„Kas vakarą, nuo 22.30 val. iki 1.00 val., šviesime vis kita vasaros spalva“, – teigia Vilniaus televizijos (TV) bokšto paslaugų vadovė Žaneta Bereznojienė.

Anot jos, mėlyna spalva yra vasaros dangaus spalva, raudonai geltona – vasaros laužo spalva, žalia – paparčio žiedo, violetinė – čiobrelių, o rožinė – lietuvių mėgstamiausio vasaros patiekalo – šaltibarščių – spalva.

Rožine spalva TV bokštą numatoma apšviesti ir birželio 10 dieną, Vilniaus šaltibarščių festivalio metu.

„Šiltais birželio vakarais ne tik šviesime Vilniui ir jo apylinkėms vasaros spalvomis, bet ir kviesime palydėti saulę į atvirą terasą 170 metrų aukštyje, išbandyti unikalias aukščio pramogas“, – sakė bokšto paslaugų vadovė.

Vilniaus TV bokšto aukštis siekia 326 metrus.

Pasak „Aplan“ konstruktorės Mildos Širkaitės, iki 2024 metų atlikus kapitalinį bokšto remontą bus išsaugotos visos jo, kaip kultūros paveldo objekto, vertingosios savybės.

„Didžiausias iššūkis įgyvendinant kapitalinio remonto sprendinius buvo patalpų pritaikymas šiuolaikinėms reikmėms. Televizijos bokštas statytas beveik prieš 50 metų, kuomet galiojo kiti statybiniai reglamentai bei normos“, – pranešime teigė M. Širkaitė.

Rekonstruojant bokštą bus atnaujintos 18-22 aukštų patalpos, išplėsta ir viename lygyje su grindimis įrengta restorano  besisukanti platforma, tarp 19-20 aukštų bus įrengti nauji sraigtiniai laiptai, o 20-tame aukšte atsiras nauja apžvalgos erdvė, kur lankytojai galės judėti perimetru.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. 326 metrų aukščio bokštą kasmet aplanko per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos jų skaičius sieks 200 tūkst.

Prieš kiek daugiau nei keturis dešimtmečius pastatytas bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuotas.

Lankytojus, pageidaujančius patirti atvirą buvimą dideliame aukštyje, TV bokšte pasitinka profesionalūs instruktoriai. Prieš išeidami į atvirą ir turėklų nesaugomą erdvę, lankytojams užsegami specialūs saugos diržai, supažindinama su saugaus elgesio taisyklėmis.

Išėję į atvirą erdvę lankytojai nustatyto ilgio diržais sujungiami su specialia konstrukcija, kuri leidžia vaikščioti po terasą, apeiti terasos pakraščiu ratu aplink bokštą, pasėdėti ant terasos atbrailos, kartu užtikrina saugų atstumą iki terasos krašto. Savarankiškai saugos diržų atsisegti neįmanoma, kiekvieną lankytojų grupę lydi instruktorius, kontroliuojantis lankytojų veiksmus ir elgseną. Saugumo sumetimais neleidžiama naudotis telefonu – įspūdingomis nuotraukomis turi pasirūpinti saugioje lauko terasos zonoje likę draugai.

Vaikščiojimas ant TV bokštų ir kitų aukštuminių pastatų stogų pasaulyje yra itin populiari pramoga, priskiriama ekstremaliųjų kategorijai. Ekstremaliosios paslaugos startui Vilniaus TV bokšte buvo ilgai ir atsakingai ruoštasi. Pasivaikščiojimo dideliame aukštyje pramoga trunka apie valandą. Lankytojų saugumui naudojami saugos diržai ir kita įranga, pagaminta Prancūzijos įmonės „Petzl“, kuri specializuojasi gaminti profesionalią įrangą aukštalipiams, speleologams, alpinistams ir kitiems profesionalams, dirbantiems dideliame aukštyje.

Patogiai: vos 12 kv. m kambarėlyje yra visko, ko reikia, o gulint lovoje galima stebėti visai čia pat žolę rupšnojančius tauriuosius gyvūnus / „Arčiau gamtos Anykščiai“ nuotr.

Egzotiška kaimynystė

Į Anykščių rajone esantį Kurklių kaimą keliauja norintys patirti ypatingų pojūčių – pernakvoti danielių aptvare. Juos galima stebėti gamtos televizijoje – pro nakvynei skirto namelio langą.

