Lyčiai neutrali partnerystė – pakeliui

Kada tiksliai Seime vėl atsiras lyčiai neutrali partnerystė, laikoma paslaptyje, bet žadama, kad dar šį mėnesį.

Aktyvistas režisierius R. Zabarauskas ir prieš kelis mėnesius biseksualią orientaciją atskleidusi E. Latėnaitė ketvirtadienį atėjo tai aptarti su Seimo pirmininke.

„Tam ir atėjome, kad kažkaip apsikeistume informacija, kuo galime padėti. Galbūt kažkokių iniciatyvų trūksta, galbūt norime ir geriau suprasti“, – sakė E. Latėnaitė.

R. Zabarauskas sakė, kad jo seneliai visą gyvenimą pragyveno kartu ir neramu, ar jie sulauks, kol anūko bei jo antros pusės Kornelijaus šeima bus pripažinta.

„Mes neseniai susižadėjome. Esu konservatyvių vertybių, tai noriu kurti ilgalaikius santykius ir tradicinę šeimą, bet, deja, galimybių tam nėra“, – kalbėjo jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai partnerystė buvo registruota, įplieskė aistrą Seime. Kai buvo neregistruota – LGBT bendruomenėje.

R. Zabarauskas seniai nevengia aštrios kritikos tiems, kurie partnerystei nepritaria. Lietuvą yra pavadinęs homofobiška valstybe. Bet pastaruoju metu jis pliekiasi ir su tais, kurie partnerystę inicijuoja – Laisvės partija.

„Kadangi rinkau šią partiją, balsavau už ją, dėl to jaučiau, kad svarbu išsakyt kritiką“, – komentavo R. Zabarauskas.

Aktyvistas konfliktus feisbuke viešino, piktinosi, kad laisviečiai šio projekto neatnešė dar rudenį, teigė, kad Laisvės partija elgiasi šlykščiai. Savo ruožtu laisvietis Vytautas Mitalas režisieriaus veiklą įvertino kaip „durną destrukciją“. O pirmininkė Aušrinė Armonaitė R. Zabarauską ragino apsiraminti ir neskleisti „šūdo“.

Padėkojo A. Širinskienei

„Supratau, kad turiu būti konstruktyvus ir susitelkti į palaikymą. Dėl to tuos santykius atšildėme“, – tikino R. Zabarauskas.

Ukrainiečiai gali rusus sutvarkyti naudodamiesi ginklais, o mes stipriausią žinutę galima išsiųsti pasirinkdami vakarietiškas vertybes.

Laisvietis Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad LGBT bendruomenė nėra monolitas, būna visokių nuomonių, kritika yra gerai.

„Ji priverčia pasitempti ir ištempti ausis. Manau, kad visa kritika politikams yra naudinga ir pageidautina tol, kol ji yra konstruktyvi“, – komentavo jis.

Abu paminėjo kitą pavardę.

„Noriu padėkoti Agnei Širinskienei, nes ji yra dalinai iniciatorė mūsų santykių atšilimo“, – sakė R. Zabarauskas.

„Kovo mėnesį esame iš A. Širinskienės iškovoję teisę registruoti partnerystės įstatymo projektą pavasario sesijoje“, – antrino T. V. Raskevičius.

Taigi A. Širinskienės sutaikyti dabar renka balsus, susitikinėja su Seimo nariais. Bet pas krikščionį demokratą Paulių Saudargą neužėjo.

„Esu ne kartą kalbėjęs. Iš mūsų tikrai yra gera valia. Prašau, atneškit, suderinkite projektus. Praeitą kartą nebuvo tai padaryta. Man keista, kad šiandien diskutuojama tarp tų, kuriems viskas aišku, kurie pritaria“, – šnekėjo P. Saudargas.

P. Saudargui kliuvo ir kitas dalykas: kad nepritariantieji tarsi lyginami su V. Putinu.

„Ukrainiečiai gali rusus sutvarkyti naudodamiesi ginklais, o mes stipriausią žinutę galima išsiųsti pasirinkdami vakarietiškas vertybes“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

„Čia yra demagogija ir negražios juodos technologijos“, – tvirtino P. Saudargas.

