Aplinkosaugos, miestų plėtros ir klimato kaitos ministerija pranešė, kad nuolaužos ir šiukšlės po vasario 6-osios žemės drebėjimų sudaro apie 46 mln. kubinių metrų. Vien pietinėje Hatajaus provincijoje jų teks utilizuoti daugiau kaip 16 mln. tonų.

Skelbiama, jog smarkiai apgadintų ar sugriautų namų gyventojai galės atgauti savo vertingus daiktus – jie iš po griuvėsių bus ištraukiami pirmieji ir grąžinami savininkams. Dėl tokių daiktų gyventojai raginami kreiptis į policiją.

Vasario 6-ąją Turkiją ir Siriją sukrėtė galingas žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 52 tūkst. žmonių, iš jų apie 46 tūkst. – Turkijoje. Vien tik Turkijoje sugriuvo arba buvo smarkiai apgadinti daugiau kaip 200 tūkst. pastatų.

„Iš vyriausybių visame pasaulyje girdime balsus, skelbiančius vieną pagrindinę žinią, kad nukentėję žmonės nėra vieni. Mes esame su jumis“, – sakė U. Kristerssonas, kuris buvo vienas iš konferencijos Briuselyje pirmininkų.

Paramos teikėjų konferencijoje ji sakė, kad Briuselis taip pat skirs 108 mln. eurų humanitarinei pagalbai kaimyninėje Sirijoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį tarptautiniams donorams pranešė, kad jo šaliai per pražūtingą žemės drebėjimą padaryta žala vertinama maždaug 104 mlrd. JAV dolerių (97 mlrd. eurų).

„Nepaisant jos ekonominės padėties, jokia šalis negali viena kovoti su tokio masto katastrofa“, – teigė Turkijos lyderis nuotoliniu būdu kreipdamasis į Briuselyje vykusios konferencijos dalyvius. 

„Po derybų su abejomis šalimis užtikrinome susitarimo, kurio galiojimas turėjo baigtis kovo 19-ąją, pratęsimą“, – pareiškė R. T. Erdoganas per turkų televiziją likus vos kelioms valandoms iki vidurnakčio, kuomet susitarimas turėjo baigti galioti.

Kuriam laikui pratęstas susitarimas, jis nenurodė.

Tuo tarpu Ukrainos infrastruktūros ministras pareiškė, kad susitarimas pratęstas 120 dienų.

„Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimas pratęstas 120 dienų. Dėkoju Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), Jungtinėms Tautoms, prezidentui Erdoganui, [Turkijos gynybos] ministrui Hulusi Akarui (Chulusiui Akarui) ir visiems mūsų partneriams už susitarimų laikymąsi“, – parašė Oleksandras Kubrakovas socialiniame tinkle „Twitter“.

Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimas pratęstas 120 dienų.

Ankara anksčiau sakė norinti, kad susitarimas būtų pratęstas 120 dienų, tačiau Rusija laikėsi pozicijos susitarimo galiojimą pratęsti tik 60 dienų.

„Šis susitarimas yra nepaprastai svarbus maisto tiekimui pasaulyje. Dėkoju Rusijai ir Ukrainai, kurios negailėjo jėgų stengdamosi susiderėti dėl naujo pratęsimo, taip pat Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui“, – pareiškė Turkijos prezidentas.

Rusija sako sutikusi susitarimą pratęsti 60 dienų

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova šeštadienį pareiškė, jog Maskva sutiko su tuo, kad susitarimas, pagal kurį, Rusijai pradėjus karinę kampaniją, Ukraina galėjo atnaujinti savo grūdų eksportą, būtų pratęstas 60 dienų.

„Matome „grūdų susitarimo“ šalių pranešimus apie tai, kad susitarimas pratęstas 120 dienų“, – pareiškė M. Zacharova, kurią cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

Matome „grūdų susitarimo“ šalių pranešimus apie tai, kad susitarimas pratęstas 120 dienų.

