-
Klaipėdiečiai niršta: mieste – vėl smarvė 68
Negali užmigti
Trečius metus pietinėje Klaipėdos pusėje gyvenanti moteris tikino, kad tropinis karštis tapo dar sunkiau pakeliamas.
Anot jos, išvėdinti namų neįmanoma – pro langus iš lauko sklinda šlykšti lyg lauko tualeto, lyg gyvulių išmatų ar srutų, persimaišiusių su dujomis, smarvė.
Moters teigimu, nuo šio kvapų kokteilio skauda galvą, užgula nosį, jis priverčia naktį pabusti iš miego.
Pasak klaipėdietės, tokia nemalonaus kvapo ataka dažniausiai prasideda apie 21 ar 22 val. ir tęsiasi iki gilios nakties.
Moteris įsitikinusi, kad tai nėra natūralūs procesai, be žmonių žinios jie negalėtų vykti.
Tą patį byloja ir įrašai interneto tinklalapyje www.klaipedoskvapas.lt.
Bėda ta, kad turime elgtis pagal įstatymus.
Pirmadienį ir antradienį ryte žmonės, gyvenantys Taikos, Baltijos, Statybininkų prospektuose, Smiltelės, Markučių, Bandužių, Žardininkų, Lūžų, Šiaulių, Vaidaugų, Vyturio gatvėse, minėjo savo namų numerius ir konkretų laiką, kai užuodė tvaiką.
Pranešėjai apibūdino jautę srutų, nuotekų, mėšlo, išmatų, puvėsių, supuvusių kiaušinių kvapus, todėl negalėjo užmigti, norėjo vemti, jiems įsiskaudėjo galvas.
Liudija sutuoktinis
Seimo narė, aktyvi kovotoja už švarią ir nedvokiančią Klaipėdą Ligita Girskienė tikino pati stebinti situaciją ir bandanti sutelkti klaipėdiečius, kad jie nenuleistų rankų.
„Situacija dar nėra tokia dramatiška kaip rašo kai kurie žmonės. Gal čia psichologinis momentas daro didesnę įtaką. Pati užuodžiau kelis kartus, jautėsi nestiprus, lyg sąvartyno pūvančių atliekų kvapas. Gyvenu Lūžų gatvėje, ketvirtadienį grįžtu, savaitgalį ir visą pirmadienį būnu namuose. Kai jau pamatau, kad žmonės rašo, paskambinu šeimai, paklausiu, ką jaučia. Vakar rašė, kad blogai, kad žiaukčioja. Paskambinau vyrui, sakė, kad jautė tik nedidelį atliekų kvapo dvelktelėjimą, bet jis buvo momentinis ir nedramatiškas“, – apie pastarojo meto kvapus pietinėje Klaipėdos dalyje kalbėjo Seimo narė.
Kartais grįždama į Klaipėdą nuotekų kvapą L.Girskienė, kaip sakė ji pati, jaučia ties įmone „Philip Morris Lietuva“.
Seimo narė spėjo, kad jį gali jausti Baltijos prospekto gyventojai.
Mato progresą
Praėjusią savaitę L.Girskienės iniciatyva buvo surengtas susitikimas dėl kvapų ir taršos mažinimo priemonių su visomis įmonėmis, kurios yra potencialios kvapų skleidėjos: „Mestilla“, „Klaipėdos vanduo“, KRATC, „Branda Lt“, „Grigeo Klaipėda“.
Įmonių atstovai pristatė, ką nuveikė per metus.
Socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Pietinė Klaipėda“, kurios administratorė yra Seimo narė, paskelbtas šio susitikimo vaizdo įrašas.
Ji tikino stebinti pačios įkurtos interneto svetainės „Klaipėdos kvapas“ registracijos duomenis.
L.Girskienė tikino, kad šiuos duomenis analizuoja ne tik ji pati, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos universiteto ir LEZ administracijos. Pranešimai analizuojami, daromos išvados apie kvapų kilmę.
