Kaip praneša LNK, mirštanti ir COVID-19 serganti pacientė buvo neįleista į ligoninės Skubios pagalbos skyrių.

Gydymo įstaigos durys greitosios pagalbos medikams, atvežusiems sunkios būklės ligonę, neatsivėrė kovo 20-ąją nei skambinant, nei beldžiant. Nors apie atvykstantį greitosios ekipažą su sunkios būklės paciente buvo susitarta iš anksto. 

Moters gyvybės išgelbėti nepavyko: ji mirė greitosios pagalbos automobilyje. Įtampos kupinas akimirkas prie Skubios pagalbos skyriaus durų greitosios medikai nufilmavo. Vėliau jie buvo nubausti už tai, kad viską filmavo.

Toliau istorija klostėsi dar painiau. Medikams nuobaudos panaikintos, mainais už sunaikintą vaizdo medžiagą.

„Vyksta tyrimas dabar, tai ten yra daug visokių niuansų, ir greitoji neatliko savo funkcijų, ir viskas“, – sakė Ukmergės ligoninės vyr. gydytojas Rimvydas Civilka. 

Greitosios pagalbos  gydytojai tvirtina, kad tuomet vadovavosi poliklinikos vadovės patvirtintomis taisyklėmis: reanimuojamus pacientus buvo nurodyta vežti į Skubios pagalbos skyrių.

Daugiau informacijos – vaizdo įraše:

Kovo pabaigoje ši ligoninė tapo pirmuoju Lietuvoje COVID-19 infekcijos židiniu. Po kontakto su užsikrėtusiais pacientais ir gydytojais izoliuotis dviem savaitėm turėjo daugelis gydymo įstaigos medikų ir kitų medicinos darbuotojų. Tuo metu D.Miezenui teko palikti namuose žmoną ir du mažus vaikus ir išeiti į darbą, nežinant kada sugrįš ir ar neužsikrės koronavirusu.

Slaugos skyriuose, kuriuose net ir uždarius Ukmergės ligoninę, liko pacientų, D.Miezenui teko prisiminti visas medicinos studijose įgytas žinias ir kuriam laikui pamiršti tiesiogines – gydytojo-psichiatro pareigas. Vis dėlto sunkiausia, anot jo, buvo nežinia, ar nesi pats užsikrėtęs.

– Papasakokite apie save: kiek laiko esate medikas, kur dirbate ir kuo?

– Aš esu gydytojas psichiatras. Atvažiavau iš Vilniaus ir Ukmergės ligoninėje dirbu jau penktus metus. Gyvenu su šeima, žmona taip pat medikė.

– Prisiminkite pirmąsias dienas, kai Lietuvoje pradėjo plisti koronavirusinė infekcija. Kas pas jus ligoninėje vyko?

– Tikriausiai pas mus buvo kaip ir visur. Kai pradėjo eiti informacija apie koronavirusą, prasidėjo ruošimasis. Oficialių gairių dar nebuvo, todėl vietoje sprendėme, kaip mes dirbsime. Netikėčiausias dalykas gal buvo tai, kad penktadienį (kovo 20 d. - aut. past.) jau kaip ir buvo aišku, kad uždarys ligoninę. Karantinavosi labai daug medikų, nebuvo aišku, kaip darbas vyks kitą savaitę. Tą pačią dieną man paskambino ir paprašė dirbti slaugos skyriuje.

– Turėjote laiko pagalvoti?

– Reikėjo greitai apsispręsti ir jau sekmadienį eiti į darbą ir dirbti ne psichiatro darbą, bet budėti slaugos skyriuose.

– Ką tuo metu galvojote, ar nebijojote? Juk jūsų darbo vieta – Ukmergės ligoninė – buvo paskelbta koronaviruso židiniu?

– (Juokiasi) Iš pačių pradžių, aišku, buvo mintis: „Gal yra kažkas kitas, kas galėtų dirbti?!“. Bet situacija buvo tokia, kad trūko darbuotojų. Be to, tu visų pirma medikas esi, turi dirbti savo darbą.

