Atidarydamas konferenciją VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad neprovokuota ir žiauri Rusijos agresija Ukrainoje pasaulinį dėmesį vėl nukreipė į šį regioną, keldama klausimų dėl Europos sienų vientisumo ir, dar svarbiau, vertybių. Ukrainos karas verčia mus iš naujo įvertinti savo pasirengimą ginti šias ribas tiek kultūriniu, tiek geografiniu požiūriu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino atkakliai ir drąsiai siekti savo gynybos tikslų, nes nieko nėra neįmanomo. To įrodymas – Vokietijos karių brigada Lietuvos žemėje, nors tai prieš savaitę atrodė kaip sapnas.

Nepakanka planuoti

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Vakarai vis dar gyvena kitoje laiko dimensijoje ir civilizacijoje nei Rusija, o mes darėme ir vis dar darome per mažai dėl saugumo.

„Krymo aneksiją kritikavome atvirai. Iš mūsų juokėsi. Dabar Vakarų lyderiai supranta, kad jie klydo. Tačiau ir dabar, mums kalbant apie ateitį, mus tik išklauso, bet neišgirsta. Dėl to mes, galima sakyti, nepadarome visko, ką galime padaryti, ir nevisiškai paremiame Ukrainą“, – Baltijos šalių vadovų vardu kalbėjo Lietuvos prezidentė.

Prieš aštuonerius metus D. Grybauskaitė Rusiją pavadino teroristine valstybe. Šiandien kiti Vakarų lyderiai pripažįsta, kad tada ji buvo teisi, bet ji įsitikinusi, kad jie iki šiol iki galo nesupranta, kas vyks ateityje, kuria gynybos planus, bet gintis reikia jau dabar.

„Neturime laiko ruoštis gynybai nuo Rusijos, turime gintis dabar, nes Rusija darysis tik agresyvesnė. Tikėti, kad demokratija gali pakeisti šią imperialistinę valstybę, yra naivu. Tai tikrai nepavyks, nereikia turėti iliuzijų. Mes neturime laiko ruoštis gynybai nuo Rusijos, turime kovoti už savo saugumą dabar“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Dabartinis Latvijos prezidentas Egilis Levitas sakė, kad Rusija vadovaujasi XIX a. rusiško pasaulio ideologija, kuri nebetinka moderniam pasauliui. Baltijos šalys geriau mato realią situaciją, bet, jo manymu, pastaraisiais metais ir Vakarai geriau suvokia realybę.

„Rusija ilgą laiką buvo agresyvi šalis ir kėlė grėsmę visoms pasaulio šalims. Todėl visi turime būti stiprūs. Mes, Vakarų pasaulis, turime būti pasiruošę, kad Rusija bus agresyvi dar ilgus metus. Visų pirma, turime investuoti į karines pajėgas ir turėti stiprią politinę valią šiuos ginklus panaudoti gynybai“, – kalbėjo Latvijos lyderis.

Toomas Hendrikas Ilvesas / M. Zilgalvis / BNS nuotr.

Menkai pasirengę

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Vakarai jau dabar išgyvena hibridinį karą ir mes vis dar per menkai pasiruošę apsisaugoti nuo pavienių Rusijos išpuolių. Mes turime girdėti ne tik kalbas, pažadus, dabar turime investuoti daugiau į gynybą.

„Pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui nepakankamas. Vyksta per daug politiškai mandagūs pokalbiai, bet žodžių nebepakanka. Ukrainos saugumas – mūsų saugumas. Ukraina yra mūsų buferis. Jie mums labiau reikalingi. Jie stipriausia, ištikimiausia, geriausiai apginkluota kariuomenė, kuri, tapdama NATO nare, užtikrintų viso NATO saugumą.

Ukrainai reikia padėti dėl mūsų pačių saugumo. Kuo greičiau Ukraina taps NATO nare, tuo bus saugiau“, – kalbėjo D. Grybauskaitė ir pridūrė, kad bent jau Vilniaus susitikimo metu nemato politinės valios pakviesti Ukrainą į NATO.

Nutylime grėsmę

Estijos Respublikos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas dalijosi savo patirtimi pabrėždamas, kad, kai jis buvo prezidentas, tekdavo nuolat kovoti NATO formatu už Baltijos šalių gynybos planus. Tačiau tada buvo vadinamas rusofobu ar baimių kurstytoju.