Susitikimas buvo viešas, jame galėjo dalyvauti bei pasisakyti ir gyventojai.
„Įmonės juda į priekį, bet tikrai ne visos. Daug padaryta, bet dar daug reikia atlikti. Kvapų klausimu atsakingas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Savivaldybėje yra Aplinkos kokybės skyrius, bet ten neįmanoma prisiskambinti, nes jie vis dar dirba nuotoliniu būdu. Todėl 100 kartų įsitikinau – jei mes patys nesiimsime, niekas kitas ir nedarys. Visi nuo savęs stumia. Į susitikimą kviečiau ir savivaldybės atstovus, bet jų nemačiau, ir niekas nepasakė, kodėl jie neatėjo“, – piktinosi Seimo narė.
Dar renka komisiją
Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vadovė Ramunė Lukaševičienė ir savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus darbuotojai tikino, kad kvapai – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro reikalas.
Šios įstaigos Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas įvardijo būtinybę sukurti specialią komisiją, kurios nariai vyks į skunduose nurodytas vietas ir patys nustatys, ar esama smarvės.
Raimundas Grigaliūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Specialiu būdu paimti oro mėginiai taip pat bus tiriami, kažkas juos uostys ir spręs apie jų kilmę ir žalą.
Bėda ta, kad surinkti tokios komisijos narius nėra paprasta, o efektyviausias jos darbas – karščių metu, kurie netrukus žada baigtis.
„Problema nepamiršta. Kvapus skleidžiančiose įmonėse bus imami ėminiai, laboratorijose bus atliekamas modeliavimas. Bėda ta, kad turime elgtis pagal įstatymus. Apeiti procedūrų neturime teisės, bet surinkti komisijos narius nėra taip lengva, kaip galbūt atrodo“, – ilgą ir sudėtingą kvapų kontrolės mechanizmą bandė aiškinti R.Grigaliūnas.
-
Po butą šiukšlėmis užvertusio vienišo klaipėdiečio mirties – visiška nežinia 10
Liūdna gyvenimo baigtis
Dienraštis rašė apie vienišą senyvą klaipėdietį („Vyrui bute – per ankšta“, 2021 03 17, „Klaipėda), kuris Debreceno gatvės devynaukštyje turėjo savo dviejų kambarių butą, bet juo nesinaudojo, nes būstas buvo užverstas šiukšlėmis, kurias jis pats ten ir sunešė.
Vyras kasnakt pasiklodavo sau guolį laiptinėje. Su kaimynais dėl tokio savo gyvenimo būdo žmogus į kalbas nesileido.
Ir dabar aiškėja, kodėl. Pasirodo, prieš kelerius metus žmogus buvo patyręs insultą, po kurio ir pakito jo elgesys bei mąstymas.
Kaimynai kentėjo dėl tokio jo gyvenimo būdo, bandė padėti, kreipėsi ne į vieną instanciją, tačiau reikalai pajudėjo tik po dienraščio publikacijos.
Tada Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojos vyrą nugabeno į Slaugos ligoninę, iš kur netrukus, suprastėjus sveikatos būklei, jis buvo perkeltas į kitą gydymo įstaigą.
Dienraščio žiniomis, žmogų ten ištiko dar vienas insultas, ir jis mirė.
Palaidojo nežinoma moteris
Vyras mirė balandžio 27-ąją. Jo laidotuvės įvyko Lėbartų kapinėse kitą dieną.
Jas organizavo laidojimo paslaugų bendrovė, o laidotuves inicijavo, kaip paaiškėjo, neįvardijamas fizinis asmuo, pirminiais duomenimis, kažkokia moteris.
Kas ji yra mirusiajam, niekas nežino, nes velionis tikrai neturėjo jokių artimų giminaičių.
Vyras buvo palaidotas naujame, ne šeimos kape. Tokiu atveju nereikia įrodinėti giminystės.
Be to, laidotuvės surengtos ne valstybės, bet privačiomis lėšomis.
Tikėtina, kad tas kažkas, pasirūpinęs laidotuvėmis, turi labai aiškų motyvą.
