Gausią šeimyną šiandien pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Alšėnų seniūnė Indrė Dambauskienė bei Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

„Sveikiname ir džiaugiamės kartu su jumis. Lai mažylės auga sveikos ir mylimos. Linkiu, kad jūsų šeima Kauno rajone stipriai įleistų šaknis“, – sveikino meras. Daugiavaikei šeimai buvo įteikti trys kūdikio kraiteliai ir dovanų čekis.

Nors mažylės gimė ir anksčiau, tačiau jos stiprios, žvalios ir džiugina savo tėvelius. Trynukėms šiuo metu jau trys savaitės.

„Sofija nors pati vyriausia sesė, tačiau gimė mažiausia – nesvėrė nė 2 kilogramų. Bet mergaitė nesiskundžia apetitu ir jau svoriu pasiekė savo seses“, – besididžiuodamas pirmaisiais dukros pasiekimais pasakojo jaunas tėtis Vitalijus.

Kauno raj. savivaldybės nuotr.

Trynukių mama Aistė užsiminė, kad sesės jau dabar skirtingos. „Jeigu viena pradeda verkti, tai kita šypsosi, o trečioji stebi“, – teigė ji.

Tėveliai džiaugiasi, kad mergytės kol kas labai ramios, gerai miega, be to, atskleidė, kad joms labai nepatinka, kai jas perrengia, užtat pirmosios maudynės jas labai sudomino.

Tėveliai atskleidė, kad dvi iš trijų mergaičių yra identiškos dvynės. Taip sutapo, kad ir jų vardai panašiai skamba: Klėja ir Austėja. Nors kai dukroms rinko vardus, tėveliai apie tokius dalykus nė nesusimąstė. Du vardus mergaitėms sugalvojo žmona, o trečią – vyras.

Jeigu viena pradeda verkti, tai kita šypsosi, o trečioji stebi.

Vitalijus pasakojo, kad jauna šeima labai laukė pirmagimio, todėl kai sužinojo, kad žmona laukiasi, labai apsidžiaugė. „Po pirmo apsilankymo pas gydytoją žmona nieko nesakė, kol neatsisėdo į automobilį. Tuomet sužinojau, kad turėsime dvynukus. Bet ši istorija tuo nesibaigė, nes po to dar vieno apsilankymo pas gydytojus, išgirdome, kad laukiamės trijų kūdikių. Buvo lengvas šokas“, – prisiminimais dalinosi vyras.

Šeima turi ir trigubą džiaugsmą, ir trigubus rūpesčius, tačiau jie puikiai tvarkosi, tėveliams padeda močiutė, kuri gyvena netoli, Garliavoje. „Aš užaugau Garliavoje, mano tėvai ten ir gyvena, o vyras kilęs Trakų, bet savo namų ieškojome Kauno rajone, mums čia labai patinka“, – pasakojo A. Savickė. Vyras jai antrino ir papildė: „Į naujus namus atsikraustėme neseniai, bet greitu laiku jie mums bus per maži“, – su šypsena veide sakė Vitalijus.

Trigubas stebuklas

Šiek tiek daugiau nei prieš dvejus metus, gegužės 2-ąją, Petravičių šeimą aplankė trigubas stebuklas – 35-erių tuo metu buvusi Vaida pagimdė tris nuostabias mergytes.

Nors, regis, dar neseniai Vaida savo ką tik gimusias dukreles laikė ant rankų, jos jau gerokai ūgtelėjusios. Mergaitės nuo metukų ir aštuonių mėnesių lanko vaikų darželį, mat mamai gegužę reikėjo grįžti į darbą LNK televizijos savireklamos skyriuje, kur dirba gamybos projektų vadove.

"Norėjome kuo anksčiau pripratinti dukrytes prie darželio, kad man būtų patogiau grįžti į darbą, – sako Vaida. – Kitas dalykas, dabar yra tokia sistema, kad jeigu vaikai gimė gegužės mėnesį, nereiškia, jog ir darželį jie galės pradėti lankyti nuo gegužės – į darželį priima tik nuo rugsėjo. Tad susidaro keturių mėnesių laikotarpis, kai ir į darbą tėvai turi eiti, ir vaikų nėra kur palikti. Į privatų darželį vesti tris vaikus per brangu, o rasti auklę, kuri sutiktų prižiūrėti tris vaikus, – vilties nedaug. Tad nusprendėme leisti dukras į darželį anksčiau – nuo pusantrų metų, ir tai tikrai pasiteisino."

Paprašyta prisiminti pačią pradžią – kaip sutiko žinią, kad laukiasi trynukų, Vaida pasakoja: "Iš pradžių mums sakė, kad laukiamės dvynukų. Nors nei mano, nei vyro šeimoje dvynukų nebuvę, tokia žinia mus nudžiugino. Po dviejų savaičių vėl važiavau tikrintis. Gydytojas sako: "Žinokite, kad ne du. Matome tris namelius." Paklausiau: "Kaip suprasti – tris namelius?" Mane ištiko šokas. Skubėjau kuo greičiau vyrui pasakyti, nes pačiai sunku buvo suvokti. Atsisėdau į automobilį, paskambinau vyrui ir sakau: "Tu dabar ramiai, bet mes turėsime tris vaikus, ne du." Edmundas pasimetė: "Kaip supras – tris? Kaip taip gali būti?" Abiem buvo sunku suvokti, kaip čia taip – trys?"

Siekis: didžiausias V.Petravičienės noras – užauginti protingas, sąžiningas, šeimos vertybes puoselėjančias dukras. / "Dobiliuko foto" nuotr.

Vaida prisimena, kad tuo momentu verkė, baiminosi, kaip ji vaikus išnešios, nes nėštumas ir taip nebuvo lengvas. Dar apie buitį ėmė galvoti – juk ko pakaktų dviem vaikams, nepakaks trims. Atrodė, viskas griūva.