„Pasaulis bijo pažeminti Putiną, jie bijo silpnos Rusijos labiau nei stiprios. Kodėl mes kalbame apie galimus Rusijos pralaimėjimo padarinius ir baiminamės jų, bet nutylime apie tai, ką reikštų Ukrainos pralaimėjimas?“ – retoriškai klausė Estijos prezidentas.

Paklausus, ar Ukrainai kada nors pavyks tapti NATO nare, Estijos prezidentas T. H. Ilvesas sakė, kad Ukrainos narystė NATO varo siaubą europiečiams.

„Suomija ir Švedija buvo pakviestos į NATO be jokio plano ir sąlygų. Ar Ukraina irgi taip bus priimta į NATO? Manau, kad tai tik kalbos. Esu pesimistas, nes šalys, kuriuos turėjo ir turi patirties su Rusija yra vadinamos rusofobėmis. Pažiurėsime, kaip bus per NATO viršūnių susitikimą“, – sakė T. H. Ilvesas.

Apie tai ketvirtadienį buvo paskelbta laikraščio „Postimees“ portale. Šią informaciją leidiniui patvirtino Rusijos ambasada Estijoje. Pats eksprezidentas šios žinios kol kas nepakomentavo.

T. H. Ilvesas ne kartą yra pasisakęs prieš Rusiją, tiek būdamas Estijos prezidentu, tiek ir pasibaigus kadencijai.

Didelio atgarsio sulaukė anksčiau šią savaitę Ukrainos laikraštyje „Jevropeiskaja pravda“ išspausdintas estų eksprezidento pareiškimas, kuriame jis sakė, kad „Rusija gali atakuoti Estiją, tačiau netrukus po to ji gali prarasti netgi Omską ir Tomską, nekalbant jau apie Sankt Peterburgą. Jie apie tai prisimena“.

Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė, kad į „juodąjį sąrašą“, išvakarėse perduotą Estijos ambasadoriui Rusijoje, įtraukti 20 Estijos piliečių. Jis pabrėžė, kad URM neatskleis, į tą sąrašą įtrauktų asmenų pavardžių.

„Paliksime šią galimybę patiems žmonėms. Dabar pažiūrėjau, kad penki žmonės, daugiausia per socialinę žiniasklaidą, jau apie save pranešė“, – sakė S. Mikseris.

Rusijos URM Informacijos ir spaudos departamento direktoriaus pavaduotojas Artiomas Kožinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva atsakys į nedraugiškus žingsnius, kurių ėmėsi Lietuva, Latvija ir Estija, uždraudusios įvažiuoti į savo teritoriją Rusijos piliečiams, įtrauktiems į vadinamąjį Sergejaus Magnitskio sąrašą.

„Suprantama, mes nepaliekame tokių nedraugiškų veiksmų be deramo atsako“, – sakoma A. Kožino pareiškime, paskelbtame oficialioje žinybos svetainėje.

„Kaip žinoma, anksčiau mes atsakėme į analogiškus Lietuvos valdžios žingsnius. Atitinkamų priemonių bus imtasi ir dėl Latvijos, taip pat prisijungusios prie šio provokacinio, antirusiško kurso“, – pažymima pareiškime.

A. Kožinas taip pat pabrėžė, kad reaguojant į kovo 29 dieną Estijos paskelbtą draudimą įvažiuoti į šalį 49 Rusijos piliečiams iš „Magnitskio sąrašo“ į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Estijos ambasadorius.

Pasak A. Kožino, estų pasiuntinys buvo informuotas apie „draudimą atvykti į Rusiją virtinei itin rusofobiškai nusiteikusių Estijos politikų ir visuomenės veikėjų“.

„Mes pabrėžėme, kad tas Talino sprendimas liudija, jog toliau laikomasi atvirai antirusiško kurso, ir tai daro tiesioginę žalą dvišaliams santykiams“, – sakė Rusijos URM atstovas.