„Ne kartą esame pareiškę, ... jog Rusija visas susitarimo šalis yra informavusi apie tai, kad ji susitarimą pratęsia 60 dienų.“

Kiek anksčiau šeštadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) paskelbė, jog susitarimas, pagal kurį Ukraina po Rusijos invazijos galėjo atnaujinti savo grūdų eksportą, buvo pratęstas.

„Po derybų su abejomis šalimis užtikrinome susitarimo, kurio galiojimas turėjo baigtis kovo 19-ąją, pratęsimą“, – pareiškė R. T. Erdoganas per turkų televiziją likus vos kelioms valandoms iki vidurnakčio, kuomet susitarimas turėjo baigti galioti.

Kuriam laikui pratęstas susitarimas, jis nenurodė. Termino kol kas nenurodė ir Jungtinės Tautos.

Tuo tarpu Ukrainos infrastruktūros ministras pareiškė, kad susitarimas pratęstas 120 dienų.

„Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimas pratęstas 120 dienų. Dėkoju Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), Jungtinėms Tautoms, prezidentui Erdoganui, [Turkijos gynybos] ministrui Hulusi Akarui (Chulusiui Akarui) ir visiems mūsų partneriams už susitarimų laikymąsi“, – parašė Oleksandras Kubrakovas socialiniame tinkle „Twitter“.

Ankara anksčiau sakė norinti, kad susitarimas būtų pratęstas 120 dienų, tačiau Rusija laikėsi pozicijos susitarimo galiojimą pratęsti tik 60 dienų.

Praėjusių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol liepos mėnesį, tarpininkaujant Turkijai ir JT, buvo pasirašytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti svarbias grūdų atsargas. Lapkritį pradinis susitarimas buvo pratęstas iki kovo 18-osios.

Ukraina buvo viena svarbiausių grūdų eksportuotojų, ir šis susitarimas – vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva (BSGI) – padėjo sušvelninti Rusijos karo išprovokuotą pasaulinę maisto krizę.

„Balsavimas parlamente vyks kovo 27 dieną“, – „Twitter“ žinutėje teigė Z. Kovacsas.

Valdančioji „Fidesz“ partija „remia Suomijos stojimą į NATO“, sakė jis.

Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę Suomija ir Švedija pateikė prašymą prisijungti prie Vakarų aljanso, atsisakydamos dešimtmečius gyvavusios karinio neprisijungimo politikos.

Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Šiaurės šalių prašymų, kuriems turi pritarti visos esamos Aljanso narės.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį paprašė savo parlamento balsuoti dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO.

Švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) antradienį pripažino, jog tikimybė, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo, tačiau pažymėjo, kad prisijungimas yra tik laiko klausimas. 

„Nusprendėme pradėti Suomijos stojimo į NATO protokolo svarstymą mūsų parlamente“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su jo šalyje viešinčiu savo kolega iš Suomijos Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę Suomija ir Švedija pateikė prašymą prisijungti prie Vakarų aljanso, atsisakydamos dešimtmečius gyvavusios karinio neprisijungimo politikos.

Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Šiaurės šalių prašymų, kuriems turi pritarti visos esamos Aljanso narės.

Nusprendėme pradėti Suomijos stojimo į NATO protokolo svarstymą mūsų parlamente.

R. T. Erdoganas, besirengiantis artėjantiems prezidento rinkimams, turi prieštaravimų Švedijos siekiui, bet pastaruoju metu būta ženklų, kad Ankara yra pasirengusi ratifikuoti Suomijos narystės dokumentus.

Nepaisant to, Turkijos parlamentas dar nėra nustatęs ratifikavimo datos. Gegužės 14-ąją įvyks tiek turkų įstatymų leidėjų, tiek prezidento rinkimai.

Vengrijos pritarimo taip pat dar laukiama, tačiau panašu, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, nors abi šalys kartu derino savo prašymus ir ne kartą pabrėžė, kad nori prisijungti drauge.

Švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) antradienį prisipažino, jog tikimybė, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo, tačiau pažymėjo, kad prisijungimas yra tik laiko klausimas.