Todėl ilgų svarstymų nebuvo. Išėjau budėti, pasiruošiau trim dienom, nes nujaučiau, kad šita situacija greitai neišsispręs.

Kadangi mūsų personalo sergančio irgi buvo daug, iškilo tarp kolegų bendravimo problema: kalbi su žmogumI ir įtarinėji – o gal jis užsikrėtęs? Keistas jausmas.

– Ką reiškia „pasiruošiau trim dienom“?

– Įsidėjau apatinių rūbų, maisto daugiau.

– Ir iš tiesų teko ligoninėje praleisti visas tris dienas?

– Gal neminėkime konkretaus laiko. Sakykim, kad viskas užtruko (juokiasi).

– Kaip vyko pirmieji budėjimai koronaviruso židiniu tapusioje ligoninėje?

– Nežinomybė buvo didelė, todėl, kad jau pradėjo eiti informacija, kad iš tikrųjų mūsų pacientai, patekę į Santariškes, buvo patvirtinti kaip COVID-19 infekuoti. Žinojom, kad užsikrėtusi yra ir gydytoja. Tikrai nujautėme, kad tų pacientų, sergančių COVID-19, gali būti daugiau slaugos skyriuose. Labai laukėme, kada ligoninė gaus testus – jų vis nebuvo. Tai iš tikrųjų tekdavo eiti pas pacientus, esant būtinai situacijai, nežinant, ar eini pas sveiką, ar sergantį (COVID-19 – aut. ast.) žmogų. Reikėjo save pristabdyti, nuteikti, kad reikia ruoštis bet kam. Apsirengti tinkamai, tik tada eiti pas pacientą. Kadangi mūsų personalo sergančio irgi buvo daug, iškilo tarp kolegų bendravimo problema: kalbi su žmogumI ir įtarinėji – o gal jis užsikrėtęs? Keistas jausmas.

Paskui iš aplinkinių tokių komentarų esu sulaukęs, kad „va, tu čia buvai pragare, reaktoriuje“. Na, ta situacija nebuvo nei pragaras, nei kas. Čia buvo ligoninė su ne šiaip kažkokiais iš gatvės atėjusiais žmonėmis, o kolegomis, medikais. Jau per pirmąją budėjimo parą pavyko apsirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis, pradėjome naudotis viskuo, ką turime. Manyčiau, kad ta situacija buvo neblogai suvaldyta.

– Ką tuo metu jautėte?

– Buvo atsiradęs didesnis savisaugos instinktas: galvojau, kad reikia save saugoti, nes, jei aš susirgsiu, bus kažkokios pasekmės neigiamos.

– Kaip šeima reagavo į sprendimą eiti dirbti?

– Šeimoje apkalbėjome šį dalyką. Žmona irgi medikė, ji supranta, koks mūsų darbas, kad būtina jį daryti. Ilgų debatų nebuvo. Aš išėjau į darbą, o ji liko namuose su mažučiais vaikais. Žmona šiuo metu yra motinystės atostogose.

– Bet į namus po budėjimo negrįžote?

– Negrįžau. Ligoninėje buvo tokia situacija, kad praktiškai visi gydytojai pateko į kontaktą su užsikrėtusiais turėjusių asmenų sąrašą. O man pavyko išvengti tų kontaktų. Bet kai baigiau darbą ligoninėje, paaiškėjo, kad visgi esu kontaktavęs su sergančiu gydytoju. Ir man teko dvi savaites karantinuotis. Tai buvome iš anksto aptarę su šeima – kad negrįšiu po darbo į namus. Šiuo klausimu labai daug padėjo mūsų rajono žmonės, „Rotary“ klubas. Mes – ne vietiniai. Kad ir penkeri metai gyvename, bet vis tiek emigrantai. Neturime nei sodų, nei sodybų (juokiasi).

– Ar nebuvo sunku tas dvi savaites leisti atskirai nuo šeimos ir darbo, kuris dažnai krizinėse situacijose yra geriausias vaistas?

