Bendrovė „Ltg Link“ skelbė, kad nuo gruodžio pabaigos kursuojantis traukinys Vilnius–Ryga nuo balandžio 1 dienos stos dvejose stotyse Jonavoje ir Kėdainiuose. Pasak bendrovės atstovų, kelionės trukmė dėl šių sustojimų nepailgės – traukinys esą galės važiuoti greičiau rekonstravus geležinkelio ruožą Gaižiūnai–Kaišiadorys. Keleiviai jau gali įsigyti bilietus ir pats išbandyti šį maršrutą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ir jo kolega Viktoras Fiodoravas džiaugėsi, jog dėl sustojimų Jonavoje ir Kėdainiuose pavyko susitarti su „LTG Link“ atstovais. Pasak jų, tai skatins regionų ekonomiką, žmonėms bus patogiau keliauti. Tiesa, kol kas papildomi traukinio sustojimai maršrute Vilnius – Ryga yra bandomieji. Iki metų pabaigos bus stebimi keleivių srautai. Jei bus didelis susidomėjimas, sustojimai taps nuolatiniais. Tad keliautoji raginami pasinaudoti proga ir traukiniu iš regionų nuvykti ne tik į Lietuvos sostinę, bet ir pasidaryti kelionę į Rygą.

„Šie sustojimai gerina tiesioginį susisiekimą su regionais, nes po pandemijos buvo sumažinta autobusų maršrutų, tad susisiekimas traukiniais tampa ypač aktualus. Paleidus traukinį Vilnius – Ryga, kilo žmonių pasipiktinimas, kad traukinys pravažiuoja pro kitų miestų centrus, tačiau nestoja. Matėme, kad poreikis keliauti yra, todėl džiugu, jog pavyko su „LTG Link“ susitarti“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto narys V. Fiodorovas.

Kazys Starkevičius (dešinėje) ir Viktoras Fiodoravas (kairėje)

Jis jau įsigijo ir bilietus. Dviejų asmenų savaitgalio kelionė Kėdainiai-Ryga-Kėdainiai kainavo apie 100 eurų. „Pasirinkome kelionę su viena nakvyne Rygoje. Tai bus toks maršruto išbandymas. Kartu tai bus ir maršruto populiarinimas, kad kuo daugiau keleivių juo keliautų“, – pridūrė V. Fiodorovas.

„LTG Link“ vadovė Kristina Meidė sako, kad nepaisant ruožo Radviliškis–Klaipėda elektrifikavimo darbų, keleiviams norima pasiūlyti kuo patogesnį susisiekimą traukiniais.

„Velykų laikotarpiu elektrifikuojamoje geležinkelio atkarpoje kursuos visi įprasti traukinių reisai. Maršrutais Vilnius–Šiauliai–Klaipėda bus galima keliauti pagal įprastą tvarkaraštį ir maksimaliai dažnai“, – pranešime sakė K. Meidė. 

Po Velykų traukiniai tarp Vilniaus ir Klaipėdos vėl kurį laiką kursuos tik tada, kai nevyks darbai: ankstyvais rytais ir vakarais, o sekmadieniais – įprastai.

Esant galimybei tam tikromis atkarpomis pirmadieniais–šeštadieniais taip pat kursuos sutrumpinti reisai – artimiausiomis savaitėmis traukiniai su visais tarpiniais sustojimais kursuos tarp Vilniaus ir Šiaulių, o nuo kovo 28 dienos papildomi du reisai pirmadieniais kursuos tarp Vilniaus ir Šiaulių.

Visus ruožo elektrifikavimo darbus planuojama užbaigti 2025 metų antrąjį ketvirtį.

Jos teigimu, padidinti reisų skaičiaus jau dabar bendrovei neleidžia riedmenų trūkumas.

„Šiandien tikrai galime užpildyti esamus reisus, turėti partnerysčių, bet mus riboja riedmenų skaičius. 2026 metais, kai turėsime 15 naujų traukinių, mes tikrai būsime ir lankstesni, ir laisvesni turėti daugiau reisų“, – interviu BNS sakė K. Meidė.

„LTG Link“ vadovė kol kas neatskleidžia, ar šiemet bus atidarytas naujas maršrutas iš Vilniaus į Daugpilį, be to, su estais  diskutuojama ir dėl maršruto į Taliną.  Daugiau naujų tarptautinių maršrutų iki 2028 metų, kai žadama nutiesti europinę vėžę „Rail Baltica“ tarp Lietuvos ir Lenkijos, tikėtina, nebus.

– Anksčiau vadovavote mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklams, banko padaliniui, o paskutinė jūsų darbovietė buvo nevyriausybiniame sektoriuje. Kodėl nusprendėte pasukti į transporto sritį ir dalyvauti „LTG Link“ vadovo konkurse?

– Geležinkeliai tikrai užkabino žinute apie keleivius kaip klientus, apie prasmę, apie Lietuvą. Visą laiką vis tiek dirbau mažmenoje – vienaip ar kitaip tai buvo susiję su klientais, jų augimu, pasitenkinimu, noru naudotis paslaugomis. Tai pasirodė be galo įdomu, nes čia tikrai galima išnaudoti turimą patirtį. Labai įdomu ir tai, kad tai yra apie Lietuvą, jos žmones, apie prasmės jausmą. Po Raudonojo kryžiaus tas prasmės jausmas tikrai nesumažėjo ir jį rasti man buvo be galo svarbu. Manau, kad čia radau viską – ir tą patirtį, kurią galėsiu pritaikyti, ir pokytį, kurį galima padaryti Lietuvai ir jos žmonėms.