Ankara derybas su Švedija sustabdė po protestų, kurių metų sausį prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas, bet kovo 9 dieną Briuselyje derybos buvo atnaujintos.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad dar kelis žmones nusinešė vanduo, kuris praėjusį mėnesį 7,8 balo žemės drebėjimo nusiaubtose vietovėse gatves pavertė purvinomis upėmis.

Vasario 6 dieną Turkijoje ir Sirijoje įvyko galingas žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 52 000 žmonių, didžioji dauguma – Turkijoje. Daugiau kaip 200 000 pastatų Turkijoje sugriuvo arba buvo smarkiai apgadinti.

Šimtai tūkstančių Turkijos gyventojų, išgyvenusių žemės drebėjimą, buvo perkelti į palapines ir konteinerinius namus visame nelaimės regione, kuris apima 11 provincijų Turkijos pietryčiuose.

Antradienį vėlai vakare rajoną užklupo liūtys, o meteorologijos tarnyba prognozuoja, kad jos tęsis iki vėlyvo trečiadienio.

Turkijos žiniasklaida pranešė, kad per potvynius Šanliurfoje, esančioje maždaug 50 km į šiaurę nuo sienos su Sirija, žuvo 11 žmonių.

Du žmonės žuvo pietrytinėje Adijamano provincijoje. Tarp aukų yra vienerių metų vaikas, nurodo žiniasklaida.

Televizijos filmuotoje medžiagoje iš Šanliurfos matyti, kaip potvynio vanduo plūsta gatve ir nuneša automobilius, taip pat, kaip vyras yra gelbėjamas iš požeminės perėjos.

Iš apsemtos Šanliurfos stovyklavietės, kurioje palapinėse glaudėsi žemės drebėjimą išgyvenę žmonės, buvo evakuoti keli asmenys. Pacientai taip pat buvo išvežti iš ligoninės, pranešė „HaberTurk“.

Turkijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra pranešė, kad gelbėjimo operacijose dviejose provincijose dalyvavo daugiau nei dešimtys profesionalių narų.

69-erių vyras, 2003–2014 metais ėjęs ministro pirmininko, o vėliau – prezidento pareigas, iš pradžių buvo reformatorius, išplėtęs teises ir laisves, o tai leido jo šaliai, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Vėliau jis pakeitė savo poziciją ir ėmė slopinti kitaminčius, tildyti žiniasklaidą ir priimti demokratiją mažinančias priemones.

Gegužės 14 dieną numatyti prezidento ir parlamento rinkimai gali tapti didžiausiu iki šiol iššūkiu R. T. Erdoganui. Rinkimai vyks esant ekonominei sumaiščiai ir didelei infliacijai, praėjus vos trims mėnesiams po pražūtingo žemės drebėjimo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Apžvelgiame kai kurias svarbiausias R. T. Erdogano atėjimo į valdžią ir valdymo datas:

1994-ųjų kovo 27-oji: R. T. Erdoganas, kandidatuojantis proislamiškos Gerovės partijos sąraše, išrenkamas Stambulo meru.

1997-ųjų gruodžio 12-oji: R. T. Erdoganas nuteisiamas už neapykantos kurstymą, nes perskaitė eilėraštį, kuris, teismų nuomone, prieštaravo Turkijos pasaulietiniams principams, ir jam skiriama keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2001-ųjų rugpjūčio 14-oji: R. T. Erdoganas, atsiskyręs nuo Gerovės partijos kartu su kitais jos reformistinio sparno nariais, įkuria konservatyviąją Teisingumo ir plėtros partiją (AKP).

2002-ųjų lapkričio 3-ioji: Praėjus metams nuo įkūrimo, AKP per visuotinius rinkimus laimi daugumą parlamente. Tačiau R. T. Erdoganui neleidžiama kandidatuoti dėl jo teistumo.

2003-iųjų kovo 9-oji: R. T. Erdoganas išrenkamas į parlamentą per papildomus rinkimus po to, kai jam panaikinamas draudimas dalyvauti politinėje veikloje.

