Dėl incidento laikinai buvo uždarytas eismas sostinės link, formavosi spūstys. Eismas atnaujintas apie 18 valandą.

Kaip pranešė Kauno policija, avarija įvyko kelyje A1, už Neveronių kaimo, remontuojamame kelio ruože. Čia susidūrė „Nissan“, „Hyunday“, „Toyota“ ir „Škoda“ automobiliai, taip pat kliudytas elektros stulpas.

1985 metais gimęs Nissan“ vairuotojas pristatytas į gydymo įstaigą.

Antradienį įstaiga sulaukė dviejų grasinimų, tačiau kol kas tarp jų nerasta jokių sąsajų, spaudos konferencijoje sakė Oslo policijos operacijų vadovas Svenas Bjellandas (Svenas Bjelandas)

Pirmasis grasinimas buvo pripažintas neįtikinamu, tačiau dėl antrojo policija trečiadienį aptvėrė pastatą Oslo centre.

Pasak norvegų žiniasklaidos, buvo grasinama susprogdinti parlamentą, tačiau policija to nepatvirtino.

Iš parlamento buvo paprašyta išeiti pašaliniams žmonėms, tačiau darbas viduje buvo tęsiamas įprastai.

„Dabar esame tokiame etape, kai nemanome, kad šie [grasinimai] buvo realūs, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra rimti“, – trečiadienį po vidurdienio žurnalistams sakė S. Bjellandas.

Saugumo užtvaros aplink parlamento pastatą pašalintos, tačiau policija teigė, kad ir toliau budės vietoje.

Policija nepateikė daugiau informacijos apie grasinimus ar jų motyvus, tačiau teigė, kad pirmojo grasinimo šaltinis buvo nustatytas.

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kad pastatą apsupo gerai ginkluoti policijos pareigūnai, dėvintys šalmus, o apylinkes tikrino tarnybiniai šunys.

Norvegijos policijos pareigūnai paprastai nėra ginkluoti, tačiau nuo kovo 27 iki balandžio 2 dienos, Velykų laikotarpiu, jiems laikinai leista nešiotis ginklus. Vis dėlto valdžios institucijos nepakeitė grėsmės lygio vertinimo, kuris šiuo metu laikomas vidutiniu.

Streikas prasidėjo pirmadienį, protestuojant prieš bokšto finansinį valdymą.

Bokšto operatorė SETE savo interneto svetainėje pranešė, kad „antradienį paminklo lankymas bus sutrikdytas“.

Bilietų turėtojams ji patarė prieš atvykstant bilietus nusipirkusius svečius patikrinti interneto svetainę arba atidėti apsilankymą. Elektroninių bilietų turėtojų buvo paprašyta pasitikrinti savo elektroninį paštą dėl daugiau informacijos.

Tai jau antrasis streikas Eiffelio bokšte per du mėnesius dėl tos pačios priežasties.

Profesinės sąjungos kritikavo operatorę SETE dėl jos verslo modelio, kuris, anot jų, grindžiamas išpūstu būsimo lankytojų skaičiaus vertinimu ir nepakankamai įvertintomis išlaidomis.

Eiffelio bokštas – žymiausias Paryžiaus objektas – kasmet pritraukia beveik 7 mln. lankytojų, maždaug tris ketvirtadalius jų sudaro užsieniečiai, teigiama oficialiame jo puslapyje.

COVID-19 pandemijos metu jų skaičius smarkiai sumažėjo dėl karantino ir kelionių apribojimų, tačiau 2022 metais jau siekė 5,9 milijono. Praėjusiais metais jį aplankė 6,3 mln. lankytojų.

Šią vasarą, kai Paryžiuje vyks olimpinės žaidynės, tikimasi, kad į Prancūzijos sostinę atvyks daug lankytojų.

