„Kol kas į darbotvarkę klausimas neįtrauktas, artimiausiame posėdyje svarstomas nebus“, – BNS antradienį sakė šiuo metu tarybai pirmininkaujantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.

„Buvo šiaip pasiūlymas, bet ne Trišalės tarybos formate svarstyti klausimą, tik dėl to, kad apskritai tarp šalių turėtų būti kompromisas“, – teigė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė po pasitarimo dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo praėjusią savaitę paprašė, kad pasiūlytus keturis galimus lėšų šaltinius pirmiausia įvertintų iš Vyriausybės, verslo ir darbuotojų atstovų sudaryta Trišalė taryba ir nevyriausybininkai.

Ministrė pirmininkė tuomet sakė, kad Trišalės tarybos ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet jį svarstys politikai.

Trišalei tarybai priklausanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigė, kad į diskusijas įtraukti tarybą nesitarta.

„Premjerė mūsų paprašė susitikti dvišaliuose santykiuose – darbdavių ir profsąjungų. Tą pradėjome daryti nuo vakar (pirmadienio – BNS)“, – BNS sakė I. Ruginienė.

„Antras susitikimas bus penktadienį. Aptarinėjame tuos keturis variantus, aptarinėjame kitas eilutes, jų atsirado daugiau, nei pateikė premjerė. Tą premjerei pažadėtą darbą darome, bet tai yra dvišalis bendravimas. Trišalėje taryboje tikrai ne“, – kalbėjo ji.

„Pirmadienį diskusijose išryškėjo, kad yra tam tikrų taškų, kur turime absoliučiai skirtingą nuomonę ir tokią ganėtinai kategorišką, yra, kur galima diskutuoti. Toliau tęsime šią sunkią diskusiją“, – pabrėžė I. Ruginienė.

S. Gailiūnas neatmetė, kad Trišalė taryba galėtų imtis klausimą svarstyti, tačiau patikino, jog „ne dabar“.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pristatė keturias alternatyvas.

Pagal Finansų ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.

Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, posėdyje bus pristatyta Vyriausybės pozicija dėl MMA.

„Matysime, kaip seksis, ar pavyks sprendimą priimti, ar sakys partneriai, kad daugiau laiko reikia. Dar negaliu atsakyti, bet planuojame Vyriausybės poziciją pristatyti“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Finansų ministerija Trišalei tarybai siūlo MMA didinti 10 proc. (84 eurais) iki 924 eurų. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad MMA galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 953 eurų.

V. Šilinskas neatskleidė, ar Finansų ministerijos ir visos Vyriausybės pozicijos sutampa.

Finansų ministerija sako, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos trečiadienį viešintas jos siūlymas nėra galutinis.

„Minimi skaičiai yra tik teorinės projekcijos. Laukiame sutarimo Trišalės tarybos posėdyje. Ateinančią savaitę planuojame pristatyti atnaujintą mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame detalizuosime mūsų siūlomus sprendimus“, – komentare BNS teigė ministerija.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė, kad Lietuvos banko pasiūlymas yra per optimistinis, Finansų ministerijos siūlymą jis vertino palankiau.

„10 proc. tikrai jau yra geriau, jei pavyks dar šiek tiek mažinti, tai gerai, žodžiu, bandysime eiti į bendrą sutarimą“, – BNS sakė jis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS sakė reikalavimus pateiksianti penktadienio posėdyje, o šiuo metu yra apsispręsta dėl vieno – kad MMA būtų ne mažesnė kaip 700 eurų „į rankas“.

„Mes galutinę savo poziciją pasakysime rytoj, bet jau dabar aišku viena – minimali alga, mūsų bus toks reikalavimas, kad nuo kitų metų į rankas turėtų būti ne mažiau kaip 700 eurų, reikalausime, kad tai būtų įvykdyta. Žmonėms pajamos turi didėti ir turi didėti ženkliai“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų. 

I. Ruginienė teigė mananti, kad penktadienį gali būti priimtas sprendimas dėl MMA nuo 2024-ųjų. Tačiau tarybos sprendimas yra tik patariamasis, o galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius prieš savaitę teigė, kad reikėtų svarstyti dėl MMA formulės skaičiavimo keitimo, o I. Ruginienė aiškino, kad dabartinė formulė yra tinkama ir jos keisti nėra pagrindo.

