Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų. Tuo metu tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva, kaip ir pernai, lieka 12-oje vietoje.

Pirmoje vietoje pasaulyje išlieka Danija (90 balų). Tarp geriausiai įvertintų šalių taip pat yra Suomija (87 balai), Naujoji Zelandija (85 balai), Norvegija (84 balai), Singapūras (83 balai).

Estija šiais metais gavo 76 balus ir užėmė 12 vietą (pernai – 74 balai ir 14 vieta), Latvija gavo 60 balų ir užėmė 36 vietą (pernai – 59 balai ir 39 vieta), Lenkija – 54 balus ir užėmė 47 vietą (pernai – 55 balai ir 45 vieta).

Baltarusijai skyrus 37 balus ji užima 98 vietą (pernai – 39 balai ir 91 vieta), Rusija su 26 balais – 141 vietą (pernai – 28 balai ir 137 vieta).

Europos Sąjungos šalių vidurkis – 64 balai iš 100.

„Manau, kad šių metų rezultatas siunčia aiškią žinią – įstatymai patys neveikia. Tad, jei nesiimsime konkretesnių ir aktyvesnių veiksmų praktikoje, Lietuvos rezultatas nesikeis“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Manau, kad šių metų rezultatas siunčia aiškią žinią – įstatymai patys neveikia.

Anot jos, ypač svarbu, jog verslo ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovai užimtų aiškią poziciją, „kad kyšininkavimas jų veikloje nėra toleruojamas“.

„Manau, kad jau pats laikas sutarti, jog tai neatsiejama pokalbio apie paslaugų kokybę bei pasitikėjimą valstybe dalis“, – tvirtino I. Kalinauskienė.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), sumenkus Lietuvos rezultatui reikėtų peržiūrėti įgyvendintus pokyčius.

„Sumažėjęs rezultatas rodo, kad praėjusiais metais valstybės institucijoms trūko aktyvumo įgyvendinant antikorupcinę politiką Lietuvoje, todėl būtina peržiūrėti valstybėje įgyvendintų pokyčių vertę. Atlikus analizę turime nacionaliniu lygmeniu nuspręsti, kokiems inovatyviems veiksmams teiksime prioritetą, spręsdami problemas korupcijai rizikingiausiose srityse – viešuosiuose pirkimuose, sveikatos apsaugoje, savivaldoje, aplinkosaugoje ir energetikoje“, – sako STT direktorius Linas Pernavas.

Anot STT, kasmet Europos Komisijos rengiamoje Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri negavo nė vienos rekomendacijos stiprinti kovos su korupcija sistemą. EK ekspertai teigiamai įvertino teisinius korupcijos prevencijos mechanizmus, tačiau Korupcijos suvokimo indeksas signalizuoja, kad Lietuvai būtina tobulinti šių mechanizmų įgyvendinimą praktikoje.

Anot TILS, korupcijos suvokimo indeksas parodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją.

Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, nulis reiškia labai korumpuotą, o 100 – visiškai nekorumpuotą valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

Lietuvos Vyriausybės programoje nurodytas siekis, kad 2024 metais Lietuvos vertinimas būtų 70 balų. Nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais 2022-2033 metais yra nurodomas siekis 2033 metaus Lietuvai vertinime pasiekti 74 balus.

Renginyje dalyvaus 110 jaunimo lyderių, akademikų ir ekspertų iš beveik 50 pasaulio šalių.

„Džiaugiuosi, kad po trijų metų virtualaus veikimo Vilnius savaitei ir vėl tampa pasaulio skaidrumo sostine. Šiemet mokyklos metu ypatingą dėmesį skirsime stambiosios korupcijos pažabojimo klausimams, nagrinėdami tokias temas, kaip korupcija gynybos sektoriuje, pinigų plovimo prevencija, sukčiavimas sporte“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.

„Kartu ieškosime naujų priemonių ir būdų, kaip efektyviai kurti pokytį skaidrumo ir antikorupcijos srityje, remdamiesi tikromis dalyvių ir ekspertų istorijomis, įžvalgomis iš elgsenos mokslų, meno pasaulio“, – pridūrė ji.

Savaitės trukmės mokykloje dalyviai lankys intensyvius antikorupcijos kursus, kurių metu sužinos, kaip valdyti su korupcija susijusias rizikas, kurti ir diegti skaidrumo standartus savo organizacijose bei kaip įtraukti gyventojus siekiant mažinti korupcijos apraiškas savo šalyse.

Daug dėmesio bus skiriama praktiniams įgūdžiams lavinti, patirties dalijimuisi, taip pat – diskusijoms apie tai, kaip įgalinti inovacijas bei naujas technologijas, siekiant skatinti kokybiškesnį ir labiau pagrįstą sprendimų priėmimą.

Savo patirtimi su dalyviais dalinsis antikorupcijos ir skaidrumo ekspertai iš Brazilijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Kolumbijos, Lenkijos, Meksikos, Nigerijos, Nyderlandų Karalystės, Pietų Afrikos Respublikos, Sakartvelo, Taivano, Ukrainos, Venesuelos, Vokietijos.

Pasaulinę Skaidrumo mokyklą organizuoja „Transparency International“ Lietuvos skyrius, bendradarbiaudamas su Mykolo Romerio universitetu. Šiemet prie mokyklos organizavimo prisidėjo organizacija „Open Government Partnership“, Taivano demokratijos stiprinimui skirtas fondas, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras.

