Kauno policija praneša, kad sausio 24 d. apie 9.52 val. Kaune, A. Mickevičiaus g., automobilį „Toyota Prius“ vairavo neblaivus 25-erių vyras.

Patikrinus vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,94 prom. Apžiūros metu automobilyje rasta galimai narkotinės medžiagos.

Pirminiais teisėsaugos duomenimis, gali būti, kad „Toyota Prius“ vairuotojas teikė pavėžėjimo paslaugas. Ši informacija dar bus patikslinta po vairuotojo apklausos.

Dėl įvykio pradėtas tyrimas.

Hibridinės technologijos – tradicinių degalų, kaip benzinas (ar dyzelinas), ir elektros naudojimas – gamintojams leidžia nušauti du zuikius vienu šūviu: kurti ir ekologiškesnius, ir galingesnius automobilius. Dabar gaminamos įvairios hibridinių automobilių modifikacijos ir toli gražu ne visos yra vienodos. Kuo gi jos skiriasi?

Lengvieji hibridai

Pastaruoju metu lengvieji hibridai ("Mild hybrid") – sparčiausiai populiarėjantis hibridinių automobilių tipas. Šios technologijos yra ir prabangūs modeliai tokie kaip "Audi A8", ir sportiniai "Mercedes-AMG GT 53", ir krosoveriai "KIA Sportage", ir miesto mažyliai "Suzuki Swift 4x4".

Šie automobiliai turi papildomą starterį-generatorių, kuris tiekia elektros energiją, kai pagrindinis vidaus degimo (benzininis arba dyzelinis) variklis yra išjungtas, kartu padeda greitai jį įjungti sustojus prie sankryžos. Elektrinis generatorius nesuteikia galimybės įsibėgėti važiuojant tik elektra, tačiau sumažina degalų sąnaudas bei anglies dvideginio emisiją. Papildoma elektros baterija įkraunama automobiliui lėtėjant ar jį stabdant – tuo metu panaudojama energija, kuri šiaip būtų iššvaistyta.

Kodėl tai labiausiai populiarėjanti hibridinė modifikacija? Jos nauda yra akivaizdi, o kaina – nedidelė, pavyzdžiui, keturiais ratais varomas hibridinis "Suzuki Swift 4x4" vidutiniškai vartoja 4,5 l/100 km benzino, į aplinką išmeta 101 g/km anglies dvideginio (CO2) emisiją.

IMA hibridai

Tokią sistemą turinčiuose automobiliuose elektrinis variklis įsiterpia tarp vidaus degimo variklio ir pavarų dėžės. "Integrated motor assist" – daugiausia tai modeliai "Honda".

Abu varikliai veikia išvien – vien elektra automobilis gali važiuoti tik lėtėdamas, įjungus neutralią pavarą. Ši sistema nėra tokia populiari, tad jos privalumais daugiausia naudojasi vienas gamintojas.

Visiški hibridai

Geriausias tokio automobilio pavyzdys – "Toyota Prius", pirmasis išpopuliarėjęs serijinės gamybos hibridinis modelis pasaulyje. Vidaus degimo ir elektrinis varikliai šio tipo hibriduose gali veikti ir kartu, ir atskirai.

Šie hibridai gali kelis kilometrus įveikti naudodami tik elektrą, tad jų degalų sąnaudos yra mažesnės. Kita vertus, jų kaina dažniausiai būna aukštesnė nei analogiškų tik vidaus degimo variklį turinčių automobilių, tad už mažesnes degalų sąnaudas tenka susimokėti papildomai. Nors konstrukcija sudėtingesnė, patikimumas dėl to nenukenčia, pavyzdžiui, miestų gatvėse matyti daug "Toyota Prius" taksi automobilių, kurie pagaminti dar praėjusiame dešimtmetyje.

Įkraunami hibridai

Tai yra dažna ir kai kuriais atvejais labai praktiška modifikacija. Vadinamieji "plug-in" hibridiniai automobiliai vien elektra įprastai gali nuvažiuoti apie 50 km, o išsikrovus baterijai toliau važiuoti naudodami vidaus degimo variklį. Atrodo labai praktiška ir patogu – juk daugelio žmonių darbo dienos rida neviršija pusšimčio kilometrų, o ilgesnėms kelionėms naudojamas benzininis ar dyzelinis agregatas.