Bendrame pareiškime CGT ir FO profsąjungos paragino Paryžiaus miestą „protingai vertinti savo finansinius reikalavimus, kad būtų užtikrintas paminklo ir jį eksploatuojančios bendrovės išlikimas“

Griežtai kairiųjų pažiūrų CGT profsąjungos atstovas Aleksandre'as Leborgne (Aleksandras Lebornė) AFP sakė, kad miesto savivaldybė, kuri yra pagrindinė paminklo savininkė, kol kas atsisako derėtis.

Pasak jo, antradienį darbuotojai balsuodami patvirtins CGT ir FO profesinių sąjungų paskelbtą streiko pratęsimą.

„Šis veiksmas atima iš kolegų Akropolyje svarbią jų darbo dalį“, – sakoma Graikijos kultūros ministerijos profesinių sąjungų atstovų pranešime.

Graikijos senovės paminklų sargų sąjunga pranešė, kad praėjusį mėnesį Kultūros ministerija baigė dvejų metų trukmės privačių sargybinių konkursą, naujoji tvarka bus taikoma nuo 2024 metų. Sargai surengė 24 valandų streiką. Vyriausybė kreipėsi į teismą, siekdama pripažinti streiką neteisėtu.

Akropolis yra populiariausia Graikijos archeologinė vietovė, pernai sulaukusi daugiau nei trijų milijonų lankytojų.

Savaitgalį visoje Lietuvoje šėlusi audra ir stiprus vėjas pridarė nemažai žalos ir Vilniui, ypač jo želdiniams, o miesto tarnybos dirbo be poilsio.

„Vėjas išvertė ne vieną medį ir aplaužė šakas, išjudino tvoras, stendus, net viešojo transporto paviljonus. Dėl audros padarinių uždarytas ir Bernardinų sodas“, – skelbia sostinės savivaldybė.

Savaitgalį miesto gatves ir aplinką prižiūrinti įmonė „Grinda“ gavo virš 300 įvairių pranešimų, didžioji dauguma buvo dėl lūžusių šakų ir medžių, vėjo išjudintų tvorų ar reklaminių stendų.

Vėjas išvertė ne vieną medį ir aplaužė šakas, išjudino tvoras, stendus, net viešojo transporto paviljonus.

Avarijų likvidavimo tarnybos prioritetą teikė intensyvaus eismo gatvėse ir tuose keliuose, kuriais skubios pagalbos tarnyboms tektų važiuoti pas gyventojus.

Pasak miesto želdynus prižiūrinčios bendrovės „Stebulė“, vėjas aplaužė medžius Antakalnio, Šnipiškių, Naujininkų parkuose, mokyklų ir darželių teritorijose.

Itin nukentėjo seni ar ligų paveikti medžiai, kai kurių šakas sulaikė tik sutvirtinimai.

„Jei nebūtume surišę brandžių medžių šakų Bernardinų sode, keletas šakų būtų tikrai lūžusios ir užkritusios ant vaikų žaidimų aikštelės“, – pranešime sako „Stebulės“ atstovai.

Stipraus vėjo padarytą žalą patvirtino ir „Vilniaus miesto parkų“ specialistai, jie jau suskaičiavo apie 20 vėjo išverstų didelių medžių Vingio parke, apie 10 – Bernardinų sode, 3 – Pasakų parke, po vieną medį – Sapiegų ir Jomanto parkuose.

„Padaryta žala – tikrai didelė, išversti medžiai – vertingi, brandūs“, – apžiūrinėdamas Vingio parko medžius kalbėjo „Vilniaus miesto parkų“ vadovo patarėjas Laisvūnas Budėnas.

Šiuo metu miesto tvarkymo įmonės pirmiausia šalina praėjimui trukdančius ar avarinės būklės medžius. Pavojaus nebekeliančios ir nuo važiuojamosios dalies ar pėsčiųjų tako patrauktos išvartos aptveriamos ir bus išvežtos per kelias artimiausias dienas. „Stebulės“ atstovų manymu, pašalinti visas šakas prireiks savaitės. Surinktos šakos keliauja į biokuro katilus ir virsta šiluma.