Diskusijų apie ne visada tinkamai panaudojamas viešąsias lėšas netrūksta. Tačiau visame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva – piliečiai turi teisę patys siūlyti idėjas, kaip panaudoti dalį biudžeto ir prisidėti prie tokių projektų įgyvendinimo. Taikant šią praktiką visuomeninės lėšos panaudojamos tikslingiau, o žmonės įgyja praktinių žinių.

Pirmiausia – mokyklose

Dalyvaujamasis biudžetas užsienyje – nenaujiena. Tai būdas bendruomenėms – ar tai būtų miesto gyventojai, ar mokyklos mokiniai, ar kokios nors organizacijos nariai – pačioms nuspręsti, kaip panaudoti viešąsias lėšas. Įprastai bendruomenės nariai siūlo idėjas ir balsuodami renka labiausiai patikusią, o vadovybė įsipareigoja įgyvendinti rinkimus laimėjusį pasiūlymą. Taip tokiuose Europos miestuose kaip Paryžius, Barselona, Florencija ar Gdanskas atsirado naujos viešosios erdvės arba unikalios istorinių pastatų ar erdvių transformacijos, pagerėjo įvairi infrastruktūra.

Lietuvoje pirmieji dalyvaujamojo biudžeto projektai pradėti įgyvendinti būtent mokyklose. Tokia praktika itin populiari Paryžiuje, kur apie 90 proc. mokyklų jau yra ją išbandžiusios. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) iniciatyvų vadovė Deimantė Žemgulytė teigia, jog organizacija dalyvaujamojo biudžeto pritaikymą pirmiausia Lietuvos mokyklose vertino kaip galimybę auginti pilietiškus jaunus asmenis, kurie vėliau aktyviai įsitrauktų į savo savivaldybių sprendimų priėmimą, geriau suprastų, kaip veikia biudžetas, būtų didesnio finansinio ir pilietinio raštingumo.

TILS jau pagelbėjo daugiau nei 40 mokyklų įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą, o šiuo metu Lietuvoje yra vienuolika savivaldybių, kurios arba jau įgyvendina, arba planuoja tokius projektus įgyvendinti ateityje. Kaip atrodo tokių projektų procesas?

Būtų labai skaidru sužinoti, kaip vyksta pirkimai, kokiame etape dabar yra dalyvaujamasis biudžetas (...) Šiuo metu nė viena savivaldybė tokios informacijos neskelbia išsamiai.

 

„Jeigu kalbame apie švietimo įstaigas, mokykla skiria tam tikrą pinigų sumą iš savo biudžeto, dažniausiai ši suma svyruoja nuo 300 iki 3 tūkst. eurų. Mokyklos paskirta suma atiduodama į moksleivių rankas, kad jie pasiūlytų savo idėją ir suformuluotų, kokią ją norėtų matyti jau įgyvendintą. Tada moksleiviai patys kuria projektus, pristato mokyklos bendruomenei ir balsuoja už labiausiai patikusį. Administracija galiausiai įsipareigoja įgyvendinti tą idėją“, – apie paprastą schemą pasakoja D. Žemgulytė.

„Norėdami išsiaiškinti, ar dalyvaujamasis biudžetas iš tikrųjų turi tokį poveikį, kokio mes tikimės, pamatėme, kad po tokių projektų tris kartus daugiau moksleivių žinojo, kaip įsitraukti į mokyklos veiklas, aštuonis kartus daugiau moksleivių suprato, kaip sudaromas mokyklos biudžetas, nes tai dažnai būna pirmas kartas, kai jie išgirsta, kas tai yra, iš ko jis susideda, kam skiriamas. Septyni iš dešimties sakė, kad norėtų kasmet spręsti dėl mokyklos biudžeto“, – rezultatais dalijasi TILS iniciatyvų vadovė.

Pasak jos, mokyklose, kaip ir savivaldybėse, labai svarbus konsultacinės grupės vaidmuo. Ji skirta tam, kad projektai, kurie pasieks balsavimo etapą, iš tikrųjų būtų įgyvendinami. „Pateiksiu hiperbolizuotą situaciją, bet man panorėjus fontano savo bendruomenei, svarbu kad apskaičiavimas, kiek tas fontanas kainuotų savivaldybei, būtų kuo realistiškesnis, nes dažnai apskaičiuojama tik konstrukcija, bet neskaičiuojamas žmonių darbas, papildomų leidimų gavimo ir panašios išlaidos“, – dalijasi D. Žemgulytė.

Nauda: anot D. Žemgulytės, dalyvaujamasis biudžetas ne tik padeda efektyviau paskirstyti lėšas, bet ir keičia piliečio požiūrį į valdžią. E. Levin nuotr.

„Tikrai būna tokių idėjų, kaip baseinai ar automobilių stovėjimo aikštelės, kurios iš tikrųjų yra nerealistiškos. Konsultacinė grupė padeda tobulinti projektus, kad jie būtų tinkami pateikti balsuoti, o vadovybė – ar mokyklos, ar savivaldybės – įsipareigoja įgyvendinti tą projektą“, – pabrėžia ji.

