Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė palikęs galioti išteisinamąjį nuosprendį, kurį pernai sausį paskelbė Klaipėdos apygardos teismas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šie asmenys nepadarė veikos, turinčios didelės vertės turto iššvaistymo požymių, – bylos duomenys nepatvirtina, jog „Nidos pušynui“ gavus Šiaulių banko paskolą buvo sudarytos nenaudingos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys su kitais juridiniais asmenimis.

Teismas nustatė, kad sprendimus kreiptis dėl paskolos priėmė „Nidos pušyno“ akcininkai. Viena jų – ieškove pripažinta bankrutuojanti bendrovė „Energolinija“.

„Gautos lėšos panaudotos pagal paskirtį – įsigyta kitų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų. Dėl akcininkų priimto sprendimo pirkti akcijas pagrįstumo į teismą civilinio proceso tvarka kreiptasi nebuvo. Sandorių faktas buvo išviešintas, užfiksuotas įmonės „Nidos pušynas“ dokumentuose, jokie dokumentai klastojami nebuvo. Duomenų, kad tokiais sandoriais būtų pažeisti kreditorių interesai nėra“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Teismo vertinimu, sandorių grandinė, prasidėjusi paskolų sutarčių sudarymu ir pasibaigusi vertybinių popierių atpirkimo sandoriais, buvo verslo sprendimas, priimtas siekiant užtikrinti tolesnę grupės veiklą, todėl nėra pagrindo vertinti tokių veiksmų kaip nusikalstamų.

Kaltinimai iššvaisčius didelės vertės „Nidos pušyno“ turtą buvo grindžiami tuo, kad įmonės vardu iš Šiaulių banko paimtas kreditas per kelis kartus perkant akcijas buvo panaudotas V. Romanovo ir O. Gorančuk bei bendrovės „First partneriai“ turtinėms prievolėms Šiaulių bankui padengti.

Kaltinimai dėl paskolos „Nidos pušynui“ buvo pateikti ir tuometiniam Šiaulių banko Paskolų komiteto pirmininkui, dabar – banko vadovui Vytautui Siniui, taip pat tuometiniam banko Šiaulių filialo vadovui ir Iždo departamento direktoriui.

Paskola bendrovei „Nidos pušynui“ buvo suteikta 2012 metais, dar iki Ūkio banko bankroto paskelbimo, jai buvo įkeistas bendrovės nekilnojamasis turtas. Šiuo metu užstatas realizuotas, kreditas padengtas, o „Nidos pušynas“ likviduotas.

Šiaulių bankas teigė, kad suteikiant kreditą, banke buvo laikytasi visų reikalavimų bei procedūrų. Bankas yra pabrėžęs, kad teisminis procesas neturi įtakos jo veiklai, o finansinės pretenzijos byloje jam nebuvo reiškiamos.

V. Romanovo Ūkio banko baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jis pats nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.

Ketvirtadienį paskelbta Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės prieš septynerius metus žlugusio Ūkio banko turto iššvaistymo baigę prokurorai teigia pareiškę įtarimus 13-ai asmenų, tarp jų – didžiausiam banko akcininkui Vladimirui Romanovui. Jie įtariami iššvaistę daugiau nei 40 mln. eurų, tačiau kitas su banku susijęs tyrimas dar tęsiamas, todėl bendras žalos dydis gali išaugti.

Tai spaudos konferencijoje patvirtino Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas.

„Tyrime yra pareikšti įtarimai 13-ai asmenų, įtariant, kad jie veikia organizuotoje grupėje. Tarp jų yra pagrindinis banko akcininkas (V. Romanovas – BNS), taip pat banko buvę stebėtojų tarybos, valdybos nariai“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė U. Vyčinas.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas teigė, kad, naujausiais skaičiavimais, įtariamieji iššvaistė virš 40 mln. eurų banko lėšų.

„Įtariamieji, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, suteikė banko paskolas savo valdomoms bendrovėms ir tokiu būdu buvo iššvaistyta virš 40 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje teigė R. Šadianecas.

„Nusikalstamu būdu įgytos lėšos buvo legalizuotos pasitelkiant 80-ies juridinių ir fizinių asmenų sąskaitas. Už jas buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, dalis pinigų buvo panaudota Baltarusijoje registruotos bendrovės įstatiniam kapitalui padidinti“, – aiškino FNTT atstovas.

Įtariamieji, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, suteikė banko paskolas savo valdomoms bendrovėms ir tokiu būdu buvo iššvaistyta virš 40 mln. eurų.

R. Šadianecas taip pat pabrėžė, kad nors inkriminuojama žala šiuo metu viršija 40 mln. eurų, kitoje dar nebaigtoje su Ūkio banko žlugimu susijusioje byloje žalos dydis dar tikslinamas. Prokurorai mano, kad žala bus „didesnė kartais“.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS sakė, kad kita tyrimo dalis dar tęsiama ir jos detalių prokurorai neatskleidžia. 

„Šiuo metu nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo yra atskirta bylos dalis, kurioje surinkta pakankamai įrodymų nusikalstamai veiklai pagrįsti, siekiant ją perduoti teismui. Likusioje dalyje tyrimas yra tęsiamas, daugiau komentarų apie jį kol kas neteikiame“, – BNS nurodė E. Martinonienė.

R. Šadianeco tegimu, bylos medžiagą sudaro 346 tomai, bet ji dar didės.

Anot jo, jau užbaigto tyrimo metu buvo apklausta 120 liudytojų, kartu su Lietuvos banko specialistais atlikta 12 Ūkio banko ūkinės ir finansinės veiklos tyrimų, teisinės pagalbos prašymai teikti Didžiosios Britanijos, Meno salų, Šveicarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Baltarusijos, Švedijos, Rusijos institucijoms.

U. Vyčino teigimu, bylą teismui planuojama perduoti šiemet. Pasak jo, Lietuvos teisėsaugai šiuo metu yra pasiekiami visi įtariami asmenys, išskyrus Rusijoje besislapstantį V. Romanovą.

Prokurorai teigia, kad visų įtariamųjų turtas yra areštuojamas, jo esą turėtų pakakti, kad būtų padengta šioje bylos dalyje nustatyta žala.

„Visų įtariamųjų turtui taikomas laikinas nuosavybės apribojimas ir to turto tikrai pakanka tam, kad šioje baigtoje dalyje būtų padengta“, – sakė R. Šadianecas.

Generalinė prokuratūra 2013-ųjų lapkritį patvirtino Ūkio banką civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime dėl akcininkų ir jų sprendimais skirtų vadovų veiksmų, iššvaistant banko turtą. Tuomet teigta, kad preliminariais skaičiavimais atlygintina žala siekia 370,196 mln. eurų,

Iki Ūkio banko veiklos sustabdymo didžiausias banko akcininkas buvo V. Romanovas, valdęs 65 proc. akcinio kapitalo. 2013 metų gegužę jis išvyko į Rusiją, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška.

2015 metų balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę, o tų pačių metų rugpjūtį Rusija informavo, kad V. Romanovui suteiktas prieglobstis.