Gyventojų prašoma būti atsargiems, ypač vaikščiojant miškingomis vietovėmis, pasižiūrėti, ar nėra pavojingai pakibusių šakų, stebėti aplinką ir įsiklausyti į aplinkinius garsus. Tai gali išgelbėti nuo sužalojimų.

Antrojo Rusijos miesto vyriausybė oficialiame „Telegram“ kanale pranešė sustabdžiusi visus skrydžius oro uoste iki 12 val. vietos laiku.

Valstybinė naujienų agentūra TASS paskelbė, kad oro erdvė 200 kilometrų spinduliu nuo Pulkovo oro uosto bus uždaryta iki 13.20 val. vietos laiku.

Nepatvirtintame žiniasklaidos pranešime, kuriuo pasidalijo Rusijos naujienų agentūra „Baza“ teigiama, kad danguje buvo pastebėtas neatpažintas objektas. Jam ištirti buvo išsiųsti naikintuvai.

Svetainės „Flight Radar“ duomenimis, daugelis vietinių skrydžių, nukreiptų į Sankt Peterburgą, grąžinami atgal. Oro erdvės uždarymas turėjo įtakos ir skrydžiams į Kaliningradą.

Darbininkai tvoromis ir „Stop“ ženklais blokuoja kelią. Nuo šiol nežinia kuriam laikui draudžiamas eismas transportui ir pėstiesiems Ariogaloje esančiu tiltu, vedančiu iš Ariogalos link Kryžkalnio. Kauno apskrityje per savaitę uždarytas jau antras tiltas. Šįkart  – esantis netoli Ariogalos, vedantis per Dubysos upę. Paaiškėjo, kad jis yra kritinės būklės. Juo naudotis itin pavojinga. Raseinių rajono gyventojai, kaip ir kėdainiškiai, dabar turės važinėti aplinkkeliais.

„Aišku, problema yra, nes važiuojant aplinkiniu keliu pirmyn ir atgal susidaro papildomi 20 kilometrų“, – postringavo vietos gyventojas.

Vis dėlto meras didelių problemų nemato. Yra dar du alternatyvūs apvažiavimai.

„Šią akimirką, kiek man teko kalbėtis su visomis institucijomis, didelių problemų tai nekelia. Manau, didžiausia problema būtų kilusi, jei jis imtų akivaizdžiai byrėti“, – teigė Raseinių rajono meras Andrius Bautronis. 

Šis tiltas priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Vadovas sako, kad jo būklė labai bloga. Iš daugiau nei tūkstančio direkcijai priklausančių tiltų, šis pagal blogumą yra šešioliktoje vietoje.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pastebėtas didesnis sijų degradavimas, irimas. Dėl to matome iškilusias tam tikras rizikas. Kad išvengtume nelaimingų įvykių, kaip sakoma, galėtume ramiai miegoti, buvo priimtas sprendimas jį uždaryti“, – sakė LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius.

Pasak R. Lipkevičiaus, tilto būklė pablogėjo keičiantis orams. Taip pat dėl to, kad yra senas ir neremontuotas bei dėl išaugusio automobilių srauto, kurio krūviui nėra pritaikytas.

„Tilto būklė pablogėjo ir dėl klimatinių sąlygų. Matome, kokia yra temperatūra. Žinant betono savybes, kad kai šilta, jis plečiasi, o kai šalta, traukiasi, tai irgi turėjo įtakos“, – komentavo situaciją R. Lipkevičius.  

Tilto būklė pablogėjo ir dėl klimatinių sąlygų. Matome, kokia yra temperatūra. Žinant betono savybes, kad kai šilta, jis plečiasi, o kai šalta, traukiasi, tai irgi turėjo įtakos.

 

Gyventojai sako, kad tiltas byrėjo akyse ne vienerius metus. Neseniai ir turėklai į vandenį krito.

„Važiuodavau tuo tiltu su baime. Kiekvienąsyk sėkmingai pravažiavus, giliai atsikvėpdavau, kad neįlūžau“, – kalbėjo vietos gyventojas. 