D. Žemgulytė neslepia, kad dalyvaujamojo biudžeto startas, kurį žymėti reikėtų 2010-aisiais, Lietuvoje nebuvo labai paprastas. „Kalbant apie mokyklas, iš pradžių, kai bandėme jas įkalbėti imtis dalyvaujamojo biudžeto, tikrai buvo skepsio, kad moksleiviai pasiūlys nerealistiškų, nepraktiškų idėjų. Tačiau jie iš tikrųjų labai puikiai žino, ko nori: tarp idėjų labai dažnai atsiduria įvairios poilsio erdvės, kurių mokykloje trūksta; chemijos, fizikos laboratorijų įrenginiai, kurių jiems trūksta; lauko erdvės, kuriose galėtų vykti pamokos šiltuoju metų laiku“, – pasakoja ji.

Lenkijos pavyzdys

Pirmoji dalyvaujamąjį biudžetą išbandžiusi savivaldybė Lietuvoje – Alytus. Jo gyventojai jau tris kartus siūlė savo idėjas miestui. D. Žemgulytė pati bendravo su Alytaus savivaldybės atstovais ir jai susidarė įspūdis, kad prie tokių projektų sėkmės nemažai prisidėjo bendradarbiavimas su Suvalkų miestu.

„Būtent iš jo perimtas pavyzdys, pamatyta, kad dalyvaujamasis biudžetas yra būdas įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą. Nuo 2018 m. alytiškiai kasmet turi galimybę padėti paskirstyti dalį savivaldybės lėšų“, – pasakoja TILS atstovė.

Dabar Alytuje idėjos skirstomos į mažos apimties ir didelės apimties projektus. Pirmiesiems įgyvendinti per metus skiriama iki 25 tūkst. eurų, antriesiems – iki 150 tūkst. eurų ir tai sudaro apie 0,2 proc. metinio Alytaus miesto biudžeto.

Alytui pavyzdžiu tapusi Lenkija yra lyderė pagal projektų skaičių Europoje. Šioje šalyje dalyvaujamojo biudžeto taikymas savivaldybėse yra privalomas. Tačiau D. Žemgulytė pastebi, kad yra skirtingų nuomonių dėl tokių projektų privalomumo. „Tai sukuria tam tikrą dviprasmybę. Iš vienos pusės, taip, projektai įgyvendinami. Iš kitos pusės, girdime ekspertų nuomonių, kad dėl to, jog dalyvaujamasis biudžetas yra įgyvendinamas kasmet, vietos valdžia neturi pasirinkimo padaryti pertraukos, pritrūksta idėjų ir iškyla panašių problemų. Tačiau iš tiesų Lenkija turi labai daug patirties“, – pripažįsta ji.

Kalbant apie Lietuvą, kurioje dalyvaujamasis biudžetas neprivalomas, du trečdaliai savivaldybių jau yra išbandę tokius projektus. Statistika atrodo gana užtikrintai, tačiau dalyvaujamojo biudžeto terminas ir su juo siejami projektai nepasitaiko tarp viešojoje erdvėje dažnai girdimų realijų.

D. Žemgulytės teigimu, taip yra todėl, kad šis procesas Lietuvoje dar  ganėtinai naujas: anot jos, tik dešimtadalis savivaldybių dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina kasmet.

Užtikrinti skaidrumą

Statistika rodo, kad savivaldybėms labai netolygiai sekasi įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą. „Kelios savivaldybės įtraukia daugiau nei 20 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų, vis dėlto dauguma įtraukia iki 5 proc., arba nuo 5 iki 10 proc., balsavimo teisę turinčių gyventojų“, – aiškina D. Žemgulytė ir priduria, kad kai kuriose savivaldybėse šie skaičiai gali būti ir mažesni.

„Vienas iš didžiausių iššūkių, kuriuos dabar matome, yra kokybiškas gyventojų įtraukimas ir jų informavimas – tiek, kai kalbame apie projektų įgyvendinimą, tiek apie jau įgyvendintus projektus. Kadangi kasmet tokius projektus įgyvendina tik nedidelė dalis savivaldybių, negalima sakyti, kad procesas yra labai nusistovėjęs ir aiškus. Reikia dėti nemažai pastangų, kad eilinis gyventojas žinotų, kas yra  dalyvaujamasis biudžetas“, – aiškina ji.

„Būtų labai skaidru sužinoti, kaip vyksta pirkimai, kokiame etape dabar yra dalyvaujamasis biudžetas, ar yra tik konsultacinis periodas, o galbūt tas projektas jau įgyvendintas. Šiuo metu nė viena savivaldybė tokios informacijos neskelbia išsamiai, surasti pirkimų ar projekto etapų nebūtų įmanoma, bent jau mūsų žiniomis, nė vienos savivaldybės puslapyje“, – teigia D. Žemgulytė. Tačiau savivaldybės taiko praktiką ant įgyvendinto projekto uždėti QR kodą arba kitaip pažymėti, kad tai yra dalyvaujamojo biudžeto idėja.

Kad nekiltų įtarimų dėl tokių projektų skaidrumo, svarbus ne tik kokybiškas informavimas, bet ir sąlygos pasiekti konsultacinę grupę. „Laimėjusios idėjos autoriai turėtų būti įtraukti į visą procesą, kad įgyvendinta idėja būtų kuo artimesnė tai, kurią pasiūlė gyventojai“, – sako D. Žemgulytė.

Per praėjusius metus Lietuvoje pateikta daugiau nei 400 dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Visos jos susijusios su savivaldybių infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimu.

