Be Lietuvos, vežėjų veiklą griežtinančiam Mobilumo paketui nepritarė dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta, BNS patvirtino diplomatiniai šaltiniai.

Dvi valstybės susilaikė, likusios 17 pritarė siūlymui.

Lietuva ir kiti kritikai tikina, kad privalomas vilkikų grąžinimas didins taršą keliuose ir nedera su Europos ambicijomis stabdyti klimato kaitą, be to, toks reikalavimas ypač nepalankus periferijoje esančioms šalims.

Po penktadienį Briuselyje vykusio ambasadorių posėdžio valstybes nares vienijanti ES Taryba informuos Europos Parlamentą apie politinį pritarimą šiam projektui, nurodė šaltiniai.

Svarstymas Europos Parlamente numatomas kitų metų pradžioje. Pirmiausia paketą svarstys Europos Parlamento transporto komitetas.

Mobilumo paketą kritikuojančios šalys penktadienį pareiškė, kad „reikalavimas bent kartą per aštuonias savaites grąžinti sunkiąsias transporto priemones į ES šalis, kuriose jos yra registruotos, ypatingai prieštarauja ambicingiems ES tikslams dėl klimato“.

„Toks įpareigojimas, jeigu būtų priimtas, lemtų vilkikų tuščios ridos Europos keliais didelį padidėjimą; tuo pačiu reikšmingai padidėtų ir transporto sektoriaus anglies dvideginio išmetimai. Šis sektorius jau dabar atsakingas už apytikriai ketvirtadalį Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – rašoma pareiškime, kurio kopiją gavo BNS.

Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta išsakė nusivylimą, kad jų pateikiami racionalūs argumentai iki šiol atmetami, o poveikio vertinimas iki šiol nepateiktas.

„Dar vienas svarbus susirūpinimą keliantis dalykas – kad privalomas transporto priemonių grąžinimas ves į nepalankią padėtį valstybes nares, kurioms dėl jų geografinės padėties iškils reikšmingų sunkumų teikti vilkikų transporto paslaugas bendrojoje rinkoje, nes jų transporto priemonės turės nuvažiuoti daug didesnius atstumus“, – teigiama pareiškime.

Lietuvos verslininkai ir Vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.

Vežėjų asociacija „Linava“ teigia, kad dėl Mobilumo paketo Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulius praradimus, kurie labiausiai paveiks smulkias įmones, be darbo gali likti beveik 35 tūkst. sektoriuje dirbančių asmenų.

Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir vadina tai „socialiniu dempingu“.

Lietuvos Vyriausybės poziciją kritikuojanti europarlamentarė Aušra Maldeikienė teigia, kad Mobilumo paketo įvesti apribojimai vežėjams ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudingi Lietuvos ekonomikai.

„Lietuvoje šis sektorius yra labai agresyvus. Jis auga visų pirma išnaudojimu ir importuodamas nekvalifikuotą darbo jėgą. Žemų technologijų sektorių vyravimas Lietuvoje griauna paskutines galimybes tapti aukštesnių technologijų valstybe su geresnėmis algomis“, – BNS sakė A. Maldeikienė.

Kol kas įmonės apie savo planus pernelyg neatvirauja ir žada tai padaryti artimiausiu metu.

Registrų centro duomenimis, „Gruber Logistics“ Lietuvoje įsteigta liepos viduryje, vienintelis įmonės akcininkas - to paties pavadinimo Italijos bendrovė. Lietuvos įmonės įstatinis kapitalas - 0,5 mln. eurų, teigiama, jog įmonė užsiims transporto bei pervežimo veikla.

Iki rugpjūčio pradžios įmonei vadovavo Asta Uldukytė, vėliau į jos vietą paskirtas buvęs Vilniaus logistikos bendrovės TLB vadovas Dainius Pelenis. Pastarasis BNS teigė kol kas negalintis suteikti daugiau informacijos apie įmonės planus.

„Žinokite, nieko negaliu kol kas pasakyti. (...) Įmonė dar tik pradedanti, dar nėra jokių aiškių strateginių tikslų“, - BNS sakė D.Pelenis.