Namelis įrengtas su visais patogumais, tad pailsėti čia galima komfortiškai. Tačiau svarbiausia, kad čia iš arti galima susipažinti su tauriųjų gyvūnų kasdienybe ir elgsena. Danieliai gyvena savo įprastą gyvenimą – ganosi, vaikštinėja, beje, nesibaimina priartėti prie pat namelio.

Grakštūs danieliai į Lietuvą kunigaikščių ir didikų buvo atvežti dar XVI–XVII a. Jie buvo auginami ir veisiami parkuose, dvaruose kaip puošmenos, o medžioklės plotuose – kaip įdomus medžioklės laimikis. Pasak mokslininkų, po karo šių puošnių gyvūnų neliko. Nauja danielių aklimatizacija Lietuvoje pradėta apie 1976-uosius.

Išėję į atvirą erdvę lankytojai nustatyto ilgio diržais sujungiami su specialia konstrukcija, kuri leidžia vaikščioti po terasą, apeiti terasos pakraščiu ratu aplink bokštą, pasėdėti ant terasos atbrailos, kartu užtikrina saugų atstumą iki terasos krašto. Savarankiškai saugos diržų atsisegti neįmanoma, taip pat kiekvieną lankytojų grupę lydi instruktorius, kontroliuojantis lankytojų veiksmus ir elgseną. Taip pat saugumo sumetimais telefonu naudotis neleidžiama – įspūdingomis nuotraukomis turi pasirūpinti saugiojoje lauko terasos zonoje likę draugai.

„Vaikščiojimas ant TV bokštų ir kitų aukštuminių pastatų stogų pasaulyje yra itin populiari pramoga, priskiriama ekstremaliųjų kategorijai. Mes ilgai ir atsakingai rengėmės ekstremalios paslaugos startui Vilniaus TV bokšte pagrindinį dėmesį skirdami lankytojų saugumo klausimams. Pasivaikščiojimo dideliame aukštyje pramoga trunka apie valandą ir suteikia lankytojams ypatingų įspūdžių bei pojūčių“, – teigia Vilniaus TV bokšto paslaugų departamento direktorė Žaneta Bereznojienė.

Šiai atrakcijai naudojami saugos diržai ir kita įranga yra pagaminta Prancūzijos įmonės „Petzl“, kuri nuo 1970 m. specializuojasi gaminti profesionalią įrangą aukštalipiams, speleologams, alpinistams ir kitiems profesionalams, dirbantiems dideliame aukštyje.

Tai saugi, apsaugota plieno tinklu 620 kv. m aikštelė, juosianti ratu TV bokštą 170 m aukštyje, pažymima Telecentro pranešime. Lankytojams suteikiama galimybė pasivaikščioti šiame lauko rate, grožėtis Vilniaus ir jo apylinkių vaizdais bei juos fotografuoti. Eidami į lauko apžvalgos aikštelę lankytojai kartu galės susipažinti su viršutinėje šiuo metu bokšto taurėje rekonstruojamomis patalpomis, sužinoti apie jų būsimą paskirtį.

Pasivaikščioję aukščiausioje apžvalgos aikštelėje, lankytojai galės nusileisti į „Paukščių tako“ restoraną, esantį 165 m aukštyje, pasivaišinti gėrimais ir restorano virtuvės paruoštais patiekalais.

„Atverdami lankytojams šią naują erdvę kartu visuomenei siunčiame žinią apie vykstančią TV bokšto rekonstrukciją ir jos pažangą. Tai pirmoji kregždė bokšto atgimimo ir atsinaujinimo kelyje. Greitu metu jų rasis vis daugiau, nes rekonstrukcijos eigoje bus atveriama ir naujai įveiklinama vis daugiau aukščiausio Lietuvos statinio erdvių“, – teigia Telecentro, valdančio Vilniaus TV bokštą, vadovas Remigijus Šeris.

Iš viso į Vilniaus TV bokšto rekonstrukciją numatoma investuoti 15 mln. euų, nurodoma pranešime. Jos metu bus rekonstruota 3700 kv. m. bokšto erdvių. Darbus numatoma baigti 2024 metais.

