Pranešama, kad iš keturių pretendentų, dalyvavusių Kultūros ministerijos surengtame konkurse, ji surinko daugiausiai komisijos balų.

Perrinkta A. Zmejevskienė Trakų istorijos muziejuje dirba nuo 2008 m., o jam vadovauti pradėjo 2019 m. kovą.

„Vadovauti Trakų istorijos muziejui – tai savo žiniomis, gebėjimais, patirtimi ir pasidalinta lyderyste kurti atvirą kultūrinio ir socialinio dialogo erdvę, ugdyti visuomenės istorinę ir kultūrinę savimonę, bendruomeniškumą, pilietiškumą, aktualizuojant Lietuvos kovos už savo valstybingumą bei Trakų miesto ir čia gyvenusių tautinių bendrijų istoriją“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Pasak viceministro, ši pozicija reikalauja suvokti šiuolaikinio muziejaus kuriamą vertę visuomenei ir valstybei, suprasti politinius, ekonominius ir socialinius procesus, išmanyti valstybės kultūros politiką, partnerystės strategijas, vertinti aplinkos, kurioje veikia muziejus, unikalumą ir pokyčius.

Penktadienį paskelbtame pranešime ministerija nurodo, kad Šiaulių „Aušros“ muziejus yra vienas seniausių ir didžiausių Lietuvos muziejų Šiaurės ir Vidurio Lietuvos regione, saugantis turtingą istorijos, technikos ir kultūros paveldą.

Anot ministerijos, užduotis šio muziejaus vadovui – kurti bendruomeniškumą, pilietiškumą, puoselėti šiam regionui būdingos dvarų kultūros ir turtingo techninio paveldo savitumą.

Kauno IX forto muziejaus vadovui keliami lūkesčiai kokybiškai organizuoti istorinės ir kultūrinės savimonės ugdymą plėtojant dialogą su visuomene temomis, kurios ilgą laiką totalitarinių režimų buvo ribojamos ir net draudžiamos.

„Nacistinės ir sovietinės okupacijų padaryta žala valstybingumui, nusikaltimai žmogiškumui ne visuomet yra temos, kuriomis patogu kalbėtis, tačiau tai daryti būtina. Kauno IX forto muziejus ir yra ta erdvė, kurioje turi būti ne tik prisimenama bei primenama sudėtinga mūsų praeitis, bet ir aktyviai diskutuojama šiandieninio karo akivaizdoje iš naujo apmąstomomis valstybingumo, laisvės ir žmogiškumo išsaugojimo bet kokiomis aplinkybėmis temomis“, – teigia R. Mikaitis.

Pretendentų prašymai dalyvauti konkursuose priimami iki vasario 8 dienos.

Programa sumanyta pasitelkiant Česlovo Milošo ( Czeslawas Miloszas (1911-2004)) esė „Gimtoji Europa“, kurią Nobelio premijos laureatas Č. Milošas sukūrė emigracijoje.

„Gimtosios Europos” programos idėja – aktualizuoti Europos ženklus Lietuvoje. Pažinti ir suvokti, kaip į baltišką Lietuvos tapatybę įsismelkė Lotynų civilizacija, jos turinys.

Pirmųjų, 2023-ųjų metų, LMK projekto tema „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika", tad neatsitiktinai programos administratoriumi bei atidarymo renginio šeimininku tapo Trakų istorijos muziejus. LMA kultūros paveldo aktualinimo, kultūros bei meno sklaidos edukacinio projekto atidarymo renginį „Sakralioji gotika“ muziejininkai skiria daug aprėpiančioms temoms, o pats renginys vyks Trakų Pusiasalio pilies ir dominikonų vienuolyno komplekse, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje, Trakų Salos pilyje.

Renginio dalyvių lauks ypatinga programa: susirinkusių Trakų Pusiasalio pilies ir dominikonų vienuolyno ansamblyje lauks bičiulių pietūs, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje aukojamos Šv. Mišios – už tuos, kurie jau už laiko ribos: už išėjusius Lietuvos muziejininkus, už pandemijos aukas, už kolegas, žuvusius ar  atkakliai tebekovojančius Ukrainos žemėje.

