„Kiekvienais metais uoste yra išvalomas tam tikras kiekis sąnašų. Eksploataciniai akvatorijos dugno valymo darbai yra atliekami reguliariai siekiant palaikyti projektinius gylius laivybos kanale“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Anot jo, atlikus batimetrinius matavimus ir įvertinus sąnašinio grunto kiekį, yra nustatomas valymo darbų dažnumas.

Su belgų įmone pasirašytos sutarties vertė – 4,9 mln. Eur. Preliminariai numatoma, jog pagal šią sutartį bus iškasta apie 890 000 m3 grunto.

Iškastas gruntas, atsižvelgus į jo savybes, bus plukdomas į jūroje esančią sąvartą, o švariu smėlingu gruntu paprastai kasmet yra papildomi paplūdimiai Melnragės–Girulių ruože.

Sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.

Dėl šių dar­bų SGD lai­vas-saugykla “Independence“ nuo dujų tiekimo sistemos bei dujų perdavimo įrangos bus atjungtas ir peršvartuotas prie netoli esančios „Klaipėdos Smeltės“ krantinės pirmadienio rytą.

„Pasirengiamieji organizaciniai darbai su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, reikiamomis institucijomis, taip pat susijusiomis darbų vykdymo šalimis pradėti derinti prieš metus, todėl šiam laikinam SGD laivo peršvartavimui ir veiklos sustabdymui pasirengta atsakingai, nuosekliai ir iš anksto“, – sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Valymo darbai Klaipėdos uosto akvatorijoje vykdomi kiekvienais metais.

„Sąnašų valymo darbai SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ stovėjimo zonoje bus vykdomi jau antrą kartą. Tokie procesai ir buvo prognozuoti rengiant SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimą ir kitus dokumentus, tad Uosto direkcija yra įvertinusi darbų poreikį valyti šią akvatorijos dalį. Darbai suderinti su „Klaipėdos nafta“ ir kitomis institucijomis bei suplanuoti buvo iš anksto“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Beveik 13 ki­lo­me­trų il­gio lai­vy­bos ka­na­lo ruo­že šiemet nu­ma­ty­ta iš­siurb­ti iki 400 tūkst. ku­bų smė­lio. Valymo darbai uosto prieigose buvo pradėti praėjusią savaitę, iš čia išsiurbtu švariu smėliu buvo papildyti paplūdimiai ruože nuo Melnragės iki Girulių. Sąnašos jau išvalytos KLASCO apsisukimo rate bei pradėti darbai „Klaipėdos Smel­tės“ lai­vų ap­si­su­ki­mo ra­te, o nuo spalio 3 d. sąnašos bus valomos SGD ter­mi­na­lo teritorijoje. Akvatorijos valymo darbus atlieka „Green Line Shipping“.

Siekiama, jog dugno valymo darbai būtų atlikti maksimaliai operatyviai ir, kad SGD ter­mi­na­lo eksploatacija būtų pradėta pagal numatytą planą.

Uosto direkcija rengiasi įgyvendinti didžiulį taršos stebėjimo uosto akvatorijoje ir jūroje tyrimą, kuris truks nuo šių metų iki 2018-ųjų pabaigos.

Daugybė stočių ir postų

Uosto akvatorijoje bus išdėstyta 12 aplinkos stebėjimo stočių, jūroje – 18. Dar numatyta 17 postų numatoma Baltijos jūros pakrantėje nuo šiaurinio molo iki pajūrio ties Kukuliškių kaimo. 10 postų bus prie Smiltynės kranto nuo jūros pusės ir 6 postai nuo uosto akvatorijos.

Ilgalaikių stebėjimų tikslas nustatyti, kokį poveikį aplinkai kelia uosto valymas ir gilinimas, kokia dalis taršos atsiranda dėl natūraliai vykstančių procesų.

Vykdant uosto aplinkos tyrimą bus stebimo ne tik paviršiaus, bet ir giluminiai, priedugnio vandenys. Bus fiksuojamos ir atskiros teršalų rūšys – naftos produktai, metalai, atskiros cheminės medžiagos.

Dirbtinė ir natūrali tarša

Panašūs stebėjimai Klaipėdos uoste vykdomi nuo 2005 metų, bet šis stebėjimas bus gerokai didesnės apimties.