Italijos „Gruber Logistics“ atstovas Stefanas Knappas (Knapas) BNS taip pat teigė, kad apie savo planus ir strategiją įmonė ketina pranešti po kelių savaičių išplatindami pranešimą spaudai ir pasiūlė pasidomėti tuomet.

Nei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, nei Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Rhenus svoris“ direktorius Arūnas Bertašius BNS teigė neturintys daugiau informacijos apie „Gruber Logistics“ planus Lietuvoje, išskyrus viešai prieinamą informaciją.

Įdarbinimo portale „CVbankas.lt“ „Gruber Logistics“ yra įdėjusi skelbimą, jog ieško vairuotojų Vokietijoje, siūlomas atlyginimas - 1,8-2,4 tūkst. eurų.

„Naujai įsteigta užsienio kapitalo įmonė ieško atsakingų vairuotojų, kurie aptarnautų pagrindinės bei susijusių įmonių logistikos terminalus visoje Europos Sąjungoje“, - rašoma skelbime.

Italijos šiaurėje Oros mieste būstinę turinti „Gruber Logistics“ įmonių grupė savo veiklą pradėjo 1936 metais. Šiuo metu įmonė turi 22 atstovybes Italijoje, Austrijoje, Belgijoje, Kinijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Rusijoje.

Įmonė savo interneto svetainėje nurodo, kad grupėje dirba 640 darbuotojų, jos transporto parką sudaro 750 vilkikų. Grupės apyvarta 2015 metais siekė 285 mln. eurų.

„Buvome susitikime su Lietuvos banko specialistais. Manau, kad Lietuvos banko atstovai suprato, jog mes tikrai gerai nusiteikę. Galbūt anksčiau jie mąstė, kad mes daug kalbame, bet nieko nedarome. Yra sukurta darbo grupė, kuri intensyviai dirba šiuo klausimu“, - BNS teigė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Anot jo, šiuo metu „Linava“ ieško bendrovės steigimo klausimais padėsiančių teisininkų. Juos asociacija tikisi pasirinkti iki rugsėjo pradžios. E.Mikėno teigimu, „Linava“ draudimo bendrovę turėtų įsteigti per vienerius metus.

„Linavos“ vadovas dar pridūrė, kad artimiausiu metu asociacija gali sulaukti 5 mln. Šveicarijos frankų (4,38 mln. eurų) kompensacijos iš Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) už permokėtas TIR garantinės sistemos knygeles, o šios lėšos gali būti panaudotos draudimo įmonės steigimui.

TIR knygelių permokos išaiškėjo tuomet, kai pernai buvęs IRU TIR departamento vadovas Marekas Retelskis kreipėsi į Šveicarijos teisėsaugą dėl, jo manymu, nuslėptų 510 mln. eurų. Šios lėšos susidarė nuo 1995 metų, kai dalis pinigų, gautų už TIR įmokas, buvo galimai pervedami į ofšorines sąskaitas. 

Lietuvos banko Draudimo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Tamošėtienė BNS atsiųstame komentare tvirtino, jog nauja bendrovė didintų konkurencija draudimo rinkoje, tačiau draudimo įmonės steigimas nėra lengvas ir pigus.

„Sveikiname iniciatyvas, kurios galėtų padidinti konkurenciją draudimo rinkoje. Su draudimo bendrovę norinčios steigti „Linavos“ atstovais vyksta susitikimai, tačiau oficialaus prašymo steigti bendrovę nesame gavę. Norint steigti draudimo bendrovę, reikėtų atkreipti dėmesį į teisės aktuose numatytus reikalavimus, pavyzdžiui, draudimo bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 mln. eurų, draudimo įmonės steigėjai ir akcininkai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o vadovai - dar ir turėti kvalifikaciją bei patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas“, - tvirtino A.Tamošėtienė.

Lietuvos banko atstovė taip pat pabrėžė, jog transporto priemonių civilinės atsakomybės veiklą vykdančios draudimo bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti bent 3,7 mln. eurai.

Konsultacijų bendrovės „Civitta“ atlikta vežėjų draudimo bendrovės steigimo galimybių studija parodė, jog maždaug 9 mln. eurų padengtų bendrovės įkūrimo kaštus ir pirmųjų veiklos metų nuostolį.