Tačiau įkraunami hibridai kainuoja gerokai daugiau nei tik tradicinį variklį turintys automobiliai – neretai tas kainų skirtumas yra 30–50 proc., tad tokios technologijos finansine prasme nėra naudingos. Be to, "plug-in" hibridus reikia įkrauti – per kelias valandas tai galima padaryti iš bet kuriuose namuose esančio paprasto elektros lizdo. Neįkrautas "plug-in" modelis veiks tik kaip paprastas hibridinis automobilis – važiuoti tik elektra pavyks, tačiau labai neilgai.

Variklis įkrauna bateriją

Kai kurios elektra varomos transporto priemonės į aplinką išskiria CO2 emisiją. Kadangi elektromobiliai viena įkrova įveikia vis dar nedidelį atstumą, į kai kuriuos montuojami papildomi benzininiai varikliai, vadinami "range extenders". Pagrindinei baterijai išsekus, paleidžiamas benzininis variklis, kuris galios į ratus neperduoda, jis veikia kaip generatorius, įkraunantis elektrinę bateriją.

Tokio automobilio pavyzdys – "BMW i3 REx". Standartinis pirmos kartos i3 viena įkrova galėjo įveikti 160 km atstumą, o su benzininiu varikliu šis pailgėjo iki 320 km. Nors techniškai tokie modeliai yra elektromobiliai, daug kas juos vadina eiliniais "plug-in" hibridais – juk išmetimo sistemos vamzdį (duslintuvą) jie turi. Tiesa, gerai paslėptą.

Šeštadienio rytą daugiabučio namo kieme Rolando Jankausko gatvėje buvo pasigesta 2012 metais pagaminto „Toyota Prius“, jo vertė siekia 9 tūkst. eurų.

Dar vienas automobilis dingo sekmadienio naktį, kiek po vidurnakčio.

Iš Goštauto gatvės buvo pavogtas 2018 metais pagamintas „Toyota Auris“, tačiau po maždaug 40 minučių pareigūnai jį surado Trakų rajone, Lentvaryje.

Nakties metu, apie 1.25 val., Kauno apskr. VPK budėtojai iš pilietiško gyventojo sulaukė pranešimo apie tai, jog Kaune, Kuršių gatvėje, pastebėtas prie „Toyota“ markės automobilio besisukinėjantis asmuo.

Pareigūnai, atvykę į nurodytą vietą, prie „Toyota Prius“ markės automobilio pastebėjo įtartiną vyriškį, kuris vos pamatęs policijos pareigūnus dar bandė sprukti.

Kaip rašoma policijos pranešime, dėl profesionalaus Kauno apskr. VPK pareigūnų darbo vyras nedelsiant buvo sulaikytas. 32-ejų vyras pristatytas į areštinę.

Kauno apskr. VPK pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 22 str., dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę. Už šią nusikalstamą veiką gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorai.

Antradienio rytas buvo nelaimingas vilniečiui, apsistojusiam kurorto Klaipėdos plente ir lenkui iš Suvalkų, laikiusiam automobilį aptvertame kieme.

Apie 7 val. policijai pranešta, kad Žvejų gatvėje, aptvertame nuosavo namo kieme 41 metų Lenkijos pilietis pamatė, kad kieme nebėra jo automobilio.

2008 m. pagamintas “BMW 520 D” savininko įvertintas 12 tūkst. eurų. Naktį namo gyventojai nepajuto, kaip vagys atsidarė vartelius ir išvairavo mašiną.

Panašus pranešimas Palangos policininkus pasiekė po valandos. Klaipėdos plente, prie prekybos centro, iš automobilių aikštelės, kuria naudojasi pirkėjai ir greta esančio daugiabučio namo gyventojai, dingo „Toyota Prius“. Iš Vilniaus pailsėti atvykęs 38-erių vyras pranešė patyręs 11,5 tūkst. eurų žalą.