2018-ųjų birželį V. Romanovą Lietuvoje nuspręsta teisti už akių, jam nedalyvaujant teismo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas tuomet V. Romanovą pripažino įtariamuoju, kuris nėra pasiekiamas Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo nusikalstamų veikų.

V. Romanovo valdytas Ūkio bankas nemokiu pripažintas 2013 metų vasarį, tų pačių metų gegužę jam iškelta bankroto byla.

Byla nebaigta, arešto nebėra

J.Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype iš viso yra keletas pastatų: buvęs viešbutis-restoranas, garažai, kiti statiniai, kavinė. Po pastatu suformuotas 31 aro valstybinės žemės sklypas.

Visas šis turtas galėtų būti vertas nemenkos sumos, tačiau pastaruosius keletą metų šie statiniai, paprastai tariant, ėjo iš rankų į rankas.

Pastaruoju metu objektas priklausė bankrutuojančiai įmonei "Bofora". Ši įmonė turėjo nuosavybės teises į šį pastatą.

Nekilnojamojo turto objektas pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas iš bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" 2013 metais.

Turtas įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus.

Šis nekilnojamojo turto objektas buvo areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dėl Generalinės prokuratūros atliekamo baudžiamojo tyrimo, susijusio su Ūkio banko veikla.

Tačiau šiam itin plataus masto tyrimui dar net nepasibaigus, Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam turtui.

Ką galėtų reikšti šis teisėsaugininkų žingsnis? Ogi tai, jog kai kas už grašius įgijęs teises į šį pastatą itin praturtės, kai Ūkio banko ir su juo sietų verslų peripetijos vis dar nėra išnarpliotos iki galo.

Viešbutis – direktoriaus akiratyje

Beje, kiek anksčiau būta ir daugiau įnirtingų mėginimų panaikinti areštą šiam nekilnojamojo turto objektui.

Sprendžiant iš įvairių pareiškimų teismams, tokį užmojį demonstravo bankroto administravimu užsiimančios įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus.

Būtent šis bankroto administratorius buvo paskirtas vykdyti bankroto procedūrų dviem įmonėms, turėjusioms vieną bendrą interesų vardiklį – viešbutį "Pajūris".

Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" vadovas S.Poškus, tiesa, tik kaip fizinis asmuo. Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia, buvo ir bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorius.

Kas panaikino hipoteką?

Viešbutis ilgą laiką nuosavybės teise priklausė dabar jau likviduotai įmonei "Optimalus turto valdymas". Ši bendrovė buvo su V.Romanovu siejamų įmonių dalis. Įmonė vertėsi turto valdymu ir nuoma.

Ūkio bankas buvo vienas turto nuomininkų. Lietuvos bankui sustabdžius šio banko veiklą, dalį paskolų portfelio, vadinamąjį gerąjį banką, perėmė Šiaulių bankas.

Tokiu būdu Šiaulių bankas tapo didžiausiu šios įmonės kreditoriumi.

Šį įkeistą turtą vėliau įsigijo įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi gavo šį objektą. Jo įkeitimas bankui išliko, o bendrovės "Optimalus turto valdymas" administratorius S.Poškus pasiekė, kad turtą turinti "Bofora" liktų skolinga įmonei "Optimalus turto valdymas" apie 1,155 mln. eurų.

Po kurio laiko "Boforai" buvo iškelta bankroto byla. O turtinių pretenzijų šiai bendrovei greta S.Poškaus atstovaujamos "Optimalus turto valdymas" reiškė ir kreditorė – įmonė "Sėkmės industrija".

2016 m. Šiaulių bankas be papildomų reikalavimų ar sąlygų tiesiog atsisakė turto įkeitimo, o tai reiškia, kad šiam turtui buvo panaikinta hipoteka.

V.Romanovui patiko "Katastrofa"

Nuostabą kelia ir tai, jog, bankrutuojančiai įmonei "Optimalus turto valdymas" pardavinėjant savo turtą, taip pat ir reikalavimo teisę į "Boforos" skolą, bankui neužkliuvo bankroto administratoriaus iniciatyva 1,155 mln. dydžio reikalavimo teisę parduoti vos už 10 tūkst. eurų.

Šiame mįslingame sandoryje išniro dar vieno veikėjo pavardė.

Faktišku šio turto valdytoju tapo Kazimieras Triškus, kurio vardu registruotų įmonių ar kompanijų viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nepavyko aptikti. Galima rasti tik faktą, kad K.Triškų ir V.Romanovą sieja bendras pomėgis – futbolas: K.Triškus skelbiamas kaip Sekmadienio futbolo lygoje žaidžiančios futbolo komandos "Katastrofa" žaidėjas.

Pats S.Poškus tikina nepažįstantis šio asmens, kurį, kaip aiškėja, lydi neįtikima sėkmė.

Šiaulių bankas neprieštaravo

Dėl įtartino sandorio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau S.Poškui jokie įtarimai nebuvo pareikšti, o pats tyrimas galiausiai nutrauktas.

FNTT Klaipėdos apygardos viršininkas Dainius Rimkus dienraštį informavo, jog dėl įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis nutrauktas.

Beje, atsakyme pažymėta, jog viešbučiui "Pajūris" nuosavybės teisės šioje byloje net nebuvo apribotos.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė, atsakydama į dienraščio klausimus, pažymėjo, jog likviduotos įmonės "Bofora" turto laikinasis nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas 2013 m. spalio 11 d. siekiant užtikrinti ikiteisminiame tyrime pareikštą civilinį ieškinį.

Areštas taikytas ir viešbučiui "Pajūris", kurį 2013-ųjų birželio 7 d. įmonė įsigijo iš įmonės "Optimalus turto valdymas".

"Nustatyta, kad minėtas turtas dar 2011 m. gegužės 6 d. buvo įkeistas Šiaulių bankui pagal kreditavimo sutartį. Taigi, aptariamas turtas iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises priėmimo jau buvo įkeistas Šiaulių bankui, kuris turėjo pirmumo reikalavimo teisę į minėtą turtą. Likviduojant juridinį asmenį pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Taigi, net jei nekilnojamasis turtas ir nebūtų perleistas kitam juridiniam asmeniui – įmonei "Bofora", į jį civilinis ieškinys negalėtų būti nukreiptas", – arešto panaikinimo motyvus aiškino R.Stundienė.

Pasak jos, pastebėtina ir tai, kad duomenų, jog 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp įmonių "Optimalus turto valdymas" ir "Bofora", būtų apsimestinė, ikiteisminiame tyrime nėra.

"Kad minėtas sandoris nebuvo apsimestinis, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad hipotekos turėtojas – Šiaulių bankas 2016 m. gegužės 8 d. raštu neprieštaravo dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo pagal 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Tad akivaizdu, kad anksčiau aptartas nekilnojamasis turtas nėra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar gautas nusikalstamu būdu ir šiam turtui negalės būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas", – aiškinama prokuratūros rašte.

Remdamasi šiais motyvais, 2019 m. balandžio 17 d. Generalinė prokuratūra ir priėmė nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam turtui.