Tačiau per kelias savaites pora su žinia apie trynukes apsiprato ir toliau laukė. Pradėjo ieškoti vežimuko trynukams, o tai nebuvo paprasta. Kai pagaliau rado – džiaugėsi pirmuoju pirkiniu.

Gimė labai mažos

Trynukių besilaukianti V.Petravičienė visą nėštumo laiką buvo stebima medikų, pas juos lankytis reikėjo kas dvi savaites. Gydytojai iškart perspėjo, kad 35–36 savaitę jai darys cezario pjūvį, tad būsimą dukterų gimimo laiką Vaida žinojo, iš anksto buvo susitaikiusi su tuo, kad jos laukia operacija.

Mes su vyru tik dabar, pavartę nuotraukas ar pakilnoję pirmuosius drabužėlius, suprantame, kokios jos buvo mažos. Tuo metu jos mums atrodė visai normalios.

"Ligoninėje mačiau daug ankstukų. Mamoms, kurios per anksti pagimdo netikėtai, būna nemenkas šokas. Man nebuvo, nes aš žinojau, kad jos gims anksčiau ir bus tikrai labai mažos", – sako Vaida.

Pati mažiausia, svėrusi vos 1,280 kg, 37 cm ūgio, gimė Estela. Dabar ji iš seserų aukščiausia. Kaja gimė 1,810 kg, 47 cm, Unė – 1,800 kg, 49 cm.

Dvi didesnes naujagimes iš karto perkėlė iš Intensyviosios terapijos skyriaus į šalia esančią palatą su intensyvesne priežiūra – savaitę laiko jos praleido ten. Mažiausioji porą dienų praleido Intensyviosios terapijos skyriuje, inkubatoriuje, paskui ir ji keliavo pas seses. Jau po savaitės visi kartu – tėtis, mama ir trys dukros – keliavo į palatą Naujagimių skyriuje.

"Mes su vyru tik dabar, pavartę nuotraukas ar pakilnoję pirmuosius drabužėlius, suprantame, kokios jos buvo mažos. Tuo metu jos mums atrodė visai normalios, – sako trynukių mama. – Žinoma, baimės dėl jų iš pradžių buvo, ypač kai ateidavo gydytojai klausyti, kaip širdutės plaka, žiūrėti, ar gerai vystosi. Kai sulauki atsakymo, kad viskas gerai, – atsikvepi. Ir laukiame kito vizito kitą rytą. Ir taip – visą mėnesį. Laimė, vyras visada buvo šalia, tai ir aš ramiau jausdavausi".

Sunku, bet įmanoma

Smarkiai pagausėjusiai šeimynai pagaliau grįžus namo, prasidėjo naujas gyvenimas. Pasak Vaidos, iki dukrytėms sukako pusantrų metų, buvo beprotiškai sunku, ji ir vyras beveik nemiegojo. Jeigu ne močiutės, nežinia, kaip būtų ištvėrę. Tai viena, tai kita močiutė atvažiuodavo per naktį pabūti prie mergyčių, kad tėvai galėtų bent kiek pamiegoti.

Vyras metus padėjo prižiūrėti vaikus, tad irgi patyrė visko. Vaida juokiasi, kad sauskelnių jis yra pakeitęs daugiau už ją, nes buvo taip pasiskirstę darbus: jis keičia sauskelnes, o kol keičia – Vaida maitina, ir taip kas tris valandas.

Kai visi pamažu prisitaikė prie naujo režimo, būdavo, vienas kitą pailsėti trupam leidžia. Jeigu visos trys tada pradeda verkti?

"Būdavo – suguldai ir supi vežimėlius: kojomis, rankomis. Sudėtinga, bet įmanoma, – dabar jau juokiasi moteris. – Įmanoma išgyventi, tikrai įmanoma. Kai matai, kaip vaikas tobulėja, pradeda šnekėti, grimasas rodyti, savo charakterį atskleisti, tai – labai gera. Tuo momentu jau pamiršti, kad praeitą naktį visą nemiegojai."

Vaidai keista, kai šeimynai einant gatve ji kartais išgirsta komentarus: "O siaube, trynukai – aš negalėčiau." Taip, nelengva tris kūdikius vienu metu auginti, o dar, kai joms paaugus charakteriai atsiskleidžia, pradeda muštis, pyktis, rėkti, verkti, kažko nepasidalyti... Tačiau apsikabini, nuramini, pabučiuoji – ir gyvenimas nušvinta kitomis spalvomis, tikina laiminga mama.

Skirtingi charakteriai

Nors išoriškai mergaitės panašios, išties jos – labai skirtingos. Mama pasakoja, kad taip buvo nuo kūdikystės: viena – irzlesnė, daugiau verkia, kita – ramesnė, mažiau verkia, trečia daugiau nori dėmesio, ant rankų. Ypač tie skirtingi charakteriai yra išryškėję dabar, mergaitėms paaugus.

Tėtis: E.Petravičius savo moterų kompanijoje jaučiasi gerai, nors prisipažįsta, kad reikia daug kantrybės ir ištvermės. / "Dobiliuko foto" nuotr.

Unė, anot tėvų, – šeimos bosė. Užaugusi ji, matyt, visiems vadovaus – ne tik sesėms, bet ir mamai bei tėčiui. Jai viską reikia sureguliuoti: kas ką turi apsivilkti, pasakyti, kad tas negražu, o tas gražu, suskirstyti maistą: čia – mano, čia – Kajos ir taip toliau.

Estela – labai savarankiška. Ji gali sau žaisti viena, stumdyti kokią mašinytę. Bet kai jai reikia švelnumo – mielai ateina, prisiglaudžia prie mamos ar tėčio. Ji dėmesį parodo labai retai, bet jeigu parodo, tai labai šiltai.

O Kaja labai nori dėmesio. Jai reikia būtinai apsikabinti, prisiglausti. Ji labai miela, bet ir labai kaprizinga. Jeigu kažko negauna – griūva ant žemės ir rėkia.