Naujo projekto T. V. Raskevičius dar neviešino, bet LNK žinios skelbė, kad planuojama pakoreguoti partnerio apibrėžimą, atsisakyti eilučių apie emocinį ryšį. Taip pat numatyta, kad partnerystė būtų registruojama ne civilinėje metrikacijoje, o pas notarą.

„Šiuo metu vis dar vyksta aktyvios diskusijos, konsultacijos su koalicijos partneriais ir dar kol kas nesame sutarę dėl konkretaus laiko, bet tikimės artimiausiu metu. Labai tikiuosi, kad gegužės mėnesį“, – Eltai sakė Laisvės partijai priklausantis parlamentaras.

T. V. Raskevičiaus teigimu, šiuo metu dar nėra aišku dėl parlamentarų palaikymo, mat pritarimą parodys tik balsavimas.

„Tikrai ties tuo klausimu aktyviai dirbame, bet aiškų palaikymą parodys tik balsavimas Seime. Dabar stengiamės kiek įmanoma būti labiau užtikrinti dėl projekto sėkmės pateikimo stadijoje“, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Vis dėlto T. V. Raskevičius patikina, jei įstatymo nepavyktų pateikti dar gegužės mėnesį, Seimo pavasario sesijos darbų programoje Partnerystės įstatymas tikrai bus pateiktas.

Iki pavasario sesijos pabaigos tai tikrai bus, nes iškovojus moralinę Širinskienės teisę teikti Partnerystės įstatymą ir ja nepasinaudoti būtų tiesiog nusikaltimas.

„Iki pavasario sesijos pabaigos tai tikrai bus, nes iškovojus moralinę Širinskienės teisę teikti Partnerystės įstatymą ir ja nepasinaudoti būtų tiesiog nusikaltimas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas Partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos.

Seimo narė Agnė Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.

Visgi A. Širinskienei iš pavasario sesijos darbų programos nepavyko išbraukti Laisvės frakcijos siūlomo Partnerystės įstatymo projekto.

Nuo šiol specialiame klausimyne donorams šalies kraujo centruose nebeliks klausimo dėl homoseksualių lytinių santykių vyrams – visų donorų vienodai bus klausiama apie nesaugius lytinius santykius, turėtus per pastarąjį pusmetį.

Šiuos pakeitimus pirmadienį pristatė Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir homoseksualus Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, šia proga pirmą kartą davęs kraujo. Kartu su juo pirmąkart duoti kraujo atvyko ir Laisvės partijos frakcijos kolega Kasparas Adomaitis. 

„Jausmas geras, pokyčiai po pokyčių. Jeigu viskas bus gerai, planuoju ateiti reguliariai“, –  žurnalistams sakė T. V. Raskevičius.

„Manau, kad daug LGBT žmonių jau dabar buvo kraujo donorais, tiesiog jie turėdavo kiekvieną kartą žemintis pildydami anketą ir ignoruodami tai, kas jie yra. Aš labai džiaugiuosi, kad tą bus galima daryti ne tik atvirai, bet ir saugiai“, – tvirtino jis.

Parlamentaras sakė, jog džiaugiasi dėl atsisakomų „įsišaknijusių stereotipų“ apie homoseksualios orientacijos asmenis.

„Sudarydama galimybę homoseksualiems žmonėms tapti kraujo donorais, Lietuva vaduojasi iš baimių ir uždarumo, atėjusių dar iš sovietmečio. Žmogaus galimybę tapti kraujo donoru lemia ne seksualinė orientacija, o elgesys ir sveikatos būklė“, – sakė T. V. Raskevičius.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad šios naujovės diegiamos įvertinus Vakarų šalyse susiklosčiusią praktiką ir taip Lietuva „atsikrato sovietinių reliktų“.

Tomas Vytautas Raskevicius. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis pabrėžė, kad nuo šiol duoti kraujo homoseksualus asmuo galės, jei per paskutinius keturis mėnesius neturėjo nesaugių lytinių santykių.

„Naujoves, kurios eliminuoja šių žmonių diskriminaciją donorystės srityje, neseniai įtvirtino Olandija, Ispanija ir kitos šalys. Vietoj diskriminacinio klausimo apie žmogaus seksualinę orientaciją, lieka klausimas, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių per pastaruosius šešis mėnesius“, – sakė D. Gutauskas.