Vadinamoji Ūkio banko byla iki šios dienos vis dar nėra baigta.

"Šiame tyrime dedamos visos pastangos, kad baudžiamoji byla būtų perduota nagrinėti teismui kuo greičiau. Dalį ikiteisminio tyrimo planuojama pabaigti dar šiais metais", – tikino R.Stundienė.

Skundai – į stalčių?

Žinia, jog prokurorai panaikino areštą viešbučiui "Pajūris" šokiravo įmonę "Sėkmės industrija".

Būtent šios įmonės pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų bankroto administratoriaus piktnaudžiavimu tarnyba.

"Mūsų įmonė teikia teisines paslaugas kreditoriams ir skolininkams, užsiima neteisminiu skolų išieškojimu, dirba ir su bankrutuojančiomis įmonėmis, todėl mums gerai žinomas bankroto procesas, teisinis reglamentavimas, praktika. Mano vadovaujama įmonė yra įmonės "Bofora" kreditorė ir įstatymų nustatyta tvarka dalyvavo bankroto procedūroje, kol iš jos buvo pašalinta, susidūrusi su bankroto administratoriaus S.Poškaus veiksmais, kuriuos mes vertiname ne tik kaip piktnaudžiavimą tarnyba, tačiau ir užtraukiančiais atsakomybę pagal gerokai rimtesnius BK straipsnius. Atitinkamai pareiškime išdėstėme mums žinomas aplinkybes ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą", – tikino "Sėkmės industrijos" vadovas Vladas Rutkauskas.

Apie tai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įmonė buvo informuota itin trumpu pranešimu.

"Dėl mums nesuprantamos praktikos prokurorė atsiuntė tik trumpą informacinį pranešimą, tačiau nepateikė paties nutraukimą patvirtinančio dokumento – nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Keisčiausia tai, kad įmonė "Sėkmės industrija", būdama nukentėjusiąja šalimi, nėra informuojama nei apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvus, nei apie jos teisę skųsti tokius ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimus. Demokratinėje valstybėje įprasta praktika reikalautų, kad pareiškėjas, t. y. nukentėjusysis, kuris kreipėsi dėl galimų pažeidimų, ne tik būtų informuojamas apie ikiteisminio tyrimo įstaigos argumentus, kuriais vadovaujamasi priimant vieną ar kitą sprendimą, tačiau ir turėtų teisę juos įvertinti ir skųsti", – priekaištų tyrėjams pažėrė V.Rutkauskas.

Siekia kuo greičiau parduoti?

Į prokuratūrą skundą dėl įmonės "Valeksa" vadovo veiksmų rašę pareiškėjai net nebuvo kviečiami į apklausą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių.

"Nors vėlgi įprasta praktika, kad pareiškėjas kviečiamas paliudyti apie pareiškime išdėstytus faktus, jo paklausiama apie patirtą žalą, pasiteiraujama, ar ketina naudotis teise reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, jeigu bus nustatyti kaltininkai. Panašu, kad mūsų medžiaga tiesiog "pragulėjo" pas tyrėją, o suėjus terminui, kai reikalinga priimti kokius nors sprendimus, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas", – pastebėjo V.Rutkauskas.

Priėmus sprendimą panaikinti areštą viešbučiui "Pajūris", nukentėjusieji nuo aferų, siejamų su Ūkio banko veikla, faktiškai liko be galimybės ateityje realizuoti savo pretenzijas.

Kyla klausimas, ar procedūros skaidrios ir kas slepiasi už teises į turtą J.Basanavičiaus g. įsigijusio asmens? Gal tai tas pats V.Romanovas?

"Labai keista, nes pagal viešą informaciją "Pajūrio" viešbutis buvo areštuotas ikiteisminiame tyrime, kuris vyksta dėl Ūkio banko bankroto ir V.Romanovo nusikalstamos veikos. Kaip visi žinome, V.Romanovas tebesislapsto Rusijoje, kur yra gavęs politinį prieglobstį, ir, aišku, neketina grįžti į Lietuvą. Lietuvos valstybė kaltinimų jam nepanaikinusi, tačiau susijusio turto areštą kažkodėl panaikina. Spėjame, kad tai bankroto administratoriaus aktyvaus darbo rezultatas ir tai tik dar labiau sustiprina mūsų įtarimus, kad bankroto administratorius siekia kuo greičiau parduoti brangų turtą, kurio rinkos vertė, mūsų manymu, siektų apie 1,5 mln eurų. Ypač kai pretendentas į turto realizacijos pajamas tokią teisę įgijo už simbolinę 10 tūkst. eurų sumą ir teisėsaugos bei kitoms institucijoms nekyla abejonių dėl tokio sandorio teisėtumo. Natūraliai kyla klausimas, ar procedūros skaidrios ir kas slepiasi už teises į turtą J.Basanavičiaus g. įsigijusio asmens? Gal tai tas pats V.Romanovas?" – retoriškai klausė V.Rutkauskas.

Viešbučiui – varžytinės

Bankroto administratorius S.Poškus, įmonės "Valeksa" vadovas, atsakymuose į dienraščio klausimus taip pat meta tą pačią V.Romanovo kortą, tik sąsajomis su skandalingu bankininku kaltina kitą pusę.

"Atsakydami į jūsų užklausimą patvirtiname, kad prokuratūra panaikino taikytus apribojimus BUAB "Bofora" nekilnojamajam turtui, esančiam J.Basanavičiaus g., Palangoje. Kokiu pagrindu šie apribojai panaikinti, bankroto administratorius neturi teisės komentuoti, prašome kreiptis į prokurorus, kurie yra įgalioti spręsti, kokia ikiteisminio tyrimo informacija gali būti viešinama žiniasklaidai", – teigė S.Poškus.

Jis neslėpė, jog viešbučio "Pajūris" pastatas netrukus iš tiesų bus parduotas.

"Įmonių bankroto įstatyme nustatyta, kad visas bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduotas, todėl bus organizuojamos ir įmonės "Bofora" turto J.Basanavičiaus g., Palangoje, pardavimo procedūros. Remiantis įstatymu, bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką nustato bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, be to, įstatymas imperatyviai nurodo, kad nekilnojamasis turtas visais atvejais visų pirma turi būti pardavinėjamas iš viešųjų varžytinių. Gautos lėšos iš turto pardavimo bus paskirstytos įmonės "Bofora" kreditoriams Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka", – aiškino S.Poškus.

S.Poškus atmetė įmonės "Sėkmės industrija" vadovo V.Rutkausko kaltinimus jam dėl klausimų keliančios veiklos.