Pastaraisiais metais transporto įmonės reiškia nepasitenkinimą dėl augančių draudimo paslaugų kainų. Dėl šios priežasties ir „Linava“ pradėjo aktyviau svarstyti savo draudimo bendrovės sukūrimą.

Vis dėlto Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas BNS yra anksčiau teigė, jog kai kurioms Lietuvos vežėjų įmonėms yra taikomos didesnės draudimo kainos, nes jų vairuotojai padaro daugiau avarijų.

Kaip rašo „Verslo žinios“, Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad šios nuostatos neliko, nes tokia nenumatyta Europos Parlamento ir Tarybos parengtoje direktyvoje, tuo metu nepatenkinti vežėjai situaciją vadina žingsniu atgal.

„Vežėjai tikrai vertino galimybę atlikti techninę apžiūrą užsienyje. O dirbti be galiojančio techninės apžiūros talono vežėjai negali nė dienos, ir tai nėra susiję su priverstinio išregistravimo rizika“, - sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas ir perspėja, kad sprendimas atsisakyti pripažinti užsienio šalyse atliekamą techninę apžiūrą gali priversti verslininkus registruoti ir įmones, ir transportą užsienio šalyse.

Galimybė atlikti techninę apžiūrą Europos ekonominės erdvės šalyse atsirado prieš beveik dvejus metus. Tuomet buvo nuspręsta, kad techninė apžiūra gali būti atlikta užsienio šalyse, o dokumentai, kuriais prašoma apžiūrą pripažinti, siunčiami į Lietuvos įgaliotas institucijas. Per 2016 metus tokia galimybe pasinaudojo beveik 3,5 tūkst. transporto priemonių.

Lietuva kreipėsi tiek į Maskvą, tiek į Europos Sąjungos (ES) institucijas, siekdama, kad Rusija panaikintų sugriežtintą muitinės patikrą vežėjams iš Lietuvos, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak ministro, su Rusijos muitine bendrauja Lietuvos ambasada Maskvoje, o diplomatai Briuselyje išdėstė Lietuvos poziciją Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko kabinetui. Kitą savaitę šis klausimas bus keliamas ES transporto ir prekybos ministrų susitikimuose.

„Esame pajungę visus įmanomus ir turimus kanalus“, - žurnalistams sakė L.Linkevičius.

Nors Rusija apribojimus taiko jau savaitę, L.Linkevičius teigė, kad iki šiol jokių oficialių paaiškinimų Lietuva negavo.

„Šis klausimas yra mūsų darbotvarkės vienas iš pagrindinių klausimų“, - patikino ministras.

Lietuvos pasieniečių teigimu, automobiliai iš Lietuvos ėmė strigti praėjusio penktadienio vakarą, praėjus dienai po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusiją viešai pavadino „teroristine valstybe“.

Rusijos muitinės vadovas antradienį pranešė, kad nuodugniai tikrinti lietuviškus krovinius padėta, nes per Lietuvą esą gabenama uždrausta ES produkcija.

Anot vežėjų, jei situacija nesikeis, krovininiai automobiliai gali būti įstrigę kelioms savaitėms ar net mėnesiui.

Rusijos muitinė panašias priemones prieš Lietuvos vežėjus taikė ir pernai rudenį, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai. Tuomet apribojimai truko maždaug apie mėnesį.

Lietuva dėl Rusijos veiksmų, ribojančių šalies transporto judėjimą Rusijos pasienyje, ketina kreiptis į Europos Komisiją, teigia šalies premjeras. „Linavos“ vadovas sako, kad vežėjai jau informavo EK apie pasienyje susidariusią situaciją.

„Šiuo metu diskutuojame, kalbamės, ieškome galimybių, kaip tą problemą spręsti, didinant ir spartinant Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ateinančiais metais. Taip pat esame numatę kreiptis į Europos Komisiją. Kiek šiandien girdėjau, tą jau padarė asociacija „Linava“. Kreipimasis turėtų vykti gruodžio 3 dieną“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Algirdas Butkevičius.

Vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius teigė, kad vežėjai informavo EK apie pasienyje su Rusija susidariusią situaciją.

„Mes Europos Komisiją informavome apie taikomus apribojimus. (...) Kai buvo prieš metus ribojimas, Europos Komisija pagelbėjo“, - BNS aiškino A.Kondrusevičius. Pasak jo, tikimasi, kad EK kalbės su Rusija dėl apribojimų panaikinimo.