NKC vadovas BNS patvirtino, kad nors anketoje liks klausimas apie nesaugius lytinius santykius per pastarąjį pusmetį, detalesnės apklausos metu vėliau bus tikslinamasi dėl keturių mėnesių termino.

Pasak D. Gutausko, tai svarbu, nes ŽIV inkubacinis periodas – apie keturi mėnesiai, o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas.

Vietoj diskriminacinio klausimo apie žmogaus seksualinę orientaciją, lieka klausimas, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių.

2021 metų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, iš žmonių, kurie nurodė, kad ŽIV galimai užsikrėtė lytinių santykių metu, 70 proc. užsikrėtė heteroseksualių, o 30 proc. – homoseksualių santykių metu.

D. Gutausko teigimu, po donacijos nustatomi ŽIV atvejai nėra dažni  – pernai jų nebuvo nė vieno, 2020-aisiais tokių nustatyti du.

Įsigaliojus naujovėms, klausimyne teiraujamasi tik apie nesaugius lytinius santykius per pastarąjį pusmetį. Iki šiol buvusių klausimų, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų – ar jų partneris galėjo turėti lytinių santykių su kitais vyrais, nebeliko.

D. Gutauskas akcentavo, kad nesaugūs laikomi ir heteroseksualūs lytiniai santykiai be apsaugos priemonių su daugiau nei vienu partneriu, taip pat bet kokie lytiniai santykiai už atlygį.

NKC vadovas pabrėžė, kad iki šiol homoseksualūs vyrai kraują duoti galėjo, bet „situacija buvo labai apsunkinta“.

„Taip, homoseksualus žmogus techniškai galėjo duoti kraujo, jei neturėjo homoseksualių santykių keturis mėnesius. Na, tai žinote, iš vienos pusės galėjo, iš kitos – ne“, – teigė jis.

Šiuo metu klausimų, diskriminuojančių dėl seksualinės orientacijos, netaiko Italija, Ispanija, Vengrija, Rusija, Pietų Afrika, Argentina.

Tomas Vytautas Raskevicius. / P. Peleckio / BNS nuotr.

JAV nuo 2020 metų balandžio 12 mėnesių ribojimą (laikotarpį be lytinių santykių norint duoti kraujo) sutrumpino iki 3 mėnesių, apie tokius ketinimus paskelbė ir Australija. Austrija panaikino ankstesnį visišką draudimą vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais ir duodančiais kraujo, pakeisdama į 12 mėnesių abstinencijos nuo lytinių santykių laikotarpį.

Donorams gegužę įsigaliojo dar viena naujovė – asmenims, kurie pasidarė tatuiruotę ir nori paaukoti kraujo, pakaks palaukti keturis mėnesius vietoj iki šiol buvusių šešių.

Be to, kraujo centrų medikai galės nuspręsti, ar taikyti trumpesnį terminą, įvertinę, kur buvo atlikta tatuiruotė – sertifikuotame salone, namuose ar kitur, kur yra didesnė rizika užsikrėsti.

Naujovės laukia ir užsienyje buvusių kraujo donorų. Siekiant tiksliau įvertinti įvairių virusų plitimo tikimybę ir užkirsti kelią jų plitimui, NKC darbuotojai įvertins rizikas ir nustačius, kad potencialus donoras lankėsi šalyje, kurioje, tikėtina, galėjo užsikrėsti virusu, kraujo donacija bus nukeliama saugant recipientus nuo galimo užkrato.

Taip pat vietoje abstraktaus klausimo „ar gyvenote užsienyje, kur ir kiek“ donorų bus klausiama, ar šie užsienyje gyveno bent pusę metų per pastaruosius ketverius metus.

NKC direktorius BNS sakė, kad visais atvejais konkrečias paciento galimybes aukoti kraują vertins medikai, todėl nuolatinio „nesaugių“ valstybių sąrašo skelbiama nebus.

NKC duomenimis, Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo. 2021 metais Lietuvoje atlikta daugiau nei 64 tūkst. donacijų, kurių metų surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo. Iš vieno donoro paaukoto kraujo galima suteikti pagalbą trims pacientams.