Naują MMA šiemet siekiama patvirtinti anksčiau, kad iš anksto būtų pradėtas ir biudžeto rengimas bei anksčiau nei įprastai visiems rinkos dalyviams būtų daugiau aiškumo. 

Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, į posėdį kviečiami Lietuvos banko atstovai turėtų pristatyti savo skaičiavimus dėl MMA didinimo galimybių.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad skaičiuojant kitų metų MMA, jos ir VDU santykis turėtų būti mažiausiai 50 procentų.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad tarybai siūlys pirmiausiai pakeisti MMA skaičiavimo formulę ir į ją įtraukti darbo našumą.

Nuo šių metų MMA siekia 840 eurų.

Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, į posėdį kviečiami Lietuvos banko atstovai turėtų pristatyti savo skaičiavimus dėl MMA didinimo galimybių.

„Kol kas pakviesime Lietuvos banką pristatyti, kaip kasmet jie daro, kokios yra darbo užmokesčio prognozės, kokia suma gautųsi pagal šalių sutartą formulę ir diskusiją turėsime. (...) Sprendimų nepriiminėsime dar, išklausysime Lietuvos banko pristatymą, tikimės, kad prasidės šalių derybos, gal pavyks susitarti darbdaviams ir darbuotojams, gal nepavyks, bet vis tiek duosime laiko kažkiek iki Vyriausybei priimant sprendimus“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Iš esmės laukiame procento, įsivaizduoju, kad jis ne mažiau 50 proc. turi siekti.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad skaičiuojant kitų metų MMA, jos ir VDU santykis turėtų būti mažiausiai 50 procentų.

„Iš esmės laukiame procento, įsivaizduoju, kad jis ne mažiau 50 proc. turi siekti. Tada jau galėsime preliminariai turėti nuomonę apie minimalią algą“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad tarybai siūlys pirmiausiai pakeisti MMA skaičiavimo formulę ir į ją įtraukti darbo našumą.

„Tai labiau atspindėtų realią situaciją ir galimybę kelti MMA, kadangi skirtingose šalyse yra skirtinga situacija ir taip, kaip dabar skaičiuojama, yra netikslu“, – BNS sakė R. Sartavičius.

„Ir remtis reikėtų ne sparčiausiai augusių Graikijos ir kitų šalių pavyzdžiu, o lygiuotis į tokias šalis, kaip Vokietija, turinčią tvirtus ekonominius pagrindus. Pagal tai spręsti ir bendrą vardiklį išvedinėti dėl MMA didinimo“, – pridūrė jis.

Paprastai minimali alga patvirtinama rudenį, tačiau V. Šilinskas sakė besitikintis, kad šiemet pavyks tą padaryti anksčiau.

Nuo šių metų MMA siekia 840 eurų. 

Toks neformalus sutarimas pasiektas trečiadienį taryboje svarstant Finansų misterijos inicijuojamą mokesčių pertvarką. 

Teigiama, kad nauju požiūriu į individualią veiklą būtų galima išspręsti problemą, kai samdomą darbą sparčiai keičia individuali veikla, o dirbantys savarankiškai nėra apdraudžiami visomis draudimo rūšimis, kurios taikomos dirbant pagal darbo sutartį.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pripažįsta, kad individualia veikla piktnaudžiaujama, tačiau, pasak jo, tokių atvejų nėra daug.

„Turime atvejų ir sektorių, kurie piktnaudžiauja individualia veikla, jų mažuma ir spręsdami jų problemą bandome visiems pritaikyti kurpalių“, – tarybos posėdyje sakė A. Romanovskis.  

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė remia individualios veiklos „priartėjimą prie darbo santykių“. 

„Nenuvertinkime to priartėjimo prie darbo santykių (...) Mums kaip tik reikėtų koncentruotis į patrauklesnę darbo santykių, darbo sutarčių formą“, – posėdyje teigė profsąjungų lyderė. 

Ir A. Romanovskis, ir I. Ruginienė siūlo mokesčių įstatymuose numatyti naują individualios veiklos apibrėžimą.

„Sugaudykime tuos, kurie bando apeiti, bet nebandykime individualią veiklą kaip reiškinį, savarankiškai dirbančius išnaikinti“, – tvirtino  A. Romanovskis.  

„Turime situacijas, kai įmonėse dalis darbuotojų dirba pagal individualią veiklą. Todėl turime visi susitarti, kas yra individuali veikla“, – kalbėjo I. Ruginienė. 