 

Keičia požiūrį į valdžią

Žiūrint iš ekonomikos perspektyvos, dalyvaujamasis biudžetas yra ir galimybė sutaupyti, nes taikant šią praktiką įgyvendinami būtent tie projektai, kurie iš tikrųjų reikalingi bendruomenei. Taip lėšos panaudojamos tikslingiau.

„Kiekvienais metais savivaldybės kuria planus, įgyvendina projektus. Kartais tie projektai galbūt neatitinka nei gyventojų lūkesčių, nei poreikių. Dalyvaujamasis biudžetas tampa paspirtimi suprasti, ko gyventojams iš tikrųjų trūksta“, – pabrėžia TILS atstovė.

„Net kelios savivaldybės yra minėjusios, kad, nepaisant to, jog gyventojai išsirinko kitą projektą, jos vis tiek įgyvendino trečią ar ketvirtą vietą laimėjusius projektus, kurie būtų naudingi savivaldybei, o jos atstovai nė nepagalvojo, kad tokios idėjos reikėtų. Galime kalbėti apie žaidimų aikšteles neįgaliems vaikams, tiltą prie ežero ar kitus pasiūlymus“, – pasakoja D. Žemgulytė.

Per praėjusius metus Lietuvoje pateikta daugiau nei 400 dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Visos jos susijusios su savivaldybių infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimu. Lietuva pradeda nuo vadinamųjų kietųjų projektų, kuriuos dažnai yra paprasčiau įgyvendinti, o norint rezultato, paprasčiau parodyti gyventojams, kaip dalyvaujamasis biudžetas veikia.

„Matome, kad tos savivaldybės, kurios dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina kasmet, žvalgosi, kaip būtų galima praplėsti idėjų lauką. Jau yra viena savivaldybė, kuri siūlo gyventojams teikti ne tik su infrastruktūra, bet ir su socialinėmis problemomis susijusius projektus“, – sako ji.

„Būtų smagu pamatyti projektų, skatinančių tvarumą. Pavyzdžiui, Barselonoje dalyvaujamasis biudžetas įgyvendinimas tikrai ne vienus metus, o vienas iš laimėjusių projektų buvo baseinų vandens panaudojimas gatvėms plauti“, – dalijasi TILS iniciatyvų vadovė.

Ji teigia, kad dalyvaujamasis biudžetas ne tik padeda efektyviau paskirstyti lėšas, skatinti visuomenę labiau įsitraukti į sprendimų priėmimus, bet ir keičia piliečio požiūrį į valdžią. „Keičiasi bendravimas tarp savivaldybės gyventojų ir savivaldybės atstovų. Gyventojai žino, kas galėtų padėti įvairiais klausimais, ir tiesiog yra geriau supažindinti su procesais, kurie vyksta“, – sako D. Žemgulytė.

Norintiems išbandyti dalyvaujamojo biudžeto veikimą, ji pataria pirmiausia apsilankyti savo savivaldybės puslapyje ir paieškoje įrašyti „dalyvaujamasis biudžetas“ arba „piliečių iniciatyvos“. „Taip pamatysite, ar jūsų savivaldybė įgyvendina dalyvaujamąjį biudžetą. Tai galima padaryti ir puslapyje transparency.lt, kuriame įvardytos visos praėjusiais metais dalyvaujamąjį biudžetą planavusios arba jau įgyvendinančios savivaldybės“, – sako TILS komandos narė.

Kiekviena savivaldybė turi savo projektų pateikimo formas, kurias gyventojai gali užpildyti patys. Jei reikalinga pagalba, galima kreiptis į savivaldybės konsultacinę grupę, kad ji padėtų tai padaryti.

Nuo Brazilijos iki naujojo renesanso Florencijoje

Pirmasis dalyvaujamasis biudžetas pasaulyje įgyvendintas 1989-aisiais Brazilijoje. Tais metais nuo ekonomikos sunkumų pavargę Porto Alegrės gyventojai išgirdo pasiūlymą patiems dalyvauti formuojant miesto biudžetą ir nuspręsti, kaip leisti jo lėšas.

Estijoje, Tartu mieste, pirmasis dalyvaujamasis biudžetas įgyvendintas 2013 m. ir tęsiasi iki dabar. Tartu registruoti ir vyresni nei šešiolikos metų amžiaus gyventojai įpareigoti paskirstyti 200 tūkst. eurų, o savo idėjas gali siūlyti tiek elektroniniu būdu, tiek paštu. Įgyvendinant dalyvaujamąjį biudžetą gyventojai daugiausia balsų yra skyrę tokiems projektams kaip istorinio pastato – amfiteatro ant Toome kalvos – stogo rekonstrukcija, Emajõgi upės pakrantės sutvarkymas, šaligatviai prie sankryžų.

Ispanijoje pirmieji dalyvaujamieji biudžetai atsirado 2001 m., o Madride toks projektas laikomas vienu didžiausių Europoje. TILS duomenimis, 2018 m. jame dalyvavo 91 tūkst. gyventojų nuo šešiolikos metų, jie balsavo už 702 idėjas. 328 iš jų buvo patvirtintos, joms įgyvendinti skirta 100 mln. eurų. Miestiečiai balsavo už tokius projektus kaip saulės plokštės ant 70 sostinės sporto centrų ar nemokamos muzikos pamokos kultūros centruose.