Kraujo gali duoti visi sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų, sveriantys bent 50 kilogramų.

Kraujo donorais negali būti sergantys cukriniu debetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis ligomis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis, taip pat linkę nenormaliai kraujuoti, sergantys skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ligomis.

„Praėjusią savaitę kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti, ar buvusio Seimo nario Česlavo Olševskio patarėjo Zbyszek Jedziński darbas Seime nekelia grėsmės nacionalinio saugumo ir gynybos interesams. Nors atsakymo dar negavau, istorijoje aiškėja naujos aplinkybės. Pasirodo, kad Z. Jedziński, kuris teigia, kad Lenkija turėtų išstoti iš ES ir NATO bei sudaryti sąjungą su Rusija, nuo 2016 m. lapkričio 18 d. turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šis leidimas jam galiojo iki 2016-2020 metų Seimo kadencijos pabaigos. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kad VSD tikrinimo išvada, kad šis žmogus gali dirbti su įslaptinta informacija, galioja iki 2023 metų kovo 4 dienos. Kitais žodžiais tariant, jei Z. Jedziński šiandien pradėtų eiti pareigas, kuriose reikėtų gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, toks leidimas jam būtų išduotas jo net papildomai nepatikrinus. Po 2016 metų gali atsigulti į lovą nors ir su pačiu Putinu, tačiau mūsų VSD tas menkai tedomina“, – trečiadienį feisbuke rašo T. V. Raskevičius.

Anot jo, įdomu ir tai, kad 2016 metais Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad į Seimo rūmus gali patekti visi buvusių kadencijų Seimo nariai. „Tai nors Z. Jedziński Seimo nario padėjėju jau nebedirba, po Seimo rūmus ir toliau vaikštinėja laisvai. Suprantu, kad leidimus pateikti į Seimą neribotai turėtų turėti signatarai, buvę Seimo pirmininkai ar kiti valstybės vadovai, tačiau visi visų buvusių kadencijų Seimo nariai? Čia jūs rimtai? Panašu, kad Seime yra susiformavęs nemenkas užutekis, kurį reikia padėti išardyti. Pagalvosiu, kaip galima tą efektyviai padaryti“, – rašė T. V. Raskevičius.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

„Siekiant, kad partneriai, kurie kuria tarpusavio santykius nesudarę santuokos, galėtų įgyvendinti paskutinę partnerio valią ir pasirūpinti mirusiuoju partneriu, siūloma Žmonių palaikų laidojimo įstatyme teises ir pareigas numatyti ne tik sutuoktiniams, bet ir partneriams“, – sako tokį pasiūlymą Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo projektui įregistravęs Seimo narys.

Jeigu Seimas pritartų, ne tik mirusiojo sutuoktinis, vaikai ir giminaičiai, bet ir partneris  galėtų būti laidojantis asmuo, galėtų spręsti dėl partnerio palaikų kremavimo, jo nuomonė būtų svarbi, pavyzdžiui, kilus nesutarimams, ar palaikus kremuoti, sprendžiant dėl palaikų ekshumavimo ir kitų su laidojimu ir mirusiojo valios vykdymu susijusių reikalų.

Siūloma Žmonių palaikų laidojimo įstatyme teises ir pareigas numatyti ne tik sutuoktiniams, bet ir partneriams.

Pasak Seimo nario T. V. Raskevičiaus, šiuo metu Seime vyksta intensyvios politinės diskusijos dėl partnerystės instituto įteisinimo. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos.

Parlamentaras pažymi, kad kiti Lietuvos teisės aktai jau dabar numato partneriams ir (ar) sugyventiniams tam tikras teises ir pareigas. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo straipsnis „Šeimos nariai“ numato, kad „asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai“.

„2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu“, – sako pasiūlymo autorius T. V. Raskevičius.

Jo teigimu,  Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Siekiant teisinės bazės nuoseklumo ir Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimo Lietuvos teisės aktuose, T. V. Raskevičius siūlo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimų projekto papildymus, kurie garantuotų įstatymu suteikiamas teises ne tik mirusių asmenų sutuoktiniams, bet ir jų partneriams ir partnerėms.