Manau, kad čia radau viską – ir tą patirtį, kurią galėsiu pritaikyti, ir pokytį, kurį galima padaryti Lietuvai ir jos žmonėms.

 

– Ar čia matote iššūkių, ar jūsų tai negąsdina turint galvoje, kad valstybės sektorius sulaukia kritikos dėl neskaidrumo, neefektyvumo?

– Aš dirbu vienodai iš visos širdies, kur tai bedaryčiau, todėl čia tikrai dirbsiu taip pat. Manau, kad tai manęs negąsdina, o atvirkščiai – matau didžiulių galimybių padaryti kažkokį pokytį. Persodinti didelę dalį žmonių iš automobilių į traukinius ir padaryti tikrai ženklų proveržį. Matau, kad ši įmonė tikrai turi didelį potencialą tai padaryti tiek kalbant apie žmones, tiek apie know-how, tiek apie svajones, kurios artimiausiu metu tikrai gali tapti realybe. Aš tikrai čia matyčiau daugiau visokių privalumų nei atvirkščiai.

– Statistika rodo, jog pernai „LTG Link“ preliminariai pervežė 5 mln. keleivių taip beveik sugrįžtant į ikipandeminį lygį. Tuo metu iki 2030-ųjų keliaujančių traukiniais skaičių tikimasi padidinti iki 10 mln. Kaip tai pasiekti?

– Pirma, yra trumpalaikiai veiksniai, ką galima padaryti. Mes turime tam tikrus maršrutus, mes turime traukinius, kuriais gali važiuoti daug didesnis žmonių skaičius. Prie to gali prisidėti ir aptarnavimas, ir traukiniais jau važiuojančių klientų pasitenkinimas, ir mūsų susitarimai su partneriais, kurie galėtų prie to traukinio sustojimo vietos ir privežti, ir parvežti. Taip pat vieno bilieto sistema, kuomet atvažiuojant į tam tikrą miestą ir perkant traukinio bilietą kartu galima nusipirkti vieną bilietą (jungtinį traukinio ir viešojo transporto – BNS) iki savo kelionės taško B. Šiandien tokią sistemą jau turi ir Klaipėda, ir Vilnius, ir Šiauliai. Aišku, labai norisi, kad prie to prisijungtų ir daugiau miestų, ir dėl to labai dirbtume.

Taip pat darbas su verslo klientais, kurie savo darbuotojams taip (kelionėmis traukiniais – BNS) gali užtikrinti judėjimą, nes šiandien mūsų šalis yra labai mobili. Manau, kad dar turime begalę iššūkių, kuriuos galime įveikti, kad būtų užpildyti esamais maršrutais kursuojantys traukiniai.

Turime ir tolesnių svajonių, kuomet galėtų atsirasti daugiau reisų esamais maršrutais. Nes tam tikrais sezonais tikrai jaučiame, kad jeigu turėtume daugiau riedmenų, mes tikrai galėtume turėti daugiau reisų į tam tikras vietoves. Ypač perkėlus vis daugiau žmonių iš automobilių mums tikrai reikės daugiau reisų, patogesnio ir įvairesnio tvarkaraščio. Manau, kad labai daug galimybių turėsime jau 2026 metais, kai mes turėsime naujus traukinius. Šiandien tikrai galime užpildyti esamus reisus, turėti partnerysčių, bet mus riboja riedmenų skaičius. Todėl 2026 metais, kai turėsime 15 naujų traukinių mes tikrai būsime ir lankstesni, ir laisvesni turėti daugiau reisų.

2026 metais, kai turėsime 15 naujų traukinių mes tikrai būsime ir lankstesni, ir laisvesni turėti daugiau reisų.

 

– Ar, be 15 traukinių įsigijimo iš „Stadler“, artimiausiu metu planuojama daugiau riedmenų pirkimų?

– Tokių, kurie šiandien jau būtų išvirtę į pasirašomas sutartis, dar nėra. Bet mes dėliojamės savo ilgalaikius planus ir gali būti, kad tokių planų atsiras. Šiandien jų dar negaliu pasakyti. Mes komandoje vėl iš naujo persižiūrime savo ilgalaikę strategiją – ko mes norime, kiek norime maršrutų, kiek mums jų trūksta. Mūsų strateginė vizija – būti transporto sistemos stuburu, kuomet esmines Lietuvos vietas padengtų (susisiekimas – BNS) geležinkeliu, ir turėti daug partnerių, kurie paskui nuo geležinkelio padėtų pasiekti kitas vietas. Šiandien su komanda dar esame kūrybos arba peržiūrėjimo stadijoje, ar mes jau taip Lietuvą dengiame ir ko norėtume, kad taip būtų. Nuo to jau tada atsispirsime, kiek mums trūksta traukinių.

– Kokius naujus maršrutus artimiausiu metu planuoja pradėti „LTG Link“ ir kuriuose galbūt planuojama didinti reisų skaičių?

– Kalbant apie esamus maršrutus, dabar tvarkaraščiai jau yra dėliojami kitiems metams. Kalbant apie naujus maršrutus, šiandien trumpalaikėje perspektyvoje (trejų–penkerių metų – BNS) jų gali atsirasti, bet dar nenorėčiau jų įvardyti, nes jie yra planavimo procese.