2003-iųjų kovo 14-oji: R. T. Erdoganas pakeičia savo kolegą iš AKP Abdullah Gulą (Abdulą Giulą) premjero poste.

2005-ųjų spalio 3-ioji: Turkija pradeda stojimo derybas su Europos Sąjunga, R. T. Erdogano vyriausybei pristačius virtinę reformų.

2007-ųjų liepos 22-oji: R. T. Erdogano partija laimi 46,6 proc. balsų visuotiniuose rinkimuose.

2008-ųjų kovo 31-oji: Konstitucinis Teismas priima nagrinėti bylą, kuria siekta, kad AKP būtų uždaryta dėl veikų, galimai pažeidžiančių sekuliarizmą. Galiausiai teismas priima sprendimą neuždaryti politinės jėgos, tačiau sumažina partijų finansavimą iš valstybės iždo.

2008-ųjų spalio 20-oji: prasideda pirmasis iš daugelio teisminių procesų prieš kariškius, įstatymų leidėjus ir visuomenės veikėjus. Įtariamieji kaltinami sąmokslu nuversti vyriausybę, o šie procesai, kaip paaiškėjo, yra fiktyvūs, pagrįsti suklastotais įrodymais ir skirti R. T. Erdogano oponentams pašalinti. Vėliau dėl šių procesų buvo apkaltintas JAV gyvenančio dvasininko Fethullah Guleno (Fethulos Giuleno) tinklas.

2010-ųjų rugsėjo 12-oji: R. T. Erdoganas laimi referendumą dėl konstitucijos pakeitimų, kurie leidžia vyriausybei skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, apriboja kariuomenės galias ir užtikrina, kad prezidentai būtų renkami ne parlamente, o nacionaliniu balsavimu.

2011-ųjų birželio 12-oji: R. T. Erdoganas laimi visuotinius rinkimus, surinkęs 49,8 proc. balsų.

2013-ųjų gegužės 28-oji: Dėl planų iškirsti medžius Stambulo centre esančiame Gezi parke visoje šalyje prasideda antivyriausybiniai protestai. Per didžiausius kada nors Turkijoje vykusius protestus žūsta aštuoni žmonės, o vyriausybė kaltinama prieš protestuotojus naudojusi perteklinę jėgą.

2014-ųjų rugpjūčio 10-oji: R. T. Erdoganas laimi pirmuosius Turkijos prezidento rinkimus, surengtus tiesioginiu visuotiniu balsavimu. Nors šis postas iš esmės yra ceremoninis, jis kaltinamas viršijęs savo įgaliojimus ir kišęsis į šalies valdymą.

2015-ųjų birželio 7-oji: AKP, vadovaujama Ahmeto Davutoglu (Achmeto Davutohlu) po to, kai R. T. Erdoganas tapo prezidentu, parlamento rinkimuose praranda daugumą ir yra priversta formuoti koaliciją.

2015-ųjų lapkričio 1-oji: po kelis mėnesius trukusio nesaugumo, įskaitant „Islamo valstybės“ grupuotės sprogdintojų išpuolius ir dešimtmečius trukusio konflikto su kurdų kovotojais atsinaujinimą, AKP per pakartotinius rinkimus atgauna daugumą parlamente.

2016-ųjų liepos 15-oji: R. T. Erdogano vyriausybė atlaiko bandymą įvykdyti karinį perversmą, dėl kurio kaltinami JAV gyvenančio dvasininko F. Guleno, buvusio sąjungininko, pasekėjai. Per nepavykusį perversmą žuvo beveik 290 žmonių. Tuomet vyriausybė pradeda plataus masto susidorojimą su F. Guleno tinklu, suimdama dešimtis tūkstančių žmonių ir atleisdama ar nušalindama daugiau kaip 130 000 darbuotojų iš valstybinių pareigų. Uždaryta daug žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų, o represijos apėmė ir kritikus, įskaitant kurdų įstatymų leidėjus bei žurnalistus. Lėtai vykstančios stojimo į Europos Sąjungą derybos dėl demokratijos atsitraukimo yra įšaldytos.