"Atkreipiame dėmesį, jog įmonė "Sėkmės industrija" nebuvo ir nėra įmonės "Bofora" kreditorius, ką įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas. Šio asmens samprotavimai apie galimą turto pardavimo neskaidrumą yra visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, įmonės "Bofora" nekilnojamasis turtas bus parduodamas iš viešųjų varžytinių, kuriose galės dalyvauti visi šio turto įsigijimu suinteresuoti asmenys ir varžydamiesi didinti turto pardavimo kainą. Turto pardavimas iš viešųjų varžytinių užtikrins, kad už turtą bus gauta rinkos kaina. Administratorius pažymi, jog administruojant įmonės "Bofora" bankroto procedūras neturėjo jokio kontakto su V.Romanovu ar jo aplinkos žmonėmis, išskyrus tai, jog, administratoriaus turimais duomenimis, būtent įmonė "Sėkmės industrija" yra susijusi su V.Romanovo aplinkos žmonėmis ir įmonės "Bofora" bankroto byloje siekė pasitvirtinti neteisėtą (fiktyvų) kreditorinį reikalavimą. Kaip minėta, teismai šio kreditoriaus neteisėtus reikalavimus atsisakė tenkinti", – tikino S.Poškus.

Tiesa, S.Poškus turbūt pamiršo paminėti, kad iš esmės visos turto pardavimo lėšos atiteks asmeniui, kuris teisę jas gauti įsigijo vos už 10 tūkst. eurų.

Nemalonumai ir dėl nuomos

Dienraštis "Klaipėda" ne kartą viešino minėto stambaus nekilnojamojo turto, esančio Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, valdytojų veiksmus. Pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį pastatas, priklausantis bankrutuojančiai įmonei "Bofora", kuriai atstovauja bankroto administratorius S.Poškus, įmonei "Damicina" buvo išnuomotas 2017 m. gruodžio 15-ąją. Šios įmonės vardu veikęs Palangos gyventojas Arturas Arakelyan žurnalistams prisipažino, jog apie šio objekto nuomos galimybę jis sužinojo visiškai atsitiktinai, išvydęs skelbimą spaudoje. Pastato nuomininkas turėjo nemalonumų dėl be projekto atliekamo kapitalinio remonto. Verslininkams buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Išskirtinas faktas yra ir tai, jog A.Arakelyan dukra Svetlana Grigorian rinkimų į savivaldybių tarybas metu siekė Palangos mero posto. S.Grigorian kandidatūrą kėlė Socialdemokratų partija. Kurį laiką įmonei "Damicina" vadovavo Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko brolis Danas Paluckas. Net neįvykus varžytinėms nuomininkai jau investavo į išsinuomotą turtą ir vykdė remonto darbus.

Pražuvę milijonai

2013 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke. Pirmuoju smuiku banko veikloje grojo 65 proc. akcijų valdęs V.Romanovas. Tačiau ne mažiau įtakinga buvo ir jo sesuo Olga Gončaruk.

Įtarimai neteisėta juridinio asmens veikla, piktnaudžiavimu, didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, sukčiavimu, tyčiniu bankrotu pareikšti aštuoniolikai asmenų. Tarp jų ir tuomečiams Ūkio banko Paskolų komiteto, Banko valdybos, Stebėtojų tarybos nariams. 46 asmenys buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantys Generalinės prokuratūros prokurorai pabrėžė, kad dedamos visos pastangos tyrimą perduoti teismui. Dalį ikiteisminio tyrimo planuojama pabaigti dar šiais metais. "Kol dar nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, negalime tiksliai nurodyti iššvaistytos pinigų sumos. Ji bus pranešta, kai informuosime visuomenę apie teismui perduodamą nagrinėti bylą", – iššvaistymo mastų neatskleidė prokuratūros atstovai. Tačiau tik žlugus bankui buvo minima, kad suma, dėl kurios pradėtas tyrimas, siekia "dešimtis milijonų litų."

Kai kurie skaičiai, "Kauno dienos" šaltinių duomenimis, išties įspūdingi: 14,6 mln. eurų iššvaistymas ir piktnaudžiavimas išduodant paskolą, 10,4 mln. eurų iššvaistymas bei piktnaudžiavimas išduodant paskolą bendrovei "Tristan", 154 tūkst. Jungtinės Karalystės svarų iššvaistymas ir piktnaudžiavimas pervedant depozitą už tariamai nuomojamas patalpas Londone; daugiau nei 3 mln. eurų nuomojant turtą iš su pagrindiniu Ūkio banko akcininku V.Romanovu susijusios įmonės "Kapitalinis turtas" už 7 kartus didesnę nei rinkos kaina; daugiau nei 2 mln. eurų galimai iššvaistyta nuomojant turtą iš su pagrindiniu Ūkio banko akcininku susijusios bendrovės "Domus Altera" už tris kartus didesnę nei rinkos kaina; beveik 208 tūkst. eurų iššvaistyta juos pervedant bendrovei "Promneta" už realiai neatliktus darbus, 5 mln. eurų suteikiant "1nakties" tarpbankinius indėlius "Balkan Investment Bank".

Rusija saugo bėglį

Tiriant Ūkio banko žlugimą, prokurorams buvo pateikti duomenis apie penkių rūšių pažeidimus: išduotos įtartinos paskolos, kitos nuostolingos sutartys – turto įsigijimo, nuomos, kai bankas nuomojosi turtą nepagrįstai didelėmis kainomis. Įdomiausia, kad dažnai tas turtas net nebuvo naudojamas banko reikmėms.

Pareigūnams užkliuvo ir kai kurie darbuotojai: su V.Romanovu susiję asmenys gaudavo didžiulius atlyginimus, o darbo neatlikdavo.

Pagrindinė šio ikiteisminio tyrimo žvaigždė, Ūkio banko savininkas V.Romanovas po banko fiasko greitai apsisprendė ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo. 2013 m. liepos 4 d. buvo paskelbta jo paieška. Kitą dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau suimti jau nebuvo ko.

V.Romanovas po banko fiasko greitai apsisprendė ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo Rusijoje.

Tų pačių metų lapkritį Generalinė prokuratūra paprašė Rusijos Federacijos generalinį prokurorą išduoti bankininką baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Po beveik metų gautas atsakymas, kad V.Romanovui yra suteiktas pabėgėlio statusas Rusijoje ir atsisakyta įvykdyti teisinės pagalbos prašymą.

Pasak Generalinės prokuratūros atstovų,  pernai spalį buvo išsiųstas pakartotinis teisinės pagalbos prašymas į Rusiją, kuriuo prašoma įteikti 2018 m. birželio teismo nutartį dėl pripažinimo V.Romanovą įtariamuoju, išaiškinti įtariamojo teises, jį apklausti ir pasiūlyti atvykti į Lietuvą.

Beje, po dvejų metų darbo prokurorai atskyrė vieną ikiteisminį tyrimą – dėl auditoriaus išvadų apie Ūkio banko 2011 m. finansines ataskaitas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, vienas asmuo apklaustas specialiuoju liudytoju, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime niekam nebuvo pareikšti.

Nors šiame ikiteisminiame tyrime buvo nustatyti tam tikri pažeidimai atliekant audito procedūras, tačiau jų pavojingumo laipsnis nebuvo pakankamas, kad būtų pripažintas nusikalstamos veikos padarymas. Ikiteisminis tyrimas pernai vasarį buvo nutrauktas, tačiau pažeidimus padaręs auditorius neteko auditoriaus vardo, o audito įmonei buvo pareikštas įspėjimas.