– Jie būtų tarp didžiųjų miestų ar lokalūs, regioniniai?

– Visaip. Kadangi tai yra planavimo, diskusijų, skaičiavimų ir bandymų suprasti didžiausią kliento poreikį stadijoje, dar nenoriu įvardyti kaip plano.

– O kokius maršrutus planuojate naikinti?

– Artimiausiems metams jokių planų tikrai neturime. Kadangi dėliojamės tvarkaraščius, artimiausiu metu apie kažkokius kitais metais laukiančius pokyčius turbūt žinosiu, nes pirmiausia juos turime aptarti su komanda. Tačiau šiandien šiuo klausimu turbūt neturėčiau ką pasakyti.

– O kaip šiemet nuo birželio keisis traukinių bilietų kainos?

– Šiemet jų nekeisime, bilietai nebrangs.

– Kalbėjote apie siekį perkelti keleivius iš automobilių į traukinius. O kaip planuojate laimėti konkurencinę kovą su autobusais? Kai kurių traukinių ir autobusų maršrutų trukmė ir kainos yra labai panašios.

– Kai daugiau nei 90 proc. žmonių keliauja automobiliais, tai autobusus turbūt šiandien labiau matome kaip mūsų partnerius. Geležinkelis tikrai neapims visos Lietuvos, kiekvieno miestelio ar kiekvieno sustojimo. Ir ši partnerystė kuo toliau, tuo bus labiau svarbesnė, nes norint klientą atvežti nuo durų iki durų mums partnerių reikės. Šiandien didžiausias noras turbūt būtų kontaktuoti, kalbėtis ir bandyti įtikinti traukinius išbandyti būtent automobilių vairuotojus ar keleivius. 

Šiandien didžiausias noras turbūt būtų kontaktuoti, kalbėtis ir bandyti įtikinti traukinius išbandyti būtent automobilių vairuotojus ar keleivius.

 

– Nors LTG skelbia apie beveik 100 proc. siekiantį ir tarptautinį vidurkį lenkiantį traukinių punktualumą, socialiniuose tinkluose žmonės dažnai skundžiasi vėluojančiais traukiniais, netikėtais jų gedimais, atšauktais reisais. Kodėl ir kaip dažnai vėluoja traukiniai?

– Tikrai sekame ir traukinių punktualumo, ir gendamumo rodiklius. Kadangi viešojoje erdvėje tas pats atvejis kartais yra eskaluojamas ilgai ir daug, tai gali sudaryti įspūdį, kad traukiniai genda dažniau ne iš tikrųjų. (Traukinių punktualumo – BNS) ataskaitą tikrai matau kiekvieną dieną ir tikrai žinau, ar traukiniai vėlavo, ar nevėlavo. Statistika tikrai yra gera – 98 proc. mūsų traukinių atvažiuoja laiku. Visada labai norisi matyti benchmarkus (etaloną – BNS), į ką lygiuotis ir kas yra geriausi rodikliai, kai mes galime pasilyginti net su šveicarais ar vokiečiais – mūsų rodikliai yra geresni.

Matyt, visko atsitinka, ir mes tikrai (galvojame – BNS) apie tuos 2 proc. Tikrai yra daug analizių ir ieškojimų, kaip padaryti , kad negestume, bet, matyt, visiškai to išvengti nepavyks. Matau kiekvieną dieną, kas kur, ir jeigu traukinys vėluoja, aš jau žinau. Žmonėms rašau padėkas už dienas, kai nebūna vėlavimų ir jaučiu, kad tų padėkų parašau labai daug.

Traukinys gali pavėluoti ne tik dėl mūsų veiksmo. Tai nėra autostrada, kur jeigu vienoje eilėje mašina sustojo, kita eile visi gali sėkmingai pravažiuoti. Net jeigu kažkas atsitiko kokiame nors kelyje – nebūtinai mūsų traukiniui – dėl infrastruktūros gedimo, išbėgusio briedžio ar kitų priežasčių, kartais traukiniai tiesiog negali pravažiuoti, ir jie sustoja. Galima suprasti, kad klientui tai nesvarbu, nes jis nori atvykti laiku, todėl tikrai darome viską, kad taip ir būtų.

Mūsų traukinių gendamumas – 0,2 proc. Atliekant 170 reisų per dieną, daugiau nei 60 tūkst. reisų per metus, šis rodiklis yra tikrai geras Europos mastu ir mes jį siekiame mažinti bei gerinti.

– Gruodžio pabaigoje pradėjo kursuoti traukinys Vilnius–Ryga. Ar tai pasiteisinęs projektas, ar visgi tik trumpalaikį ažiotažą sukėlusi naujovė?

– Šiandieniniai skaičiai tikrai viršija lūkesčius ir visus mūsų planuotus rodiklius. Tikrai galiu pasakyti, kad projektas yra pasiteisinęs. Mes irgi keliame tokį klausimą, ar nebus taip, kad po didelio ažiotažo ir susidomėjimo tie skaičiai kažkada gali pradėti varijuoti. Aš manau, kad mūsų darbas irgi turi būti įdėtas, kad tie patys keleiviai, kurie šiandien važiuoja automobiliu, persėstų į traukinį. Juos kviesti yra nuolatinis darbas. Šiandien iš savo pažįstamų ir draugų išgirstu daugiau skundų, kad jie negali nusipirkti bilietų, nes jų tiesiog nėra.  