„Rekonstruojamą TV bokštą svarbu maksimaliai pritaikyti visuomenės poreikiams. Kartu rekonstrukciją svarbu išnaudoti radijo ir televizijos transliacinių sistemų patikimumui sustiprinti bei atsparumui įvairioms galimoms grėsmėms padidinti“, – prieš Kovo 11-ąją bokšte apsilankęs ir rekonstrukcijos eigą apžiūrėjęs sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Apsilankymo bokšte metu ministras didelį dėmesį skyrė radijo ir televizijos transliacinėms sistemoms, kurių šerdis yra Vilniaus TV bokštas, jų funkcionavimui esant ekstremaliomis aplinkybėmis.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei taip pat teiks siūlymą pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu projektu. Bokštas yra svarbiausias valstybės valdomas telekomunikacinis mazgas, kuris užtikrina plačią geografinę aprėptį radijo ir televizijos paslaugų prieinamumui, o kartu informacijos pasiekiamumą visuomenei. Gavus šį statusą, šis kultūros paveldo objektas būtų išsaugotas ir efektyviau išnaudotas, įveiklintas.

Per 2021 m. į TV bokšto rekonstrukciją investuota 2,1 mln. Eur. Dauguma statybos–rekonstravimo darbų buvo sukoncentruota viršutinėje TV bokšto dalyje – bokšto taurėje, dviejuose aukštuose (168 m ir 173 m aukštyje). Buvo pakeista šių dviejų aukštų fasadinė dalis: vietoje buvusių išorinių sienų ir konstrukcijų įrengti vitrininiai langai.

Vykdant darbus nauja danga buvo perdengtas restorano „Paukščių takas“ stogas, įrengta lauko terasa. Jau įrengtos ir konstrukcijos būsimoms atrakcijoms dideliame aukštyje – pasivaikščiojimui su apraišais stogo pakraščiu. Šiemet viršutinėje bokšto dalyje, esančioje virš „Paukščių tako“, numatoma įrengti antrąją kavinę–barą su apžvalgos erdvėmis ir verslo konferencijų centrą.

„Siekiame, kad rekonstrukcijos darbai būtų vykdomi nestabdant Vilniaus TV bokšto veiklos, lankytojų aptarnavimo. Tai kelia tam tikrus logistikos, srautų valdymo iššūkius. Džiaugiuosi, kad ir statybų rangovai, ir lankytojai tai geranoriškai supranta ir priima“, – komentuodamas darbų eigą teigia „Telecentro“ vadovas Remigijus Šeris.

Planuojama, kad 2024 m. užbaigus visus rekonstrukcijos darbus, apie 3700 kv. m. naujų erdvių bus atverta arba pertvarkyta naujam panaudojimui. Taip pat numatoma atnaujinti erdves aplink bokštą: bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, lauko kavinė, rekonstruotas tunelis į bokšto galeriją ir kiti bokšto aplinkos objektai. Po rekonstrukcijos Vilniaus TV bokštas bus pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, įrengti priešgaisriniai liftai, atnaujinta priešgaisrinė sistema, pakeisti vidaus infrastruktūros inžineriniai tinklai, atnaujinta energetinė infrastruktūra ir transliavimo technologijos bei įranga. Bus atnaujintas ir Sausio 13-osios atminimo muziejus.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas ir inžineriniu požiūriu unikalus statinys, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Jis yra vienas lankomiausių turistinių objektų Vilniuje. 326 m aukščio Vilniaus TV bokštą kasmet aplanko vidutiniškai per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos lankytojų skaičius sieks 200 tūkst. per metus. Prieš kiek daugiau nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuotas.

Antradienį nuo 18 val. iki trečiadienio 8 val. TV bokštas bus apšviestas raudona – Vilniaus logotipo – spalva. Tuo metu TV bokšto viršutinė taurė švies balta spalva, o vakaro metu, nuo 18 val. iki 22 val., ji kas 15 minučių ims mirksėti, siųsdama šviesinį pranešimą Morzės abėcėle. Šviesinio pranešimo trukmė – 25 sekundės.

Pasak įmonės vadovo Remigijaus Šerio, žinutė, kuria Telecentras sveikins Vilnių, „nebus ilga ir sudėtinga“, tačiau norint ją iššifruoti vis tik derėtų susipažinti su Morzės abėcėle, kurios kiekviena raidė ar skaičius susideda iš trumpų ir ilgų elektrinių impulsų.

Iššifruota žinute Vilniaus ir Lietuvos gyventojai raginami dalintis Vilniaus TV bokšto „Facebook“ paskyroje „TV bokštas“. Pirmajam, teisingai iššifravusiam žinutę, bus įteiktas kvietimas apsilankyti Vilniaus televizijos bokšte. Taip pat pirmieji 25 teisingai iššifravę žinutę gaus Vilniaus savivaldybės atminimo dovanėles.

Šventiniam sveikinimui bus panaudota Vilniaus televizijos bokšte įrengta stacionari kompiuterizuota LED prožektorių valdymo sistema, susidedanti iš 66 LED prožektorių ir 64 LED juostų.

