvės gyventojas susprogdino prie vienos Muitinės gatvės kavinės stovėjusią metalinę lauko šiukšliadėžę, įmesdamas į ją uždegtą petardą.

Smūgio bangos nublokšta šiukšliadėžė trenkėsi į netoliese stovėjusį automobilį „Audi 100 Avant“, apgadindama jo dureles. Galėjo būti dar blogiau, nes išpuolis buvo įvykdytas apie pusę vienuolikos vakaro šalia rūkančių kavinės lankytojų. Ir galimai buvo skirtas šiuos pagąsdinti. Tačiau nublokšta šiukšliadėžė jų nekliudė.

Istorija pasikartojo

Ir vėl T.Karpavičių demaskavo vaizdo kamerų įrašai, pagal kuriuos jį jau atpažino patys teisėsaugininkai – kaip miestą subjaurojusių keverzonių „Death“ autorių. Kaip jau rašyta, tada šis vandalas su skrybėle įkliuvo vaizdo kamerų, įrengtų Vilniaus ir Birštono gatvių požeminėje perėjoje, dėka.

Tada T.Karpavičių atpažino buvę jo pedagogai iš Kauno taikomosios dailės mokyklos, kurioje jis mokėsi fotografo specialybės. Tačiau jam daugiau kaip metus pavyko slapstytis Anglijoje, dėl to net buvo paskelbta tarptautinė T.Karpavičiaus paieška. Pernai, baigiantis vasarai, jis grįžo į Lietuvą ir vos prieš kelis mėnesius už minėtas tepliones Kauno apylinkės teismo buvo nubaustas dviem mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui bei per porą metų atlyginti Kauno miesto savivaldybei padarytą beveik 787 eurų žalą.

Kaltę išperka pinigais

Skirdamas T.Karpavičiui švelniausią bausmę, grėsusią už subjaurotą miestą, tada teisėjas Bronislovas Liatukas atsižvelgė į esą nuoširdų jo atgailavimą ir pažadą ateityje taip nesielgti. Vandalas teisinosi tepliojęs sienas iš kvailumo ir dėl išgerto alkoholio kiekio.

Be to, nors pareigūnai suskaičiavo Kauno centre bei senamiestyje apie pusšimtį užrašų "Death", T.Karpavičius prisipažino ne dėl visų. O dauguma jo subjaurotų pastatų savininkų nepareiškė jokio civilinio ieškinio, nors iš pradžių ir buvo įvardiję padarytą žalą. Kai kuriems iš jų, teisėsaugininkų duomenimis, teplionių autorius suskubo atlyginti padarytą žalą dar iki teismo.

Panašiai T.Karpavičius elgėsi ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jo viešosios tvarkos pažeidimo Muitinės gatvėje. Jis taip pat iki teismo suskubo atlyginti kavinės savininkams už susprogdintą šiukšliadėžę, kurią pastarieji įkainojo 83 eurais. Vyras atlygino ir dalį patirtų nuostolių apgadinto „Audi 100 Avant“ savininkui.

Įvarė save į kampą

Skirdama T.Karpavičiui už šiukšliadėžės susprogdinimą beveik 226 eurų baudą, teisėja Aušra Vingilė taip pat atsižvelgė į tai, kad jis vėl nuoširdžiai gailėjosi. Nors ir bandė įrodinėti, kad manęs, jog petardas galima sprogdinti kur nori, nes įsigijo jas ginklų parduotuvėje be jokio leidimo. Ir turėjo tą vakarą net penkias tokias daugiafunkcines petardas, tačiau susprogdino tik vieną.

Bet ir tos vienos pakako, kad apsunkintų savo įsipareigojimą per dvejus metus atlyginti Kauno miesto savivaldybei padarytą žalą dėl keverzonėmis subjaurotų pastatų. Mat už pastarąjį išpuolį skirtą naują beveik 226 eurų baudą T.Karpavičius įpareigotas sumokėti jau per keturis mėnesius. Per tiek pat laiko jis turės atlyginti ir likusią 198 eurų turtinę žalą „Audi 100 Avant“ savininkui. Niekur nedirbantis T.Karpavičius įpareigotas jam kas mėnesį pervesti daugiau kaip 49 eurus. Kita vertus, petardas ir priemones sienų bjaurojimui jis turėjo už ką pirkti.