Po mišių lauks pažintis su Vytauto Didžiojo funduotos bažnyčios bei joje saugomo stebuklais garsėjančio Dievo Motinos paveikslo istorija.

Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje, suvienyti bendrų tikslų, Lietuvos muziejininkai atidarys parodą „Ukraina: nepalaužiamos tautos dvasiniai lobiai“ iš Nacionalinio draustinio „Kyjivo Pečersko lavra“ rinkinių.

Iškilmingame renginyje kartu su Lietuvos muziejų bendruomene dalyvaus LMA socialiniai partneriai, miesto ir muziejaus svečiai. 

LMK programą „Gimtoji Europa“ ir pirmąją jos temą „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika" pristatys bei muziejų bendruomenę su profesine švente sveikins Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Pečiulis.

2023 m.  LMK  „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika" programa šiemet prasidės Dzūkijos regione (gegužės 18 - birželio 11 d.).

Vėliau kvies keliauti Suvalkijos (Sūduvos) (birželio 12 – liepos 2 d.), Mažosios Lietuvos (liepos 3 - liepos 23 d.), Žemaitijos (liepos 24 – rugpjūčio 20 d). ir Aukštaitijos  (rugpjūčio 21 – rugsėjo 27 d.) regionuose.

„Ateikite iš arčiau apžiūrėti šių neįtikėtinai kruopščiai sukurtų meno perliukų, kviečia KRSVB. – Kai kurie pagaminti tradicine grafikos technika, kiti demonstruoja naujas išraiškos priemones ir itin individualų stilių.“

XV a. ekslibrisas atsirado kaip knygos meno dalis, kaip leidinio savininką nurodantis ženklas. XXI a. šio žanro kūriniais menine, alegorine kalba dažnai įprasminamos dabarties gyvenimo aktualijos, iškilios asmenybės. Visame pasaulyje ekslibrisai yra populiarinami parodose, konkursuose, kolekcininkų kongresuose ir laikomi svarbia kultūros komunikacijos priemone.

Ekslibrisų parodą į Garliavą rūpestingai palydėjo TIM direktorės pavaduotoja muziejinei ir kultūrinei veiklai Živilė Barkauskaitė, muziejaus restauratorė ir dailės pedagogė Renata Mečkovskienė.

Paroda veiks iki balandžio 29 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, Garliava).

Pro plačiai atvertus pilies vartus į renginį skubėjo miestelėnai – šeimos su mažyliais ir jau paaugusiais vaikais, garbūs senjorai, smalsus jaunimas. Susirinkusius šurmuliuojančius trakiečius tamsoje skendinčiame didžiajame kieme, skelbdamas renginio pradžią, tylai sutelkė Gintaro Remeikio saksofonas. Iš šventiškai padabinto balkono prakalbo Kalėdų Senelis, tūkstančiais švieselių suspindo įspūdinga žaliaskarė ir instaliacijos. Šviesos įspūdį sustiprino ugnies ir šokio studijos „Čiutyta“ ugnies misterija.

Primenant pagonybės laikus ir ugnies reikšmę protėviams, žiūrovai buvo pakviesti eiti toliau link spindinčių kunigaikščių rūmų vartų, pro kuriuos įžengus į mažąjį kiemelį pasitiko kalėdiškai, viduramžių dvasioje papuošta erdvė ir ją užpildanti saksofono melodija.

Svečiams buvo trumpai papasakota apie Šv. Liucijos, Šviesos dienos šventės ištakas ir prasmę, lietuviškąsias, dar iš pagonybės laikų atėjusias tradicijas, burtus ir tikėjimus.

Vakarą vainikavo fejerverkas didžiajame pilies kieme.

Išplatintame pranešime teigiama, kad  A. Zvejevskienė Istorijos skyriui vadovauja nuo 2008 metų. Ji konkurse į muziejaus vadovo poziciją surinko daugiausia balų ir aplenkė dar du kandidatus.