Jos teigimu, taikinys turi būti „ilgametės darbo sutartys, staiga pakitusios į individualią veiklą“. 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas įsitikinęs, kad darbo santykių ir individualios veiklos „skirtumai turi likti“. 

„Dabar reikia diskutuoti, kokio dydžio tie skirtumai turi būti, kad nebūtų labai didelių paskatų permetinėti žmones iš darbo santykių į individualią veiklą“, – tvirtino jis.

Viceministras užsiminė, kad kurjeriai ar lėktuvų pilotai taip pat dažnai pradeda dirbti individualiai, vėliau dėl socialinių garantijų įsidarbina kitose įmonėse, o galiausiai visai pasitraukia, todėl oro bendrovėms trūksta pilotų.  

„Pilotai permetami į individualią veiklą. Pradžiai padaro viena įmonė, paskui – kita, nes pigiau, o kaip ji sukonkuruos su ta, kuri jau padarė pilotus smulkiaisiais verslininkais, dirbančiais savarankiškai, tada pilotai, norėdami socialinių garantijų eina į dar kitą įmonę, kur sudaromos darbo sutartys. Taip apsuka ratą ir tada visai išeina iš sektoriaus, nes nebėra įmonės, atsiranda naujas standartas, kai visi dirba pagal individualią veiklą. Ir ima vėluoti skrydžiai, ima trūkti pilotų“, – kalbėjo viceministras.   

Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovės Jolantos Kiguolienės bei Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Aurelijos Maldutytės nuomone, valdžia galėtų „duoti galimybę mokėti draudimo įmokas savanoriškai“ ir taip žmonėms turėti apsaugą.   

„Gal 80 proc. pasirinks galimybę mokėti įmokas ir apsidrausti dėl nedarbingumo, nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir už kitus draudimus“, – svarstė A. Maldutytė. 

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.

Nuo 2025 metų tarifai pilna apimtimi būtų taikomi tik pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba 3 tūkst. eurų per mėnesį. 

Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą.

Mokesčių pertvarka numato „Sodros“ įmokų pokyčius individualios veiklos pajamoms. Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui. 

Trišalei tarybai pirmininkaujantis socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad prieš Vyriausybei priimant sprendimą norima išgirsti socialinių partnerių nuogąstavimus ir pasiūlymus.

„Norime, kad būtų diskusija su darbdavių ir darbuotojų atstovais, jų pasiūlymus išgirsti prieš Vyriausybei priimant sprendimą“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis mokesčių pakeitimų paketą yra pavadinęs „progresinių mokesčių įvedimo reforma“. Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlyme 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.

Jis taip pat kritikuoja siūlymą papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.

Norime, kad būtų diskusija su darbdavių ir darbuotojų atstovais, jų pasiūlymus išgirsti prieš Vyriausybei priimant sprendimą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė anksčiau sakė teigiamai vertinanti siūlymus, nes individualioje veikloje atsiras progresyvus apmokestinimas.

Finansų ministerija siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (dabar – apie 101–201 tūkst. eurų), nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU – papildomu 7 proc. mokesčiu.

Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.

Visi dirbantys savarankiškai nuo kitų metų mokėtų vienodas „Sodros“ įmokas – nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, kai dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų. „Sodros“ lubos siektų 60 VDU (apie 101 tūkst. eurų) vietoj dabartinių 43 VDU (64,7 tūkst. eurų). Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.

Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 45 tūkst. eurų siūloma didinti iki 55 tūkst. eurų. Avansinio pelno mokesčio mokėjimą nuo 2024 metų siūloma taikyti įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 500 tūkst. eurų. Dabar ši riba yra 300 tūkst. eurų.

Iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir lengvatinį 5 proc. pelno mokestį mokančioms įmonėms siūloma naikinti sąlygą, pagal kurią šis tarifas taikomas, jei bendrovėje dirba iki 10 darbuotojų.

Mokesčių pertvarkos pasiūlymuose yra ir daugiau pasiūlymų. 

Tuo metu už finansų politiką bei bankų priežiūrą atsakingų institucijų atstovai tikina, jog nepaisant mokesčio bankų sektorius liks išskirtinai pelningas, be to, bankai gali sumažinti bazę ir mokėti mažesnį solidarumo įnašą.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad bankų solidarumo mokestis nukrito iš dangaus. Jis teigė pasigendantis aiškumo, kaip mokestis paveiks verslą, jo ir žmonių galimybes gauti paskolų, taip pat pačių bankų elgseną.