Siekia bankroto

Nepaisant to, kad garsusis V.Romanovas rado prieglobstį Rusijos glėbyje ir kol kas jaučiasi nepasiekiamas Lietuvos teisėsaugai, ne mažiau įtakinga buvusi jo sesuo Olga Gončaruk ir jos sutuoktinis Igoris Gončarukas savaip vargsta su savo skolomis.

Visi supranta, kas tuos sprendimus priiminėjo ir kokie jie buvo, ir kas buvo galutiniai naudos gavėjai.

I.Gončarukas susigriebė, nebegalintis įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pirmą kartą į teismą dėl bankroto I.Gončarukas kreipėsi 2017 m., tačiau po metų teismas nutraukė bylą, nes I.Gončarukas nurodyti daugiau nei 4,5 mln. eurų skoliniai įsipareigojimai buvo pateikti toli gražu ne visa apimtimi.

Pasirodo, po Kauno apygardos teismo nutarties 2018 m. balandį jo sutuoktinės O.Gončaruk finansinė prievolė pripažinta bendra ir solidaria sutuoktinių. O tai lėmė, kad bendras skolos dydis išaugo iki 16 mln. eurų. Patikslinęs įsiskolinimų sumą, kuri galiausiai pasiekė beveik 21 mln. eurų, I.Gončarukas dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto.

Turtuolio-vargšo gyvenimo pradžią I.Gončarukas nurodo 2013 m. Sutapimas? Tais metais buvo paskelbta apie Ūkio banko bankrotą, o Generalinė prokuratūra areštavo jo sutuoktinės turtą. Taip buvo supančiotas ir visas santuokoje įgytas I.Gončaruko turtas.

I.Gončarukas nurodo gaunantis beveik 400 eurų pajamų per mėnesį ir skaičiuoja, kad būtinosios išlaidos sudarytų apie 480 eurų, taip pat beveik 300 eurų reikia turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti.

Simboliniai mokesčiai

Kiek kitokiuose vandenyse plaukioja I.Gončaruko sutuoktinė O.Gončaruk. Ūkio banko ir brolio V.Romanovo klestėjimo laikais O.Gončaruk dirbo Ūkio banko lizinge ir per mėnesį uždirbdavo tuomete valiuta 45 tūkst. litų.

Šiandien O.Gončaruk prisistato esanti bedarbė. Tačiau nieko neveikimu jos apkaltinti niekaip neišeitų, nes moteris Lietuvos teismus užvertė įvairiais ieškiniais. Tiesa, pati O.Gončaruk vengia apsilankyti posėdžiuose, kuriuose jai atstovauja gana brangūs advokatai.

Olga Gončaruk

Bedarbiams Lietuvos valstybė yra numačiusi lengvatų kreipiantis į teismą. Tad O.Gončaruk nespjauna į nuolaidą ir, užuot mokėjusi kelių tūkstančių eurų žyminius mokesčius, apsiriboja simbolinėmis šimtinėmis.

Ne paslaptis, kad teisminiai procesai – brangus malonumas. Per visą laiką nuo Ūkio banko bankroto pradžios O.Gončaruk naudojosi septynių žinomų advokatų paslaugomis. Jau vien ieškinio surašymas atskirais atvejais kainuoja kelis šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų. Kai jų ne vienas, aritmetika paprasta. Priešingai nei Lietuvos valstybė, advokatai net ir bedarbiams nuolaidų nedaro.

Tačiau kai kalbama apie skolomis virš galvos pakibusius milijonus, ko gero, rizika ir išlaidos pasiteisina. Vienas iš garsiojo bankininko sesers žygių teismuose – panaikinti pačios pasirašytą hipotekos sutartį. Nurodoma, kad sutartis buvo pasirašyta 2013 m. vasario 13 d. Ko gero, neatsitiktinai hipotekos pasirašymo data sutampa su Ūkio banko bankrotu.

Galima tik spėlioti, ar tokie veiksmai buvo karštligiškas savo turtų gelbėjimas, ar mėginimas visais įmanomais būdais suktis iš katastrofa virstančios finansinės pilies. Žymiąją datą Ūkio banko magnatai pasirašė daugybę sandorių, dėl kurių vis dar mirksta teismuose.

Kaltina brolį

Vieša paslaptis, kai buvo apribota Ūkio banko veikla ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, O.Gončaruk prasidėjo neramios dienos. Ir ne tik dėl to, kad netrukus V.Romanovas išvyko į Rusiją ir nebegrįžo.

Pagal kai kuriuos O.Gončaruk pasisakymus teismuose, galima spėti, kad brolis ją "paliko ant ledo". Viename pirmųjų jos kreipimųsi į teismą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, ji nurodė versiją, kuri vėliau kelis kartus buvo pakeista, kad V.Romanovas netesėjo pažado, todėl O.Gončaruk negalėjo įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Negana to, hipotekos sutartis, kurią moteris prašė paskelbti negaliojančia, esą buvo pasirašyta ant atskirų, padrikų lapų ir tik vėliau esą pastebėta, kad tekstas sutartį pasirašiusioms pusėms yra skirtingas. Tačiau teismas netenkino tokio prašymo ir hipotekos sutartį, kuria O.Gončaruk savo turtu garantavo beveik 2,3 mln.eurų vertės paskolą, paliko galioti.

Dėl šios hipotekos kreipiantis į Klaipėdos teismą 2013 spalį buvo apskaičiuotas 32 tūkst. litų tuomete valiuta žyminis mokestis, nuo kurio buvusi Ūkio banko lizingo vadovė prašėsi būti atleidžiama. Teismui moteris aiškino galinti sumokėti viso labo 500 litų.

Šis ieškinys perėjo ir aukštesnes teismų instancijas iki pat Lietuvos apeliacinio teismo. Tačiau ir čia buvusi galinga verslininkė patyrė fiasko – hipotekos sutartis, kuria savo turtu garantavo beveik 2,3 mln. paskolą, liko galiojanti.

Keičia argumentus

Ne šiaip sakoma, kad viltis žūsta paskutinė. Atsipūtusi kelerius metus, jau su šiek tiek kitais argumentais, O.Gončaruk su sutuoktiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl tos pačios hipotekos sutarties. Jei pirmą kartą prašė hipotekos sutartį pripažinti negaliojančia, šįsyk buvo prašoma paskolos sandorį pripažinti niekiniu, o hipotekos sutartį pasibaigusia.

Įdomu tai, kad paskolų sandorius sudarinėjusioms bendrovėms "Butvita" ir "First partneriai", įtaką darė Ūkio banko savininkų V.Romanovas ir O.Gončaruk. Jų pavadinimai figūravo ir kituose teisminiuose procesuose, narpliojant finansines Ūkio banko machinacijas.

Kreipdamiesi į Kauno apygardos teismą su šiuo ieškiniu sutuoktiniai Gončarukai nepamiršo pasinaudoti savo bedarbių privilegija prašydami sumažinti žyminį mokestį. Ieškinio sumai esant 2,3 mln. eurų mokėtinas žyminis mokestis yra 12,5 tūkst. eurų. Teismas tenkino sutuoktinių prašymą atleisti nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio ir pasitenkino 100 eurų.