Kauno centrą ir Senamiestį keverzonėmis "Death" subjaurojęs Tomas Karpavičius rado mįslingą užuovėją Anglijoje. Šios šalies viena tarnybų nusprendė, kad jis metus negalės iš ten išvykti – kol neišpirks savo kaltės už Anglijoje padarytą naują nusižengimą.

Spėjo pabėgti

"Pirmadienį paskelbiau tarptautinę įtariamojo viešosios tvarkos pažeidimu paiešką. Nesikreipiau į Generalinę prokuratūrą dėl tarpininkavimo išduodant Europos arešto orderį, nes Anglijoje viešosios tvarkos pažeidimas – ne nusikaltimas, o tik administracinės teisės pažeidimas. O jo parsivežimas į Lietuvą mūsų valstybei kainuotų apie 3 tūkst. eurų. Nors Lietuvoje teismas neleistų jo suimti, nes jis neteistas ir įtariamas nesunkiais nusikaltimais", – "Kauno dienai" teigė ikiteisminį tyrimą kuruojanti Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Mockienė.

24-erių T.Karpavičius pabėgo iš Lietuvos po to, kai policija išplatino vaizdo kameros, įrengtos Vilniaus gatvės požeminėje perėjoje, vaizdo įrašą. Pareigūnai tuomet prašė kauniečių pagalbos, atpažįstant sienas žymikliu bjaurojantį jaunuolį bei šio draugę. Abu greitai buvo demaskuoti.

Atvykę į įtariamojo tėvų namus Vilijampolėje, pareigūnai jo jau nerado. Anot T.Karpavičiaus tėvų, sūnus dingo iš namų, nieko nepranešęs. Atlikus kratą, rasti tik, kaip įtariama, darant nusikaltimus jo naudoti specialūs žymikliai bei šių papildai.

Atpažino abu

"Kauno diena" rašė, kad T.Karpavičių atpažino jo buvę pedagogai iš Kauno taikomosios dailės mokyklos, kurioje dėl prasto lankomumo jis sugebėjo baigti tik pirmąjį kursą. Čia besimokydamas spėjo gauti mokyklos Vaiko gerovės komisijos griežtą įspėjimą už alkoholio vartojimą.

T.Karpavičiaus draugę atpažino vieno Senamiesčio baro klientai.

Kaip paaiškėjo, keverzonėmis "Death" jiedu žymėjosi kelią į šį barą. T.Karpavičiaus draugė ten ir sulaikyta. Gavus pranešimą, kad ji vėl atėjo, policija suskubo laiku.

34-erių E.L. sulaikymo metu nustatytas 0,78 promilių (lengvas) girtumas.

Iš pradžių ši jau tris kartus (už neteisėtą disponavimą narkotikais, plėšimą bei vagystę) teista moteris bandė išsisukinėti. Esą tik išvydusi paviešintą vaizdo įrašą, pamatė, kad jos pažįstamas, pravarde Tomskis, vandališkai elgiasi. Moteris tikino, kad jį susitiko pakeliui į barą. Vaizdo kamera užfiksavo, kaip T.Karpavičius teplioja žymikliu požeminės perėjos sienas, nekreipdamas dėmesio į praeivius. Galiausiai sugadina ir šiuos veksmus įamžinusią kamerą. O E.L. tuo metu atsainiai šoka. Po to – taip pat nusitveria žymiklį ir paišo ant sienų.

Prispausta įkalčių, E.L. prisipažino, užrašiusi tada ant perėjos sienos skaičių kombinaciją 041. "Iš kvailumo", – teigė ji.

Bus teisiami atskirai

T.Karpavičiui dingus, ikiteisminis tyrimas E.L. atžvilgiu išskirtas į atskirą.