„Jie ... nesvarstė „atkurkime“ arba „padarykime“, o padarė ir atkūrė, – feisbuke rašė jis. – 1991-ųjų rugpjūčio 20-oji ir vėlesnės dienos nebūtų galėjusios įvykti be kitaip mąstančių žmonių, vadinamųjų disidentų. Daugelis į Elnių parką atėjo su rankšluosčiais rankovėse ir dantų šepetėliais kišenėse. Jie buvo pasirengę pakartotinei, o kai kas – ir trečiai kelionei į Sibirą. 1991-ųjų rugpjūčio 20-oji nebūtų galėjusi įvykti be kūrybingų žmonių dalyvavimo, be Liaudies fronto ir Piliečių komiteto, be daugelio kitų, kas tikėjo sprendimais ir veiksmais, o ne likimu.“

T.H.Ilvesas prisiminė, kaip prieš 10 metų pirmą kartą pakvietė į priėmimą Kadriorgo rūmų parke tuos, kurių dėka Estijos laisvė tapo įmanoma.

„Jų, o ne atsitiktinumo ar istorinės neišvengiamybės dėka mes gavome galimybę dabar ... švęsti šią dieną“, – sakė jis.

Pasak jo, Estija per 26 metus tapo stipresnė, bet aplinkinis pasaulis pasidarė trapesnis.

„Europoje ir JAV matome daug dalykų, patvirtinančių, jog tuo, kas anksčiau atrodė akivaizdu, per pastarąjį ketvirtį amžiaus imta abejoti, – rašė T.H.Ilvesas. – Daugelis įvykių negali neveikti Estijos. Tačiau mes negalime prašyti tų, kas prieš 26 metus nudirbo rimtą darbą dėl demokratijos, dabar daryti tą patį. Dabar – naujos kartos, jos sprendimų ir atsakomybės laikas.“

Priėmimą Kadriorgo rūmų parke tiems, kas padėjo atkurti Estijos nepriklausomybę, šiemet rengia prezidentė Kersti Kaljulaid.

Į priėmimą sekmadienį vakare taip pat pakviesti ir kitose kultūros sferose pasižymėję žmonės, pranešė prezidentūros kanceliarija.

Bus atidengtas paminklinis nepriklausomybės atkūrimo akmuo, koncertuos grupės „Ruja“ ir NOEP.

Interviu dienraščiui „Eesti Paevaleht“ buvęs valstybės vadovas sakė, kad jo, be kita ko, laukiama Stanfordo universitete.

„Esu Stanfordo universiteto B. Freemano (B. Frimeno) ir R. Spogli (R. Spolji) tarptautinių studijų instituto kviestinis mokslinis bendradarbis. Šiuo metu taip pat užsiimu Miuncheno saugumo konferencija, nes buvau pakviestas tapti jos patariamojo komiteto nariu. Nuo liepos dirbu Stanfordo universiteto Hooverio (Huverio) institute, rašau, skaitau paskaitas ir vedu seminarus“, – sakė T.H. Ilvesas.

Pasak eksprezidento, temos, kuriomis jis užsiims, bus tos pačios, kurios jį visada domino: informacinės technologijos, užsienio ir saugumo politika.

„Tai XXI amžiui svarbūs ir visoms šalims rūpimi klausimai. Dabar padėtis itin įtempta, nes matome, kad kibernetinės atakos ir melagingos naujienos akivaizdžiai paveikė demokratinius rinkimus JAV“, – sakė T.H. Ilvesas.

„Pavyzdžiui, Vokietijoje tiek vidaus, tiek užsienio žvalgyba atvirai reiškia nuogąstavimus, kad 2017 metais šalyje vyksiantys rinkimai gali buti paveikti“, – pridūrė jis.

Vakarienėje dalyvavo premjeras Taavi Rõivas (Tavis Reivas), sveikatos apsaugos ir darbo ministras Jevgenijus Ossinovski (Jevgenijus Osinovskis), socialinės apsaugos ministras Margusas Tsahkna, švietimo ir mokslo ministrė Maris Lauri, užsienio reikalų ministras Jürgenas Ligi (Jurgenas Ligis), aplinkos ministras Marko Pomerantsas (Markas Pomerancas), žemės ūkio ministras Urmas Kruuse (Urmas Krūsė), finansų ministras Svenas Sesteris, gynybos ministras Hannesas Hanso (Hanesas Hansas), kultūros ministras Indrekas Saaras (Indrekas Saras), teisingumo ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus), verslumo ministrė Liisa Oviir (Lysa Ovyr).Nedalyvavo ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministras Kristenas Michalas, vidaus reikalų ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) ir valstybės valdymo ministras Arto Aasas (Artas Asas).