2017-ųjų balandžio 16-oji: rinkėjai referendume nedidele balsų persvara pritarė šalies politinės sistemos pakeitimui iš parlamentinės demokratijos į vykdomąją prezidentinę sistemą, panaikinant ministro pirmininko postą ir sutelkiant daugybę galių prezidento rankose. Kritikai šią sistemą vadina „vieno žmogaus valdymu“.

2018-ųjų birželio 24-oji: R. T. Erdoganas laimi prezidento rinkimus, surinkęs 52,59 proc. balsų, ir tampa pirmuoju Turkijos prezidentu, turinčiu vykdomąsias galias, o jo partijos aljansas su nacionalistų partija užsitikrina daugumą parlamente.

2019-ųjų birželio 22-oji: R. T. Erdogano partija triuškinamai pralaimi pakartotinius Stambulo mero rinkimus po to, kai kovo mėnesį užprotestavo balsavimą, kuriame nedaug trūko, kad laimėtų pagrindinės opozicinės partijos kandidatas. Tai pirmas kartas nuo R. T. Erdogano pergalės mero rinkimuose 1994 metais, kai jo partija ir jos pirmtakai pralaimi svarbiame Turkijos mieste.

2023-ųjų vasario 6-oji: pražūtingas žemės drebėjimas nusiaubia dalį Turkijos ir Sirijos, Turkijoje žuvo daugiau kaip 48 000 žmonių. R. T. Erdogano vyriausybė kritikuojama už nepakankamą reakciją į nelaimę ir už tai, kad šalis nebuvo pasirengusi didelio masto žemės drebėjimui. 

Yunusas Sezeras (Junusas Sezeras) per šeštadienį surengtą spaudos konferenciją pareiškė, kad tarp žuvusiųjų yra 6 278 užsieniečiai ir didžiąją jų dalį sudaro Sirijos piliečiai.

Pražūtingas žemės drebėjimas vasario 6-ąją supurtė 11 Turkijos provincijų ir kai kurias kaimyninės Sirijos dalis. Jungtinių Tautų Organizacija yra apskaičiavusi, kad Sirijoje žuvo 6 tūkst. žmonių.

Pareigūnų duomenimis, Turkijoje per žemės drebėjimą sugriuvo arba buvo smarkiai apgadinti mažiausiai 230 tūkst. pastatų.

Pasak ekspertų, viena pagrindinių priežasčių, kodėl ši nelaimė pareikalavo tiek daug gyvybių, yra susijusi su atsainiu statybos kodekso laikymusi.

Bendrovė taip pat pabrėžia, kad grupei priklauso nuosavos avialinijos, viešbučių tinklai, poilsiautojus aptarnaujančios kompanijos.

„Esame tikri, kad naujos vadovybės Baltijos šalyse sukauptos žinios ir įmonės padalinių ilgametė patirtis atvers naujas perspektyvas Lietuvos keliautojams ir prisidės prie dinamiškos įmonės plėtros“, – pranešime teigė „Anex Tour Baltics“ valdybos narys Ilkeras Adiguzelis (Ilkeras Adigiuzelis).

Įmonės padalinys Lietuvoje „Baltic World“ įregistruotas vasarį, jam vadovauja Giedrius Ribakovas – buvęs kelionių organizatoriaus „Novaturas“ finansų vadovas.

Bendrovė nurodo, kad „Anex Tour“ įkurta 1996 metais ir šiuo metu paslaugas siūlo daugiau nei 47 pasaulio šalyse.

2019 metais Turkijos žiniasklaida skelbė, kad „Anex Tour“ savininkas Nesetas Kockaras įsigijo seniausią ir didžiausią Rusijos kelionių organizatorių „Inturist“. Tais pat metais skelbta, kad „Anex Tour“ pasirašė preliminarų susitarimą dėl bankrutavusios „Thomas Cook“ padalinių Vokietijoje įsigijimo.