„Pravažiuojant matosi, kad jis apgriuvęs, aptriušęs visas“, – porino moteris.

Raseinių meras sako, kad kelių direkcija per ilgai delsė netvarkant tilto.

„Šiuo atveju mes matome, kad tam tikri kritiniai taškai, kurie galbūt jau galėjo būti sutvarkyti ir prieš metus ar dvejus, šiandien yra griūvančioje situacijoje“, – LAKD priekaištų pažėrė Raseinių meras.

Tačiau LAKD kritikos akmenuką iš savo pusės meta atgal į savivaldybės daržą. Esą tiltas galėjo būti sutvarkytas seniai, bet savivaldybė užsigeidė papildomų aplinkos pagražinimų.

„Tą projektą buvome parengę, šis tiltas jau būtų sutvarkytas. Tačiau esant tam tikrai pozicijai, kad turi būti dar papildomai suprojektuotas dviračių takas, apšvietimas, ką buvo galima padaryti ir vėliau, antru etapu, į tai nebuvo atsižvelgta“, – savo daržą gynė LAKD vadovas.

Kiek kainuos tilto sutvarkymas, dar nesuskaičiuota. Darbai gali užtrukti, nes tik gegužę planuojama skelbti rangos darbų viešojo pirkimo konkursą.   

Tut.by vyriausioji redaktorė Maryna Zolatava naujienų agentūrai AFP sakė, kad Finansinių tyrimų departamento (DFR) pareigūnai atliko kratą jos ir kelių kitų portalo darbuotojų namuose. Ji pridūrė, kad „saugumo agentūrų atstovai taip pat atvyko į naujienų redakciją“.

„Į TUT ir Hoster.by biurus atėjo DFR. Pas redaktorius – irgi. Direktoriai neatsiliepia“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė vienas iš Tut.by įkūrėjų Kirylas Valošynas.

Kaip pranešama, kratos rengiamos ir Tut.by regioniniuose biuruose.

„Generalinės prokuratūros pranešimo pagrindu Baltarusijos informacijos ministerija priėmė sprendimą apriboti prieigą prie portalo Tut.by ir jo dubliuojamųjų tinklaviečių“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

Jame patikslinama, kad generalinė prokuratūra nustatė daugybę visuomenės informavimo priemonių įstatymo pažeidimų, įskaitant draudžiamos informacijos paskelbimą virtinėje publikacijų portale Tut.by. Tuose straipsniuose buvo pateikiama neregistruoto Baltarusijos solidarumo fondo (BYSPOL), renkančio lėšas nukentėjusiems nuo Minsko autoritarinio režimo represijų, informacija.

„Remiantis visuomenės informavimo priemonių įstatymo 38-uoju straipsniu, portaluose draudžiama skelbti organizacijų, neužregistruotų valstybės nustatyta tvarka, informaciją“, – nurodė ministerija.

„Suplanuota ataka“

Tuomet portalas buvo visiškai uždarytas.

„Tut.by vienas įkūrėjų Kirylas Valošynas praneša, kad svetainės domenas užblokuotas“, – savo „Telegram“ kanalu paskelbė naujienų organizacija.

Pasak AFP žurnalistų, svetainė nepasiekiama Baltarusijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje.

Valstybės kontrolės komitetas, kuriam pavaldus DFR, nurodė, kad portalą valdančiai bendrovei „TUT BY Media“ iškelta baudžiamoji byla dėl nesumokėtų mokesčių.

„Valstybės kontrolės komiteto Finansinių tyrimų departamentas 2021 metų gegužės 18 dieną UAB „TUT BY Media“ darbuotojų atžvilgiu iškėlė baudžiamąją bylą pagal baudžiamojo kodekso 243-io straipsnio 2-ą dalį dėl vengimo mokėti mokesčius itin stambiu mastu“, – rašoma komiteto pranešime.  