Pasak Vaidos, ryšys tarp sesių labai stiprus: "Buvo momentas, kai Kaja susirgo, o kitos dvi buvo sveikos. Nusprendėme dvi vežti į darželį, o aš su sergančia likau namuose. Su ja viena būti namuose buvo sudėtingiau negu su trimis, – sako mama. – Kai trise, jos žaidžia, kažkuo užsiima. Aišku, atbėga pasiguosti ar viena kita pasiskųsti. Bet kai viena liko namie, ji visiškai neturi veiklos. Sėdi tokia pasimetusi, dairosi, žiūri: Unė, Estela – kur? Nueina prie lango, pasižiūri, ar negrįžta. Prie manęs glaudžiasi, daugiau dėmesio reikia. Tik grįžo sesės namo – pasiėmė vežimėlį, pati sau stumdo, jai jau ramu."

Džiaugiamės kiekviena akimirka, mokomės kantrybės, suvaldyti savo jausmus ir nepasiduoti vaikų provokacijoms.

Moteris sako, kad didžiausias jos noras – užauginti protingas, sąžiningas dukras. Ji stengiasi būti joms pavyzdžiu, puoselėti mergaičių tarpusavio ryšį ir įdiegti joms pagrindines šeimos vertybes, kurias jai kažkada perdavė mama.

Žentai jau yra

Petravičių šeimyna gyvena bute, kurį pirkdami nesitikėjo, kad turės tris vaikus. Dabar norėtųsi didesnės erdvės, bet kol kas sako telpantys, juo labiau kad labai prisirišo prie vietos. Gal ateityje kažką pakeis, bet dabar gerai, kaip yra.

Kaip tėtis jaučiasi moterų kompanijoje? Pasak Vaidos, gerai, nors jam nelengva. Reikia daug kantrybės ir ištvermės, ypač kai jos visos trys rėkia, mušasi, lipa ant galvos. Bet kartu ir linksma.

Paklausta, ar kada nors ankstyvoje jaunystėje buvo į galvą šovusi mintis, kad turės trynukes, Vaida purto galvą: "Tikrai ne. Tik kažkada vaikystėje draugė iš rankos išbūrė, kad turėsiu tris vaikus. Aš pasijuokiau – tikrai taip nebus. Kartais pagalvodavau, kad visai šaunu būtų dvynukus turėti: mergytę ir berniuką. Bet taip jau išėjo, kad susilaukiau trijų."

Moteris sako, kad tapus mama jos gyvenimas pasikeitė. "Atsirado begalinė meilė dukrytėms,  didžiulė atsakomybė už jas. Ne tik už jas, bet ir už save, nes dabar reikia dar labiau saugotis ir tausotis, – sako ji. – Buvo tų beprotiškai sunkių naktų, bet dabar jau galima sakyti, kad visi išsimiegame. Kai su vyru neturėjome vaikų, atrodė, niekas negalėtų prikelti naktį, o joms užtekdavo krūptelėti – iškart pabusdavome. Dabar džiaugiamės kiekviena akimirka, mokomės kantrybės, suvaldyti savo jausmus ir nepasiduoti vaikų provokacijoms."

Petravičiai šeimos pagausėjimo jau neplanuoja. Trys vaikai pagal Lietuvos vidurkį, anot Vaidos, – daugiau nei pakankamai. O ir kandidatus į žentus, juokiasi trynukų mama, jau turi – susigiminiuoti norėtų dvynių konkurse "Twins Peak 2021" tarp ketvertukų nugalėtojais šiemet tapusių berniukų tėvai.

Kadangi gimtadienis – trigubas, tai ir dovanų buvo įvairių. Meras trynukams padovanojo lego kaladėlių, kurios padės lavinti mažųjų intelektą, vyresniajam sukaktuvininkų broliui Arminui įteikė krepšinio kamuolį, o mamai Viktorijai – saldėsį ir gėlių, šeimos namų terasai papuošti.

Ne pirmą kartą šiuos trynukus matančio mero V. Makūno pastebėjimu, berniukai per metus labai paaugo, bet liko tokie pat smalsūs ir judrūs.

Rudenį trijulė jau eis į paruošiamąją mokyklos grupę. Berniukai nekantrauja, kada galės semtis mokslo žinių, nes jų dešimtmetis brolis jau – penktokas ir viską žino.

V. Armolaitienė pasakojo, kad Rusinų šeima yra darni ir draugiška, mėgstanti keliauti. „Iš Jono ir Viktorijos galėtų imti pavyzdį kitos jaunos šeimos“, – tvirtino seniūnė.

Kaip žinia, garsi moteris yra pasidariusi vadinamąjį „mummy makeover“, į tai įeina: krūtinės pakėlimas bei pilvo plastika. Tai pat Simona yra pasidariusi pagurklio, kelių, šlaunų, nugaros operacijas ir dar papildomą lūpų paputlinimą. Anot Simonos, šios operacijos po nėštumo jai buvo tikrai reikalingos.

„Kol vaikus maitinau, krūtinė tikrai gražesnė nepasidarė. Maitinau vaikus su pientraukio pagalba 7 mėnesius. Prieš vaikus aš buvau nusiteikusi prieš visas operacijas, silikonus ir panašiai. Bet mano požiūris tikrai pasikeitė – kai išmaitinus vaikus žiūrėjau į veidrodį, visai sau nepatikau. Nusprendžiau, kad noriu būti sau graži“, – pasakojo S. Lipnė.

Pasak verslininkės, po gimdymo tarp jos pilvo raumenų liko 4,5 cm skylė. „Vienų moterų tie raumenys sueina atgal, kitų nebe. Ir čia jau sportuok nesportavęs. Man net atsigėrus vandens pilvas atrodė išsipūtęs. Šią diagnozę man pasakė medikai, iki tol pati aš to nežinojau, nes atėjau pas medikus susitvarkyti tik po nėštumo išsitampiusios bambos. Nusprendžiau, kad reikia sutvarkyti ir pilvą. Tuo pačiu man pasiūlė ir riebalų nusiurbimą. Rezultatu esu patenkinta, bet sunkiausias gijimas ir atsistatymas buvo dėl darant „mummy makeover“ papildomai padarytos liposakcijos“, – teigė moteris.