Paryžiuje 2014 m. taip pat buvo pradėtas įgyvendinti vienas iš didžiausių pasaulio dalyvaujamųjų biudžetų. Tais metais gyventojai galėjo nuspręsti, kaip panaudoti 20 mln. eurų. Balsavo 41 tūkst. gyventojų, dauguma jų – internetu.

Italijoje dalyvaujamojo biudžeto idėja pradėta įgyvendinti dar praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje ir, patyrusi šiokį tokį stabtelėjimą, dabar išgyvena savotišką renesansą. Vienas naujausių pavyzdžių – išskirtinis tabako fabriko Florencijoje komplekso transformavimo į meno, verslo ir laisvalaikio centrą projektas.

Ministerijos, atsakydamos į TILS užklausas, pateikė informaciją apie 133 sutartis už 7,4 mln. eurų, skirtas publikacijų rengimui ir sklaidai, tuo metu Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, tų pačių sutarčių vertė yra 12 mln. eurų, teigiama pranešime.

Nuo 2015-ųjų sausio iki 2021 metų birželio viešasis sektorius kasmet vidutiniškai išleido po 33,9 mln. eurų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti, apie pusę (109,1 mln. eurų iš 237,3 mln. eurų) visų lėšų skyrė valstybės valdomos įmonės, ministerijos ir savivaldybės.

Remiantis iš „Mediaskopo“ gautais duomenimis, šiuo laikotarpiu daugiau nei pusė ministerijų užsakyto ir apmokėto turinio nebuvo tinkamai pažymėtas. Vertinant ministerijų sudarytas pirkimų sutartis, iš esmės nebuvo įmanoma nustatyti įvykdytų pirkimų rezultatų žiniasklaidoje, įvertinti viešinimui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumo. 

„Valstybės institucijos turi, kur pasitempti. Pavyzdžiui, užimti aiškią poziciją, jog už mokesčių mokėtojų pinigus užsakytas turinys privalo būti aiškiai pažymėtas ir neklaidinti visuomenės“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.  

Ministerijų išlaidos viešinimo bei informavimo paslaugoms sudarė daugiau nei 15 proc. visų pirkimų vertės: sudarytos 849 viešinimo bei informavimo paslaugų sutartys už 37,2 mln. eurų.

Du trečdaliai (22,2 mln. eurų) ministerijų lėšų viešinimo bei informavimo paslaugoms skirti komunikacijos bei reklamos agentūroms, penktadalis (7 mln. eurų) – nacionalinėms  žiniasklaidos priemonėms, o dvidešimtoji dalis (1,5 mln. eurų) – regioninėms.

„Pirmiausia labai norėčiau, kad vadovai prisiimtų aiškesnę atsakomybę. (...) Antra, įstaigos išsikeltų aiškius, pamatuojamus ir įgyvendinamus antikorupcinius tikslus ir rodiklius, kaip jų pasiekimą būtų galima matuoti“, – LRT sakė TILS programų vadovė Ingrida Kalinauskienė.

„Ir trečia, jeigu šnekame jau konkrečiai apie statybų sektorių, infrastruktūrą, miestiečiams svarbius klausimus, tai labai norėčiau, kad į sprendimų priėmimą įtrauktume kuo daugiau suinteresuotų grupių atstovų“, – teigė ji.

BNS primena, kad teisėsaugos tyrime tiriama per 150 nusikalstamų veikų, jas padaryti galėjo per 60 įtariamųjų, tarp jų – šešių valstybės tarnybų darbuotojai.

„Nustatyta virš 80 nusikalstamos veikos epizodų, tiriama virš 150 nusikalstamų veikų. Nustatyta per 60 galimų įtariamųjų, iš kurių 20 – valstybės tarnautojų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinių tyrimų valdybos viršininkas Darius Balčiūnas.

Anot jo, tyrimas vykdytas daugiau nei metus, buvo atlikta per 170 kratų, operacijoje dalyvavo daugiau kaip 100 STT pareigūnų. Veiksmai atlikti Vilniaus miesto savivaldybėje, Valstybinėje teritorijų planavimo inspekcijoje, Darbo inspekcijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje. Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre bei Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijoje.

Kartu įstatyme siūloma numatyti išsamesnius kriterijus, pagal kuriuos asmens duomenys galėtų būti skelbiami ir be jo sutikimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, trečiadienį skelbia TILS.

„Šiuo metu matau aiškią problemą – už asmens duomenų apsaugos uždangos dažnai slepiamasi, kai visuomenė nori sužinoti daugiau apie viešąsias lėšas, viešąjį sektorių arba politikus“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

„Tai demotyvuoja žmones, sumažina skaidrumą ir tik padidina terpę korupcijai. Labai norėčiau aktyvesnio ir konstruktyvesnio Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kitų institucijų vaidmens formuojant gerąją praktiką“, – teigia jis.

Organizacijos teigimu, pasiūlymai grindžiami požiūriu, jog dabartinis asmens duomenų apsaugos reguliavimas Visuomenės informavimo įstatyme nedera su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR).

Pasak TILS, atsižvelgiant į BDAR reguliavimą, asmens statusas (viešas ar privatus) nėra absoliutus kriterijus, bet vienas iš kriterijų, į kurių visumą atsižvelgiama sprendžiant, ar asmens duomenys gali būti viešinami be to asmens sutikimo.