A.Kondrusevičius teigė, kad nuo praėjusios savaitės pabaigos dėl prastovų patirti nuostoliai kol kas nežinomi: „Esmė ta, kad viena prastovos diena kainuoja 200-300 eurų vilkikui. Į Rusiją važinėja 8,5 tūkst. automobilių. Aišku, mes važiuojam ir į Baltarusiją, skirtingų įmonių yra skirtingi kaštai“.

Anot premjero, sprendžiant šią problemą, turi būti diskutuojama su verslininkais dėl ėjimo į kitas rinkas, tačiau jis pažymėjo, jog tai užtrunka laiko.

„Mes jau vieną išbandymą esame praėję, kai buvo sustabdytas pieno eksportas į Rusiją. Tada buvo didžiulis iššūkis kaip neprarasti dalies pajamų. Aš manau, kad mes su tuo iššūkiu gana sėkmingai susitvarkėme“, - žurnalistams kalbėjo A.Butkevičius.

Rusijos muitinės vadovas antradienį pranešė, kad nuodugniai tikrinti lietuviškus krovinius padėta, nes Europos Sąjungos šalys į Rusiją per Lietuvą esą gabena „embargo“ produkciją, kuri yra su padirbtais sertifikatais. O dar anksčiau Rusijos muitininkai neoficialiai teigė, kad sutriko informacinės sistemos.

Vilkikų ir lengvųjų automobilių iš Lietuvos įvažiavimą Rusija pradėjo riboti praėjusios savaitės pabaigoje.

Lietuvos muitininkai siekia išsiaiškinti oficialias priežastis, kodėl Rusija pasienyje pradėjo nuodugniai tikrinti lietuviškus automobilius, tačiau paaiškinimų kol kas negavo, teigia Muitinės departamento vadovas. Pasak Antano Šipavičiaus, pasienyje su Karaliaučiaus sritimi eilių nėra.

„Mes norime išsiaiškinti, kodėl priimti sprendimai, siekiame gauti oficialų paaiškinimą, kodėl tos muitinės procedūros atsirado“, - BNS sakė Muitinės departamento vadovas. Jo teigimu, kol nėra oficialų paaiškinimų, jis negali komentuoti išsamiau.

Anot A.Šipavičiaus, šiuo metu pasienyje su Karaliaučiumi automobilių srautas sumažėjo, nes gyventojai vengia nebūtinų kelionių.

Rusijos muitinės vadovas antradienį pranešė, kad nuodugniai tikrinti lietuviškus krovinius padėta, nes Europos Sąjungos šalys į Rusiją per Lietuvą esą gabena „embargo“ produkciją, kuri yra su padirbtais sertifikatais. O dar anksčiau Rusijos muitininkai neoficialiai teigė, kad sutriko informacinės sistemos.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba antradienį gavo oficialų Rusijos sienos su Lietuva įgaliotinio atstovo raštą, kad eilės susidarė dėl muitinės procedūrų.

Vilkikų ir lengvųjų automobilių iš Lietuvos įvažiavimą Rusija pradėjo riboti praėjusios savaitės pabaigoje.

Vienos didžiausių Lietuvos krovinių gabenimo bei ekspedijavimo bendrovių „Transimeksa“ vadovas sako, kad lietuviškų krovinių vežimo į Rusiją ribojimo pasekmės matysis po poros savaičių. Darius Vyšniauskas ragina nekelti panikos, nes panašūs ribojimai iš Rusijos yra dažni.

Padėties nedramatizuoti ragina ir Klaipėdos krovinių gabenimo bendrovės „Vitransa“ vadovas.

„Mūsų versle prognozuoti yra nedėkingas reikalas, manau, kad pamatysime per kelias savaites. Gal čia tokios panikos neverta kelti“, - BNS sakė „Transimeksos“ vadovas

Jo teigimu, apribojimai įmonei kol kas daro nedidelę įtaką, tačiau ji yra tam pasiruošusi, nes Rusija yra nenuspėjama.