Simonos nuomonė, ji tikrai nėra tas žmogus, kuris nebegali be plastinių operacijų: „Su manimi viskas tikrai tvarkoje. Susitvarkiau tai, ką kūne pakeitė vaikų išnešiojimas“.

Paklausta apie pinigus bei kiek kainavo visos operacijos, nuomonės formuotoja neslėpė – pirmajai operacijai ji susitaupė pati. „Krūtinę aš dariausi už pirmus reklamų uždirbtus pinigus. Susitaupiau ir pasidariau krūtinę. Net negalvodama viskuo dalinausi su savo auditorija socialiniuose tinkluose, žmonėms buvo tikrai labai įdomu. Tai buvo lyg natūrali organiška reklama. Vėliau kitoms operacijoms grįžau pas tuo pačius gydytojus. Tai jau buvo bendradarbiavimas“, – sakė S. Lipnė.

„Apskritai aš daug ką gyvenime priimu labai lengvai. Tikrai nesureikšminu. Nei operacijų, nei to, kad turiu trynukus. Lietuvoje žmonės manęs gaili, sako, kad esu vargšė, nes juk auginu tris vaikus... Tuo tarpu užsienyje – mane sveikina ir sutinka pakiliai, kai pasakau, kad turiu tris vaikus. Mūsų tikrai nereikia gailėti. Mes turime sveikus, gražius, protingus vaikus. Viskas jiems gerai ir viskas man yra gerai. Man nėra taip sunku, kaip gali atrodyti. Viskas priklauso nuo požiūrio“, – mintimis dalijosi garsi moteris.

Visą laidą su S. Lipne išvysti galite lnk.lt, o kiekvieną ketvirtadienį – vis nauja „#Tobulainetobula“ laida.

Kaip praneša Vilkaviškio rajono savivaldybė, Kauno klinikose šių metų sausio 13 dieną, Laisvės gynėjų dieną, pasaulį išvydo Alksnėnų gyventojų Jovitos ir Martyno Ivanovų trejetukas – Iglė, Paula ir Pijus.

Pirmojo mėnesio sulaukusius mažylius šiandien aplankė ir šeimą pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Visuomenės sveikatos biuro direktorė Laura Sadauskienė.

Meras tėveliams įteikė sveikinimą ir piniginį čekį, mamytę apdovanojo gėlėmis, simbolinę dieną gimusiems mažyliams taip pat padovanojo po Lietuvos trispalvės spalvų vilnonių kojinaičių porą. L. Sadauskienė taip pat atvyko su gausiomis dovanomis.

„Sveikinu jus, sulaukus didžiulio džiaugsmo. Tegul jūsų namuose ir širdyse bus gera ir šilta nuo vaikų šypsenų ir juoko“, – su trynukų gimimu šeimą sveikino savivaldybės vadovas.

Visada galvojome, kad laukiamės dvynukų, bet visai prieš Kalėdas, apžiūros metu gydytoja pastebėjo dar vieną vaikutį ir pranešė, kad į pasaulį atkeliaus trys nauji šeimos nariai. Tai buvo didžiulė staigmena mums visiems.

Šešerių metų dukrą Faustą auginanti šeima trykšta pozityvu. Jaukiuose namuose tėveliai pasakojo, jog laukiasi trynukų sužinoję visai netikėtai, beveik pačioje nėštumo pabaigoje.

„Visada galvojome, kad laukiamės dvynukų, bet visai prieš Kalėdas, apžiūros metu gydytoja pastebėjo dar vieną vaikutį ir pranešė, kad į pasaulį atkeliaus trys nauji šeimos nariai. Tai buvo didžiulė staigmena mums visiems“, – pasakojo laiminga mama.

Tėvelis Martynas sakė šeimoje pasikalbėdavę, jog galėtų susilaukti dvynių, nes iš jo pusės giminėje tokių atvejų buvo, tačiau trynukai nustebino visus.

Berniukas gimė didžiausias, svėrė apie 3 kg, mergaitės – šiek tiek lengvesnės. Iš Kauno klinikų mažylius tėveliai parsivežė po dviejų savaičių. Šiuo metu mažylius auginti labai padeda dukrelė Fausta, visai netoli gyvena ir trynukų seneliai, tad ko nors prireikus – pagalba visada yra šalia.

„Iki mažylių gimimo turėjome šiek tiek laiko susitaikyti su mintimi, jog gims iškart trys, laukėme ir rūpinomės, kad viskas būtų gerai, o vaikučiai sveiki“, – pasakojo mama. Kol svečiai lankėsi šeimoje, mažyliai ramiausiai miegojo.

Pasveikinti sukaktuvininkų su dovanomis atvyko Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė bei Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė.

V. Makūnas pastebėjo, kad per metus berniukai gerokai ūgtelėjo ir tapo dar gyvesni, smalsesni. Tai jie įrodė ir per savo gimtadienį – nieko nelaukdami ėmė konstruoti mero dovanotus žaislus.

Šešių asmenų Rusinų šeima gyvena nedideliame, bet labai tvarkingame dviejų kambarių bute ir svajoja apie didesnį būstą. „Vaikai greitai auga, jiems reikia daugiau erdvės, todėl mums darosi ankšta“, – kalbėjo šeimos galva J. Rusinas. Gausiai šeimai praverstų ir šeimos kortelė, kuri leistų įvairiomis paslaugomis naudotis su nuolaidomis.

Trynukų mama V. Rusinienė džiaugėsi, kad vaikai sveiki, judrūs ir smalsūs. Berniukus tėvai atskiria pagal charakterį ir krečiamas išdaigas.

Mažylius tėvams padeda prižiūrėti vyresnysis jų brolis Arminas, kuris lanko mokyklą ir rudenį eis jau į antrą klasę.