Kartu TILS siūlo labiau suderinti įstatyme numatytus kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama dėl asmens duomenų viešinimo, su Strasbūro teismo praktikoje taikomais kriterijais, nurodant, jog asmens duomenys gali būti skelbiami be jo sutikimo „tokia apimtimi, kiek yra būtina demokratinėje visuomenėje, atsižvelgiant į viešojo intereso reikšmę, asmens žinomumą, socialinį statusą ir ryšius, duomenų gavimo ir paskelbimo būdą ir kitas aplinkybes“.

Seimas po pateikimo yra pritaręs grupės parlamentarų siūlymui keisti Visuomenės informavimo įstatymą detaliau apibrėžiant, kas būtų laikomas viešuoju asmeniu ir kam galiotų mažesnė privataus gyvenimo apsauga.

Išplėsti galiojantį apibrėžimą nutarta kilus rezonansui po teismo sprendimo dėl uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino naujienų portalą pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.

Dėl šios situacijos žiniasklaidos bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.

Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pateikė siūlymą atnaujinti procesą ir peržiūrėti šią bylą.

Dabar Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad viešieji asmenys yra politikai, teisėjai, valstybės ar savivaldybės pareigūnai, partijų, asociacijų vadovai, nuolat dalyvaujantys valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Įstatymas numato, kad be viešojo asmens sutikimo gali būti skelbiama informacija apie jo privatų gyvenimą, jeigu ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes ar savybes.

Jos teigimu, pernai beveik 40 tūkst. gyventojų sprendė, kaip panaudoti dalį savo savivaldybės biudžeto lėšų.

Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. eurų panaudojimo.

Anot TILS, įprastai savivaldybės kviečia gyventojus siūlyti ir balsuoti dėl idėjų, kurių vertė – nuo septynių iki 150 tūkst. eurų. 

Per praėjusius metus gyventojai pateikė daugiau nei 300 dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Visos jos susijusios su savivaldybių infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos gerinimu. 44 projektai paskelbti laimėjusiais ir bus įgyvendinti per ateinančius dvejus metus.

Viena savivaldybė vidutiniškai sulaukia 17 gyventojų idėjų. 

Kitąmet dalyvaujamąjį biudžetą planuoja įgyvendinti dar daugiau savivaldybių – 35. Dvi savivaldybės – Klaipėdos miesto ir rajono – jau rengia dalyvaujamuosius biudžetus ir mokyklose.

Labai norėčiau, kad prieš 2023 metų savivaldos rinkimus jį įgyvendintų kiekviena savivaldybė.

Pasak organizacijos, vertinimo metu paaiškėjo, kad vos kelios savivaldybės turi sėkmės rodiklius – didžioji dalis savivaldybių turėtų skirti daugiau dėmesio dalyvaujamojo biudžeto viešinimui, geriau įtraukti laimėjusios idėjos autorius į jos įgyvendinimo procesą bei skelbti daugiau informacijos apie jo eigą. 

„Džiaugiuosi augančiu dalyvaujamojo biudžeto populiarumu. Labai norėčiau, kad prieš 2023 metų savivaldos rinkimus jį įgyvendintų kiekviena savivaldybė. Taip pat raginčiau visas savivaldybes dar aiškiau apibrėžti sau keliamus tikslus, matuoti pokytį bei siekti didesnio gyventojų įsitraukimo į sprendimų priėmimą“, – pranešime teigė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

TILS antradienį organizuoja ketvirtąjį „Dalyvaujamojo biudžeto forumą“, kurio metu savivaldybių, mokyklų atstovai bei aktyvūs piliečiai pasidalins geraisiais dalyvaujamojo biudžeto pavydžiais ir pamokomis. 

Dalyvaujamasis biudžetas – būdas kartu su bendruomene spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei, mokyklai ar organizacijai ir balsuodami renka labiausiai patikusias. 

Laidai „Info diena“ situaciją komentavo Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė: „Tikrai Lietuvos sveikatos sektorius išsiskiria tarp tų viešųjų paslaugų kaip viena iš korumpuočiausių sričių. Beje, reikia pastebėti, kad ne tik smulkioji korupcija, kai pacientai papirkinėja gydytojus, bet taip pat ir stambioji korupcija yra labai paplitusi. Tai atskleidė ir dabar vykstantis tyrimas dėl įrangos pirkimo įstaigose. Reikia pastebėti, kad situacija yra gerėjanti. Bet, aišku, norėtųsi, kad situacija taisytųsi greičiau“.

„Pirmiausia tai yra mentaliteto dalykai. Turime keisti mentalitetą – ne tik sveikatos priežiūros darbuotojų,  bet, aišku, ir gyventojų, kad gyventojai nebūtų motyvuoti pirkti papildomai sveikatos priežiūros paslaugų. Jau tada geriau tie mokėjimai būtų oficialūs, o ne į kišenę sveikatos priežiūros darbuotojui“, – sakė J. Sejonienė.

Kaip atskleidė tyrimas, blogesnė situacija yra tik Rumunijoje. Štai, pavyzdžiui, estai beveik apskritai neduoda kyšių: tik du procentai prisipažino tą padarę.

Kad triko kitų paslaugų tiekimas tuo metu, kai buvo daugiausia COVID-19 pacientų įstaigose, tikrai taip – tai yra natūralu.  Nei įstaigos yra guminės, nei personalo pasidaugino.