„Taip, kaip šitas mokestis staigiai pasirodė, taip ir atsakymų, (...) kokį tai poveikį turės konkurencijai, kokį tai poveikį turės verslo ir gyventojų, šiuo atveju darbuotojų, galimybei gauti paskolas arba prieinamumą prie paskolų, mes nematome“, – Trišalėje taryboje antradienį teigė A. Romanovskis. 

„Mes žinome, kad neseniai buvo diskusijos, kada buvo kalba apie tai, kad bankai planavo pakelti mokesčius už kasdienes savo paslaugas, paskui įvyko vieša diskusija ir buvo susiturėta bei nuspręsta, kad nebus keičiami tie įkainiai. Dabar klausimas, ar po šito reguliavimo (bankų – BNS) elgsena pasikeis, ar ne“, – pridūrė LVK prezidentas. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius nuogąstavo dėl galimų neprognozuojamų tokio mokesčio pasekmių pramonei.

„Didžiausias pramonės sektoriaus nuogąstavimas, kad dėl tokio solidarumo įnašo sumažės kreditavimo apimtys, taigi, pramonės įmonės taip pat pajustų neigiamą poveikį“, – teigė pramoninkų atstovas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sveikino Finansų ministeriją už drąsą bei teigė palaikysianti jos siūlomą solidarumo mokestį. Vis dėlto darbuotojų atstovė nuogąstavo, ar naujo mokesčio bankai neperkels klientams.

„Kalbant apie bankus godumui nėra ribų, mes tą matome ir tam tikri sprendimai, kas liečia viršpelnį, mūsų nuomone, iš tikrųjų yra sveikintini“, – teigė I. Ruginienė.

„Tačiau klausimas, (...) kokius saugiklius jūs numatote, kad iš esmės tą, ką jūs paimsite solidarumo mokesčiu, ta suma nebus išmėtyta banko vartotojams ir kad klientai turės sumokėti tą skirtumą, kuris atsidurs valstybės biudžete, ir bankai kaip augina tą viršpelnį, taip ir toliau augins“, – Finansų ministerijos atstovų klausė konfederacijos pirmininkė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė negalinti pakomentuoti būsimos bankų elgsenos, nes, pasak jos, bankai tarpusavyje veiksmų nederina, tačiau teigė, kad siūlomas mokestis yra diskriminacinis bei turės pasekmių investicinei aplinkai. 

„Viena vertus, išskiriamos tik tam tikros kredito įstaigos. Kitos kredito įstaigos ir finansų įstaigos neturi mokėti. Taip pat kiti sektoriai, kurie gavo vadinamą neįprastą pelną, nėra neapmokestinami, o tokių buvo ganėtinai nemažai“, – teigė E. Čipkutė. 

„Investuotojų reakcija yra netikėtai nemaloni į šitą idėją, ypač kalbant apie kredito įstaigas – tai yra patys didžiausi ir ištikimiausi užsienio investuotojai per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją – jie čia buvo, kai buvo blogai, jie čia buvo, kai buvo gerai“, – teigė Bankų asociacijos prezidentė. 

Bankai gali rasti būdų, kaip sumažinti įnašo bazę

Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius tikino, kad solidarumo mokestis neturės poveikio bankų sektoriaus stabilumui – jis ir toliau išliks pelningiausiu Europoje.

„Sektorius po įnašo vis tiek būtų išskirtinai pelningas, pelningiausias istorijoje, pelningiausias vis tiek turbūt Europos Sąjungoje, todėl tai neturėtų pasekmių finansiniam stabilumui, konkurencinei arba investicinei aplinkai“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė J. Markevičius. 

„(Grynosios palūkanų pajamos – BNS) jau 2022-aisiais metais labai sparčiai padidėjo. 2023 metais mes manome, kad jos gali dar labai sparčiai padidėti, dėl to mums atrodo prasminga turėti tam tikrą ribą, nuo kurios bankai tą visą padidėjimą dalinasi su valstybe, nes būtent tas padidėjimas yra indėlininkų ir valstybės biudžeto sąskaita“, – teigė LB atstovas.

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, bankų elgseną numatyti sunku, tačiau pasak jo, bankai gali rasti būdų,  kaip sumažinti solidarumo įnašą, pavyzdžiui, didinti indėlių palūkanas arba mažinti paskolų palūkanas. 