Ir Jonas, ir Viktorija dirba, be to, daug energijos atiduoda vaikams, todėl šeima ruošiasi pailsėti. „Ketiname važiuoti į Šventąją, norėtume bent keletą dienų pabūti prie jūros“, – pasakojo atostogų planus J. Rusinas.

Skaitlingai šeimai gyvenimą palengvina autobusiukas „Opel Vivaro“, kuriuo Rusinai keliauja apsipirkti, tvarkyti buities reikalų, pramogauti.

Senamiestyje gyvenanti arabė pastojo natūraliai, ketvirtadienį sakė Jeruzalės ligoninės atstovė. Susilaukusi trynukų, ji dabar turi iš viso 11 vaikų.

Kadangi tai buvo trynukai, nėštumas buvo rizikingas, pasakojo 38 metų moteris, kuri ligoninėje buvo stebima kelis mėnesius.

Kai jos 22 metų sūnus pirmadienį tapo tėvu ir toje pat ligoninėje gimė pirmasis jos vaikaitis, susijaudinimas esą buvo didžiulis. „Aš buvau nėščia 33 savaitę. Tai yra per ankstyvas laikas gimdyti ir būčiau džiaugusis, jei kūdikiai dar šiek tiek būtų pabuvę pilve, - sakė motina ir senelė. - Tačiau praėjus kelioms valandoms po to, kai mano marti susilaukė savo vaiko, man prasidėjo sąrėmiai“. Po cezario pjūvio operacijos motinos ir trijų berniukų būklė yra gera, teigė gydantis gydytojas. Trynukai yra vos keliomis valandomis vyresnio vaiko dėdės.

Abi moterys dabar guli vienoje palatoje. Trynukai Jussefasm, Mussa ir Issa gydomi neišnešiotų naujagimių skyriuje. Abi šeimos gyvena netoli viena kitos. „Mažieji augs drauge - o kai mes grįšime namo, prasidės tikras darbas“, - sakė 38 metų gimdyvė.

Medikai, nustatę daugiavaisį nėštumą, visuomet reaguoja santūriai, mat tokie nėštumai yra susiję su padidėjusia rizika. „Neslėpsiu, pirmą kartą ultragarsinio aparato ekrane išvydusi tris gemalines pūslytes, šiek tiek išsigandau, nes mintyse perbėgo visos įmanomos komplikacijos“, – prisiminė nėštumą prižiūrėjusi gydytoja akušerė-ginekologė dr. Viktorija Tarasevičienė.

Kaip rašoma Kauno klinikų pranešime, esant daugiavaisiam nėštumui, dažniau būna nėščiųjų hipertenzijos, preeklampsijos, nėštuminio diabeto atvejų, vieno vaisiaus kraujo transfuzija kitam vaisiui. Pagrindinė daugiavaisio nėštumo problema, sukelianti naujagimių sergamumą ir problemas ateityje, yra neišnešiotumas. Net 60 proc. dvynių ir daugiau nei 90 proc. trynių gimsta neišnešioti, tai yra iki 37 nėštumo savaitės. „Prisiskaitę daug įvairių straipsnių apie daugiavaisius nėštumus, savo mažųjų sutikimui buvome pasiruošę jau nuo 30 savaitės, bet man sėkmingai pavyko išnešioti juos iki 35 savaitės ir, jei ne didėjanti rizika, būčiau nešiojusi dar ilgiau“, – su šypsena tikino jauna mama.

Prisiskaitę daug įvairių straipsnių apie daugiavaisius nėštumus, savo mažųjų sutikimui buvome pasiruošę jau nuo 30 savaitės, bet man sėkmingai pavyko išnešioti juos iki 35 savaitės.

Arūnės mažyliai vos gimę kelias paras buvo prižiūrimi Neonatologijos klinikoje, o pačiai mažiausiai iš trynių kurį laiką teko praleisti ir Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje dėl kvėpavimo nepakankamumo, susijusio su plaučių nebrandumu dėl neišnešiotumo. Kol mamai prasidėjo laktacija, naujagimiai buvo maitinami iš pirmojo Donorinio motinos pieno banko atsargų.

Šiandien jaunoji šeima jau namuose ir gyvena puikiai: „Susikūrėme savo sistemą, planuojame laiką ir džiaugiamės buvimu kartu. Kol kas vaikiukai labai ramūs – miega ir valgo. Leidžia mums ir padirbti, ir kitus reikalus susitvarkyti – dar net nelabai esame girdėję kaip jie verkia. Visi trys šypsosi, akis varto, rodo liežuvį ir kitas grimasas – tikra laimė ir džiaugsmas! Esame labai dėkingi dr. Viktorijai Tarasevičienei ir visam personalui: akušerėms, žindymo specialistėms, neonatologams ir kitiems, kurie rūpinosi mumis ir vaikais – daug naudingų patarimų mums dabar labai palengvina kasdienybę, kartais net nespėdavome užduoti klausimo, o jau gaudavome atsakymus ir patarimus“, – dėkojo Arūnė.

Gydytoja priduria, jog ji kartu su kitais specialistais maloniai nustebo, kaip mama be jokio streso susitvarko su trimis vaikeliais, kai neretai ir vieno pirmojo vaikelio susilaukusi mama bijo jį paimti į rankas. „Kai vaikeliai yra labai laukiami ir moteris sąmoningai yra pasiruošusi jų gimimui, nieko nėra neįmanomo“, – teigia gydytoja.

Kai vaikeliai yra labai laukiami ir moteris sąmoningai yra pasiruošusi jų gimimui, nieko nėra neįmanomo.

Kauno klinikose, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaujamasi ilgamete patirtimi, specialistai atnaujina žinias, todėl yra pasirengę profesionalias paslaugas suteikti esant net ir sudėtingiausiais atvejais. Kauno klinikose suburtos akušerių-ginekologų, neonatologų, anesteziologų ir kitų specialistų pajėgos užtikrina kvalifikuotą daugiavaisio nėštumo priežiūrą.