Kaip ir numatyta teisės aktuose, A. Zvejevskienės tinkamumą eiti dar turės patikrinti teisėsaugos institucijos. Muziejų vadovų kadencijos trukmė – penkeri metai.

Meninėje renginio dalyje – spektaklis „Karūnos šešėlyje“ (scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Mikalauskas, vaidins Trakų karališkasis rūmų ir Vilniaus senjorų teatrai). Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui atminti skirti istoriniai vakarai muziejuje pradėti organizuoti netrukus po nepriklausomybės atgavimo. Vytautas Didysis – garsiausias visų laikų Trakų žemės sūnus. Valdovas gimė Senuose Trakuose apie 1350-uosius, mirė Trakų salos pilyje, belaukdamas karaliaus vainiko, 1430-ųjų spalio 27 d. Tądien pagerbiamas jo atminimas. Renginių metu plačiau susipažįstama su kunigaikščio aplinka, to laikotarpio kultūra, analizuojamos plačiajai visuomenei mažiau žinomos temos, rašoma organizatorių pranešime.

Pasak istoriko Tomo Petrausko, Didysis kunigaikštis Vytautas mūsų istorinėje savimonėje paliko neišdildomą pėdsaką. Šlovinga Žalgirio mūšio pergalė, LDK sienų išplėtimas nuo Baltijos ligi Juodosios jūros, ryžtingas karaliaus vainiko siekis ir „didžiojo“ valdovo statusas – bene žymiausi Vytauto pasiekimai, simbolizuojantys jo šlovės viršūnę. Tačiau iki jos kunigaikščiui teko nueiti sudėtingą kelią. Pranešimas skirtas Vytauto politikos 1382–1408 metų apžvalgai. Šiuo laikotarpiu kunigaikštis stengėsi įsitvirtinti pirmiausia Gediminaičių dinastijos viršūnėje, vėliau – Lietuvos valdovo soste, ir galiausiai – Rytų Europos didžiosios politikos arenoje.

Paklaustas, kas inspiravo imtis Vytauto Didžiojo temos, režisierius Vytautas Mikalauskas pasakoja, kad jam atmintin įstrigo daugiau kaip prieš dvidešimt metų istoriniame romane perskaitytas tekstas – Krivio žodžiai kunigaikščiui: „Mes panūdome valdyti patys neišmokę nugalėti savęs. Blogai, kad mes kartu su laisve panorome turėti ir pilnas kišenes turto. Manėm to gero prikimšti žmonių širdis, bet jos liko tuščios, nes tai, kas puošia kapšius ir skrandžius, pasirodo, pūdo sielas“. Šie žodžiai lydėję jį ilgus metus, kol tapo spektaklio „Karūnos šešėlyje“ scenarijaus dalimi.

Anot režisieriaus, istorikų, literatų, politikų pastangomis Vytautas Didysis jau seniai tapo mūsų valstybės simboliu. Gal dėl to daugelis vengia šį personažą įkūnyti scenoje.

Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir kviečia paminėti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dieną bei žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, tautos patriarcho, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) 90-ąsias mirties metines.

Parodoje supažindinama su dr. J. Basanavičiaus veiklą bei atminimą įamžinusiomis muziejinėmis vertybėmis iš Trakų istorijos muziejaus, raštijos, foto, istorijos, filokartijos, dailės bei numizmatikos rinkinių. Šie eksponatai atskleidžia tik mažą dalelę istorinės atminties apie unikalaus žmogaus interesus bei veiklos sritis, supažindina su J. Basanavičiaus bendražygiais, domėjimusi tautos praeitimi, folkloru, identiteto geneze ir raida, kova už nepriklausomybę. Tikėtina, kad kaip tik tai pastūmėjo dr. J. Basanavičių imtis vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio lyderių vaidmens.

Šios parodos tikslas – prisiminti Vasario 16-ąją ir neeilinę sukaktį asmenybės, vienos ryškiausių lietuvių tautinio atgimimo, nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo figūrų, šios dienos atsiradimui dedikavusios visą savo gyvenimą.