„Tikslios dar datos neturime, bet tikrai iki liepos mėnesio per Seimo pavasario sesiją teikimas įvyks“, – pirmadienį Eltai teigė T. V. Raskevičius.

„Laikysimės šiek tiek kitokios strategijos negu praėjusiais metais. Tikrai visų pirma paskelbsime projektą viešai susipažinti tiek žurnalistams, tiek politikams. Tai jis taps viešas prieš jį įregistruojant“, – pridūrė jis.

T. V. Raskevičius akcentuoja, kad po viešo projekto paskelbimo ketinama rinkti parlamentarų parašus. Tokiu būdu, pažymi jis, bus siekiama užtikrinti kuo platesnį Seimo narių palaikymą.

Visų pirma paskelbsime projektą viešai susipažinti tiek žurnalistams, tiek politikams.

„Tie Seimo nariai, kurie norės prisidėti prie istorinių pokyčių, galutinai pakreipiant valstybę Vakarų kryptimi, tie galės pasirašyti po projektu, kad užtikrintumėme kuo platesnį palaikymą Seime“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas Partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos.

Seimo narė Agnė Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.

Visgi A. Širinskienei iš pavasario sesijos darbų programos nepavyko išbraukti Laisvės frakcijos siūlomo Partnerystės įstatymo projekto.

„Viena vertus, akivaizdu, kad valdančioji koalicija yra išgelbėta ir po didelio šantažo bei rankų laužymo net ir krikdemai nesugebėjo balsuoti, nors Seimo posėdžių salėje sėdėjo. Kita žinia, dėl kurios turėtų labai sunerimti kolega T. V. Raskevičius, yra ta, kad akivaizdu, jog net po tokio rankų laužymo, 71 balso, reikalingo priimti įstatymo projektui, Seime šiuo metu nėra. Bijau, kad surinkti 71 balsą, kada yra taip bendraujama su Hitlerio ir visokių Rusijos propagandistų citatomis su opozicija, tikrai nebus labai lengva“, – sakė A. Širinskienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Į A. Širinskienės komentarus atsakė pats T. V. Raskevičius.

A. Širinskienė, brėždama tokį liūdną scenarijų, slepia paprastą detalę, kad ji yra pati didžiausia kiršintoja ir manipuliatorė šioje vietoje.

„Norėčiau pasveikinti Lietuvos žmones, kad A. Širinskienei  nepavyko suformuoti alternatyvios valdančiosios daugumos, nebuvo pritarta jos siūlymui išbraukti Partnerystės įstatymą iš pavasario sesijos darbų programos. Iš tiesų, A. Širinskienė, brėždama tokį liūdną scenarijų, slepia paprastą detalę, kad ji yra pati didžiausia kiršintoja ir manipuliatorė šioje vietoje. Ji net tris kartus registravo pasiūlymą iš Laisvės frakcijos siūlomos darbotvarkės išbraukti Partnerystės įstatymą ir visus tris kartus praleido svarbią detalę, kad tas įstatymo projektas buvo ne tik prie Laisvės frakcijos darbotvarkės įrašytas, bet ir prie Žmogaus teisių komiteto“, – teigė jis.

„Aš gera valia kviečiu A. Širinskienę į Žmogaus teisių komitetą išgerti kavos ir galbūt aš ją pamokysiu, kad yra tokia gera funkcija klaviatūroje kaip Ctrl+F, kuri padeda dokumente surasti tos pačios šaknies žodžius. Panašu, kad daug aistrų buvo sudeginta visiškai tuščioje vietoje, nes ir pritarus A. Širinskienės pasiūlymui, Partnerystės įstatymas būtų likęs Seimo pavasario sesijos darbų programoje“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

A. Širinskienė atsakė, kad kavos mielai išgertų.

„Bet praktika rodo, kad kolega labiau linkęs registruoti projektus ir skubos tvarka kitą dieną juos pabandyti „prastumti“. Patirtis rodo, kad nėra taip lengva „prastumti“ projektus, kurie yra kontroversiški, kurie daromi skubos tvarka, kur nėra tariamasi ar diskutuojama su opozicija“, – rėžė ji.