Daugiavaisis nėštumas susiformuoja tuomet, kai apvaisinamos kelios kiaušialąstės skirtingais spermatozoidais – tokiu atveju gimę vaikai savo genetine informacija yra kaip broliai ir seserys. Kitais atvejais viena apvaisinta kiaušialąstė gali pasidalinti pusiau – tada gimsta identiški dvyniai, ypatingai retai gali gimti identiški tryniai. Galimas atvejis, kai apvaisinamos dvi kiaušialąstės, iš kurių viena pasidalina pusiau – tada gimsta identiški dvyniai ir dar vienas naujagimis, savo genetine informacija artimas kaip brolis ar sesuo. Nustatyta, kad didėjant moters amžiui, didėja natūralaus daugiavaisio nėštumo tikimybė. Ypač ji didėja po 35 metų.

Daugiavaisiai nėštumai pasaulyje nėra retenybė. Natūralių dvynių dažnis pasaulyje yra 1 iš 1000 gimdymų, trynių – 1 iš 7000-10 000 gimdymų. Pradėjus taikyti pagalbinio apvaisinimo technikas, daugiavaisių nėštumų skaičius ženkliai išaugo. Kauno Perinatologijos centre 2016 m. gimė 123 dvynukų poros, dvi šeimos susilaukė trynukų. Šiais metais dvynių jau susilaukė 103 šeimos, trynukai – kol kas pirmi.

Mama – griežta, tėtis – gerasis

Jaskelevičiai neslepia jau gaunantys meilės grąžą.

Kiekvienos dienos pabaigoje nuo pat vaikų gimimo mama ateina atsisveikinti su kiekvienu.

Dažnai tokių labos nakties palinkėjimų metu jie labiausiai atvirauja. Kartais įsilinguoja ir valandas trunkančios diskusijos.

Pokalbį tenka nutraukti mamai, nes gali pritrūkti laiko miegui.

"Kiekvieną kartą, kai grįžta Artūras, o tai neretai būna vėliau, kartojasi ta pati situacija, graudinanti iki ašarų. Vos tik trakšteli durų užraktas, vaikai viską meta ir iš savo kambarių pasileidžia į koridorių šaukdami: "Tetukas!" Visi trys puola jam ant kaklo. Tėčio veidas pražysta tokia nerealia šypsena, kokia galėtų tobulai iliustruoti laimingą žmogų. Kad ir kokia sunki jam būna diena, šis šeimos ritualas nuima jam įtampą ir dalį nuovargio. Jeigu kartais būna, kad tėtis dėl darbo pareina vėliau, nei turime atsigulti, Greta neužmiega, skambina jam ir klausia, ar jį pamatys. Nors būna aišku, kad laukti nėra prasmės, ji budi ir net po vidurnakčio ištipena pasitikti", – apie prisirišimą prie šeimos galvos pasakojo trynukų mama.

Tėtis šeimoje yra gerasis, tas, kuris išsilydo nuo švelnių dukterų ir sūnaus prašymų.

Mamai tenka būti griežto žodžio ir lemiamų sprendimų autore.

Iš valstybės nieko neprašė

Prisimindama vaikų gimimą R.Jaskelevičienė atviravo, kad kalbos apie valstybės paramą jai sukelia graudų juoką.

Prieš 12 metų, kai trys mažyliai gimė, viešumoje jie buvo tituluojami Klaipėdos trynukais.

Tuometis miesto meras Rimantas Taraškevičius padovanojo sauskelnių. Tačiau tai buvo bene vienintelė valdžios dovana.

Tiesa, vaikams gimus giminaitė rašė prašymą bene Socialinės apsaugos ministerijai ir šeimai buvo skirta vienkartinė išmoka. Viena įmonė dovanojo skalbimo mašiną.

Ketverius metus Jaskelevičiai, kaip ir visos kitos vaikų turinčios šeimos, gaudavo vaikų pinigų. Tai nebuvo milžiniškos sumos, tačiau 2008 m. neliko ir jų.

Tada išmokos buvo paliktos tik socialiai remtinoms šeimoms. Taip negaudami ir neprašydami jokios valstybės paramos gyvena trynukus auginantys Jaskelevičiai.

Šiemet sutuoktiniai tik atsitiktinai nugirdo, kad vaiko pinigai grąžinti. Per mėnesį vienam vaikui skiriama 15 eurų.

Tiek tėvai kiekvienam trynukų davė, kai praėjusią savaitę vaikai važiavo į ekskursiją.

Jaskelevičių atžalos žino, kad pinigų negalima švaistyti, ir sąžiningai atsiskaito juos išleidę.

Dirbame, valstybei mokame mokesčius, auginame vaikus, kiek turime, tiek užtenka.

"Mūsų vaikai yra mūsų reikalas, mūsų rūpestis ir džiaugsmas. Džiaugiamės, kad nieko nė iš ko nereikia prašyti ir žemintis. Dirbame, valstybei mokame mokesčius, auginame vaikus, kiek turime, tiek užtenka", – vyriškai kalbėjo gausios šeimos galva A.Jaskelevičius.

Jo žmona prisipažįsta nesukanti sau galvos dėl pernelyg menkos valstybės pagalbos ir tiki, jog viską galima padaryti ir išgyventi, svarbu, kad visi būtų sveiki.

Neišvengia kvailų klausimų

Trynukai yra skirtingi ir išvaizda, ir būdu.

Nuo pat mažumės Martynas buvo aukštesnis už sesutes, todėl nepažįstami žmonės manydavo, kad mergaitės yra dvynukės, o berniukas – jų vyresnysis brolis.