Tačiau teismas netenkino esminio Gončarukų prašymo ir paskolą bei hipotekos sutartį paliko galioti,  kaip ir 2,3 mln. eurų skolą. Nepalankų teismo sprendimą O.Gončaruk išgirdo šių metų sausį, tačiau, lyg apsidrausdama, 2018 m. dėl tos pačios hipotekos teismui pateikė dar du ieškinius.

Bepigu teikti ieškinius, kai nereikia mokėti tūkstantinio žyminio mokesčio. Pateikiant vieną ieškinį – apsiribota 200 eurų vietoj 4,5 tūkst. eurų, o pateikiant kitą – O.Gončaruk atleista nuo žyminio mokesčio.

Vengia viešumo

Panašu, kad O.Gončaruk advokatų kariauna padeda buvusiai įtakingai verslininkei ieškoti vis kitų argumentų naujiems ieškiniams pateikti. Juose taikiniu tapo milijoninę paskolos sutartį sudariusių kompanijų vadovai. Tačiau dar Ūkio banko ir Ūkio banko lizingo, kuriam vadovavo pati O.Gončaruk, laikais galiojo nerašyta taisyklė, kad bet kokie su Ūkio banku susijusių įmonių vadovų veiksmai vykdavo tik su O.Gončaruk žinia.

Teisme sutikta O.Gončaruk vengė "Kauno dienos" žurnalistų dėmesio.

Viena iš taikiniu tapusių buvusi įmonės vadovė neslepia pasipiktinimo tokiu susikompromitavusių verslininkų elgesiu.

"Turiu bėdą, nes jie iš manęs, kaip iš buvusios įmonės vadovės, reikalauja atlyginti tariamą žalą. Žmogiškumu ir sąžine čia seniai nekvepia. Visi, dirbę šioje įmonių grupėje žino, kad be savininkų iniciatyvos ir patvirtinimo vadovai nesudarydavo absoliučiai jokių sandorių. 14 darbo metų atidaviau tiems savininkams. Buvau lojali, atsakinga darbuotoja, tikėjau ir gerbiau, dirbau sąžiningai, vertinau savo darbdavius. Ir po viso to sulaukti tokių veiksmų yra kažkas sunkiai suvokiamo sveiku protu. Bet tikiu teisingumu, vis dėlto negali taip būti", – dėl vis dar vykstančio teisminio proceso Aušra Martinkevičienė nenorėjo atskleisti per daug smulkmenų apie buvusių bankininkų galimai neteisėtus veiksmus.

Ta pati advokatų kariauna padeda garsiojo bankininko seseriai rasti kelią į teismo posėdžių salę, nes dėmesio O.Gončaruk akivaizdžiai vengia. Tuo neseniai turėjo progos įsitikinti ir "Kauno dienos" fotografas. O.Gončaruk buvo labai nepatenkinta, išvydusi, kad ją fotografuoja. Bandė slapstytis, puolė reikšti pretenzijas, jog negalima jos fotografuoti.

Vieno iš advokatų nuraminta, kad fotografuoti viešoje vietoje nedraudžiama, O.Gončaruk lyg netyčia, rankoje laikytu pluoštu dokumentų mostelėjo fotografui, po ko vėl rūpestingai prisidengė popieriais veidą.

"Kauno diena" nesėkmingai bandė susisiekti su O.Gončaruk ir jos sutuoktiniu. V.Romanovo sesuo penktadienį atsiliepė mobiliojo ryšio telefonu, tačiau išgirdusi, kas skambina ir klausimą apie teismus, O.Gončaruk išjungė telefoną.

B. Browderis tikina turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. galimai nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu. B. Browderio kaltinime teigiama, kad 590 „Swedbank“ sąskaitų Baltijos šalyse ir Švedijoje gavo 158 mln. dolerių iš 102-ų Ūkio banko sąskaitų.

Taip pat investuotojas teigia, kad 50 „Swedbank“ sąskaitų Švedijoje sulaukė 2,4 mln. dolerių iš 31-os Ūkio banko sąskaitos, kurios priklausė bendrovėms, registruotoms Belize ir Britų Mergelių salose.

Vienas iš investicinio fondo „Hermitage Capital Management“ įkūrėjų kaltina „Swedbank“ plovus pinigus, susijusius su didžiulę pinigų plovimo schemą 2008 m. atskleidusio ir po metų Maskvos kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnickio mirtimi.

B. Browderis tikina, kad ilgus metus nusikaltėliai iš buvusių SSRS respublikų per skandinaviškų bankų Baltijos šalių filialus plaudavo pinigus, jais susimokėdami už vakarietišką prabangą - privačias mokyklas vaikams ir brangų nekilnojamą turtą. Anksčiau B. Browderis buvo pateikęs kaltinimus dėl „Danske Bank“ veiklos. „Danske“ bankas šiuo metu yra tiriamas tiek Europoje, tiek ir Jungtinėse Valstijose dėl 200 mlrd. eurų įtartinų mokėjimų, atliktų banko Estijos filiale, kurį šalies institucijos nurodė uždaryti.

Šie įtartini mokėjimai buvo atliekami beveik dešimtmetį ir niekas jų nestabdė.

B. Browderis kaltina „Swedbank“ atlikus 18 mln. dolerių mokėjimus iš 13-os „Danske Bank“ Estijos filialo sąskaitų į 77-ias „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse.

„Šie įtartini mokėjimai buvo atliekami beveik dešimtmetį ir niekas jų nestabdė. Šie mokėjimai buvo akivaizdūs mums žiūrint iš išorės, todėl abejotina, kad jie nebuvo akivaizdūs banko viduje. Jei nebus realių teisinių pasekmių už pinigų plovimą, šios problemos tęsis“, - „Swedbank“ kaltino B. Browderis.

„Swedbank“ atstovas spaudai Gabrielis Franckė Rodau el. paštu „Bloomberg“ tikino, kad bankas dar nesusipažino su B. Browderio pateiktais kaltinimais.

„Mes, kiek man žinoma, dar nematėme skundo turinio ar detalių. Taigi sudėtinga pakomentuoti tai. Visuose teisėsaugos tyrimuose mes bendradarbiaujame, į visus tyrimus žiūrime teigiamai“, - rašė G. F. Rodau.

B. Browderis taip pat prašo Švedijos prokurorų į jų „Swedbank“ tyrimą įtraukti ir „Nordea“, didžiausią Šiaurės šalių banką. Be kita ko, investuotojas ragina įkurti tarptautinę komandą, kuri užtikrintų efektyvų tyrimą bylai augant ir įtraukiant vis daugiau visos Europos bankų.

Švedijos teisėsaugai pateiktame kaltinime sakoma, kad pinigų plovimo ženklų nebuvo įmanoma nepastebėti. B. Browderis tikina, kad sąskaitų savininkai buvo registravę verslus mokesčių rojuose, kaip Britų Mergelių salos ir Maršalo salos. Kitos įmonės, registruotos Jungtinėje Karalystėje (JK), neturėjo beveik jokių pajamų, tačiau tų bendrovių mokėjimai per „Swedbank“ sąskaitas siekė „reikšmingas sumas dolerių“, teigė B. Browderis.