„Manau, kad sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo ir darbo sąlygų klausimas yra labai svarbus. Jeigu palygintume atlyginimus Estijoje ir Lietuvoje, tai jie skiriasi. Estijoje yra gerokai didesni sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimai. Aš manau, kad didėjantys atlyginimai, nors tas didėjimas nėra toks, kokio tikisi sveikatos priežiūros darbuotojai, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl mažėja smulkioji korupcija“, – aiškino Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.

„Reikalinga ir visuomenės edukacija, kad sveikatos priežiūros paslaugos nėra nemokamos, visiems vienu metu prieinamos, pas tą specialistą, pas kokį nori, tuo metu, kai nori pacientas. Visame pasaulyje, deja, kvalifikuotų specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų tenka palaukti, kaip ir Lietuvoje. Tie neoficialūs pirkimai, kyšiai rodo, kad gyventojai gali mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas. Tai man atrodo, kad išskaidrinimas tų mokėjimų duotų skaidrumo, o ne didesnę nelygybę“, – teigė J. Sejonienė.

Apklausos duomenimis, pandemija labai pablogino situaciją. Tik kas ketvirtas Lietuvoje mano, kad COVID-19 pandemija Lietuvoje yra valdoma skaidriai. Tai reiškia, kad 75 procentai žmonių nemano, kad pandemija Lietuvoje yra valdoma neskaidriai.

„Aš manau, kad tikrai buvo padaryta klaidų, kai buvo apribotos sveikatos priežiūros paslaugos pirmojo karantino metu. Manau, kad tikrai nereikėjo jų riboti. Ta pertrauka ilgam laikui sutrikdė sveikatos priežiūros paslaugų gavimą pacientams. Ar pats pandemijos valdymas, paslaugų organizavimas yra neskaidrus? Jokiu būdu ne. Ar tuomet mes sakome, kad kitos ligos yra prioritetinės prieš COVID-19, reikėjo negydyti COVID-19 pacientų? Paslaugos teikiamos tam, kam tuo metu labiausiai reikia. O kad triko kitų paslaugų tiekimas tuo metu, kai buvo daugiausia COVID-19 pacientų įstaigose, tikrai taip – tai yra natūralu.  Nei įstaigos yra guminės, nei personalo pasidaugino“, – sakė teigė J. Sejonienė.

Esą ir sumažinti korupcijos mastus galima: „Kaip matome, pastangos, kurios buvo dedamos, ir socialinės reklamos neduoda tokio greito efekto. Bet bendras pragyvenimo lygio kilimas, sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio didėjimas, darbo sąlygų gerėjimas, manau, būtų pagrindiniai veiksniai“, – kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.

Daugiau – vaizdo įraše:

Organizacijos Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

Rumunijoje kyšį sveikatos apsaugos sektoriaus atstovams prisipažįsta davę 22 proc. pacientų ir tai yra vienintelė ES valstybė, kurioje kyšininkavimas sveikatos apsaugoje didesnis nei Lietuvoje. Danijoje kyšį gydymo įstaigose teigia davę 1 proc. pacientų, Estijoje – 2 proc., Latvijoje bei Lenkijoje po 10 proc.

„Apmaudu, jog kyšininkavimo mastas sveikatos apsaugoje neleidžia Lietuvai galutinai atsikratyti tarybinio palikimo. Jei pagaliau susitvarkytume su šia problema gydymo įstaigose, taptume panašesni į mūsų šiaurės kaimynus, kurie beveik neduoda kyšių. Matau tai kaip vieną esminių šios Vyriausybės ir, konkrečiai, Sveikatos apsaugos ministerijos antikorupcinių uždavinių,“ – pranešime cituojamas TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Per ketverius metus bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje Lietuvoje sumažėjo 7 proc. (nuo 24 proc. 2016 metais iki 17 proc. pernai). Šiuo metu aukščiausias kyšininkavimo lygis ES – Rumunijoje (20 proc.), Bulgarijoje (19 proc.), Vengrijoje ir Lietuvoje (po 17 proc.). Mažiausias – Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje (po 1 proc.). Europos Sąjungos vidurkis – 7 proc.

Kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

27 proc. gyventojų teigia per pastaruosius metus bent kartą pasinaudoję asmeniniais ryšiais, siekdamas gauti viešąsias paslaugas. Daugiausiai taip teigiančių – Čekijoje (57 proc.), mažiausiai – Estijoje (12 proc.). ES vidurkis – 33 proc.

6 iš 10 gyventojų mano, jog Lietuvos valdžia yra paveikiama stambių interesų grupių. Daugiausiai taip manančių – Slovėnijoje (70 proc.), mažiausiai – Švedijoje (20 proc.). ES šalių vidurkis – 53 proc.

Tik kas ketvirtas gyventojas mano, jog Lietuvoje COVID-19 pandemija valdoma skaidriai. Daugiausiai taip manančių – Švedijoje (72 proc.), mažiausiai – Ispanijoje (20 proc.). ES vidurkis – 44 proc.

Tris kartus daugiau gyventojų nei prieš ketverius metus palankiai vertina valdžios darbą sprendžiant korupcijos problemą Lietuvoje: 42 proc. pernai, lyginant su 13 proc. 2016 metais. Taip pat kas trečias gyventojas (32 proc.) mano, jog per pastaruosius metus korupcijos lygis šalyje sumažėjo. Daugiau taip manančių tik Slovakijoje (39 proc.) ir Graikijoje (33 proc.).