„Rusiją mes visą laiką vertiname kaip atskirą šalį. Jeigu dirbi ten, reikia būti pasiruošus kitus sprendimus. Pastaruosius 15 metų buvo vienokie ar kitokie ribojimai. Tie atsarginiai planai ne visada suveikia ir juos taikyti kainuoja, bet verslo jie nestabdo“, - kalbėjo D.Vyšniauskas.

„Vitransos“ direktorius Vidas Augaitis mano, kad po poros savaičių ribojimai turėtų būti atšaukti, o per šį laiką tik nedidelė dalis klientų gali atsisakyti jų paslaugų. Be to, V.Augaitis sako, kad dirbant su Rusijos rinka, panašios situacijos gali susiklostyti bet kada, todėl nereikėtų pulti į paniką.

„Tai, be abejo, atsilieps vežėjų verslui. Vežėjai patiria nuostolius, o užsakovai labai giliai susimąstę, ar naudotis Lietuvos vežėjų paslaugomis. (...) Aš nedramatizuoju tos situacijos (...) Nebus taip, kad niekas nesamdys Lietuvos vežėjų. Visi supranta tokią situaciją ir kai kurie užsakovai tiesiog nusprendžia palaukti, kol situacija susitvarkys“, - BNS aiškino V.Augaitis.

Rusija antradienį pranešė pradėjusi nuodugniai tikrinti lietuviškus krovinius, nes Europos Sąjungos šalys į Rusiją per Lietuvą esą gabena „embargo“ produkciją. Rusijos muitinės vadovas Andrejus Beljaninovas sakė, jog per Lietuvą gabenama krovinių su padirbtais sertifikatais.

Vilkikų ir lengvųjų automobilių iš Lietuvos įvažiavimą Rusija pradėjo riboti praėjusios savaitės pabaigoje.

Užsitęsus sugriežtintai lietuviškų krovinių patikrai Rusijos pasienyje, Lietuvos transporto sektorius patirtų didelių nuostolių, kurie gali smarkiai paveikti visą šalies ekonomiką, teigia ekonomistai. Jų teigimu, dėl įvestų ribojimų Lietuva praras konkurencinį pranašumą prieš kitas regiono šalis, į Rusiją reeksportuojant prekes iš Vakarų.

„Vežėjai buvo tas sektorius, kuris iš pradžių buvo labiausiai pažeidžiamas dėl Rusijos sankcijų, tačiau matėme, kad pastaruoju metu jie buvo pakankamai prisitaikę prie pasikeitusios situacijos. Nemaža dalimi tai lėmė reeksportas, kurio apimtys per Lietuvą padidėjo ir suteikė vežėjams darbo net ir maršrutais į Rytus. Dabar situacija komplikuojasi ir vežėjams reikės traukti iš kišenės dar kažkokius argumentus, nes tokiomis aplinkybėmis tikėtis, kad greitai atsigautų mūsų vežimas į Rytus, būtų gana sudėtinga. Ko gero, labiausiai vertėtų nuogąstauti dėl transporto sektoriaus situacijos“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, ankstesnė pesimistinė SEB banko prognozė, kad dėl Rusijos taikomo embargo vien transporto verslo nuostoliai gali sudaryti iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto, gali būti reali, tačiau ekonomistas vis dėlto mano, jog jie nebus didesni nei 0,5 proc. 

„Tuomet tai buvo grįsta labai kraštutine ir nepalankia prielaida. Tai atrodė pernelyg pesimistinė prognozė, kadangi vežėjai atrasdavo naujus maršrutus. Tuo tarpu dabartinėmis aplinkybėmis gali atsitikti taip, kad pildysis šiek tiek blogesnis variantas ir ta prognozė jau nebelaikytina tokia kraštutine. Bet kuriuo atveju, manau, kad visgi tas nuostolis turėtų būti mažesnis nei 0,5 proc., nes tam tikros alternatyvos egzistuoja ir su tam tikrais nuostoliais vežėjai yra pajėgūs pasukti vairą Vakarų kryptimi“, - komentavo G.Nausėda.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė BNS teigė, kad dėl Rusijos apribojimų Lietuva praras konkurencinį pranašumą prieš kitas regiono valstybes.

