„Dėkoju visiems kolegoms, socialiniams partneriams, visuomenės informavimo priemonėms už ilgametį bendravimą ir bendradarbiavimą įgyvendinant užkrečiamųjų ligų prevenciją, šviečiant ir kuriant sveikesnę visuomenę ir jos gerovę.

Šiandien yra paskutinė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro veiklos diena.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) buvo pagrindinė specializuota institucija Lietuvoje vykdžiusi gyventojų sergamumo užkrečiamosiomis ligomis ir skiepijimų aprėpčių stebėseną, profilaktiką bei visuomenės informavimą.

Šiandien yra paskutinė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro veiklos diena.

Per trylika veiklos metų (2009-2022) ULAC medikai parengė 119 metodinių rekomendacijų specialistams, įgyvendino per 30 nacionalinių ir tarptautinių projektų bei užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo dalykų apmokė per 10 tūkst. įvairių sričių specialistų iš visos Lietuvos.

ULAC medikai aktyviai bendradarbiavo su ECDC, PSO bei kitomis JT ar EK agentūromis. Visoms joms ir dideliam būriui partnerių ir kolegų įvairiose pasaulio šalyse esame dėkingi už nuoseklią ir reikšmingą paramą, bendradarbiavimą, suteiktas tarptautines galimybes tobulinant specialistų profesines kompetencijas, kurios leido tvariai prisidėti prie pamatinių visuomenės gebėjimų saugoti savo sveikatą“, – rašė S. Čaplinskas.

Jo teigimu, 2021 m. gruodžio 16 d. LR Seimo sprendimu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras likviduojamas (reorganizuojamas).

„Toks sprendimas priimtas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui A. Matului pasiūlius iš LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nomenklatūros (24 str.) išbraukti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“, – viešame laiške dėstė profesorius.

Apie reorganizaciją

Priminsime, kad jau anksčiau SAM pranešė, jog prie Higienos instituto (HI) bus prijungtas Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, o prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

„Vykdant pokyčius, pirmiausia, peržiūrėtos institucijų vykdytos funkcijos, identifikuoti besidubliuojančios, neveiksmingai vykdomos ar nebūdingos visuomenės sveikatos priežiūros sistemai veiklos. Nustatytos aiškios įstaigų kompetencijos, atsisakant sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių funkcijų“, – šių metų kovą informavo SAM.

Sujungus įstaigas tikimasi, kad padidės ir specialistų bendradarbiavimas, dalijimasis informacija, bus greičiau priimami aktualūs sprendimai. Be to, pasak SAM, atsiras galimybė padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.

„Pažymėtina, kad daugumai pertvarkomų institucijų darbuotojų ir vadovų artimiausiu metu bus pasiūlyta nuo liepos 1 d. toliau dirbti SAM pavaldžiose įstaigose – HI arba NVSC. Šiuolaikinei visuomenės sveikatai kompetencijų sutelkimas vienoje institucijoje yra didelis privalumas. Dauguma Europos Sąjungos šalių, tarp kurių – Vokietija, Suomija, Švedija ir kitos, jau gerokai seniau atsisakė smulkių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo ir įsteigė visuomenės sveikatos institutus ar panašias nacionalinio lygmens institucijas“, – buvo rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Planuojama, kad prie Higienos instituto (HI) bus prijungtas Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, o prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Vykdant pokyčius, pirmiausia peržiūrėtos institucijų vykdytos funkcijos, identifikuoti besidubliuojančios, neveiksmingai vykdomos ar nebūdingos visuomenės sveikatos priežiūros sistemai veiklos. Nustatytos aiškios įstaigų kompetencijos, atsisakant sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių funkcijų. Sujungus įstaigas, tikimasi, kad padidės ir specialistų bendradarbiavimas, dalijimasis informacija, bus greičiau priimami aktualūs sprendimai. Be to, atsiras galimybė padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, o tai padės pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, sumažins jų kaitą, pažymi SAM.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad didesnės institucijos turi pranašumų ir įgyvendindamos projektus bei naudodamos investicijas – įgyvendinami aukštesnės kokybės ir didesnės apimties projektai, turintys didesnį biudžetą, platesnį specialistų ratą, bendras informacines bazes.

Daugumai pertvarkomų institucijų darbuotojų ir vadovų artimiausiu metu bus pasiūlyta nuo liepos 1 d. toliau dirbti SAM pavaldžiose įstaigose – HI arba NVSC.

„Sprendimas byloje nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo“, – BNS praeitą trečiadienį pranešė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas lapkričio 4 dieną paskelbė, jog S. Čaplinskas šiemet buvo nepagrįstai atleistas iš pareigų ULAC ir turi būti į jas grąžintas skubos tvarka, jam priteistas darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką ir kompensacija už neturtinę žalą.