„Jeigu už indėlį bus mokamos palūkanos, atitinkamai šio įnašo bazė bus mažesnė, atitinkamai šio įnašo bus surinkta mažiau. Vadinasi, arba indėlininkas gauna palūkanas, arba valstybė gauna tam tikrą dalį nuo to skirtumo“, – teigė G. Norkūnas.

„Dėl kredito prieinamumo – reikia klausti bankų. Vienas variantas yra didinti indėlių palūkanų normas, kitas variantas yra mažinti paskolų palūkanų normas, mažinti maržą paskoloms – tai yra patys paprasčiausi būdai, kaip galima minimizuoti bazę, nuo kurios skaičiuojamas solidarumo įnašas“, – pridūrė finansų viceministras.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas siūlomą solidarumo mokestį palygino su perteklinių pajamų energetikos sektoriuje perskirstymu.

„Atsiminkime, kovido pradžioje irgi buvo daug sakančių, kad palikime verslo bendruomenę, palikime verslo riziką ir jie tegul kapstosi. Bet tuo metu verslo bendruomenė sakė – ne, solidarumas. Padėkite, nes mes visuomenės dalis, ir visuomenė padėjo“, – teigė V. Šilinskas. 

„Čia lygiai taip pat yra toks Windfall tax arba pagautės mokestis, kur visuomenė sako – mes padėjome, mes buvome solidarūs su verslo bendruomene, dabar prašome būti solidariais ne tik kai blogi įvykiai vyksta, bet ir kai geri įvykiai vyksta ir neplanuotos pajamos atsiranda“, – pridūrė jis.

Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024–2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4–5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.  

Anot konfederacijos, Seimo pavasario sesijoje planuojami svarstyti mokesčių reformos bei pensijų kaupimo sistemos pokyčiai yra kompleksiniai, jautrūs ir visiems šalies gyventojams aktualūs klausimai, jų keitimas reikalauja plačių diskusijų ne tik Vyriausybėje ar Seime, bet ir su socialiniais partneriais.

„Reikalaujame atsakingesnio Vyriausybės požiūrio, nes dabar atrodo, kad vienašališkai priiminėjami sprendimai už uždarų durų“, – antradienį išplatintame pranešime teigė konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Seimo pavasario sesijos darbų programos projekte nurodyta, kad mokesčių peržiūros svarstymas numatytas gegužę, o pensijų kaupimo sistemos – kovo-birželio mėnesiais, tačiau konfederacijos nuomone, Vyriausybė elgiasi neatsakingai, tam skirdama kelis mėnesius.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) praėjusią savaitę taip pat teigė esanti susirūpinusi dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, apie kurią verslo bendruomenė neturi jokios informacijos. Pasak organizacijos, ji baiminasi, jog bus didinami mokesčiai, nors Vyriausybė žadėjo nedidinti mokestinės naštos verslui.

LVK prašo finansų ministrės Gintarės Skaistės kuo skubiau pateikti siūlomus mokestinių įstatymų pakeitimus ar bent jų gaires, kad suinteresuotos pusės galėtų išanalizuoti ir pateikti pasiūlymus.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad mokesčių reforma yra kertinis prasidedančios Seimo pavasario sesijos darbas, kurio iki rudens atidėlioti negalima, tačiau ji neturėtų būti siejama su mokesčių didinimu. Jis taip pat inicijuoja kai kuriuos mokesčių pasiūlymus – pavyzdžiui, greitesnį neapmokestinamųjų pajamų (NPD) prilyginimą minimaliai mėnesio algai (MMA) šeimoms, auginančioms vaikus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu BNS yra sakiusi, kad Seimui teikiant mokesčių pertvarką bus siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Daugiausia diskusijų, pasak G. Skaistės, Seime kils dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, kuriam nepritaria ne tik opozicija, bet ir koalicijos partnerė Laisvės partija. Be to, šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai investuojančiam verslui, bus siūloma ją pratęsti penkeriems metams, numatyta ir papildomų galimybių, kaip paskatinti verslą daugiau investuoti. 

Verslas sutinka, kad sveikatos patikra suinteresuoti ir darbdaviai, ir patys žmonės, tačiau kelia klausimų, kaip procesas bus kontroliuojamas, kad per laisvadienį darbuotojai nueitų pas medikus, o ne jį išnaudotų kitaip.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja dar vienos laisvos dienos reikalingumu, esą galima pas medikus apsilankyti ir per tėvadienius, atostogas, darbdavio suteikiamą nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams ir kitais atvejais.