– Pačioje pradžioje buvo labai mažai daroma tyrimų, nes buvo problema su terpių tiekimu, o prioritetas buvo ištestuoti slaugos skyriaus darbuotojus. Tai aš saviizoliacijoje labai laukiau, kol man bus atliktas COVID-19 tyrimas ir aš galėsiu ramiai grįžti namo, pas šeimą. Tiesa, vieną testą man padarė dar dirbant ligoninėje. Jis buvo neigiamas. Iš karto tada nusiėmė akmuo – kad pacientų neužkrėsiu. Vis dėlto daugiau nerimo buvo laukiant antrojo testo atsakymo. Reikėjo matuotis temperatūrą, sekti savo būseną – kaip ir visiems. Atsakymas irgi buvo neigiamas. Jį gavau tą pačią dieną, kai baigėsi mano karantino laikas. Tai aš tą pačią dieną gavęs tyrimo atsakymą grįžau į šeimą. Tai buvo nuostabiausias dalykas – grįžti pas savus.

– Prakalbote apie pozityvius dalykus. Ar buvo jų dirbant ligoninėje?

– Į galvą ateina slaugytojos. Į darbą ligoninėje ne savo skyriuje atėjęs žmogus nesigaudo, kaip čia kas bus, kas kur yra. Slaugytojos, jų padėjėjos iš tikrųjų greitai persiorientavo. Krūvis pirmomis dienomis buvo labai didelis, nes personalo truputį mažiau buvo. Bet visi labai geranoriškai ėmėsi tų darbų, kurių anksčiau gal nedarydavo. Puikiai pavyko ir bendravimas su kitais gydytojais nuotoliniu būdu – kiek reikėjo konsultacijų specialistų, visi labai geranoriškai konsultuodavo telefonu, mobiliosiomis programėlėmis. Aš esu medicinos gydytojas, bet vis tiek kartais prireikdavo žinių, kurių neturiu. Tai buvo smagu, kad gydytojams galėdavai nusiųsti kardiogramas parodyti, vaistų skyrimus suderinti. Labai draugiškai dirbome tą laiką. Jautėsi ir palaikymas iš kolegų – palaikė emociškai, patardavo. Pasijautė bendruomeniškumas.

– Kaip manote, ar išliks toks bendrumas?

– Labai tikiuosi, kad išliks. Labai to norėčiau, nes tai mažo miestelio ligoninė, personalas pažįstamas. Kritinės situacijos žmones labai suveda.

– Dar paklausiu apie psichologines duobes. Koks momentas buvo sunkiausias tuo laikotarpiu?

– Jau minėta situacija su koronaviruso testais. Pasakė, kad juos gausime, vairuotojas išvažiavo į Vilnių parvežti. Grįžo, o pasirodo, kad galima atlikti tik ribotą skaičių tų tyrimų… Administracija sprendė, ką tirs. O tu supranti, kad tu į tą sąrašą gali ir nepapulti tuo „pirmuoju ėmimu“. Aš vis dėlto patekau tarp tų laimingųjų.

– Kaip tuo metu sekėsi bendrauti su ligoninėje likusiais pacientais ir jų artimaisiais?

– Ligoniams tuo metu labiau reikėjo ne emocinės, bet medicininės pagalbos – tą mes ir darėme. O su artimaisiais buvo visokių situacijų. Žmonės nelabai suprato, kodėl jų artimųjų, kuriuos kaip ir būtų galima išleisti namo, neišleidžiame, nes, matai, kažkokio testo nėra padaryta. Buvo ir stiprių emocijų…

– Ar dabar ligoninėje darbas jau grįžęs į priešpandeminį laiką?