Ieškovui priteistas 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką nuo 2020 metų kovo 1 dienos, iš centro S. Čaplinskui priteista 3 tūkst. eurų neturtinė žala.

Teismas paskelbė, kad nenustatyta, kad vadovas pažeidė darbo drausmę, o vykdydamas sveikatos apsaugos ministro nurodymus ėmėsi pakankamų bei protingų priemonių.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų dar galėjo būti skundžiamas, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija šia teise nepasinaudojo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra sakęs, kad nemato prasmės skųsti teismo sprendimą grąžinti į pareigas S. Čaplinską.

S. Čaplinskas ULAC vadovavo nuo jo įsteigimo 2009 metais, kai į šią įstaigą sujungti Lietuvos AIDS centras ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Iki tol S. Čaplinskas nuo 1989 metų vadovavo Lietuvos AIDS centrui. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.

Sprendimą atleisti S. Čaplinską priėmė dar buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o A. Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.

S. Čaplinsko atleidimas buvo motyvuojamas tuo, kad ULAC laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

S. Čaplinskas šiuos kaltinimus vadino politiniu susidorojimu.

„Aišku, kad sprendimas priimtas ne šiaip sau, o priimtas įvertinus visas aplinkybes, atitaikius skiepo dozę, kad ji tiktų mažiems vaikams, bei įvertinus teikiamą skiepo naudą. Skiepo nauda aiškiai persveria nepageidaujamų reiškinių riziką, pasiskiepiję paprastai perserga lengviau, todėl toks sprendimas bei leidimas naudoti šiuos skiepus vaikams ir buvo priimtas. Niekas nerizikuotų vaikučių sveikata“, – Eltai teigė S. Čaplinskas.

Sprendimas svarbus epidemiologiškai, bet, svarbiausia, kad tai turės įtakos ir kiekvieno vaiko sveikatai.

ULAC vadovo teigimu, nors nepasiskiepiję vaikai iki šiol dažnu atveju koronavirusu perserga lengviau, rizika atsidurti ligoninėje su sunkia ligos forma vis tiek išlieka.

„Aišku tai, kad vaikai serga įprastai lengviau, deja, jau ir Lietuvoje matome, kad vis tik visokio amžiaus asmenys, tame tarpe ir vaikai, gali atsidurti ligoninėje su sunkia ligos forma. Norint maksimalaus poveikio kiekvieno žmogaus sveikatai, žinia, kad buvo įvertintas skiepų efektyvumas ir jie buvo pritaikyti būtent vaikų skiepijimui, tikrai yra gera“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Vis dėlto, nors 5–11 metų vaikams skiepytis bus galima jau gruodžio mėnesį, S. Čaplinskas nesitiki greitų rezultatų. Anot jo, visų pirma reikia atsakyti į tėvams iškilusius klausimus.

„Aš manau, kad viskam reikia laiko ir pirmiausia reikia aiškiai atsakyti tėveliams į kylančius klausimus. Natūralu, kad kiekvienas tėtis ir mama rūpinasi savo vaiko sveikata ir nori geriausio. Kuo daugiau bus duomenų apie tai, kaip veikia skiepas, tuo mažiau bus tėvelių nuogąstavimų, tuo daugiau jų supras, kodėl reikia skiepytis ir tam pasiryš“ , – teigė ULAC vadovas.

„Sprendimas svarbus epidemiologiškai, bet, svarbiausia, kad tai turės įtakos ir kiekvieno vaiko sveikatai“, – pridūrė S. Čaplinskas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog Europos vaistų agentūrai (EVA) rekomendavus skiepyti 5–11 metų vaikus nuo COVID-19 ligos, šios amžiaus grupės vakcinacija kitą mėnesį prasidės ir Lietuvoje. Specialiai šios amžiaus grupės vaikams skirtos mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio antroje pusėje.

Naujoji vakcina jaunesniems vaikams turės 10 mikrogramų COVID-19 mRNR (veikliosios medžiagos), vaikui bus suleidžiama 0,2 ml tūrio vakcinos dozė. 12 metų ir vyresniems gyventojams skirtose „Comirnaty“ vakcinose yra 30 mikrogramų COVID-19 mRNR, o vienos dozės tūris sudaro 0,3 ml.

EVA ketvirtadienį patvirtino, kad 5–11 metų vaikams skirtos „Comirnaty“ vakcinos yra saugios ir efektyviai apsaugo vaikus nuo COVID-19 ligos. Jos bus suleidžiamos į žasto raumenį, tarp pirmos ir antros dozės bus daroma trijų savaičių pertrauka.