Uoste vanduo labiausiai užteršiamas, kai vyksta gilinimai ir valymai. Taip pat kažkiek uostą teršia ir atskiros jame veikiančios bendrovės. Ne paslaptis, kad kraunant kai kuriuos krovinius jų dulkių dalelės patenka į vandenį.

Kartais teršalai į uosto akvatoriją pakliūva ir iš laivų.

Natūrali uosto akvatorijos tarša yra iš Kuršių marių ir Danės upės. Koks tos taršos mastas iki šiol nėra ištirta. Didžioji dauguma teršalų iš uosto plaukia į jūrą. Taip pat jūra teršiama ir pilant į sąvartyno rajonus iš uosto išgabentą gruntą. Atskiri taršos stebėjimo postai bus ir jūros sąvartynuose. Todėl bus tiksliai žinoma, koks yra jūros taršos lygis iš uosto išgabentais gruntais.

Įtaka Vilhelmo kanalui

Dar viena taršos vieta Malkų įlanka. Bus įrengti stebėjimo postai ir Vilhelmo kanale, kad būtų galima įsitikinti, ar iš Malkų įlankos partenka teršalai į šį kanalą ir į III vandenvietės vandens paėmimo zoną.

Tyrimų duomenys iš visų tyrimo stočių ir postų bus apibendrinti ir pateikti kiekvieną ketvirtį. Taip pat bus rengiamos lyginamosios metinės taršos ataskaitos.

Kas atliks šiuos tyrimus kol kas neaišku, nes kaip tik šiomis dienomis paskelbtas didžiulio uosto aplinkos monitoringo rangovo konkursas.

Nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi naujos žemsiurbės statybos konkursą, tačiau uostą bent kelis artimiausius metus dar valys samdyti rangovai.

Reikalauja greitesnio valymo

Šiuo metu skelbiamas Klaipėdos uosto laivybos kanalo ir pasisukimo ratų valymo darbų konkursas. Pagal jį iš uosto bus išvalyta apie vienas milijonas kubinių metrų grunto. Laivybos kanalo valymas vyks ne arčiau kaipo 15 metrų nuo krantinių, o ties Smeltės apsisukimo ratu ne arčiau kaip 5 metrai nuo krantinių

Kiek ilgai užtruks šis valymas priklausys nuo uosto užnešimo intensyvumo. Kuo audringesni orai, tuo Klaipėdos uosto laivybos kanalo užnešimas yra intensyvesnis.

Įprastai Klaipėdos uostas valomas labai greitai po užnešimo, kad netrukdytų laivybai. Reikalaujama, kad rangovas valymą po audros išorės kanale pradėtų ne vėliau kaip per 7 dienas nuo užnešimo, o vidinėje akvatorijoje ne vėliau kaip 15 dienų po užnešimo.

Uosto direkcija renkasi pakankamai greitą valytoją, kad darbai ilgai neužsitęstų. Jis per parą privalo išsiurbti ir į dampingo rajoną išgabenti ne mažiau kaip penkis tūkst. kub. metrų grunto. Užnešus uostą, kai į jį atplaukia vis didesni laivai, vėlavimas ar lėtas valymas gali turėti skaudžių pasekmių.

Iki šiol dažniausiai uostą valydavo žemsiurbės, kurių triumo talpa buvo 2,5 tūkst. kub. metrų, o pajėgumas 5-8 tūkst. kub. metrų per parą.

Skirtingo užterštumo gruntai

Skelbiamas viso Klaipėdos uosto laivybos kanalo nuo jūros įorinės įplaukos iki Malkų įlankos valymas. Uosto dokumentuose ši laivybos kanalo dalis yra suskirstyta piketais. Išorinis laivybos kanalas jūroje yra nuo nulinio iki minus 17 piketo. Uosto vidinėje dalyje laivybos kanalas tęsiasi nuo nulinio piketo iki 110a piketo ties Jūrų perkėla.

Iš uosto laivybos kanalo išvalytas gruntas būna labai skirtingo užterštumo. Mažiausiai užterštas gruntas susikaupia išoriniame laivybos kanale. Todėl šis gruntas dažniausiai plukdomas į artimąjį dampingo rajoną, kuris yra už 12-14 kilometrų nuo uosto vartų, arba leidžiama gruntą pilti į paplūdimių zoną jiems pamaitinti.