– Iš dalies. Dauguma gydytojų vis dar dirba nuotoliniu būdu. Bet atidarius kovidinį skyrių, kuriame guli koronavirusu užsikrėtę pacientai, pradėjo veikti ligoninės priėmimas, terapinis, traumatologinis skyriai. Poliklinika, karščiavimo klinika veikia – darbas sugrįžta. Aš pats vis dar dirbu kovidiniame skyriuje. O, kaip specialistas, savo pacientus konsultuoju nuotoliniu būdu. Aš manau, kad situacija, kurią atnešė pandemija, visą darbą ligoninėje pasuko teigiama linkme. Medicinos darbuotojai įpras labiau save ir kitus saugoti.  Be to, įgavome patirties, kaip organizuoti darbą tokioje situacijoje. Juk per pirmas dienas izoliacijoje pas mus buvo ir administracija – dirbo per atstumą. Aš buvau tarsi vietininkas ligoninėje – akys ir ausys, per kurį direktorius duoda darbus. Ir visi susitvarkė.

– Ko palinkėtumėte sau ir kitiems medicinos darbuotojams?

– Stiprybės atliekant savo pareigas, neskubėti, apgalvoti sprendimus, nelėkti karšta galva, nepulti daryti veiksmų, prieš tai jų neapgalvojus.

Ačiū už pokalbį.

Projektas „Priešakinėse linijose“ siekia suburti visų sričių Lietuvos medicinos darbuotojus ir kartu kurti karantino metraštį globalios pandemijos COVID-19 metu. Organizatoriai kviečia visus medicinos darbuotojus pasidalinti savo pačių įamžintomis akimirkomis – vaizdo medžiaga, nuotraukomis, asmeninėmis istorijomis, atskleisti savo emocijas, darbo užkulisius, kasdienius džiaugsmus, kurti stiprų vienybės pojūtį bei palikti autentišką turinį ateities kartoms. Informacijos laukiama el.p. akimirkos@ugdantikomunikacija.lt.

„Geras jausmas, kai paciento istoriją iš mūsų kasdienių rytinių ir vakarinių aptarimų žinai mintinai, o jis atlaikęs Santaras, Ukmergės ligoninę ir net patį Covid-19 grįžta namo. Dėl to mums verta dirbti. Ir tai geriausias atsakymas visiems, kuriems senyvo amžiaus žmonių mirtys tik nedidelis nukrypimas statistikos kreivėse“, – rašė profesorius, pasidalijęs Ukmergės rajono savivaldybės įrašu ir filmuota medžiaga.

Kaip pranešė Ukmergės rajono savivaldybė, pasveiko trys koronavirusu užsikrėtę vyresnio amžiaus pacientai.

„Ukmergės ligoninės medikai džiaugiasi savo mažomis pergalėmis – pasveiko net trys COVID-19 infekcija sirgę pacientai. Iš specialaus, „covidiniu“ vadinamo skyriaus jie išlydėti su plojimais ir džiaugsmo šūksniais, trūko tik gyvai orkestro atliekamo maršo...

Ilgiausiai – kone 7 savaites (nuo kovo 21 dienos) su koronavirusu besigalinėjusi 89 metų ukmergiškė vakar buvo perkelta į Vidaus ligų skyrių, kur toliau sveiks nuo kitų ligų. Vakar į namus pats, savo kojomis, išėjo ir 59 metų Ukmergėje gyvenantis vyras. Kovo 28-ąją, patvirtintus COVID-19 diagnozę, jis iš Ukmergės ligoninės į Santaros klinikų infekcinę ligoninę buvo išgabentas itin sunkios būklės. Iš ten atgal į Ukmergę buvo pervežtas gegužės 5-ąją.

Šiandien į namus Širvintose iškeliavo ir 79 metų amžiaus moteris, kuri Ukmergėje nuo koronaviruso buvo gydoma nuo balandžio 27 dienos. Čia ji buvo pervežta iš Santaros klinikų infekcinės ligoninės, kurioje dėl COVID-19 infekcijos gydėsi nuo balandžio 5-osios.

Džiaugiamės kartu su mūsų medikais įveiktais iššūkiais. Sveikiname šią klastingą infekciją įveikusius su pasveikimu ir linkime stiprios sveikatos, žvalumo ir gerovės“, – rašė Ukmergės rajono savivaldybė.