„BioNTech ir Pfizer“ informavo, kad vakcinos, skirtos 5–11 metų vaikams, gruodžio antroje pusėje turėtų pasiekti visas Europos Sąjungos šalis. Pirmąją Lietuvai skirtą siuntą sudarys 78 tūkst. vakcinos dozių. Kai jos bus pristatytos į Lietuvą ir paskirstytos skiepijančioms įstaigoms, gyventojai galės registruoti savo vaikus vakcinacijai.

Atlydėti vaiką į vakcinacijos centrą turės bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų. Atvykimas į vakcinacijos centrą yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis, todėl sutikimo pažymos pildyti nereikės, pažymima SAM pranešime.

Tarp norimų naikinti institucijų – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Valstybinis psichikos sveikatos centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Projektą teikia konservatoriai Antanas Matulas, Linas Slušnys, Jurgita Sejonienė, Paulė Kuzmickienė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zenonas Streikus.

Siūlymas registruotas antradienį, o ketvirtadienį jį planuojama pateikti per plenarinį posėdį.

„Dauguma tų įstaigų vykdo smulkias atskiras funkcijas. Ir SAM nuomone, ir Sveikatos reikalų komiteto nuomone, būtų racionalu tas įstaigas apjungti, jokiu būdu ne naikinti. Visos funkcijos turi išlikti, bet tiesiog išvengti dubliavimo ir supaprasti jų valdymą bei administravimą“, – trečiadienį BNS sakė J. Sejonienė.

Anot jos, konsolidavus minėtas įstaigas būtų lengviau koordinuoti jų veiklą.

„Nekiltų tokių nesklandumų, kaip žinome, kai ULAC ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi atskiras informacines sistemas, jos tarpusavyje niekaip nekomunikuoja. Pats informacijos rinkimas ir perdavimas ir kitų veiklų koordinavimas būtų daug paprastesnis, jei tai būtų viena įstaiga“, – tvirtino parlamentarė.

Pats informacijos rinkimas ir perdavimas ir kitų veiklų koordinavimas būtų daug paprastesnis, jei tai būtų viena įstaiga.

Pagal projektą, prie SAM liktų veikti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC),  Radiacinės saugos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Higienos institutas bei kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Projekte pabrėžiama, kad visuomenės sveikatos įstaigų pertvarka būtų vykdoma konsolidavimo būdu.

Anot iniciatorių, būtų įsteigta viena nacionalinio lygio institucija, atsakinga už užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, išvengiant dabar egzistuojančio funkcijų dubliavimo.

„Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro veiklų konsolidavimas vienoje įstaigoje leistų koncentruoti užkrečiamųjų ligų valdymo, pasirengimo ir ekstremaliųjų sveikatai situacijų valdymo nacionaliniu ir apskrities lygiu funkcijas. Toks sprendimas pagerintų epidemiologinės priežiūros kokybę, leistų efektyviau vykdyti funkcijas“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Jame taip pat nurodoma, kad įsteigtos stambesnės visuomenės sveikatos institucijos turėtų daugiau pranašumų ir potencialo įgyvendinti projektus ir naudoti investicijas – būtų įgyvendinami aukštesnės kokybės ir didesnės apimties projektai, turint didesnį biudžetą ir platesnį specialistų ratą.

Anksčiau iš pareigų buvo atleisti ir ULAC, ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovai.

ULAC vadovą Saulių Čaplinską teismas neseniai grąžino į pareigas, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo iš pareigų atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Danas Bakša taip pat ketino skųsti atleidimą.

Panašią pertvarką praėjusios kadencijos Seime teikė tuometinis „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bet ji sulaukė didelės sveikatos specialistų ir tuometinės opozicijos kritikos.

„Manau, kad teismas išsiaiškino, priėmė sprendimą ir bent iš tos medžiagos, kurią šiandien matau, dar nesu iki galo detaliai susipažinęs, nematau prasmės toliau tęsti teisminius procesus“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė A. Dulkys.

Jis taip pat sakė, kad galutinio sprendimo dar nėra priėmęs, nes nesusipažino su teismo medžiaga, tačiau sakė „bendrą paveikslą jau matantis“.

„Sprendimą buvo priėmęs ankstesnis ministras, kai pradėjau savo darbą, jau buvo prasidėję teisminiai procesai ir neturėjau jokių galimybių atšaukti ar daryti kitus sprendimus“, – apie situaciją sakė A. Dulkys.

S. Čaplinską iš pareigų atleidęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra paraginęs A. Dulkį skųsti sprendimą dėl S. Čaplinsko grąžinimo į ULAC vadovo pareigas.

„Jei SAM vadovas turi bent dalį to pasiryžimo, apie kurį nuolat kalba, keisti kai kur iki šiol išlikusį seną stagnacinį paveldą, turėtų teismo sprendimą skųsti ir pasirūpinti, kad ministerijos pozicija būtų atstovaujama rimtai, o ne formaliai“, – yra sakęs A. Veryga.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog S. Čaplinskas šiemet buvo nepagrįstai iš pareigų ULAC ir turi būti į jas grąžintas skubos tvarka, jam priteistas darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką ir kompensacija už neturtinę žalą.