Artimiausiu metu jos bylą ketinama perduoti teismui – baudžiamuoju įsakymu. Ketinama siūlyti E.L. piniginę baudą. Nors Baudžiamasis kodeksas už viešosios tvarkos pažeidimą numato arba viešuosius darbus, arba baudą iki 18 tūkst. eurų, arba laisvės apribojimą, arba areštą nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Priremta prie sienos, E.L. papasakojo, kur dar, jai matant, Tomskis, iškeverzojo savo parašą "Death" (angliškai – mirtis). Įtarime dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuris T.Karpavičiui pareikštas už akių, minima ne tik požeminė perėja, bet ir pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą, du lietaus vamzdžiai bei namas Kęstučio gatvėje ir elektros skydinė I.Zamenhofo gatvėje.

Pareigūnams miesto Centre bei Senamiestyje suskaičiaus beveik pusšimtį tokių užrašų. E.L. paaiškino, kodėl vieni jų – labiau išraityti, o kiti – ne taip. Pasirodo, tik turėdamas apsčiai laiko, T.Karpavičius mėgaudamasis pasirašinėjo "meniškai".  O aptikus jo "kūrybos" pėdsakus po pėsčiųjų tiltu į Nemuno salą, akivaizdu ir tai, kad T.Karpavičiui nė motais ir aukščio baimė.

Mįslingas dokumentas

Galiausiai susisiekęs su tėvais ir sužinojęs, kad jo ieško gimtojo Kauno policija, T.Karpavičius atsiuntė kažkokios Anglijos tarnybos nutarimą. Šiuo metu šį elektroniniu paštu Lietuvą pasiekusį dokumentą verčia vertėjai.

Pirminiais duomenimis, T.Karpavičius Anglijoje įkliuvo, nes nešiojosi peilį. Neatmetama prielaida, kad peilis rastas pas jį, sulaikant už panašias keverzones.

T.Karpavičiui Anglijoje paskirtas bendravimas su socialiniu darbuotoju. Šis padės jam normaliai integruotis į visuomenę, t. y. susirasti kitokį darbą ir taip išpirkti savo kaltę.

Ši drausminanti priemonė T.Karpavičiui skirta vieniems metams, per kuriuos jis negalės išvykti iš Anglijos.

Paskelbus tarptautinę T.Karpavičiaus paiešką, tikimasi greičiau sužinoti, už ką, prikeverzojęs Kaune, įkliuvo Anglijoje ir kokios galimybės susigrąžinti jį į Lietuvą, nes jo atsiųstas dokumentas, kol bus išverstas, dar laukia savo eilės.

Ieškiniai viršija tūkstantį eurų

Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl T.Karpavičiaus teplionių stringa ir dėl kitų priežasčių.

Nors nuo pirmųjų keverzonių aptikimo prabėgo jau beveik pusmetis, iki šiol jokių ieškinių nepateikė daugumą miesto Centro bei Senamiesčio pastatų administruojanti bendrovė. Iki šiol nesuskaičiuota, kiek kainuos šių teplionių nuvalymas.

Kaip rašyta, pirmoji savo paminklinės tvoros, ant kurios buvo aptiktos dvi keverzonės "Death", sutvarkymo darbus įkainojo Kunigų seminarija. Suskaičiuota, kad tai kainuos 400 eurų. Vieno iš šių užrašų ant kultūros paveldui priskiriamos seminarijos tvoros jau nebėra.

Dar didesnį ieškinį – už Vilniaus gatvės požeminės perėjos bei pėsčiųjų tilto į Nemuno salą subjaurojimą pareiškė Kauno savivaldybės administracija. Ji suskaičiavo, kad specialios įrangos nuoma bei sumokėti darbininkams už triūsą turėtų kainuoti apie 770 eurų.

Laukia įstatymų permainos

Visus ieškinius ketinama pateikti prieš teismą stosiančiam T.Karpavičiui, kai tik šis grįš į Lietuvą, nepaisant to, kad nuo kitų metų balandžio 1-osios ir Lietuvoje kai kurie šiuo metu nusikaltimais laikomi viešosios tvarkos pažeidimai taps tik administracinės teisės pažeidimais.

Teisiamųjų suolas grės tik už itin įžūlius veiksmus, tokius pačius vandališkus išpuolius, grasinimus bei patyčias.

Lietuva apsisprendė ir šioje srityje lygiuotis į ES.