„Nerimo kelia tai, kad Lietuva susigadina savo kaip reeksportuotojos įvaizdį ir atitinkamai pralaimi kovą su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Tas prekių koridorius buvo mums labai patogus ir šiuo metu, kadangi tai yra priemonės nukreiptos prieš Lietuvą, mūsų patrauklumas prekių tiekėjams yra mažesnis“, - BNS sakė I.Genytė-Pikčienė.

Anot jos, užsitęsus griežtai patikrai Rusijos pasienyje, Lietuvos transporto sektorius ir šalies ekonomika patirs stiprų smūgį.

„Turint omenyje, kad transportas ir visos jį aptarnaujančios veiklos yra reikšminga mūsų ekonomikos dalis, tas tas smūgis yra nemažas. Transportas šiuo metu ir taip išgyvena sudėtingą situaciją, nes nukentėjo nuo Rusijos embargo maisto produktams ir šiuo metu yra persiorientavimo stadijoje“, - kalbėjo DNB analitikė.

Jos teigimu, Rusijai skirta transporto paslaugų dalis pernai sudarė 28 proc. visų Lietuvos eksportuotų transporto paslaugų.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį interviu pareiškė, kad dėl naujų Rusijos trukdžių šalies ekonomikoje gali įvykti didžiulių pokyčių. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas taip pat mano, kad vežėjų verslo trikdžiai gali neigiamai atsiliepti šalies ūkiui.

Sugriežtinta Lietuvos vežėjų patikra Rusijos pasienyje gali neigiamai atsiliepti šalies ekonomikai, mano Lietuvos pramonininkų atstovas. Pasak Sigito Besagirsko, dėl to gali tekti labiau pesimistiškai suplanuoti kitų metų šalies biudžetą.

„Tiek iš pervežimo, tiek iš reeksporto užsidirbam labai nemažai pinigų, iš kitos pusės, tame dirba daug Lietuvos gyventojų, kurie užsiima vakarietiškos produkcijos pardavimu Rusijos rinkoje, tad aš manau, kad tai gali įtakoti mūsų ekonomiką labai neigiamai. Dar reikia įvertinti, kad biudžetą mes pasidarėme, kuris buvo subalansuotas šiek tiek į optimizmo pusę, dabar matom, kad labiau vyrauja pesimistinės nuotaikos, bet įvertinti skaičiais tikrai negalėčiau“, - LRT radijui antradienį sakė konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S.Besagirskas.

Pasak jo, transporto sektorius yra antras po pramonės, sukuriantis beveik 10 proc. šalies BVP.

Pramonininkų atstovas teigė, kad Lietuvos vežėjams atsilieps ir galimas Baltarusijos sprendimas neleisti embargo prekių vežti per jos teritoriją į Kazachstaną.

„Nemažai Lietuvos vežėjų veža per Baltarusiją arba į tą pačią Baltarusijos rinką, kur pirkėjas yra baltarusis, o jeigu baltarusis tą pačią produkciją parduoda į Rusijos rinką, tai vis vien susiję su mūsų vežėjais, ir tai palies“, - sakė LPK atstovas.

Tačiau, jo nuomone, Rusijos teiginiai, kad griežtesne patikra šalis siekia apsisaugoti nuo nelegaliai įvežamų embargo prekių yra tik oficiali retorika.

„Manau, kad tai yra tiesiog oficiali retorika, jei mes pasižiūrėtumėm, ką praleidžia, ko nepraleidžia. Šiandien pasikalbėjau su keliais vilkikų vairuotojais, kurie yra mano giminaičiai, ir jie sako, kad į latvį jie žiūri daug palankiau nei į lietuvį. Tai yra pramoninės prekės, tai nėra prekės, kurioms taikomas embargas, tad manau, kad tai tik oficiali retorika, kuri yra labai toli nuo tiesos“, - teigė S.Besagirskas.

Pramonininko nuomone, Lietuvai bus sudėtinga susitarti su Rusija, tačiau su ja reikėtų kalbėtis. 

„Manau, kad mūsų politikams reikėtų važiuoti į Maskvą ir kalbėtis, tik klausimas, kiek mes galime kalbėti ir kiek galime nuolaidžiauti. (...) Politiškai labai sunku kalbėtis, kai Rusija greičiausiai prašys kažkokių nuolaidų, bent jau viešosios retorikos nuolaidų“, - sakė S.Besagirskas.