SAM šį teismo sprendimą įvykdė ir S. Čaplinską penktadienį grąžino į pareigas.

Jis ULAC vadovavo nuo jo įsteigimo 2009 metais, kai į šią įstaigą sujungti Lietuvos AIDS centras ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Iki tol jis nuo 1989 metų vadovavo Lietuvos AIDS centrui. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.

S. Čaplinsko atleidimas buvo motyvuojamas tuo, kad ULAC laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

S. Čaplinskas šiuos kaltinimus neigė ir anksčiau yra vadinęs politiniu susidorojimu.

Priteistas ir 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis

Teismas taip pat nustatė, kad būdamas ULAC vadovu bei vykdydamas sveikatos apsaugos ministro nurodymus ėmėsi pakankamų bei protingų priemonių jų vykdymui.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl S. Čaplinsko atleidimo panaikintas.

Ieškovui priteistas 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką nuo 2020 metų kovo 1 dienos, iš ULAC S. Čaplinskui priteista 3 tūkst. eurų neturtinė žala.

„Pažymėtina, kad ULAC ir AIDS centro vadovas nėra skiriamas į pareigas politinio pasitikėjimo pagrindu, o renkamas viešo konkurso būdu, naujas vadovas nėra išrinktas“, – pažymi teismas. Jo manymu, S. Čaplinsko prašymas grąžinti į buvusias pareigas yra pagrįstas.

Pernai rudenį Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime buvo nurodoma, kad pagrindinis argumentas atleisti S. Čaplinską buvo tai, jog jo centras laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

Ministerija pabrėžia, kad ULAC nebendradarbiavo su Visuomenės sveikatos centru „siekiant sklandaus sistemos perdavimo, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, bei neužtikrino kitų, ministro įsakymu pavestų funkcijų vykdymo“.

Anot ministerijos, tai užkirto kelią NVSC galimybei laiku teikti duomenis atsakingoms institucijoms, o tai savo ruožtu apsunkino darbą siekiant operatyviai ištirti užkrečiamųjų ligų židinius ir identifikuoti protrūkius, taip pat sukėlė riziką, jog visoje ES Lietuvos gyventojams bus taikomi griežčiausi judėjimo ribojimai.

„S. Čaplinskas, neperduodamas ULSVIS, užkirto kelią NVSC tinkamai realizuoti įtvirtintas pareigas, susijusias su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms“, – teigė ministerija.

S. Čaplinskas šiuos kaltinimus neigė.

Sureagavo santūriai

Ketvirtadienio pavakarę S. Čaplinskas į šią žinią sureagavo santūriai. „Teismas pripažino mano atleidimą iš ULAC vadovo pareigų NETEISĖTU. Teismas įpareigojo skubos tvarka gražinti mane į ankstesnes ULAC vadovo pareigas“, – feisbuke rašė profesorius.

Medikas S. Čaplinskas ULAC vadovavo nuo 1989 metų, kai ši įstaiga dar vadinosi Lietuvos AIDS centru. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.

Sprendimą atleisti S. Čaplinską priėmė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o dabartinis ministras Arūnas Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.

Teismo sprendimas S. Čaplinsko byloje nėra galutinis ir per 30 dienų gali būti skundžiamas.

Kaip nurodoma Valstybės tarnybos portale, paraiškas dalyvauti konkurse galima teikti iki birželio 28 dienos.

Pretendentai, siekiantys užimti vadovo postą, privalo turėti biomedicinos mokslų ar socialinių mokslų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), mokėti valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turėti ne mažesnę kaip vienerių metų vadovaujamo darbo patirtį.

Be kita ko, pretendentas turi išmanyti ir gebėti taikyti teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą, gebėti nustatyti rizikingas ULAC veiklos sritis ir taikyti tinkamus krizių valdymo modelius, mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.

Be priedų vadovas galėtų gauti nuo maždaug 1090 iki 2414 eurų, neatskaičius mokesčių. Remiantis ULAC pateiktais duomenimis, pernai ketvirtąjį ketvirtį vidutinė vadovo alga siekė 2085 eurus, neatskaičius mokesčių.

Buvusį ULAC vadovą Saulių Čiaplinską dėl pareigų nevykdymo praėjusių metų lapkritį atleisti nusprendė dar tuometis Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o dabartinis ministras Arūnas Dulkys teigė neturintis pagrindo keisti šį sprendimą.

S. Čaplinskas tuo metu turėjo nedarbingumą, jis baigėsi kovo pradžioje – tada buvęs ULAC vadovas ir atleistas. Jis atleidimą yra apskundęs Vilniaus miesto apylinkės teismui.