Įsigaliojus šioms įstatymų pataisoms, Baudžiamajame kodekse neliks ir straipsnio, numatančio atsakomybę už valstybės tarnautojo įžeidimą. Už tai taip pat bus baudžiama tik administracine tvarka.

Tačiau įstatymai atgaline data negalioja, todėl T.Karpavičius už savo keverzones turės stoti prieš teismą.

Metų valstybės tarnautoju šiemet savaitraščio "Veidas" rengiamuose tradiciniuose rinkimuose paskelbtas Susisiekimo ministerijos kancleris, 39-uosius einantis Tomas Karpavičius.

"Didžiuojuosi, kad dirbu Susisiekimo ministerijoje. Ji yra atsakinga už daugiau nei 14 proc. šalies BVP. Sukuriama didžiulė ekonominė nauda. Man prisidėti prie šios kūrybos, prie reglamentavimo, kad ta sėkmė būtų, kad valstybė būtų konkurencinga ir matoma, - didžiulis iššūkis ir garbė", - savaitraštis cituoja T.Karpavičių.

Prieš pradėdamas karjerą Susisiekimo ministerijoje, T.Karpavičius yra dirbęs Ūkio banko departamento direktoriumi, dukterinių įmonių valdybos pirmininku, buvo "Omnitel" verslo klientų projektų grupės vadovas, įmonės strateginių partnerysčių koordinatorius ir t.t.

Šiųmečiai Metų valstybės tarnautojo rinkimai - jau vienuolikti. Pernai "Veido" geriausio valstybės tarnautojo rinkimų nugalėtojo laurai teko Europos teisės departamento generaliniam direktoriui Deividui Kriaučiūnui.

Kaip ir kasmet, šiemet geriausius valstybės tarnautojus balsuodami rinko jų kolegos - aukščiausio rango valstybės tarnautojai ir politikai (įvairių valstybės institucijų vadovai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, ministerijų kancleriai,ministrai, viceministrai). Savo nuomonę "Veido" rinkimuose pareiškė ir šalies miestų bei rajonų merai, savivaldybių administracijų direktoriai, verslo asociacijų vadovai.

Lietuva dar kartą įrodė, kad Europoje yra nepralenkiama pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. 2014 m. šio interneto naudotojų skaičius mūsų valstybėje padidėjo beveik 3 procentiniais punktais ir pasiekė 34,6 proc. Tai yra iki šiol geriausias rezultatas tarp 39 Europos šalių, kuriose praėjusių metų pabaigoje buvo atliktas tyrimas.

„Tokio pripažinimo Lietuva sulaukia jau šeštus metus iš eilės. Vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių šią lyderystę, – didelės investicijos į pažangią infrastruktūrą, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius. – Mūsų prioritetu ir toliau išlieka plačiajuosčio ryšio plėtra Lietuvoje, ypač kaimo vietovėse, siekiant sudaryti galimybę visiems šalies gyventojams naudotis spartesniu nei 30 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklu.“

Susisiekimo ministerija kartu su partnere viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“ įgyvendino „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ projektą, kurį iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Projekto vertė – per 22 mln. eurų. Taip pat baigia įgyvendinti projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2).

Planuojama, kad įgyvendinus RAIN-2 projektą, plačiajuosčio ryšio paslaugomis galės naudotis beveik 99 proc. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų. Bus nutiesta 5400 km šviesolaidinių kabelių linijų ir prie plačiajuosčio ryšio tinklo prijungta 950 Lietuvos miestelių ir kaimų. 

Susisiekimo ministerijos parengto Naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plano tikslas – plėtoti naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka šios plėtros užtikrinti negali. Įgyvendinant šį planą, valstybė investuos į ilgalaikę pasyviąją infrastruktūrą – šviesolaidines linijas iki tam tikrų vietovių ir bokštų statybą, o aktyvinę įrangą ant šių bokštų įrengs ir paslaugas galutiniams vartotojams teiks elektroninių ryšių operatoriai.

Numatoma, kad 2020 m. naujos kartos interneto prieigos aprėptis, įvertinus visas galimas prieigos technologijas, padengs 100 proc. visų šalies namų ūkių.