Pasirinko gyvenimą laiptinėje?
Mirusiajam priklausė dviejų kambarių butas Debreceno gatvėje, kuriame vyras negyveno, nes buvo užvertęs šiukšlėmis.
Dėl antisanitarinių sąlygų labai kentėjo kaimynai. Jiems aktualu, kas ir kada būstą sutvarkys, kai šeimininkas mirė.
Buto klausimas – viena didžiausių mįslių aplinkiniams. Šį butą velionis įsigijo besidarbuodamas vienoje kelius taisančioje Klaipėdos įmonėje.
Atsiradus rimtų sveikatos problemų, jis pamažu į savo namus ėmė tempti visokias šiukšles.
Vietoj durų užrakto buvo tik virvelė, o kai bute ėmė rinktis valkatos, kaimynai sukėlė triukšmą dėl gaisro grėsmės, tada nežinia kas ir kada įstatė šarvuotąsias duris.
Nuo to laiko tikrasis būsto savininkas bute nebenakvojo, jis glausdavosi laiptinėje, o jo namuose puvo šiukšlės ir veisėsi parazitai.
Buto paveldėtojo klausimas
Paradoksalu, bet už šį butą kiekvieną mėnesį buvo tvarkingai sumokami mokesčiai, skolų nėra.
Tai gyventojams ne kartą patvirtino namo administratorius. Kas apmokėdavo sąskaitas, – pats senjoras ar tretieji asmenys, – iki šiol neaišku.
Mokesčiai buvo mokami ir tada, kai šeimininkas atsigulė į ligoninę.
Gyventojams kilo įtarimų: galbūt senolis su kažkuo buvo sudaręs rentos sutartį ir tas kažkas galbūt pasižadėjo jį prižiūrėti iki mirties, kad paskui galėtų paveldėti jo nuosavybę, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir žmogaus į jo butą neįleido?
Galbūt tas asmuo ar asmenys ir įstatė tas šarvuotąsias duris, nežinia, ar teisėtas buto savininkas turėjo raktą.
Tačiau tai – tik hipotezės, kurių taip ir neišsiaiškino atsakingos institucijos.
Taip ir liko nesutvarkytas
Nors prašymas ir buvo pateiktas, bet iki senolio mirties, tai yra beveik per pusantro mėnesio, taip ir nebuvo gautas teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu, kad Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojai galėtų bent jau imtis tvarkyti šio žmogaus butą, į kurį jį planuota parvežti baigus gydymą.
„Iki išvykimo į ligoninę butas nebuvo sutvarkytas, nes asmuo nedavė sutikimo. Generalinį buto tvarkymą buvo planuojama atlikti žmogui grįžus iš ligoninės ir tik jam sutikus. Arba kai dėl jo veiksnumo būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Informacija apie paveldėtojus mums nėra žinoma“, – žurnalistus informavo Klaipėdos savivaldybės atstovai.
Tad butas taip ir liko nesutvarkytas, jo šeimininkas numirė, jį nežinia kas palaidojo ir nežinia kas paveldės jo turtą (veikiausiai – ne valstybė), kuriuo gyvas būdamas žmogus dėl savo sveikatos būklės naudotis nepajėgė.
-
Butą šiukšlėmis užvertęs vienišas klaipėdietis iš ligoninės – vėl į laiptinę? 9
Kaimynams kilo klausimų
Dienraštis „Klaipėda“ prieš kelias savaites rašė apie senyvą klaipėdietį („Vyrui bute – per ankšta“, 2021 03 17), kuris jau ne vienerius metus nakvoja, valgo ir savo gamtinius reikalus atlieka ne savo bute, kurio savininkas yra, bet daugiabučio laiptinėje.
Vyro butas užkištas šiukšlėmis, todėl į namus jis net neužsuka. Dėl senyvo vyro būklės ir atliekomis užkrauto jo buto, iš kurio sklinda nemalonūs kvapai ir parazitai, pavojaus varpais kaimynai skambino jau ne vienerius metus.