Administracijos direktorius Darius Varnas pranešė, kad iš 88 užregistruotų koronavirusu užsikrėtusių žmonių 57 jau laikomi pasveikusiais, tarp pasveikusiųjų – ir 27 iš 36 užsikrėtusiųjų medikų.

„Dešimt dienų neturime nė vieno užregistruoto COVID-19 teigiamo rezultato. Tad galvojame, kad pačią situaciją esame suvaldę“, – nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D. Varnas.

Ukmergės ligoninė kovą tapo pirmąja gydymo įstaiga šalyje, kurioje kilo koronaviruso protrūkis, ji, išskyrus slaugos skyrių, buvo uždaryta kovą ir duris vėl atvėrė po mėnesio.

D. Varnas BNS sakė, kad iš viso mirė aštuoni žmonės iš Ukmergės, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas. Anot jo, šiuo metu Ukmergės ligoninėje dar neveikia trys skyriai: Vaikų ligų, Akušerijos ir Chirurgijos, 11 medikų dar yra izoliavęsi.

Tiek jis, tiek Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas dėkojo gyventojams už sąmoningumą ir tikino, kad tai kartu su savivaldybės veiksmais dezinfekuojant namų laiptines, atliekant daugiau testų dėl koronaviruso, padėjo suvaldyti situaciją.

„Džiaugiuosi už visus Ukmergės gyventojus, kurie labai reagavo į mūsų visas rekomendacijas, reikalavimus ir tikrai protrūkis neišplito“, – teigė meras.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragino rajono savivaldybės vadovus per anksti nesidžiaugti, nes miestai yra atviri ir saugių miestų, kol plitimas nesustabdytas visoje Lietuvoje, „nėra ir negali būti“. A. Veryga pabrėžė, kad situacija suvaldyta tik Ukmergės ligoninėje.

„Kadangi ten situacija išsisprendė, įstaiga atnaujino savo veiklą, tai jie, matyt, tą ir turi galvoje, kad jie suvaldė. Aišku jie tą padarė su pagalba specialistų, organizuojančių gydymo įstaigų. Tai yra gerai. Bet bendrąja prasme jie niekaip negali sakyti, kad suvaldė kokią nors situaciją, nes, kaip sakiau, virusas yra, jis yra visuomenėje, jis yra gyvas“, – sakė A. Veryga.

„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras leido atstatyti veiklą Ukmergės ligoninei, tai buvo vakar padaryta“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė specialistė.

Šią savaitę ji buvo teigusi, kad Ukmergės ligoninėje buvo užfiksuoti 39 koronaviruso atvejai.

Ukmergės ligoninė kovo mėnesį buvo uždaryta dėl koronaviruso protrūkio, joje liko veikti tik Slaugos skyrius su daugiau kaip 90 pacientų.

Koronaviruso židiniu Ukmergė tapo kovo 19 dieną, ligoninėje dirbančiai medikei patvirtinus susirgimą koronavirusu.

„Vakar buvo atvažiavęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras apžiūrėti pačios ligoninės, įvertinti, didelių pastabų neturėjom, porą dokumentinių, kurias jau šiandien būsim ištaisę. Laukiam oficialaus atsakymo, ir tikrai mes galvojam, kad kitą savaitę, po sekmadienio paleisime ligoninę“, – BNS sakė D. Varnas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė patvirtino, kad Ukmergės ligoninė dar turi išspręsti tam tikrus organizacinius klausimus, o dauguma darbuotojų po izoliacijos jau yra grįžę į darbą.

„Jie turi parengti tam tikras procedūras, tai yra nustatyti darbuotojų rizikos lygius, pagal juos parinkti apsaugos priemones. Darbuotojai turi būti supažindinti, kokiam rizikos lygiui jie priklauso pagal atliekamas funkcijas ir turi būti atitinkamos priemonės. Priemonėmis ligoninė yra apsirūpinusi“, – BNS penktadienį sakė R. Lingienė.