Kaltinime sakoma, esą „Swedbank“ darbuotojai neblokavo ir nepranešė apie įtartinus mokėjimus, taip palaikydami neteisėtus veiksmus. Taip pat B. Browderis tikina, kad įspėjamieji ženklai buvo akivaizdūs daugeliu atveju, o tai kelia įtarimą, jog „Swedbank“ darbuotojai aktyviai padėjo klientams plauti pinigus.

„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną - vasario 21-ąją.

SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Trečiadienį Švedijos finansų inspekcija (FI) teigė, kad bendras vaizdas rodo, jog „Švedijos bankų Baltijos šalių filialuose akivaizdžiai trūko kovos su pinigų plovimu, tačiau taip pat tai rodo, kad šie trūkumai daugiausia buvo praeityje“. Komentuodama Švedijos žiniasklaidos kaltinimus „Swedbank“, FI tikino, kad informacija rodo, jog banko priemonės kovai su pinigų plovimu buvo aiškiai nepakankamos.

B. Browderis pinigų plovėjus medžioja nuo 2009 m., kai Maskvos kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis mirė rusų oligarchų pinigų plovimo schemas tyręs tuo metu B. Browderio teisininkas S. Magnickis.

Tai rodo tarptautinis žurnalistinis tyrimas, kurį remdamasis nutekėjusiais Ūkio banko duomenimis atliko tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, kartu su partneriais iš 18 valstybių, įskaitant 15min.lt.

Portalo duomenimis, pinigų plovimo operacijoms buvo panaudoti žmonės, kurie teigia, kad jų tapatybės buvo pavogtos. Ne vienu atveju – tai paprasti žmonės iš R. Vardaniano gimtosios Armėnijos.

Tyrimo metu pavyko nustatyti ne vieną garsų ir įtakingą veikėją iš Rusijos, kuris pelnėsi per „Troika Laundromat“ sukurtą sistemą. Garsiausias asmuo šioje kompanijoje – Rusijos violončelininkas Sergejus Rolduginas. Jis yra vienas artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugų, Rusijos lyderio pirmosios dukters krikštatėvis.

OCCRP skaičiavimais, per „Troika Laundromat“ sistemą S. Roldugino įmonės gavo apie 69 mln. dolerių. Dalis šių operacijų – sunkiai paaiškinami sandoriai, kai sutartys sudaromos ir netrukus nutraukiamos, o S.Roldugino įmonėms išmokamos solidžios kompensacijos. Tokių sandorių grandinė garsiajam violončelininkui per porą mėnesių sunešė lygiai 11,6 mln. dolerių.

Tarptautinė žurnalistų komanda identifikavo kelias gerai žinomas nusikalstamas schemas, kurių pinigai buvo prasukti per sąskaitas Ūkio banke. Garsiausia – tai finansinė afera, kurią praėjusiame dešimtmetyje atskleidė teisininkas iš Rusijos Sergejus Magnickis. Kita garsi istorija – sukčiavimo schema, 2003-2008 metais veikusi Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kai per fiktyvių įmonių grandinė buvo smarkiai išpūstos degalų kainos.

OCCRP skaičiavimais, S. Magnickio nustatytai aferai panaudotos įmonės per „Troika Laundromat“ sistemą prasuko apie 130 mln. dolerių, o iš Šeremetjevo aferos per šią schemą buvo prasukta daugiau nei 27 mln. dolerių.

„Šį tyrimą dabar atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, jį kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūra (...). Šiuo metu yra atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, įtarimai nėra niekam pareikšti“, – BNS pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė.

„Daugiau informacijos, siekiant nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, šiuo metu suteikti negalime“, – pridūrė ji.

Prokurorai apie 2012 metų rugpjūtį pradėtą ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė 2013-ųjų sausį, likus mažiau nei mėnesiui iki Ūkio banko veiklos sustabdymo. Tyrimas pradėtas, gavus JAV verslininko ir aršaus Rusijos prezidento kritiko Billo Browderio (Bilo Brauderio) investicijų fondo „Hermitage Capital Management“, kuriam dirbo S.Magnitskis, pareiškimą.

Tuomet teigta, kad pasinaudojant Ūkio banku 2008 metais galėjo būti išplauta 13 mln. JAV dolerių, apribotos daugiau nei 20 ofšorinių įmonių sąskaitos Ūkio banke, tačiau jose buvo likę tik apie 15 tūkst. dolerių. Ūkio banko atstovai kaltinimus dėl įtarimų pinigų plovimu atmetė.

Rusijoje prieglobstį gavusio Vladimiro Romanovo valdytas Ūkio bankas 2013 metų vasarį buvo pripažintas nemokiu, o tų pačių metų gegužę jam iškelta bankroto byla.

Apie galimą pinigų plovimą per Ūkio banką 2017-ųjų kovą rašė tarptautiniame tyrime „Laundromat“ dalyvavęs portalas 15min.lt. Jo duomenimis, Lietuvos bankuose per abejotinus teismų sprendimus ir sudėtingas bankų operacijas iš Rusijos išplauta maždaug 77 mln. JAV dolerių, iš jų 62 mln. dolerių galėjo atsidurti Ūkio banko sąskaitose.

Tai, kad Ūkio bankas buvo naudojamas pinigų plovimų schemose, šiemet rugsėjį vėl prabilo ir B. Browderis. Jis Norvegijos dienraščiu „Dagens Naringsliv“pareiškė, kad  Norvegijos bankas DNB 2007–2010 metais padėjo per sąskaitas Lietuvoje ir Estijoje pervesti 533 tūkst. JAV dolerių iš Rusijos, o vėliau „Verslo žinios“ patikslino, kad pagrindinis bankas, kuris tame dalyvavo, Baltijos šalyse buvo Ūkio bankas.

B. Browderis taip pat pabrėžė toliau renkantis informaciją apie rusiškų pinigų plovimą, kuriame dalyvavo ir Lietuvos bankai.

Pasak Valstiečių žaliųjų lyderio, tokia mintis jam kilo pakalbėjus su savo partijos deleguotu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu. Jis sako, kad naujasis tyrimas aiškintųsi Lietuvos banko ir tuomet dirbusių valstybės vadovų veiksmus.

S. Jakeliūnas sako, kad anksčiau padarytas tyrimo išvadas reikia detaliau įvertinti ir apibendrinti, pažiūrėti, ar procesas pakankamai užbaigtas, įvertinti, kas vyko su „Snoru“, pradedant nuo 2002-ųjų.

Finansų ministre buvusi konservatorė Ingrida Šimonytė primena, kad šiuo klausimu Seimas jau yra atlikęs ne vieną, o du tyrimus, tačiau žada atsakyti ir į naujos komisijos klausimus.