– Kiek teko matyti bilietų pardavimo puslapyje, savaitgaliais bilietų į traukinį būna parduota didesnė dalis, tačiau darbo dienomis jų lieka.

– Darbo dienoms tikrai turime daug norų (parduoti bilietus – BNS). Prieš planuojant naujus maršrutus, nutiesiant naujus kelius, įsigyjant traukinius, kas tikrai užima daug laiko, šiandien turime labai daug galimybių padaryti, kad traukiniai būtų pilnesni visomis dienomis – ir savaitgaliais, ir viduryje savaitės, ir (užpildyti – BNS) visus maršrutus, kad infrastruktūra atsipirktų greičiau, mažiau reikėtų kompensacinių mechanizmų. Šiandien tikrai labai norisi kuo daugiau dirbti su verslu, kad darbuotojai būtų persodinti į traukinius. Tikrai turime dar labai daug nuveikti, kad traukiniai būtų užpildyti ir jie būti pilni tiek savaitgaliais, tiek viduryje savaitės.

Šiandien tikrai labai norisi kuo daugiau dirbti su verslu, kad darbuotojai būtų persodinti į traukinius. Tikrai turime dar labai daug nuveikti, kad traukiniai būtų užpildyti ir jie būti pilni tiek savaitgaliais, tiek viduryje savaitės.

 

– Tačiau aš vėl norėčiau grįžti prie konkurencijos su autobusais. Autobusų bilietai iš Vilniaus į Rygą yra daugiau nei perpus pigesni, jų kelionės laikas taip pat trumpesnis. Kaip žadate konkuruoti su autobusais?

– Mūsų traukinių užimtumas tikrai yra didelis, ypač kalbant apie maršrutą į Rygą. Klientas traukinį renkasi dėl patogumo, sėdėjimo patogumo, kažkokių kitų dalykų. Žinoma, aplinką stebime, bet šiandien labiau konkuruočiau su automobiliais, kad iš jų būtų iškelti žmonės, kad keliaudami jie galėtų patogiai sėdėti, dirbti savo darbus. Šiandien turbūt didžiausias akcentas būtų į automobilius, o ne į autobusus.

– Ar ateityje galėtų keistis maršruto Vilnius–Ryga grafikas, reisų skaičius? Pasigirsta kritikos, kad traukinys nestoja Kėdainiuose ar Jonavoje, taip pat idėjų, kad lygiagrečiai galėtų kursuoti ir Latvijos vežėjo traukinys iš Rygos.

– Maršrutas yra labai naujas, mes neturime dar labai daug istorinių duomenų, o tas irgi svarbu. Pirmas pusmetis turbūt paprastai būna tas taškas, kai galima pradėti kažką skaičiuoti, planuoti ir prognozuoti. Pirminis noras buvo būti labai konkurencingais su laiku, todėl tas sustojimų skaičius buvo numatytas toks, koks yra būtinas – kad klientai galėtų persėsti iš kitų miestų, kad sustojimai būtų ten, kur yra daugiausia galimų klientų.

Tikrai neslepiu, kad šiandien mes svarstome, skaičiuojame įvairias galimybes. Jeigu tik būtų galimybė neišilginant laiko turėti dar kelis sustojimus, mes tikrai tai svarstytume. Kadangi visa tai yra svarstymo stadijoje, nenorėčiau apie tai daug kalbėti, nes žmonės iškart turi lūkesčių. Kai tik turėsime atsakymus, juos tikrai pranešime, bet apie tai yra svarstoma.

Pirmuosius skaičius pradedame skaičiuoti jau dabar. Apklausinėjame savo esamus ir potencialius klientus, verslo klientus – nuo to irgi labai priklausytų grafiko keitimas. Jau yra tas laikas, iš kurio galėtume daryti tam tikras išvadas, bet dar norėčiau užtvirtinti ir turėti ilgesnio laiko duomenis, kad būtų padaryti sprendimai.

– Maršrutas Vilnius–Ryga Latvijoje vyksta komerciniais pagrindais, Lietuvoje – subsidijuojamas iš valstybės biudžeto. Kokie jo ekonominiai rezultatai?

– Tikslių skaičių nepasakysiu, bet jie viršija planuotus.

– Tačiau subsidija vis tiek bus reikalinga?

– Taip.

– O kaip dėl traukinio Vilnius–Daugpilis, apie kurio poreikį taip pat yra kalbėjęs susisiekimo ministras? Kada jo galima tikėtis?

– Skaičiuojame įvairius variantus, įvairias alternatyvas. Kai tik turėsime žinių, informuosime.

– Ar šis maršrutas galėtų atsirasti dar šiemet?

– Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.

–  O kokia situacija dėl maršruto iš Vilniaus į Taliną?

– Dabar tai yra diskusijų objektas. Negalėčiau šiandien leistis į detales, bet tikrai apie šį maršrutą kalbame.

– Ar tai būtų tiesioginis maršrutas?

– Negaliu ir nenoriu dar pasakyti, nes vyksta skaičiavimai, diskusijos. Tai priklauso ne net nuo mūsų vienų, bet ir nuo diskusijų su kita šalimi.

„Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų mūsų įmonėje, jame savo dalį turi ir „LTG Link“.