Pasak savivaldybės administracijos vadovo, Ukmergės ligoninėje koronavirusu buvo susirgę 36 medikai, iš jų trijų COVID-19 testas jau neigiamas.

„Medikų sirgo 36, turėjo teigiamą atsakymą, trys yra pasveikę. Saviizoliacijoj ligoninės darbuotojų buvo vienu momentu 282, visiems tyrimai atlikti, iš jų 16 buvo teigiami. Šiai dienai saviizoliacijoj ligoninės darbuotojų yra 36 likę, iš jų 33 su teigiamais testais“, – informavo D. Varnas.

Pasak administracijos vadovo, ligoninė šiuo metu turi vieną pacientę, sergančią koronavirusu, ji guli atskirame skyriuje.

„Turime vieną COVID-19 slaugos ligonį, jis guli vienam skyriuj vienas, gydytojai ateina su apsaugos priemonėm, jie su kitais gydytojais visiškai nekontaktuoja, atlieka savo pareigą ir tiesiai iš to skyriaus per atskirą išėjimą išeina į namus ir taip keičiasi“, – pasakojo vadovas.

„Vakar paėmėm pacientei darkart testą, ir jei turėsime neigiamą atsakymą, grąžinsime į bendrąjį skyrių, dezinfekuosime patalpas. Traumatologijos skyrius visas uždarytas, kur guli vienintelis žmogus su COVID-19“, – sakė D. Varnas.

R. Lingienė teigė, kad ligoninė turi būti pasirengusi dirbti, jei būtų daugiau užsikrėtusių žmonių.

„Reikia sutvarkyti darbuotojų komandas – kad tam tikra komanda dirbtų su tam tikrais pacientais tam atvejui, jeigu iškristų, jei užsikrėstų žmonės, kad vėl nebūtų paralyžiuotas visos ligoninės darbas. Komandos turi dirbti tik su tam tikrais pacientais, nebendrauti su kitomis komandomis, maksimaliai atribotas darbuotojų bendravimas. Tai organizaciniai klausimai, bet tikiuosi, kad dabar jau bus žiūrima labai rimtai. Visų supratimas turi būti, ką kaip reikia daryti“, – kalbėjo NVSC atstovė.

Ukmergės ligoninė kovo mėnesį buvo uždaryta dėl koronaviruso protrūkio, joje liko veikti tik Slaugos skyrius su daugiau kaip 90 pacientų.

Koronaviruso židiniu Ukmergė tapo kovo 19 dieną, ligoninėje dirbančiai medikei patvirtinus susirgimą infekcija. Yra mirę septyni koronavirusu užsikrėtę žmonės, gulėję Ukmergės ligoninėje.

Iš viso šalyje mirė 32 infekcija sirgę žmonės, pasveikusiais laikoma 210 asmenų.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas BNS sakė, kad mobilus patikros punktas šiuo metu įrenginėjamas ir pradės veikti 14 valandą, čia pirmiausia bus tikrinami tarnybų darbuotojai, kontaktiniai asmenys.

„Dabar pagal algoritmą sudarytą sąrašą tikrinsim pacientus, kurie turėjo kontaktą su ligonine, policijos pareigūnus, socialinius darbuotojus“, – pirmadienį sakė administracijos vadovas.

Pasak jo, sudarytame sąraše gali būti keli šimtai žmonių, o per parą bus patikrinta apie 40.

„Per parą tikrinsim apie 40 žmonių, nes laboratorija kitaip nesuspėtų ištirti“, – teigė D. Varnas.

Jis taip pat pridūrė, kad baigus tikrinti šiuos asmenis į mobilų patikros punktą galės atvykti ir koronaviruso simptomų sulaukę gyventojai, paskambinę 1808.

„Kai juos patikrinsim, tada ta stotelė veiks įprastu būdu per 1808 galės registruotis gyventojai ir pagal visas tvarkas jie galės pasitikrinti“, – tvirtino administracijos direktorius.