„Aš (įstatymo išbraukimą iš Seimo darbotvarkės – ELTA) traktuočiau kaip koalicijos sutarties įsipareigojimo laužymą“, – žurnalistams Seime sakė T. V. Raskevičius.

Tačiau, akcentavo jis, priešingai nei tvirtina opozicijos atstovai, Laisvės partija dėl to valdantiesiems kolegoms ultimatumų nekėlė ir negrasino pasitraukti iš Seimo daugumos.

„Tikrai rankų laužymo jokio nebuvo. Pats vakar dalyvavau koalicijos seniūnių susitikime ir tikrai nebuvo formuluojami jokie ultimatumai. Tiesiog buvo priminta, kad koalicijos sutartyje yra įsipareigojimai visiems koalicijos partneriams dėti kryptingas pastangas, kad šie įstatymų projektai būtų priimti“, – sakė politikas, patikindamas, kad jo atstovaujama Laisvės partija tikrai nekėlė sąlygų dėl diskusijas keliančio Partnerystės įstatymo ir negrasino pasitraukti iš valdančiosios daugumos.

Tikrai rankų laužymo jokio nebuvo. Pats vakar dalyvavau koalicijos seniūnių susitikime ir tikrai nebuvo formuluojami jokie ultimatumai.

„Dar kartą kartoju – apie tai kalbos nebuvo“, – sakė  T. V. Raskevičius.

Pastarosiomis savaitėmis Seimo posėdžių salėje parlamentarai diskutuoja dėl nevienareikšmiškai vertinamo Partnerystės įstatymo likimo pavasario sesijos suplanuotų darbų programoje. Praėjusią savaitę tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas Partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos. Mat Seimo narė Agnė Širinskienė yra inicijavusi šio įstatymo išbraukimą iš programos, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės. Neradę sutarimo, parlamentarai nusprendė prie šio klausimo grįžti po savaitgalio.

Antradienį rytiniame Seimo posėdyje sutarimo šiuo klausimu taip pat nepavyko surasti. Nors balsuoti dėl Partnerystės įstatymo buvo numatyta rytiniame Seimo posėdyje, tačiau Regionų frakcijos prašymu Seimas apsisprendė padaryti pertrauką iki vakarinio posėdžio.

Dar prieš prasidedant posėdžiui, opozicijai priklausanti A. Širinskienė teigė, kad Laisvės partija valdantiesiems kolegoms kėlė ultimatumus dėl partnerystės įstatymo.

„Visi puikiai žinome, kad yra keliami ultimatumai, jog jeigu bus išbrauktas (Partnerystės įstatymas – ELTA) iš darbų programos, tiesiog Laisvės partija pasitrauks iš koalicijos“, – žurnalistams Seime teigė A. Širinskienė.

Anot renginio organizatorių, jei parlamentarai antradienį pritars Seimo narės Agnės Širinskienės iniciatyvai įstatymą išbraukti iš programos, įstatymas į Seimą sugrįžtų tik po kelerių metų.

Susirinkusieji buvo pasipuošę LGBT bendruomenės vėliavomis bei kita atributika, taip pat laikė plakatus su užrašais „Visos šeimos svarbios“, „Mes visi esame valstybė“.

„Gana mus skaldyti ir skirstyti. Visi vienodai mylime Lietuvą, Laisvę ir palaikome Ukrainą kovoje su „rašistais“. Visi esame žmonės, norintys elementarių teisių“, – teigė renginio organizatoriai.

Protestuotojai piktinosi argumentacija, esą Partnerystės įstatymo įtraukimas į Seimo darbotvarkę karo kontekste tik skaldytų visuomenę. Jų teigimu, šiomis dienomis būtina palaikyti europietišką, o ne, anot jų, „putinišką“ šeimos sampratą

ELTA primena, kad antradienį Seimo posėdžių salėje parlamentarai vėl diskutuos dėl nevienareikšmiškai vertinamo Partnerystės įstatymo likimo pavasario sesijoje. Praėjusią savaitę tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos. Mat Seimo narė A. Širinskienė yra inicijavusi šio įstatymo išbraukimą iš programos, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.

Tuo tarpu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius dėl A. Širinskienės iniciatyvų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją akcentuodamas, kad tokie parlamentarės siūlymai riboja jo kaip Seimo nario mandatą.