 

– Ar yra planuojama daugiau tarptautinių traukinių maršrutų iš Lietuvos? Ar visgi be europinės vėžės „Rail Baltica“ jungčių jų nebūtų galima tikėtis?

– Nemanau, kad iki „Rail Baltica“ galėtų atsirasti kažkas naujo.

– Jūsų penkerių metų kadencija truks iki 2029-ųjų. Tikimasi, kad jau 2028 metais bus sujungtos Lietuvos ir Lenkijos europinio geležinkelio vėžės, o 2030 metais planuojama užbaigti visą „Rail Baltica“ projektą. Ar LTG vadovybė jums yra iškėlusi konkrečius su šiuo projektu susijusius uždavinius?

– Tikrai turiu labai aiškius KPI (pagrindinius veiklos rodiklius – BNS), kiek turėtume pervežti keleivių, kaip turėtume augti, kokį turėtume pasiekti klientų pasitenkinimą, kaip efektyviai turėtume dirbti. Matuojame ir darbuotojų įsitraukimą. Taip pat yra ir su svarbiausiais projektais. „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų mūsų įmonėje, jame savo dalį turi ir „LTG Link“. Šiandien didžiausias mūsų akcentas, kaip ruošiamės operuoti, ką norėtume ten turėti – šiandien esame visiškoje planavimo stadijoje.

– Kalbėjome apie riedmenų trūkumą. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą reikės ir europinei vėžei pritaikytų riedmenų. Dar 2022 metais „LTG Link“ paskelbė konsultaciją su rinkos dalyviais dėl 10 arba 14 europinei vėžei skirtų keleivinių traukinių pirkimo, kurių konkursas galėtų būti paskelbtas ne anksčiau kaip 2024 metais. Kokioje stadijoje dabar yra šis ir apskritai europinei vėžei pritaikytų traukinių pirkimai?

– Šiandien dar nežinome apimčių, kokiomis veiksime. Traukiniai yra priemonė veikti ir įgyvendinti savo strategiją, o šiandien yra visiška jos kūrybos stadija. Artimiausi mus pasieksiantys traukiniai bus 2026 metais, 2025 metais prasidės jų bandymai. Be galo jų laukiame, nes tai bus 15 naujų traukinių, kurie duos mums laisvės turėti daugiau ir patogesnių reisų, atliepti klientų poreikius, būti pasirengus sezoniškumui, nes šiandien tikrai esame apriboti savo parke.

– Tačiau konkrečiai dėl europinei vėžei pritaikytų riedmenų pirkimo – ar šiemet, kaip planuota, numatoma skelbti jų konkursą?

– Iki metų vidurio turime susidėlioti visą viziją, kaip ateityje mes norėsime operuoti, o tada galvosime, koks yra riedmenų poreikis. Negaliu apibrėžti terminų, kada galėtų įvykti konkursas.

– Kaip rodo elektrinių traukinių pirkimo pavyzdys, konkurso paskelbimas, sutarties pasirašymas, gamyba gali trukti ir iki septynerių metų. Ar neatsitiks taip, kad 2028 metais europinė vėžė bus, tačiau jai tinkamų traukinių Lietuva neturės?

– Padarysime viską, kad viskas įvyktų laiku – kai bus vėžė, kad būtų ir traukiniai. Tačiau šiandien labiausiai dirbame ties tuo, kad suprastume, kaip veiksime, kokių apimčių mums reikės, nes nuo to priklauso, kiek ir kokių traukinių įsigyti.

– Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, keleivių traukiniais vežimas subsidijuojamas iš valstybės biudžeto. Ką daryti su šia situacija – susitaikyti, kad kitaip nebus ar vis dėlto įmanoma rasti būdų, kad tai valstybei kainuotų kuo mažiau?

– Dėl šalies mažumo sunkiai įsivaizduoju, kad keleivių vežimo veikla būtų nesubsidijuojama, tačiau tikrai turėtų būti pelningų maršrutų, kurių nereikėtų dengti iš valstybės biudžeto. Tačiau šiandien neįsivaizduoju, kad ši veikla galėtų būti išvis neremiama, nežinau nė vienos Europos šalies, kurioje būtų kitaip. Mūsų noras dirbti kuo efektyviau, maksimaliai išnaudoti maršrutus ir pritraukti kuo daugiau keleivių iš automobilių, kas padėtų sumažinti ir subsidijos poreikį.

Šiandien mūsų maršrutai gali būti pelningi tik tam tikrais etapais ir tam tikru sezonu. Tačiau jeigu paimtume vidurkį, paramos vis tiek reikia visiems maršrutams.

Pasak LTG, 57 proc. vėlavimų Lietuvoje pernai lėmė infrastruktūros darbai ar greičio ribojimai.

Nurodoma, kad rodiklis pernai buvo didesnis nei Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) kasmet įvertinamas vidutinis rodiklis, kuris 2022 metais siekė apie 93 procentus.

Lietuvoje 2022 metais, kai nevyko traukinių punktualumą reikšmingai veikiantys infrastruktūros darbai, į galinę stotį atvyko apie 97 proc. traukinių, 2021 metais – apie 93 proc. traukinių.

Vienos didžiausių Europoje geležinkelio bendrovių Vokietijoje, – traukinių punktualumas praėjusių metų pirmą pusmetį siekė apie 92 proc., 2022 metais – apie 91 proc. Šveicarijos traukinių punktualumas siekė 92,5 proc.