J. Basanavičius savo gyvenimo brandžiausius metus išgyveno užsienyje, daugiausia Bulgarijoje: buvo ne tik praktikuojantis medikas, kelių ligoninių direktorius, rašė medicinos klausimais, bet ir dalyvavo Bulgarijos kultūrinėje, visuomeninėje ir politinėje veikloje, domėjosi bulgarų praeitim, etnografija, archeologija. Didis eruditas nepradingo svetimose platybėse, o įkvėptas lietuvybės vizijų ne tik rašė, bet ir kryptingai veikė.

1905 m. – Didžiojo Vilniaus Seimo idėja, jo organizavimas, atsišaukimo į lietuvių tautą redagavimas, komplikuotas pirmininkavimas Seime (dėl aštrių nuomonių skirtumų, revoliucinių nuotaikų), memorandumo dėl Lietuvos autonomijos paruošimas – pirmieji lietuvių nacionalinio judėjimo kūrėjo svarbūs darbai.

1918 m. vasario 16-ąją buvo apvainikuotos visos lietuvių, daugelį metų siekusių valstybės laisvės, pastangos. Išaušus lemtingai Lietuvos istorijai dienai J. Basanavičius, kaip vyriausias amžiumi Lietuvos Tarybos narys, iškilmingai paskelbė – perskaitė Lietuvos valstybės atstatymo aktą ir pirmasis jį pasirašė. Savo dienoraštyje „Lietuvos valstybės atkūrimo akto su sostine Vilniumi“ pasirašymą yra pavadinęs vienu iš keturių didžiųjų savo gyvenimo pasiekimu.

Trakų salos pilyje paroda bus eksponuojama iki 2017 m. kovo mėn. 19 d.

Gruodžio 8 d. Užkarpatės apskrities Mukačėvės istorijos muziejuje – „Palanoko“ pilyje įvyko projekto, skirto Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambario įkūrimui pilies muziejuje, pristatymas. „Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambario atidarymas „Palanoko“ pilyje – labai svarbus įvykis ir mes tikimės, kad po metų jame bus įrengta jau pilna ekspozicija. Buvo atliktas kruopštus darbas ir medžiaga ekspozicijai jau yra surinkta. Ukrainą ir Lietuvą sieja didelis istorinis paveldas, todėl šis projektas mums labai svarbus ir žadame jį tęsti toliau“ – pristatymo metu  teigė R. Jarockis.  

Gruodžio 9 d. Lvovo istorijos muziejaus patalpose Trakų istorijos ir Lvovo istorijos muziejai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šio renginio metu taip pat buvo pristatyti projekto istorinių tyrimų rezultatai, kuriuos bendrai atliko Lietuvos ir Ukrainos istorikai.

„2016 m. buvo stiprinama Lietuvos ir Ukrainos partnerystė kultūros srityje. Šiais metais kartu su Ukrainos partneriais buvo organizuotos parodos, koncertai, teatro, literatūros renginiai. Šio bendradarbiavimo svarbi sudedamoji dalis – muziejų partnerystė. Privalome aktualizuoti savo bendrą kultūros paveldą, kuris siekia LDK laikus. Tuo tikslu turime skatinti visuomenės dėmesį šio paveldo išsaugojimui, suartinančiam mūsų tautas“,  – pabrėžė kultūros viceministras.

„Bendradarbiavimo sutarties tarp muziejų pasirašymas tapo šiemet mūsų vykdomo projekto „Lietuvos materialios kultūros vertybės bei istorinė atmintis Lvove ir Mukačeve: tyrimas ir sklaida“ rezultatu. Siekiant identifikuoti lietuvišką paveldą buvo atlikti tyrimai istorinės atminties institucijose Lvove ir Užkarpatėje. Taip pat Mukačėvėje „Palanoko“ pilyje gruodžio 8 d. simboliškai atidarytas Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys ir perduotas pirmasis šio kambario eksponatas – Teodoro Karijotaičio portreto fotokopija ant drobės, kurio originalas randasi Mukačėvės Šv. Mykolo stačiatikių vienuolijoje,“ – apibendrino VšĮ „Rytų Europos bendradarbiavimas“  direktorė Beatričė Beliavciv.