DFR yra plačius įgaliojimus turinti vykdymo kontrolės institucija. Baltarusių opozicija anksčiau nekart buvo atsidūrusi jos taikiklyje.

DFR, be kita ko, vykdė tyrimą buvusio pretendento į prezidentus Viktaro Babarykos, sulaikyto likus dviem mėnesiams iki pernai rugpjūtį vykusių valstybės vadovo rinkimų, atžvilgiu.

Šis autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentas šiuo metu teisiamas dėl korupcijos ir pinigų plovimo. Nuosprendžio jis laukia už grotų.

Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri buvo priversta pasitraukti į Lietuvą, paragino tarptautinę bendriją po antradienio kratų „tuojau pat“ pasiūlyti paramą.

Tai suplanuota ataka prieš mūsų žurnalistus ir žiniasklaidą... Jiems reikia teisinės apsaugos ir skubaus perkėlimo.

„Tai suplanuota ataka prieš mūsų žurnalistus ir žiniasklaidą... Jiems reikia teisinės apsaugos ir skubaus perkėlimo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ji.

„Beprecedentės priemonės“

Nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Po rinkimų šalyje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia ėmėsi brutalių priemonių jiems nuslopinti. Buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.

Daugiau kaip 400 protestuotojų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, šiuo metu už grotų Baltarusijoje yra 16 žurnalistų. 

Pirmadienį asociacija pranešė, kad Tut.by žurnalistei Liubov Kaspiarovič buvo skirta 15 parų administracinio arešto už dalyvavimą nesankcionuotame susibūrime.

Kovo mėnesį Tut.by žurnalistei Kaciarynai Barysevič teismas skyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę už konfidencialių duomenų apie milicijos areštuoto protestuotojo mirties aplinkybes atskleidimą.

Prieš tai dvejiems metams už grotų buvo pasiųstos dvi reporterės – 27 metų Kaciaryna Bachvalava ir 23-ejų Darja Čulcova, lapkritį filmavusios mitingą vienam nužudytam antivyriausybiniam protestuotojui palaikyti.

Praėjusią savaitę 20 parų arešto gavo du baltarusių žurnalistai, vokiečių transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) dirbantis laisvai samdomas reporteris Aliaksandras Burakovas ir vietos naujienų portalo „Mahiliouski rehijon“ žurnalistas Uladzimiras Lapcevičius. Pranešama, kad abu šie žurnalistai protestuodami paskelbė bado streiką.

Nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) šių metų Pasaulio spaudos laisvės indekse Baltarusija yra 158 vietoje. Indekso sudarytojai nurodo, kad Baltarusijoje po prezidento rinkimų žurnalistų atžvilgiu taikomos „beprecedentės griežtos priemonės“.

Baltarusijos pilietinei visuomenei, žiniasklaidai ir opozicijai didinamą spaudimą smerkia Vakarų šalys.

Europos Sąjunga ir JAV paskelbė sankcijas – turto įšaldymą ir vizų draudimą – A. Lukašenkai ir dešimtims pareigūnų bei su režimu susijusių verslininkų.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) anksčiau šį mėnesį sakė, kad blokas rengia ketvirtą sankcijų paketą Baltarusijos valdžiai.

Senovės paminklus prižiūrinti tarnyba buvo perspėjusi, kad Akropolis ketvirtadienį 13–17 val. neįsileis lankytojų, jeigu oro temperatūra Atėnuose pakils virš 36 Celsijaus laipsnių, o juntamoji temperatūra bus apie 40 laipsnių.

Karšti orai taip pat prognozuojami penktadienį, tad pareigūnai nurodė, kad Akropolis ir tą dieną bus keturioms valandoms uždarytas, jeigu bus pasiekta minėta temperatūra.

Ant kalvos stūksantis į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas kompleksas, kuriam priklauso prieš pustrečio tūkstantmečio pastatyta Partenono šventykla, yra populiariausias Graikijos turistinis objektas, pernai pritraukęs 3,15 mln. lankytojų.