Abu automobiliai buvo apdrausti Kasko draudimu ir nakčiai palikti su įjungta signalizacija. Tiesa, pavogtose mašinose buvo gamyklinės signalizacija, negarantuojanti automobilių saugumo.

Tikėtina, kad mašinos pavogtos turint tikslą panaudoti jų detales kitų tokios pat markės mašinų remontui. Bet gali būti, kad jos iškeliavo į užsienį ir galiausiai atsidurs kurioje nors buvusių Sovietų Sąjungos valstybių.

Japonijos automobilių gamybos grupė „Toyota Motor“ pagal devynių mėnesių pardavimus susigrąžino pasaulio automobilių rinkos lyderio titulą, kurį anksčiau šiais metais buvo praradusi.

„Toyota“ pirmadienį pranešė sausio-rugsėjo mėnesiais pardavusi 7,49 mln. automobilių. Vokietijos „Volkswagen“, kuri buvo aplenkusi Japonijos konkurentę pagal pirmojo pusmečio pardavimus, per devynis mėnesius pardavė 7,43 mln. automobilių.

Dėl rugsėjį kilusio skandalo „Volkswagen“ teko tam tikrose rinkose sustabdyti prekybą automobiliais su dyzeliniais varikliais. Įmonė taip pat atšauks 11 mln. automobilių.

Tuo tarpu „Toyota“ neseniai pristatė keletą naujų modelių, įskaitant atnaujintą „Prius“.

2014 metais „Toyota“, įskaitant padalinius „Hino Motors“ ir „Daihatsu Motor“, padidino pardavimus 3 proc. iki 10,23 mln. automobilių.

Antroje vietoje buvo „Volkswagen“, per metus pardavusi 10,14 mln. automobilių.

Trečioje vietoje buvo JAV gamintoja „General Motors“, 2014 metais padidinusi pardavimus 2,1 proc. iki 9,92 mln. automobilių.

Jokio vairo. Jokių akseleratoriaus, stabdžių ar sankabos pedalų. Tik du mygtukai: "važiuoti" ir "stop".

Jau kitais metais į JAV kelius ir gatves išriedės pirmasis dviviečių "Google" autonomobilių (autonominių automobilių) šimtukas. Riedės jie vėžlio greičiu – maksimalus greitis sieks 40 km/val. Tačiau įsikišti į automobilio valdymo procesą salone esantys keleiviai (vairuotojo sąvokos tokiame automobilyje nebelieka) neturės beveik jokios galimybės. Nebent spustelėti "STOP".

Tai – kitas bendrovės "Google" autonomobilių kūrimo etapas. Bendrovės inžinieriai pirmame etape jutiklių ir kompiuterių prifarširuotais "Toyota Prius" ir "Lexus SUV" modeliais Kalifornijoje (JAV) nuvažiavo šimtus tūkstančių kilometrų.

"Man tai kažkuo primena kelionę liftu ar keltuvu. Buvo visai smagu", - Pietų Kalifornijoje vykusioje technologijų konferencijoje įspūdžiais dalijosi vienas iš "Google" įkūrėjų Sergejus Brinas.

Elektra varomas burbulo formos autonomobilis bus kompaktiškas ir neįprastos išvaizdos – praeiviai tokį tikrai pastebės ir nulydės žvilgsniu. Tačiau vargu ar "Google" rimtai ners į automobilių gamybos pramonę. Kompanijos modelis gana paprastas: pristatyti prototipą ir užmegzti bendradarbiavimą su kitomis kompanijomis.

Bene didžiausia kliūtimi turėtų tapti teisės aktai. Testuojamosios prototipų versijos vairą ir pedalus vis dėlto privalės turėti – tai numato Kalifornijos norminiai aktai. O būsimasis "Google" prototipų šimtukas, anot atstovės spaudai Courtney Hohne, bus testuojamas pagal "ruošiamą pilotinę programą". Šiaip ar taip, šių metų pabaigoje Kalifornijos transporto priemonių departamentas turės patvirtinti taisykles dėl visiškai autonominių automobilių naudojimo.