"Dabar jie visi yra skirtingi, todėl tenka patirti juokingų nesusipratimų. Kartais, kai paklausia, kokia yra vaikų gimimo data, sakau metus, mėnesį bei dieną ir išgirstu klausimą apie kito vaiko gimimo laiką. Tenka patikslinti, kad jie – trynukai. Po pauzės neretai išgirstu klausimą, ar jie tikrai gimė tą pačią dieną. Tada dažniausiai žmonės ima vaikų veiduose ieškoti panašumų, lyginti su mumis, – apie įprastais tapusius klausimus pasakojo R.Jaskelevičienė. – Po tokios įžangos dažniausiai sulaukiu užuojautos dėl to, kad teko pavargti, kol vaikai buvo maži. Visada atsakau taip pat – neįsivaizduoju, kaip galima vienam auginti iš karto tris vaikus. Netikiu mamomis, sakančiomis, kad susitvarko su trynukais vienos. Jei taip ir yra, turėtų būti beprotiškai sunku. Aš neturėjau jokios patirties, todėl man tai buvo visomis prasmėmis labai didelis iššūkis. Gerai, kad anyta pasisiūlė padėti, o netrukus ieškojome auklės."

Kuris metas sunkiausias auginant tris vaikus, R.Jaskelevičienė negali pasakyti. Kol jie buvo maži, visi šeimos suaugusieji pavargdavo fiziškai.

Užtat dabar, kai atžaloms jau 12 metų, tėvams reikia vienu metu išgyventi tris skirtingas paauglystes.

"Taip Dievas davė, vadinasi, taip turėjo būti. Pastatyti ant kojų tris vaikus yra labai didelis darbas. Jau dabar su Artūru gailime vieno dalyko – visi trys netrukus užaugs, norės studijuoti ir, ko gero, vienu metu mus paliks. Liksime vieni. Bus labai tuščia. Jau dabar svarstome, ar nenusipirkus mums tada šuns. Jau dabar, kai du kur nors išvažiuoja ir mes liekame su vienu, nerandame sau vietos ir nesuprantame, ką žmonės daro turėdami vienintelį vaiką. Tylu. Liūdna", – atviravo mama.

Ūgtelėjo ir tapo skirtingi

Mažieji Jaskelevičiai, nors ir gimę vieną dieną, nuo pat mažumės buvo skirtingi.

Klaipėdiškiams būdingais vardais tėvai juos pavadino nejučia. Kadangi laukdami trynukų žinojo tik dviejų lytį – berniuko ir mergaitės, tai ir buvo sugalvoję du vardus.

Trečiojo vaiko lytis buvo paslaptis iki pat gimimo.

Rinkdami vardus tėvai stengėsi, kad kiekviename jų būtų "R", visų Jaskelevičių vardai turi šią skambią raidę.

Pirmoji iš trynukų gimė Urtė. Vyresnėle vadinta mergaitė dabar yra žemiausio ūgio.

Mergaitė kartais pykteli, kai turi nešioti apie 10 centimetrų ją praaugusios sesutės Gretos rūbus.

Mamos teigimu, mergaitė pasižymi ypač tvirtu būdu, dažniausiai nepalenkiamai laikosi savo nuomonės.

Šeimos nariai šią mergaitę vadina menininke, nes nuo mažumės mėgsta piešti, lankė dailės studiją ir galbūt gyvenimo kelią rinksis susijusį su menais.

Jau dabar Urtė svajoja apie knygų iliustravimą.

Pastaruoju metu ji pamėgo fotografuoti, tėvų įsitikinimu, dukra pagauna ypatingus rakursus, pastebi įdomias detales.

Urtė turi dar vieną ryškiai ją nuo brolio ir sesės skiriantį bruožą – mergaitė kaligrafiškai rašo, jai svarbu, kad sąsiuviniuose būtų ideali tvarka.

Martynas visada buvo ramesnis už seses.

Net tada, kai mama jų laukėsi, jautė, kad toje pilvo pusėje, kur buvo berniukas, buvo mažiau judesio, Ramona juokavo, kad šis vaikas bus miegalius. Ir dabar šviesiaplaukis berniukas yra ramus, gero būdo. Jis labiausiai iš visų trijų panašus į tėtį.

Brolis be galo myli sesutes, būdamas aukštesnis ir fiziškai stipresnis, joms nusileidžia.

Pasak mamos, sūnus mėgsta būti vienas, mielai skaito, kaip ir visi vaikai, prilipęs prie mobiliojo ryšio telefono.

Berniukas lankė baseiną, karatė, bokso, teniso, krepšinio treniruotes.

Namuose jis dažniausiai sutinka su visomis idėjomis, neprieštarauja, kad ir ką tėvai ar sesutės sugalvoja. Mamą Martynas džiugina pomėgiu pasisukinėti virtuvėje.

Greta – mažoji, nes gimė mažiausio svorio – vos kilogramo ir 60 gramų, tačiau dabar yra gerokai aukštesnė už sesutę. Mergaitė mėgsta šokti.

Greitute mamos juokais vadinama mergaitė pasižymi ypatingu atsakomybės jausmu, jai skauda širdį už viską ir visus.

Kartais ji net mamą subara, jei ši neskuba skambinti ilgiau negrįžusiam broliui. Kai visi trys leidžia laiką kartu, būtent Greta praneša mamai, kur yra ir kada grįš.

Vienu metu – trys paauglystės

Nors yra labai skirtingi, Jaskelevičių vaikai nepaprastai artimi. Jei du serga, trečiasis nenori eiti į mokyklą, nes po vieną jiems būti negera.

Kad ir kokie individualūs yra, kiekvienas jaučia esantis vienas iš trijų.

Trynukų mama bendrauja su psichologais, tariasi įvairiais vaikų auklėjimo klausimais.

Pradinėse klasėse visi trys labai protestavo, kai mokytoja kiekviename žingsnyje vadindavo juos ne vardais, o apibendrintai – trynukais.

Jie nuo pat mažens norėjo būti kiekvienas individualus. Sakydavo – aš esu Urtė, o ne trynukai.