Tačiau tik po dienraščio publikacijos situacija šiek tiek pakito. Vyras šiuo metu paguldytas į Klaipėdos slaugos ligoninę.
Tačiau, kas toliau? Vyro butas taip ir liko užverstas šiukšlėmis. Kaimynams neramu, kas bus, kai jį paleis iš ligoninės? Ar jis vėl gyvens laiptinėje?
„Kai besiskundžiančiųjų kaimynystėje gyvena savimi negalintis pasirūpinti asmuo, ir dėl gyvenimo būdo, ir dėl nešvaros keliantis rūpesčių kaimynams, informaciją visada persiunčiame socialiniams darbuotojams, kad nuvyktų į vietą ir išsiaiškintų, kokios pagalbos žmogui reikia ir ar jis gali pasirūpinti savimi“, – dėstė Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Priversti negali
Anot A.Liesytės, tokiu atveju savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojai vyksta įvertinti higienos sąlygų.
Socialiniai darbuotojai pasiūlo žmogui savo pagalbą, informuoja apie teikiamas paslaugas, tarpininkauja, siekiant gauti gydytojų pagalbą, padeda tvarkyti neįgalumo dokumentus, tarpininkauja ir nuveža į gydymo įstaigą, jei žmogus neturi gyvenamosios vietos, padeda apsigyventi Nakvynės namuose ar tvarko dokumentus, reikiamus patekti į globos įstaigą.
„Taip šį kartą ir buvo daroma, apie pagalbos poreikį informacija buvo perduota Klaipėdos miesto socialinės paramos centro socialiniams darbuotojams, kurie kovo 15 d. kartu su Viešosios tvarkos skyriaus ir Nakvynės namų darbuotojais nuvyko, pasiūlė socialinę pagalbą, bet asmuo jos atsisakė. Socialiniai darbuotojai neatlieka prievartos veiksmų, yra teikiami pasiūlymai priimti pagalbą“, – teigė A.Liesytė.
Jei asmuo sutinka ir leidžia, socialiniai darbuotojai padeda sutvarkyti jo būstą, išvežti sukauptas šiukšles ir apmoka už tokį atliktą darbą.
Jei gyventojas nesutinka priimti pagalbos, bet kelia sau ir kitų gyvybei pavojų, kviečiama greitoji medicininė pagalba, policija ir gaisrinė. Jei reikia patekti į patalpas, sprendimą priima pačios tarnybos.
Į prokuratūrą – dėl neveiksnumo
Prieš asmens valią socialiniai darbuotojai esą nesiima prievartos veiksmų, o ar žmogus yra adekvatus, gali įvertinti tik medikai.
Esant reikalui, informacija perduodama prokuratūrai dėl neveiksnumo nustatymo, taip, pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, ir buvo padaryta.
A.Liesytės teigimu, socialiniai darbuotojai kovo 15 d., gindami viešąjį interesą, raštu kreipėsi į prokuratūrą.
Į prokuratūrą kreipėsi ir senolio kaimynai. Dienraščio žiniomis, šiuo metu dar vyksta tyrimas.
„Suprantame kaimynų susirūpinimą, kad greitai niekas nevyksta, todėl prašome pakantumo. Pastebėjus, kad asmuo kenkia kitiems ar sau, raginame informuoti atitinkamas tarnybas. Ir taip daryti kiekvieną kartą, nes tai yra būtini įrodymai dėl faktinių aplinkybių nustatymo“, – patikino A.Liesytė.
Beje, šiukšlėmis užverstas senolio butas nėra praskolintas, už paslaugas kas mėnesį mokesčiai sumokami.
Vargiai tikėtina, kad tai galėtų daryti pats vyras, nes jis dar ne taip seniai nakvodavo laiptinėje.
Kas disponuoja jo turtu ir moka mokesčius, kol kas nenustatyta.
Kada bus išvalytas jo butas ir kas tai turėtų padaryti, taip pat neaišku.