Lietuvoje 4 iš 10 gyventojų (44 proc.) teigia, jog priimdami sprendimus nacionalinės valdžios atstovai neatsižvelgia į gyventojų nuomonę. Daugiausiai taip manančių – Kroatijoje (71 proc.), mažiausiai – Suomijoje (17 proc.).

6 iš 10 gyventojų (58 proc.) sutinka, jog jie gali lemti pokyčius kovoje su korupcija. Daugiausiai taip manančių – Italijoje ir Portugalijoje (po 85 proc.), mažiausiai – Lenkijoje (23 proc.). ES vidurkis – 64 proc.

45 proc. gyventojų teigia, jog Lietuvoje galima pranešti apie korupciją nebijant susidorojimo. ES vidurkis – 47 proc.

Beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas (8 proc.) teigia susidūręs su situacija, kai viešojo sektoriaus atstovai mainais į viešąsias paslaugas pateikia seksualinio pobūdžio pageidavimų. Daugiausiai taip teigiančių – Bulgarijoje (17 proc.), mažiausiai – Suomijoje (2 proc.). ES vidurkis – 7 proc.

Pasaulinis korupcijos barometras – tai „Transparency International“ organizuotas sociologinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti žmonių korupcinę patirtį ir jų nuomonę apie šalies institucijų korupcijos lygį.

Jam 2020 metų spalio 26–lapkričio 19 dienomis telefonu buvo apklausti 1 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tyrimą atliko bendrovė „Kantar“.

Korupcijos suvokimo indekso tyrime ši nevyriausybinė organizacija Lietuvai skyrė 60 balų iš 100 galimų, tai yra 35 vieta 180 šalių sąraše. Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 14 vietą, ketvirtadienį pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).

Tiek pat balų Lietuva gavo ir už 2019 metus.

„Nepasikeitęs Lietuvos vertinimas yra priminimas, jog mūsų antikorupcinė sėkmė jau ne vien teisėsaugos rankose“, – teigia TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Anot jo, korupcijos suvokimas visų pirma priklauso nuo politikų bei viešojo ir privataus sektorių vadovų pasirengimo laikytis įstatymų, priimti pagristus sprendimus bei siekti didesnio skaidrumo savo veikloje.

Pirmoje vietoje pasaulyje pagal korupcijos suvokimą išlieka Danija (88 balai) ir Naujoji Zelandija (88 balai)

Estija šiais metais gavo 75 balus ir pakilo į 17 vietą (pernai turėjo 74 balus ir 18 vietą), Latvija gavo 57 balus ir užėmė 42 vietą (pernai – 56 balus ir 44 vietą), Lenkija – 56 balus ir 45 vietą (pernai – 58 balus ir 41 vietą), Baltarusija – 47 balus ir 63 vietą (pernai – 45 balus ir 66 vietą), Rusija – 30 balų ir 129 vietą (pernai – 28 balus ir 137 vietą).

Anot „Transparency International“, korupcijos suvokimo indeksas parodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją.

Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, nulis reiškia labai korumpuotą, o 100 – visiškai nekorumpuotą valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė yra nusprendusi savo sėkmę mažinant korupciją matuoti ir pagal pokyčius šiame indekse. Jos programoje nurodytas siekis, kad 2024 metais Lietuvos vertinimas būtų 70 balų.

Premjerė: Korupcijos suvokimo indeksas negerėjo, nes tam neskirta daug dėmesio

Praėjusiais metais Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje negerėjo, nes tam nebuvo skirta daug dėmesio, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

„Kad progreso labai didelio praėjusiais metais nepasiekėme, tas manęs, gaila, bet nestebina. Nebuvo tam daug ir dėmesio skiriama todėl, kad kovidas, pandemija, buvo ir abejotinų istorijų dėl pirkimų, kažkokių sprendimų, ir tas turbūt taip pat nepadėjo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovė.

Kita vertus, ji tvirtino, kad reali korupcijos situacija yra geresnė nei rodo indeksas.

„Faktinis (korupcijos – BNS) mastas paprastai būna mažesnis, negu žmonėms atrodo“, – teigė I. Šimonytė.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba juk atlieka apklausas apie patirtis, ne apie suvokimą, ir čia  progresas akivaizdžiai matyti. Vis mažiau ir mažiau situacijų, kai verslo žmonės susiduria su kokių nors institucijų nepageidaujama veikla, bet tikrai dar anksti mums sakyti, kad to nėra“, – sakė ji.

Anot Vyriausybės vadovės, Korupcijos suvokimo indeksas atspindi ir tai, ką žmonės mato viešoje, girdi erdvėje.

Ji sakė, jog gerinant minėtą indeksą būtina skaidrinti įvairias procedūras, atverti duomenis, pasitelkti daugiau viešumo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus savo ruožtu teigė, kad naujausi Korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, jog reikia ryžtingiau ieškoti priemonių, kaip užtikrinti korupcijai atsparų viešąjį sektorių, skaidrų sprendimų priėmimą ir atskaitomybę valstybėje.

„Šių tikslų įgyvendinimui svarbu skatinti vadovus prisiimti atsakomybę už savo sričių antikorupcinę aplinką ir mažinti viešojo sektoriaus fragmentiškumą, atveriant kuo daugiau valstybės valdomų duomenų. Nemažiau svarbu padrąsinti kiekvieną Lietuvos gyventoją susidūrus su korupcija nebijoti apie tai pranešti atsakingoms institucijoms“, – tvirtino jis.