Preliminariais duomenimis, praėjusiais metais traukiniais pervežta apie 5 mln. keleivių – 6,4 proc. daugiau nei 2022-aisiais, kai jų pervežta 4,7 mln.

„LTG Link“ kasdien Lietuvoje atlieka daugiau kaip 170 reisų traukiniais, pernai keleivius vežė beveik 62 tūkst. reisų.

Tvarias keliones Lietuvoje besirenkantys traukiniautojai 2023-iaisiais sutaupė per 22 mln. kg CO2.

Populiariausiu maršrutu šalyje – Vilnius–Kaunas – vyko 10 proc. daugiau keleivių nei ankstesniais metais (maždaug 1,7 mln.).

Tęsiant strategiškai šaliai reikšmingos geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos darbus, tarp sostinės ir pajūrio 2023 m. vyko daugiau kaip 0,6 mln. keleivių.

„Kelionės geležinkeliu sparčiai populiarėja, o traukiniautojų skaičius mūsų šalyje pagaliau viršijo iki šiol rekordinius ikipandeminius 2019-uosius. Pastaraisiais metais didinome dėmesį klientų poreikiams, telkėmės į darnų judumą skatinančių sprendimų kūrimą, tęsėme kalėdinių traukinių tradiciją, vis dažniau keleiviams siūlėme vykti didelio populiarumo sulaukiančiais papildomais reisais, kurių atvykimo ir išvykimo laikas suderinamas su kai kuriais renginiais, pristatėme daugumos itin lauktą naują maršrutą Vilnius–Ryga. Pastarąjį vos per penkias paskutines 2023 m. dienas spėjo išbandyti 1,3 tūkst. keleivių“, – sakė Gediminas Šečkus, laikinasis „LTG Link“ vadovas.

2023 m. maršrutu Vilnius–Kaunas vyko 10 proc. daugiau keleivių nei ankstesniais metais.

2023 m. reikšmingai išaugo maršrutų Kaunas–Šiauliai, Klaipėda–Šilutė ir Vilnius–Vilniaus oro uostas keleivių srautai (vyko atitinkamai 51 proc., 20 proc. ir 18 proc. daugiau keleivių).

Dėmesio sulaukė ir tvari geležinkelio jungtis tarp Vilniaus, Varšuvos ir Krokuvos – tarptautiniu maršrutu keliavo maždaug 38 tūkst. traukiniautojų. Šis maršrutas buvo įvertintas „Polish Business Awards“ apdovanojimu kasmetiniame konkurse, kuris organizuojamas bendradarbiaujant su Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų asociacija.

Pernai populiarumą išsaugojo darnios kelionės kartu gabenantis savo dviračius – šia paslauga pasinaudojo 35 tūkst. keleivių. Traukiniais tiek Lietuvoje, tiek į kaimynines šalis keliauti galima ir su gyvūnais – 2023 m. gabenti beveik 8 tūkst. augintinių.

– Pasižiūrėjus į telefoną, vaizdas primena „Juodąjį penktadienį“, nors mes kalbame apie traukinio bilietus.

– Na, iš tikrųjų pas mus yra laikotarpiai, kada bilietai iš anksto yra išparduodami, tai yra šventiniai laikotarpiai kaip Velykos ar Kalėdos, kas yra dabar. Iš tiesų, tie populiariausi maršrutai, tokie kaip Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Kaunas, išparduodami kelios dienas prieš reisą ir mes visą laiką ir patys komunikuojame, kad gyventojai, kurie ruošiasi keliauti šventiniu laikotarpiu, bilietais pasirūpintų iš anksto.

Jeigu nebetilps, tai bandysim vežt juos ir spėt prie to šventinio stalo.

– Kaip jūs patys dar reaguojate į tą situaciją? Ar tiesiog, kaip ir sakote, prašote keleivių pasirūpinti bilietu iš anksto? Ar galbūt prikabinate šiek tiek daugiau vagonų, gal dažninate savo maršrutų skaičių?

– Tikrai taip. Ir tais pačiais populiariausiais laikais yra dvigubinami sąstatai, išvažiuoja du sukabinti riedmenys arba maksimalus išleidžiamas skaičius vagonų. Tai tikrai pasitelkiame visą savo galimą pajėgumą ir tais būtent reisais, kurie yra ypatingai populiarūs, mes tais laikotarpiais suteikiam maksimalią paslaugą.

– Ar dabar dar bilietą galima įsigyti kasoje ar geriau nesivadovauti tokia loterija? Na, nes turime ir senjorų, kurie nesinaudoja telefonais, negali, nemoka dar įsigyti bilieto internetu, ką jiems reikėtų daryti? Ar kažkaip iš anksto galima nusipirkti kiekvienoje Lietuvos stotyje?

– Taip, tikrai stotyse, kuriose parduodami bilietai, galima nusipirkti. Ar perkamas bilietas internetu ar stotyje, vis tiek bilietų sistema yra ta pati ir bilietų likutis yra tas pats tiek kasoje, tiek internetu. Aišku, tie reisai, kurie jau išparduoti, nėra skirtumo, kur pirkti, jie vis tiek bus išparduoti. Bet, taip, galima įsigyti bilietus ir kasoje. Tačiau mes rekomenduojame vis tiek eiti į skaitmeninį kanalą, ten galima ir vietas pasirinkti, kokias nori, ir pamatyti, kokie reisai yra laisvesni, kurie labiau užimti, tiesiog didesnis patogumas. Kita vertus, labai didelė nauda pirkti internetu dėl to, kad mes turim žmogaus kontaktą ir įvykus kokiems nors nesklandumams galim susisiekti ir informuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ne visuose traukiniuose yra priskiriamos vietos, pavyzdžiui traukinyje Vilnius-Kaunas. Ar negali būti, kad nusipirksime bilietą į Kauną, mums nėra priskirta vieta, ateisime ir tos vietos nėra?