Labiausiai užterštas gruntas, kuris tinka gabenti tik į už 24-33 kilometrų nuo uosto vartų esantį tolimąjį dampingą išsiurbiamas ties Malkų įlanka. Kiek mažiau, tačiau pakankamai nešvaraus grunto yra ir ties centriniu Klaipėdos terminalu (85-93 piketai). Jis taip pat gabenamas į tolimąjį jūros sąvartyną.

Taupys mobilizacijos išlaidas

Šiandien dar sunku pasakyti, kad Uosto direkcija pasistačiusi naują žemsiurbę pati pradės valyti uostą ir kiek dėl tokio valymo pavyks sutaupyti pinigų.

Paskutinis uosto sąnašų valymas vyko šių metų gegužę. Juos atliko belgų bendrovės „Jan DE Nul N.V“ žemsiurbė „Al-Idrisi“. Tai buvo vienas didžiausių kada nors uostą valęs laivų. Jo triumo telpa buvo 7,5 tūkst. kub. metrų išsiurbtų sąnašų, o žemsiurbės pajėgumas - 15 tūkst. kub. metrų per parą.

Kompanijos „Jan DE Nul N.V“ atlikta uosto valymo kaina buvo apie 4,8 euro už kubinį metrą. Prieš tai uosto valymo darbų kaina siekė apie 5,6 euro už kub. metrą.

Uosto direkcija planuoja įsigyti savo žemsiurbę, kuri, preliminariais skaičiavimais, kainuos apie 40 mln. JAV dolerių. Toks laivas galėtų būti pastatytas per 1,5-2 metus.

Jei Uosto direkcijos žemsiurbė negautų kitų darbų, o tik valytų Klaipėdos uostą, jos statybos atsipirkimo laikas siektų nuo 12 iki 15 metų.

Svarbiausiai nauda būtų tai, kad įsigijus savo žemsiurbę pavyktų sutaupyti žemsiurbės mobilizavimo išlaidas. Dabar vien užsienio kompanijos žemsiurbės atplaukimas į Klaipėdą siekia kelis šimtus tūkst. eurų.  

Klaipėdos uoste įvairiose vietoje bus paimta apie 500 mėginių tam, kad nustatyti, kokio užterštumo lygio yra rečiau valomos uosto vietos. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos dugno nuosėdų užterštumo tyrimų metu bus siekiama išsiaiškinti, kiek uosto grunte yra sunkiųjų metalų, naftos produktų likučių, tributilalo junginių, polichlorbifenilų ir įvairių rūšių angliavandenilių.

Tyrimai pakankamai sudėtingi, nes, pavyzdžiui, trubutilalo junginiams nustatyti Lietuvoje netgi nėra tinkamų laboratorijų. Gali būti, jog Klaipėdos uosto dugno tyrimus vykdys kokia nors užsienio kompanija.   

Mėginiai bus imami iš dugno paviršiaus iki 30 centimetrų gylio įvairiose uosto vietose, kurios valomos rečiau. Jei būtų nustatyta, kad gruntai nėra smarkiai užteršti tyrimas leistų kasti tuo gruntus ir plukdyti į tolimąjį jūros sąvartyną. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra nustatyti, ar smarkiai yra užteršta Malkų įlanką – ar galima iš jos iškastą gruntą plukdyti į jūrą.

Vykdant uosto akvatorijos dugno nuosėdų tyrimus bus atliekami ir sąlyginai švaraus grunto, kuris pilamas į paplūdimius jiems pamaitinti, tyrimai. Tais tyrimais bus siekiama nustatyti ar nėra į pajūrį skirtame pilti smėlyje bakterijų, salmonelių, helmintų kiaušinėlių ar lervų.  

Uosto direkcijoje užfiksuotas nemalonus faktas, kai iš uosto akvatorijos valymo ir grunto pylimo siekiant pamaitinti smėliu pajūrio zoną buvo bandoma, kaip manoma, neteisėtai gauti kompensaciją.

Nuostolius atlygino

Uosto valymo darbus atliekanti Vokietijos kompanija „Meyer & Van der Kamp” 2015 metų kovo 13 dieną priekrantėje išpylė gruntą iš baržos. Tai yra 18 žvejybos barą, kur statomi žvejų tinklai. Įprastai prieš pilant gruntą žvejei būdavo įspėjami iš anksto ir tinklus patraukdavo. Šį kartą to neįvyko. Iš karto po grunto išpylimo kovo 17 d. 18 bare žvejojančios bendrovės „Drevernos žuvis“, „Stintelė“, „Gero vėjo žvejams“ bei G.Tydiko ir V.Razmos žvejybos įmonės kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo.