Buvęs premjeras, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys A. Kubilius mano, kad dėl šios iniciatyvos daugiausiai interesų turi buvę „Snoro“ ir Ūkio banko savininkai V. Antonovas ir V. Romanovas.

Būtų geriausia, kad R. Karbauskis susivoktų, kad visos tos iniciatyvos darosi juokingos ir galėtų pasitikrinti pats savo sveikatą.

„Tokie tyrimai jiems leistų kvestionuoti teisminiais procesais Lietuvos priimtus sprendimus. Aš galiu tik spėti, kad jie kažkaip atrado būdą prieiti prie R. Karbauskio ir jis dabar vykdo gautas užduotis, bet šiaip būtų geriausia, kad R. Karbauskis kažkaip susivoktų, kad jau visos tos iniciatyvos darosi juokingos ir galėtų pasitikrinti pats savo sveikatą“, – sako A. Kubilius.

BNS primena, kad 2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Ūkio banko veikla buvo sustabdyta 2013 metų vasarį, o tų metų rugpjūtį Lietuvos prokurorai paskelbė V.Romanovo tarptautinę paiešką. 2014 metų balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę.

V. Kukarskis buvo kaltinamas svetimo turto iššvaistymu, tokiu pat nusikaltimu buvo kaltinama ir jo tuometė pavaduotoja Jolanta Kanapeckienė. Jai byla taip pat nutraukta dėl senaties.

Teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl 2005-2008 metais įvykdytų nusikaltimų. 

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė, kad kaltu pripažįsta tik vilnietį Ruslaną Lavrentjevą. Jam už daugybę sukčiavimų skirta 4 metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas trejiems metams. Vyras įpareigotas kiekvienam bylos nukentėjusiajam sumokėti po 1 tūkst. eurų neturtinės žalos. Byla dėl poveikio liudytojui jam nutraukta.

Teismas atsižvelgė, kad 2011-2013 metais R. Lavrentjevas buvo suimtas, todėl mano, kad bausmę tikslinga atidėti, kad vyras galėtų nukentėjusiems atlyginti neturtinę žalą. Tuo metu padaryta turtinė žala, teismo manymu, turėtų būti sprendžiama civilinio proceso tvarka.

„Nors V. Kukarskis ir Kanapeckienė sakė, kad jokių norminių aktų išduodant paskolas nepažeidė: buvo tikrinti įmonių balansai, įmonių būklė. Tačiau jų žodžius paneigia rašytinė bylos medžiaga, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, Ūkio banko raštai, jog V. Kukarskis ir J. Kanapeckienė išdavė kreditus, pažeidė banko tvarką ir taisykles, netinkamai vertino rizikas,leisdavo kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį“, - per posėdį sakė teisėjas Vladislavas Lenčikas.

Pasak teisėjo, kaltinamųjų netinkamą pareigų vykdymą patvirtina liudytojai ir nukentėjusieji – jie apklausiami sakė, kad banke jai niekas nepaaiškino dokumentų pasirašymo pasekmių, pasirašymas vyko skubotai, J. Kanapeckienė nesiteiravo, kam bus panaudoti pinigai. Vienas liudytojas pasakojo, kad paskolos dokumentų įforminimas truko 10-15 minučių.

Šioje baudžiamojoje byloje teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad buvęs Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojas V. Kukarskis ir jo tuometinė pavaduotoja J. Kanapeckienė, pažeisdami kreditų išdavimo taisykles, bankininkystes principus ir darbines nuostatas, bendrininkavo suteikiant kreditus. Įtariama, kad tokių kreditų suma siekė 1,8 mln. litų (apie pusę milijono eurų).

Šioje byloje tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnai.

Pasak policijos, ankščiau kartą teistas vilnietis R. Lavrentjevas, veikdamas kartu su bendrininke, kuri jau mirusi, nuo 2005 iki 2009 metų fiktyviai įdarbindavo asmenis bendrovių direktoriais, klastodavo dokumentus bei iš Ūkio banko neteisėtai gaudavo kreditus.

Prokuratūra yra sakiusi, kad buvo kuriamos fiktyvios įmonės,. žmonės buvo įkalbami tapti direktoriais, nesuvokdami ką daro, jie pasirašydavo. Kiti imdavo vartotojiškas paskolas. Jie liko su skolomis. .

Įtariama, kad dabar jau mirusi moteris R. Lavrentjevą supažindino su banko darbuotojais. Ši moteris vėliau išvyko į užsienį ir ten mirė nuo ligos. Pareigūnai buvo gavę informacijos, kad už savo veiksmus banko darbuotojai gaudavo atlygį, tačiau to tyrimo metu įrodyti nepavyko ir tai jiems neinkriminuojama.

Be to, R. Lavrentjevas įtariamas iš fizinių asmenų apgaule užvaldęs pinigus. Visi kreditai ir sutartys buvo sudaromos fiktyvių, nemokių, juridinių asmenų vardu, o pasirašydavo dokumentus fiktyvūs tų įmonių direktoriai. Didžioji dalis įmonių jokios veiklos nevykdė ir buvo steigiamos būtent sukčiavimams daryti. Vėliau pareigūnams išnarpliojus nusikaltimų schemą ir sujungus ankščiau atskirai tirtus ikiteisminius tyrimus, nustatytas jų organizatorius.

Šiame ikiteisminiame tyrime pareigūnai rinko įrodymus dėl 31 nusikalstamos veikos. Toliau bylą teismas ketina nagrinėti spalio 30 dieną. Byla teismui buvo perduota 2013 metais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (VMAT) praėjusią savaitę patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir V. Romanovą pripažino įtariamuoju, kuris nėra pasiekiamas Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo nusikalstamų veikų, BNS patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Pasak jos, tai yra viena iš būtinų sąlygų, siekiant teisti besislapstančius asmenis.

E. Martinonienės teigimu, kreipiantis į teismą taip pat buvo patikslinti ir papildyti įtarimai V. Romanovui. Vėliau šie įtarimai bus persiųsti Rusijai su prašymu su jais supažindinti V. Romanovą.

Seimas pernai spalį priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala, o įtariamas asmuo yra ne Lietuvoje ir negali būti išduotas Lietuvai. Pataisos sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis, jiems nedalyvaujant.

Vasario pabaigoje tokių veiksmų imtasi ir dėl buvusių bankrutavusio „Snoro“ banko vadovų ir akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo.

Žlugusio Ūkio banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Romanovas bei kiti banko vadovai įtariami sukčiavimu užvaldant didelės vertės banko turtą ir jo iššvaistymu, piktnaudžiavimu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.

Kauno apygardos teismas bankroto bylą Ūkio bankui iškėlė 2013 metų gegužės 2 dieną, nutartis įsiteisėjo birželio 7 dieną.

Iki Ūkio banko veiklos sustabdymo didžiausias banko akcininkas buvo Vladimiras Romanovas, valdęs 65 proc. akcinio kapitalo. 2013 metų gegužę jis išvyko į Rusiją, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. 2015 metų balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę, o tų pačių metų rugpjūtį Rusija informavo, kad V. Romanovui suteiktas prieglobstis.