„Televizijos bokšto apšvietime netruks dinamikos, šviesinių efektų, o spalvinėje gamoje dominuos žalia spalva – pagrindinis kalėdinės žaliaskarės atributas, – sako Telecentro vadovas Remigijus Šeris. – Šiuo bokšto apšvietimo projektu norime įsilieti į Vilniaus šventinę panoramą, suteikti jai daugiau vertikalumo, pakylėti iki dangaus“.

Šventiniam apšvietimui panaudota Vilniaus televizijos bokšte įrengta stacionari kompiuterizuota LED prožektorių valdymo sistema, suteikianti plačias šviesų gamos, dinamikos ir šviesų muzikos galimybes. Pasak Lietuvos radijo ir televizijos centro atstovų, kadaise kalėdiniam apšvietimui naudotų girliandų atsisakyta dėl neigiamo poveikio bokšto konstrukcijoms bei kitų rizikų.

Šventiškai bokštas bus apšviečiamas kasdien nuo 16.00 val. vakaro iki 8.00 val. ryto visą Kalėdų metą iki sausio 6 d.

Restorano darbuotojai ir lankytojai evakavosi iš 165 metrų aukštyje esančių restorano patalpų per laiptinę,  tiesa, dalis jų, kaip buvo numatyta pagal pratybų scenarijų,  liko laukti 18-ajame aukšte.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai, atvykę į iškvietimo vietą ir atlikę žvalgybą, pakilo laiptine į viršų ir evakavo likusius darbuotojus bei lankytojus. Buvo užgesintas ir tariamas gaisro židinys.

Po civilinės saugos pratybų Vilniaus PGV pareigūnai, stebėję pratybas kartu su AB Lietuvos radijo ir televizijos centro administracija, aptarė išmoktas pamokas ir pasikeitė nuomonėmis dėl Vilniaus televizijos bokšto gaisrinės ir civilinės saugos priežiūros.

Statinį valdantis Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) nuo 2021 iki 2024 metų į rekonstrukciją investuotų iki 15 mln. eurų. Skaičiuojama, kad visos bokšto veiklos po to per metus sugeneruos iki 3,7 mln. eurų pajamų.

Šiuos klausimus susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniu būdu antradienį aptarė su Telecentro vadovybe.

„TV bokštas jau tapęs ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simboliu, siejamu su Sausio 13-osios įvykiais. Rekonstruotas bokštas pritrauktų daugiau lankytojų ir miesto svečių, jame būtų galima išplėsti esamas ir pasiūlyti naujų paslaugų. Tokį tikslą ir keliame įmonei“, – pranešime sakė M. Skuodis.

Rekonstruotas bokštas pritrauktų daugiau lankytojų ir miesto svečių, jame būtų galima išplėsti esamas ir pasiūlyti naujų paslaugų.

Telecentro užsakymu buvo parengta galimybių studija, kurioje įvertinta dabartinė Vilniaus TV bokšto būklė ir galimos alternatyvos: „paprastasis remontas“, „rekonstrukcija“ arba „veiklos perkėlimas“. Atliekant studiją, buvo išanalizuota ir kitų šalių geroji praktika, ji rodo, kad tokiu atveju naudingiausia yra bokšto rekonstrukcija.

Bus siekiama pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Po ketverius metus truksiančios rekonstrukcijos Vilniaus TV bokštas būtų pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, atnaujintas ir Sausio 13-osios atminimo muziejus, įrengti priešgaisriniai liftai ir priešgaisrinė sistema, pakeisti vidaus infrastruktūros tinklai, atnaujinta energetinė infrastruktūra ir transliavimo technologijos bei įranga.

20-ame aukšte norima įrengti terasą, šalia bokšto – automobilių stovėjimo aikštelę. Pasikeitus technologijoms ir renovavus patalpas, atsirastų galimybė efektyviai išnaudoti apie 3700 kv. metrų laisvų plotų.

Vilniaus TV bokštą kasmet aplanko vidutiniškai per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos lankytojų skaičius sieks 200 tūkst. per metus. Rekonstrukciją numatoma įgyvendinti keturiais etapais, išlaikant lankytojų srautus ir gaunamas pajamas.

1980 metais statytas 326 metrų aukščio Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas ir inžineriniu požiūriu unikalus statinys, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Jis yra vienas lankomiausių turistinių objektų Vilniuje. Jis iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas.

Pagal analogišką projektą pastatyti televizijos bokštai Baku ir Taline.