T.H.Ilveso atstovai BNS sakė, kad prezidentas savo kadencijos metu reguliariai susitikdavo su vyriausybės nariais.

Dvi kadencijas dirbęs T.H.Ilvesas spalio 10 dieną prezidento postą perduos Kersti Kaljulaid.

Pagrindinės valdančiosios Reformų partijos pirmininkas, premjeras Taavi Rõivas (Tavis Reivas) pirmadienį apsilankė pas prezidentą kartu su J.Ligiu ir M.Lauri; ir prezidentas paskyrė juos ministrais, pranešė laikraštis „Postimees“.

T.H.Ilvesas atleido iš užsienio reikalų ministro pareigų Mariną Kaljurand, kuri nusprendė atsistatydinti, nes ketina rungtis dėl prezidento posto. Rinkikų kolegija rinks valstybės vadovą rugsėjo 24 dieną.

„Maris Lauri ir Jürgenas Ligi neturi daug laiko įsitvirtinti ministrų kėdėse, bet esu tikras, kad, turint omenyje jų patirtį, jiems jo (daug laiko) nereikia“, – sakė prezidentas.

Ankstesnėje vyriausybėje (2014 lapkričio 3 – 2015 balandžio 9) finansų ministre buvusi M.Lauri duos priesaiką parlamente antradienio rytą, o J.Ligiui, kaip dabartinės vyriausybės švietimo ministrui, prisiekti nebereikės pereinant į diplomatijos vadovo postą.

J.Ligi gimė 1959 metų liepos 16 dieną, Tartu mieste. Jis yra Reformų partijos pirmininko pavaduotojas, buvęs gynybos ir finansų ministras, nuo 2015 metų vadovavo Švietimo ministerijai.

„2014 metų vasaris dėl įvykių Ukrainoje žymi pasibaigus šaltajam karui vyravusios taikos idilijos nykimą, – sakė jis. – Visa tai, ką darė į NATO įstojusi Estija, buvo subalansuota reakcija į netikėtus Rusijos veiksmus“.

„Po 2014 metų demokratiniai Vakarai negali būti tikri arba tikėti tarptautiniais susitarimais, kuriais rėmėsi Europa po Antrojo pasaulinio karo, – tęsė T.H.Ilvesas. – Nes mes pamatėme, kaip viena valstybė gali iš tikrųjų užimti kitos valstybės teritoriją“.

„Tai ir iššaukė nuoseklius Estijos ir mūsų sąjungininkių žingsnius“, – nurodė Estijos prezidentas.

Veru mieste, šalies pietryčiuose netoli sienos su Rusija ketvirtadienį, švenčiant Pergalės Išvadavimo kare 1918-1920 metais dieną įvyko sukartinos savanoriškosios organizacijos „Kaitseliit“ paradas.

Parade dalyvavo apie 700 žmonių: tarp jų buvo ir savanorių moterų kuopa „Naiskodukaitse“, jaunimo daliniai „Kodututred“ ir „Noored Kotkad“, taip pat vėliavnešiai iš Kibernetinės gynybos centro ir „Kaitseliit“ mokyklos, Policijos ir pasienio apsaugos departamento grupė.

Pirmą kartą parade dalyvavo ir NATO sąjungininkų kovos technika – JAV kariai pėstininkų kovos mašinomis „Stryker“ ir šarvuočiais.

Iškilmingai žygiavo ir Lietuvos bei Latvijos savanorių daliniai, taip pat Danijos vėliavnešių grupė.

Virš parado dalyvių praskrido NATO lėktuvai.

Po parado buvo demonstruojama „Kaitseliit“ ir NATO sąjungininkų kovos technika.

Birželio 23-ąją Estijoje minima jos karinių pajėgų pergalė 1919 metais Cesio mūšyje šiaurės Latvijoje prieš Baltijos vokiečių kariuomenę.

Vėliau mūšiai tęsėsi su Raudonąja Armija iki 1920 metų sausio 3 dienos paliaubų, o vėliau 1920 metų vasario 2 dieną Tartu mieste buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Estijos ir sovietinės Rusijos.