– Iš tikrųjų, netgi tuose reisuose, kur nėra priskiriamos vietos, yra uždėtos tam tikros kvotos t. y. tiek, kiek žmonių gali tilpti traukinyje, tiek bilietų ir parduodama. Tai, tikėtina, kad tikrai visada vieta bus ir mes skatinam tiesiog traukinyje elgtis mandagiai, kultūringai ir savo nešulius laikyti tam skirtose vietose, o ne ant sėdynės, kurią gali užimti kitas keleivis.

– Tie, kurie turi terminuotą bilietą, ar jiems taip pat garantuota vieta iš anksto?

– Vietos, be abejo, nėra garantuotos, bet į tas kvotas, kurias minėjau, yra įskaičiuotas ir galimas terminuotų bilietų naudotojų skaičius.

Apie autobusų bilietų pardavimus šventiniu laikotarpiu LNK žurnalistas kalbėjosi su „TOKS“ vadovu Arūnu Indrašiumi.

– Nematau, kad autobusų bilietai būtų išparduoti. Kodėl taip yra? Ar tai reiškia, kad žmonės nekeliaus autobusais šventiniu laikotarpiu, o galbūt bandys pirkti bilietus stotyje?

– Na, artėja tos didžiosios metų šventės, keliavimas yra didžiausias per tas šventes. Ir šiais metais pastebime tendenciją, kad bilietai visi nupirkti yra internetu. Visi iš anksto susirūpinę užsiimti vietas, bet laisvų vietų liko. Pavyzdžiui, Klaipėdos kryptim yra 16 išvažiavimų per dieną. Penktadienį porą autobusų išparduota, šeštadienį – trys autobusai, bet kiek dar lieka autobusų, kur galima rinktis. Panevėžio krypty po vieną autobusą išparduotą, o kituose yra vietų. Taip, keleivius mes kviečiam visada, kad pirktų iš anksto internetu ir mums taip geriau planuot ir žiūrėt, kokios talpos autobusus statyt, ar reikės papildomų, ar ne. Tai kviečiam, kad daugiau internetu pirktų ir pirmi metai, kada pastebėjom, kad tikrai šiais metais daugiau perka internetu. Šiai dienai gal tik keli bilietai nupirkti kasose. Tai mums palengvina planavimą.

– Bet ar jums reikės kaip nors perdėlioti maršrutus? Ar gali atsitikti, kad vietų visgi nebeliks, bet vežėjai vis tiek bus atsakingi ir pasirūpins keleiviais?

– Taip, mes tam ruošiamės, stebim, kaip viskas vyksta. Ir turėsim pasiruošę rezervinius autobusus. Jeigu ateis žmonių, kurie neturės bilietų įsigiję, tai, aišku, nusipirks tas laisvas vietas. Bet jeigu nebetilps, tai bandysim vežt juos ir spėt prie to šventinio stalo.

– Jūsų kompanijoje bilietus galima nusipirkti internetu, mačiau, kad ne pas visus kolegas taip galima padaryti. Koks būtų jūsų patarimas tiems keleiviams, kurių maršrutuose negalima įsigyti bilietų internetu?

– Tada reikėtų atvažiuoti į autobusų stotį, stotyje tikrai aptarnaus kasininkės ir įsigis bilietą.

Agentūra ketvirtadienį citavo Ukrainos geležinkelių atstovą Valerijų Tkačovą, anot kurio, pasienyje netoli Hrubešuvo į traukinį buvo pakrauti 23 sunkvežimiai su konteineriais. Kai tik pirmasis bandomasis traukinys bus sėkmingai išsiųstas, „mes tai pradėsime daryti masiškai“, teigė atstovas.

Lenkijos vilkikų vairuotojai nuo praėjusio mėnesio protestuoja prieš laisvą savo ukrainiečių kolegų įvažiavimą ir blokuoja pasienio punktus. Jie reikalauja stabdyti laisvą įvažiavimą iš Ukrainos į Lenkiją, o kartu ir į Europos Sąjungą (ES).

Ukrainos institucijų duomenimis, šiuo metu pasienyje blokuojama apie 3 000 sunkvežimių.

„Didžioji dauguma yra rūkantys elektronines cigaretes. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl bendri skaičiai išauga. Išpopuliarėjusios paskutiniu metu yra elektroninės cigaretės“, – sakė „Getjet Airlines“ aviacijos saugumo vadovas Vytautas Akstinas.

Rūkyti lėktuvuose draudžiama – dūmai orlaivyje gali trikdyti kitus keleivius, o kilus gaisro pavojui, gali tekti tupdyti lėktuvą.

„Gaisro pavojus yra viena pagrindinių grėsmių orlaivyje. Todėl rūkyti orlaivyje yra draudžiama“ – aiškino V. Akstinas.