Ruošiamasi atstatyti ligoninės darbą

Ukmergės ligoninė – viena labiausiai koronaviruso paveiktų vietų Lietuvoje, čia dėl išplitusios infekcijos beliko veikti vienintelis Slaugos skyrius.

Administracijos direktoriaus D. Varno teigimu, dėl koronaviruso per pastarąsias keletą dienų buvo patikrinti 232 medikai, iš kurių 10 nustatytas koronavirusas.

Pasak D. Varno, aštuoniems medikams koronavirusas patvirtintas jau anksčiau.

„Iš 232 yra 10 teigiamų rezultatų. Iš viso dabar 18 ligoninės medicinos darbuotojų nustatytas koronavirusas“, – sakė D. Varnas.

Anot jo, pirmadienį ketinama patikrinti dar apie 80 medikų, tarp jų – ir 30 greitosios medicinos pagalbos medikų.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vadovas taip pat pridūrė, kad ištirti ir Slaugos skyriuje gulintys pacientai, o šiuo metu ligoninėje užsikrėtusiųjų nėra.

„Slaugos skyrius patikrintas – iš 92 pacientų, septyniems nustatytas koronavirusas, o 85 testas buvo neigiamas. Tuos septynis vakar išgabenome į Santaros klinikas“, – teigė administracijos vadovas.

„Laukiam, kol gausime visų medikų atsakymus, vykdysim visas likusias dezinfekcijas. Aš galvoju, kad ligoninė galės startuoti, grįžti į savo normalų darbą“, – pridūrė jis.

Lietuvoje iš viso kol kas registruoti 484 koronaviruso COVID-19 atvejai, taip pat – septynios mirtys, keturios iš jų – Ukmergėje.

„Miestas nebus uždarytas – bent kol kas. Kažkokie ypatingi apribojimai taip pat dar nėra įvedami. Tačiau ko tikrai primygtinai prašome ukmergiškių – susilaikyti nuo absoliučiai visų nebūtinų keliavimų po miestą. Įskaitant draugų, giminių lankymą bei panašius dalykus. Kitų miestų gyventojus raginame susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ukmergę“, – feisbuke po posėdžio rašė premjeras Saulius Skvernelis, vadovaujantis komitetui dėl COVID-19 sukeltos situacijos valdymo.

„Policijos bus paprašyta itin griežtai ir nuolat tikrinti, ar asmenys, kurie turi būti saviizoliacijoje, to laikosi. Lygiai taip pat bus stebima, ar visi gyventojai laikosi karantino reikalavimų. Piktybiškai to nepaisantiems ar ignoruojantiems bus taikoma atsakomybė“, – sako jis.

Policijos bus paprašyta itin griežtai ir nuolat tikrinti, ar asmenys, kurie turi būti saviizoliacijoje, to laikosi.

Kaip pranešė Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerijai nurodyta plėsti ukmergiškių testavimo apimtį, čia bus įsteigtas mobilusis patikros punktas. Vietos medikams, savanoriams, policijos pareigūnams, savivaldybės darbuotojams ir kitiems bus skirtos papildomos apsaugos priemonės.

Be kita ko, suderinus su vietos savivaldybe, planuojama dezinfekuoti pagrindines miesto gatves ir kitas vietas.

„Pabrėžiu, kad maisto ir kitų būtinųjų prekių tiekimui į Ukmergę nebus taikomi jokie ribojimai, žmonėms nėra ko nerimauti, tikrai nieko nepritrūks“, – teigia S. Skvernelis.

Ukmergėje nuo COVID-19 mirė trys žmonės. Koronavirusas nustatytas ir aštuoniems ligoninės medikams, dauguma personalo šiuo metu yra saviizoliacijoje, ligoninėje veikia tik vienas skyrius, jo pacientai ir ligoninės personalas – testuojami.

Naujausiais oficialiais duomenimis Lietuvoje yra patvirtinta 290 susirgimų koronavirusu COVID-19.