„Brangūs draugai, Ieva ir aš džiaugiamės galėdami pasidalyti naujienomis, kad rudenį mūsų šeima sutiks naują narį. Kritiški mėnesiai jau praėjo ir mes džiaugiamės galėdami patvirtinti šias naujienas platesnei publikai. Vaikas turėtų gimti pasibaigus mano kadencijai. Todėl aš kliaujuosi jūsų supratimu, kad tai yra privatus šeimos klausimas“, – ketvirtadienį socialinėje žiniasklaidoje parašė T.H.Ilvesas.

T.H.Ilvesas turi sūnų Luukas Kristjaną (Luką Kristjaną) ir dukterį Juulia Kristiine (Juliją Kristinę) iš santuokos su Merry Bullock (Meri Balok).

Iš antrosios santuokos su Evelin Ilves jis turi dukterį Kadri Keiu (Kadri Keju).

T.H.Ilvesas ir latvė, kibernetinės saugos ekspertė Ieva Kupcė susituokė šių metų sausio 2 dieną.

T.H.Ilvesas pabrėžė, kad rudenį renkamam naujajam prezidentui teks dvi svarbios, Konstitucijoje apibrėžtos pareigos: pirma, Estijos prezidentas yra šalies ginkluotųjų pajėgų vadas, ir antra, jis atstovauja Estijai tarptautinėje arenoje.

„Atsižvelgiant į tai, kas vyko aplink mus per pastaruosius kelerius metus, ypač po 2014-ųjų vasario 27-osios, kai Krymo aneksija sugriovė mūsų saugumo architektūrą, ir į faktą, kad mes nesame vieniša sala vidury saugios jūros, naujasis valstybės vadovas turi žinoti, kaip laikytis savo požiūrio šiose srityse“, – sakė T.H.Ilvesas.

Anot jo, naujasis prezidentas turi turėti savo nuomonę ir daugeliu vidaus reikalų, bet svarbiausi iš jų yra nacionalinė gynyba bei užsienio ir saugumo politika.

Estijoje prezidento rinkimai vyks rugpjūtį ir rugsėjį. Valstybės vadovą renka parlamentas, o jeigu kandidatas nesurenka dviejų trečdalių balsų – rinkikų kolegija.

Dabartinis prezidentas T.H.Ilvesas tarnauja jau antrą penkerių metų kadenciją ir pagal Konstituciją vėl pretenduoti į šį postą nebegali.

Kol kas tapti kandidatu į prezidento postą viešai savo ketinimą yra paskelbęs tik buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Siimas Kallasas (Symas Kalas).

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas trečiadienį pagerbė 1991 metų sovietų agresijos Vilniuje aukas, ir paragino įvertinti, kaip toli Baltijos šalys nuėjo demokratijos keliu per ketvirtį amžiaus.

„Šią dieną, prieš 25 metus, SSRS karinių dalinių puolimo metu žuvo 14 lietuvių, kurie gynė Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Prisiminkime tuos drąsius žmones, kurie tąkart išėjo ginti Lietuvos laisvės“, - socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Estijos prezidentas.

„Pagalvokime ir apie tai, kaip toli Baltijos šalys per tą ketvirtį amžiaus nuėjo – į demokratinių šalių bendruomenę, Europos Sąjungą ir NATO. Mūsų dabartis yra paminklas žuvusiesiems Vilniuje“, - teigė Estijos vadovas.

Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelašvilis sakė, kad sausio 13-oji yra ta diena, kuri tapo kovos už laisvę ir valstybingumo simboliu.

„1991 metų sausio 13 dieną Lietuvos žmonės paaukojo savo gyvenimus didžiam idealui sukurti laisvą, klestinčią ir nepriklausomą valstybę. Šis didvyriškas elgesys rodo, kad niekas negali pasipriešinti nepriklausomybės ir suvereniteto siekiui ir dvasiai“, - prezidento administracijos paskelbtame pareiškime teigė G.Margvelašvilis.

Lietuva trečiadienį mini 25-ąsias metines nuo 1991-ųjų sausio 13-osios, kai sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą Vilniuje žuvo 14 laisvės gynėjų.