Su žvejų pretenzijomis buvo supažindinta uostą valanti kompanija „Meyer & Van der Kamp”. Kiekvienai žvejų grandžiai buvo skirta po 186 eurus kompensacijų. Vokiečių kompanija žvejams nuostolius atlygino balandžio viduryje.

Toks nuostolių atlyginimas yra numatytas pagal 2008 metais Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką už vienos dienos sutrikdytą žvejybą.

Nauji prašymai

Matyt po to tarp žvejų įvyko pokalbiai. Vieni pasigyrė, kad gavo kompensaciją už išbaidytas žuvis. Kitiems kilo noras taip pat gauti pinigų iš vokiečių.

Balandžio 29 dieną, tai yra praėjus pusantro mėnesio po to kai buvo išpiltas gruntas į 18 žvejybos barą, prašymą dėl kompensacijų Uosto direkcija parašė neseniai sukurtos Palangoje registruotos Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis. 

Jis prisiminė, kad šiemet dėl uosto valymo nuo vasario 17 iki kovo 2 dienos žvejai patyrė prastovas ir už tai gavo kompensacija. Tuo pačiu raštu buvo paprašyta Uosto direkcijos, kad būtų mokamos kompensacijos – 1073 eurai bendrovei „Žvejo laimikis“ ir 1350 eurų - T.Areškevičiaus individualiai įmonei dėl kovo 13 d. 18 žvejybos bare išpilto grunto.

„Mūsų žvejams kompensacijos taip ir nebuvo sumokėtos, nors smėlį iš uosto užpylė ant tinklų. Žvejai dar aiškinsis, kodėl nekompensuota“, - tikino M.Rimeikis.

Jo teigimu, žvejai jau gavo naujus įspėjimus, kad iš uosto išsiurbtas smėlis bus pilamas į žvejybos barus.

„Kai žvejai gauna įspėjimą iš anksto tinklus gali patraukti. Blogiau yra, kai išsiurbtas gruntas pilamas be įspėjimo ir ant tinklų“, - tikino M.Rimeikis.

Kilo abejonės

Gavus naują raštą dėl žvejų nuostolių Uosto direkcijoje kilo sąmyšis. Jau kartą atlyginus žvejams nuostolius vėl reikės kreiptis į vokiečių kompaniją dėl to paties 2015 m. kovo 13 dienos išpylimo.

Kokį įspūdį susidarys vokiečių kompanija apie Lietuvą, kur kiekviename žingsnyje tik ir žiūrima, kaip ištraukti pinigų?

Juo labiau, kad ėmė aiškėti, jog T.Areškevičiaus individuali įmonė net ir neturėjo teisės žvejoti 18 žvejybos bare, kur buvo išpiltas gruntas. Jo žvejybos barai yra 19 ir 21.

Todėl Uosto direkcijai kilo pagrįstų abejonių, ar tik nesiekiama pasipiningauti? Ji pareikalavo pateikti pagrįstus įrodymus, kad žvejai iš tiesų patyrė žalą.

„Rangovas vieną baržą į žvejybos barą išpylė per klaidą. Tokie dalykai būna retai. Panašus incidentas buvo 2010 metais. Abiem atvejais žvejai buvo suvesti su rangovais ir šie kompensavo nuostolius“, - tikino Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Jis nusistebėjo, kad po to, kai žvejai gavo kompensacijas už šių metų įvykį, tarsi „pilypai iš kanapių“ iššoko kita žvejų grupė. Rangovai darbus Klaipėdos uoste jau buvo baigę ir išplaukę... Jei ir būtų buvę nuostoliai, dabar jau galima gaudyti vėją laukuose.

Klaipėdos žvejyboje yra susidariusi nenormali situacija, kai susibūrė daugybė asociacijų ir tarp jų nėra jokios koordinacijos. Gegužę Klaipėdoje vykusiame Seimo kaimo reikalų komiteto posėdyje žvejai buvo paraginti vienytis – taip jie pasiektų daugiau. Tačiau kol kas jie tik skaidosi ir nekoordinuotais veiksmais stebina kitas institucijas.