"Jie nuo pat mažens norėjo būti kiekvienas individualus. Sakydavo – aš esu Urtė, o ne trynukai. Teko mokytojos paprašyti kiekvieną vaiką vadinti jo vardu. Tokia pat reakcija būdavo kieme ar kitur. Panašiai mergaitės reaguodavo, kai mokytoja prašydavo pažiūrėti, ar brolis įsidėjo kokią knygą, ar paruošė namų darbus. Kiekvienas jų visada norėjo atsakyti už save ir nebūti tapatinamas su kitais dviem", – atviravo mama.

Antrus metus tėvai jaučia paauglystės ypatumus. Viskas prasidėjo stipriu durų trankymu.

Mama stengėsi domėtis šio amžiaus ypatumais, lankė paskaitas. Moteris atvirauja, kad išgyventi tris paauglystes vienu metu sunkiau nei vieną.

"Man šis laikas yra nė kiek ne lengvesnis, nei kai jie buvo maži. Tada pavargdavau fiziškai. Dabar formuojasi, ryškėja jų asmenybės. Kaip pasielgti, kad nė vienas neužsisklęstų, kad neatitoltų. Pasaulis pilnas pagundų ir pavojų. Mes turime nepražiopsoti momentų, kai jiems gali tapti sunku", – pastarojo meto sunkumais dalijosi R.Jaskelevičienė.

Jaskelevičių šeimoje lemiamą žodį paprastai taria mama. Jai tenka spręsti buities bei vaikų klausimus.

Didesnius reikalus dabar jau sprendžia visa šeima, ir kiekvienas turi teisę pasakyti savo nuomonę. Kartais diskusijos užsitęsia.

"Valgis yra opi mūsų problema. Kartais, ypač savaitgaliais, gaminu penkerius pusryčius ir darau tai skirtingu laiku. Aš pabundu pirma, todėl kavos į lovą nesulaukiu. Paskui keliasi sūnus, mergaitės – vėliau, vyras – paskutinis. Vienam verdu kiaušinį, kitam kepu kiaušinį, trečiam – omletą ir taip toliau. Vaikai juokauja – pati išsilepinau, pati ir vargstu. Bet pietų kiekvienam atskirų neverdu", – atviravo trijų vaikų mama.

Savaitgalį gausi šeima vėl džiaugsis buvimu drauge, sveikins tėtį Tėvo dienos proga.

Pagrindinis gyvenimo džiaugsmas ir rūpestis Artūrui ir Ramonai Jaskelevičiams kasdien rūpintis savo vaikais.

„Stengiuosi visiems skirti vienodai dėmesio ir apkabinimų. Kartais net mintyse dėlioju jų grafiką“, – prisipažįsta trynukų mama Inga. Šį šeštadienį, TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ Inga papasakos, kaip auklėti tris mažylius ir nepasiduoti net tada, kai reikia labai daug kantrybės.

Ligoninėje – daugiau nei mėnesį

Kaip dažniausiai nutinka trynukams, o kartais ir dvynukams, taip nutiko ir Aušrai, Vakariui bei Joriui – jie gimė kiek per anksti, vos septynių mėnesių.

Sunku buvo ne tik man, kaip mamai, bet ir seselėms – tuo pačiu metu palatoje gulėjo dar dvi mamos, pagimdžiusios taip pat po tris mažylius!

„Didelis iššūkis buvo net maitinimas: pačioje pradžioje jiems buvo galima duoti vos po kelis mililitrus pienuko! Sunku buvo ne tik man, kaip mamai, bet ir seselėms – tuo pačiu metu palatoje gulėjo dar dvi mamos, pagimdžiusios taip pat po tris mažylius!“ – retą situaciją nupasakoja Inga.

Šiandien seselėms ji dėkinga už naudingus patarimus, o kitoms trynukų mamoms – už draugystę, kurią puoselėja iki šiol. „Galite įsivaizduoti kaip atrodo mūsų susitikimai, kai tiek mažylių vienu metu šliaužioja ant grindų“, – šypsosi moteris.

Mokosi vieni iš kitų

Šiandien Ingos mažylius lengvai atskiria net aplinkiniai. Vis dėlto pradžioje suabejoti teko ir pačiai mamai: „Buvo, kad ligoninėje žiūrint į tris vystyklų krūveles, iš kurių kyšo tik maža dalis veiduko, teko kokias dešimt sekundžių pasukti galvą, kuris Joris, o kuris Vakaris“, – pasakoja Inga.

Dabar jos atžalos skiriasi ne tik išvaizda, bet ir charakteriu: mergaitė atlieka damos vaidmenį, berniukai labiau patrakę, tačiau taip pat turi unikalių būdo bruožų. „Vienas prieraišesnis, lipšnesnis, kitas savarankiškesnis“, – paaiškina Inga. Iš tiesų savarankiški atrodo visi Ingos vaikai: kol vienam rišamas batukas, kitas pasiruošia savuosius, o mergytė tiesia rankas į striukytę ir mandagiai prašo „Pasaulis pagal moteris“ tetų jai padėti.

„Mažyliai tikrai labai savarankiški ir greitai mokosi, – pastebėjimui pritaria Inga. – Mokosi ir vienas iš kito: gudrybių, manierų. Jie turi labai stiprų ryšį, kuris mamytei ne visada į naudą: vienam nubudus ir nubėgus į kitą kambarį, tuoj iš paskos bėga ir kitas, vienam pravirkus – rūpestis kyla ir likusiems.“

Suartino su draugais

Inga neslepia, kad kartais būna labai sunku. „Tačiau tikrai nereikia pasiduoti. Žinau, kad mažyliai greitai užaugs ir viskas bus lengviau“, – sako Inga ir džiaugiasi, kad tokia situacija neatitolino jos nuo draugų. „Galiu sakyti, kad kaip tik suartino: dabar artimieji veržiasi jų lankyti, padėti, dalytis. Matomės dažniau negu seniau“, – džiaugiasi jauna mama.

Kaip auklėti trynukus, kaip puoselėti vaikų talentus bei kaip laidos vedėjos Renata Mikailionytė bei Kristina Rimienė atrodė vaikystėje, bus galima sužinoti šeštadienį 9.30 val. per TV3.