Rūkyti draudžiama ir traukiniuose bei autobusuose. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad pastaruoju metu skundų dėl rūkančių keleivių mažėja.

„Sulaukiame iki penkių skundų per metus, tai manome, kad tikrai labai mažai. Aišku, tendencija yra tokia, kad anksčiau būdavo daugiau tų nusiskundimų“, – kalbėjo „LTG Link“ verslo vystymo ir rinkodaros vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, pažeidėjų skaičius drastiškai pasikeitė, kai buvo uždrausta rūkyti peronuose, mat anksčiau keleiviams atrodydavo, kad jei galima rūkyti lauke šalia traukinio, reiškia, galima ir į jį įlipus. Miestiečiai svarsto, kad pažeidėjams reikėtų griežtinti baudas.

„Reikia, kad pagarba būtų kitam žmogui. Yra žmonių, kuriems ne tik kvapas nepatinka, bet gali ir dusulį sukelti“, – teigė pakalbinta praeivė.

„Jei kažkas rūko, tai negerai, gal ir reikėtų griežtint“, – savo nuomonę išsakė vyriškis.

Mažiausiai rūpesčių rūkaliai kelia autobusų bendrovėms.

„Turbūt visuomenė jau yra supratusi, kad tai yra negalima, nepatogu kitiems ir tokių atvejų nefiksuojame“, – sakė UAB „Kautra“ Vilniaus filialo vadovas Karolis Kairaitis.

Yra žmonių, kuriems ne tik kvapas nepatinka, bet gali ir dusulį sukelti.

Tačiau vežėjai sako, kad susiduria su kitomis problemomis, kurias sukelia ne rūkaliai, bet gėrimai.

„Turėjome kelis atvejus, kuomet neblaivūs ar neadekvatūs keleiviai užpuola vairuotojus, kitus keleivius. Tai va tokių atvejų būna. Bet su rūkymu nėra problemos“, – tikino K. Kairaitis.

Už rūkymą traukiniuose gresia baudos nuo 10 iki 14 eurų, o už taisyklių pažeidimą orlaiviuose gali tekti pakloti iki 300 eurų.

„Ne vien detalė, kuri gaminama (Minske – BNS), mūsų traukiniams toje gamykloje nebus pagaminta“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybė valandą Seime teigė M. Skuodis.  

„Kiekvieną sandorį vertina komisija (vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija – BNS), tai ir dėl traukinių pirkimo sandoris buvo leistas“, – pridūrė ministras. 

Pasak M. Skuodžio, šveicarų įmonė jau traukiasi iš Minsko.   

„Kiek žinau iš bendros informacijos, gamyba ten nebevyksta, kompanija iš ten yra pasitraukusi ar yra pasitraukimo procese“, – teigė ministras. 

Abejonių dėl „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ skelbto konkurso laimėtojo kilo parlamentarui Algirdui Butkevičiui. Pasak jo, Šveicarijos koncernas ne tik turi įmonę Minske, bet ir jos vadovas palaiko gerus santykius su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.   

„LTG Link“ iš „Stadler Rail“ antrinės įmonės Lenkijoje „Stadler Polska“ už 226,5 mln. eurų ketina įsigyti 15 naujų elektrinių ir baterijomis varomų traukinių. Jų pirkimo-pardavimo sutartį įmonės pasirašė trečiadienį Vilniuje.

Tačiau dieną prieš ir dieną po NATO viršūnių susitikimo – liepos 10–13 dienomis – į oro uostą traukinių eismas vyks pagal specialų tvarkaraštį.

Nuo birželio 26 dienos iki rugpjūčio 12 dienos traukiniai maršrutais Vilnius–Vilniaus oro uostas ir Vilnius–Jašiūnai kursuos pakeistu tvarkaraščiu, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

Nuo birželio 26 dienos iki liepos 22-osios pirmadieniais–šeštadieniais bus visiškai stabdomas susisiekimas tiek tarp Vilniaus ir oro uosto, tiek tarp Vilniaus ir Jašiūnų. Traukiniai pagal įprastą tvarkaraštį kursuos tik sekmadieniais.

Nuo liepos 24 dienos traukiniai vėl be apribojimų kursuos tarp Vilniaus ir oro uosto. Šia atkarpa taip pat kursuos sutrumpinti maršruto Vilnius–Jašiūnai reisai iki oro uosto ir atgal.

Visiškai atnaujinti traukinių eismą iki Jašiūnų tikimasi nuo rugpjūčio 13 dienos.

Elektrifikavimo darbai ruože Vilnius–Valčiūnai birželio 26 dieną pradedami, kad eismo pertraukos būtų kuo trumpesnės ir keleiviai pajustų kuo mažiau nepatogumų, nes ilgesnis šviesus paros metas leidžia darbus atlikti daug greičiau.

Šiame ruože planuojama atlikti pirmojo etapo darbus, kurie sukelia daug triukšmo, – bus įrengiami pamatai kontaktinio tinklo atramoms, o likę darbai bus atliekami naktimis.

Ruožas Vilnius–Valčiūnai yra Vilniaus geležinkelio mazgo dalis, o jo elektrifikavimas – bendro daugiau nei 400 mln. eurų vertės (be PVM) Vilniaus–Klaipėdos ruožo elektrifikavimo projekto dalis. Jį užbaigus Lietuvoje bus elektrifikuota 35 proc. visų geležinkelių (dabar – apie 9 proc.).