Suteikti laisvą dieną profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų siūlantys parlamentarai sako, kad tai padaryti galima per vieną dieną. 

Socialdemokratės Orintos Leiputės teigimu, žmonės dabar nepakankamai rūpinasi savo sveikata, kad ligos būtų diagnozuotos ankstyvose stadijose. Pasak jos, dėl penkių ligų ateina pasitikrinti tik 30 proc. žmonių.  

„Valstietės“ Rimantės Šalaševičiūtės įsitikinimu, laisva diena paskatins gyventojus profilaktiškai tikrintis sveikatą. 

„Norime sudaryti maksimalias sąlygas  žmogui pasitikrinti“,– Trišalės tarybos posėdyje šią savaitę teigė Seimo narė.  

Pasak jos, pavyzdžiui, 2021 metais prevencinėms programoms buvo skirta 25 mln. eurų, bet panaudota tik pusė šių lėšų: „Gydyti kainuoja keturis kartus brangiau nei patikrinti visus, kurie pagal amžių patenka į tokias programas“. 

Jeigu nebus privalomumo, darbdaviai neišleis, o jeigu nebus kontrolės, darbuotojai nenueis pasitikrinti.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas įsitikinęs, kad nėra problema sveikatą pasitikrinti per atostogas ar kitas laisvas dienas.  

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis suabejojo, ar vienos dienos pakaktų: „Abejoju, ar tai įmanoma padaryti per dieną“. Jis prognozuoja, kad padaugėjus pacientų padidėtų krūvis medikams: „Ligonių kasoms spaudimas dėl vizitų skaičiaus išaugtų“.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis mano, kad darbdaviai pas medikus darbuotojų gali ir neišleisti.

„Jeigu nebus privalomumo, darbdaviai neišleis, o jeigu nebus kontrolės, darbuotojai nenueis pasitikrinti“, – taryboje svarstė R. Garuolis.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kristina Jokimaitė įspėjo apie didelę administracinę naštą darbdaviams „sekti situaciją“.  

Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė priminė, kad darbuotojas šešias dienas per metus dėl blogos savijautos gali neateiti į darbą neturėdamas nedarbingumo, o tik informavęs darbdavį.

Gal skatinkime žmones bonusais, kad tikrintųsi – pasitikrinai, gauni 50, ar 20 eurų bonusą. Neveiks? Veikia. Vakcinos nuo koronaviruso parodė – kai gydytojams pradėjo mokėti priedus, pradėjo veikti.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis neatmeta, kad įteisinus dar vieną laisvą dieną sveikatos patikrai, būtų dar vienas papildomas laisvadienis: „Sukontroliuoti nebus įmanoma, ką tą dieną veiks žmogus – tikrinsis sveikatą ar išvažiuos į kelionę“.

Jis apgailestavo, kad dabar sveikatos apsaugos sistema neskatina žmonių tikrintis sveikatos: „Yra pinigai, bet ar dėl to, kad terapeutai apkrauti, ar dėl kitų priežasčių, sistema neveikia“.

A. Romanovskis siūlo, kad Valstybinė darbo inspekcija išsiaiškintų, kaip darbuotojai dabar naudojasi galimybe susitarti su darbdaviu ir gauti kelias valandas apsilankyti pas medikus. Be kita ko, siūlo įteisinti žmonių, kurie naudojasi prevencijos programomis, skatinimą piniginėmis išmokomis.  

„Gal skatinkime žmones bonusais, kad tikrintųsi – pasitikrinai, gauni 50, ar 20 eurų bonusą. Neveiks? Veikia. Vakcinos nuo koronaviruso parodė – kai gydytojams pradėjo mokėti priedus, pradėjo veikti“, – kalbėjo A. Romanovskis.

V. Šilinskas informavo, kad, pavyzdžiui, vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje tėra 55 metai – Lietuva Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį lenkia tik Latviją: „Esame antri nuo galo ES“.

Problemos analizę turėtų atlikti Trišalės tarybos Darbo santykių komisija bei ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija.

Seime nuo praėjusios vasaros svarstomos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisos, kurios įpareigotų darbdavius suteikti apmokamą dieną darbuotojams, jei jie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas, kurias finansuoja valstybė.

Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios yra vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvoji diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai. Tam 2021 metais buvo skirta 24,9 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020-aisiais bei 26 proc. daugiau nei 2019 metais.