Trečiadienį šalies vadovas Baku susitiks su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu.

Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą, taip pat dalyvaus Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume.

Lietuvos prezidentas Azerbaidžane taip pat susitiks su ministru pirmininku Ali Asadovu, Baku gyvenančiais lietuviais, padės vainiką Kankinių alėjoje 1990 metų Kruvinojo sausio aukoms.

Ketvirtadienį ir penktadienį viešėdamas Armėnijoje šalies vadovas Jerevane susitiks su prezidentu Vahagnu Chačaturianu, ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, parlamento pirmininku Alenu Simonianu.

Susitikimuose bus aptarta saugumo situacija Kaukazo regione, demokratinės reformos šalyje, ES ir Armėnijos bendradarbiavimas Rytų partnerystės formatu, taip pat dvišaliai Lietuvos ir Armėnijos santykiai.

Prezidentas taip pat susitiks su Armėnijos patriarchu Karkinu II, lietuvių bendruomene, padės vainiką armėnų Genocido aukoms.

Kartu su prezidentu į Armėniją ir Azerbaidžaną vyks pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji susitiks su šių šalių vadovų sutuoktinėmis, dalyvaus socialinių ir kultūrinių projektų pristatyme.

Šalies vadovas Rumunijoje su prezidentu Klausu Johannisu aptars karo Ukrainoje eigą, saugumo situaciją kaimynystėje, NATO rytinio flango stiprinimą.

Bukarešte G. Nausėda taip pat susitiks su šalies ministru pirmininku, Senato ir Atstovų rūmų pirmininkais.

Moldovoje šalies vadovas susitiks su prezidente Maia Sandu (Maja Sandu) ir lankysis Kišiniove įsikūrusiame Ukrainos karo pabėgėlių centre.

Lietuvos ir Moldovos prezidentai aptars Rusijos karą Ukrainoje, saugumo situaciją Padniestrės regione, pabėgėlių iš Ukrainos srautus ir paramą Moldovai.

Rusijai tęsiant karinę invaziją Ukrainoje, Vakarų lyderiai nerimauja, jog Maskvos išpuolis prieš Kijevą gali išplisti į Moldovą – kitą buvusią sovietinę respubliką tarp Rumunijos ir Ukrainos, šiuo metu patiriančią Ukrainos pabėgėlių antplūdį.

Moldovoje yra proputiniškas Padniestrės separatistinis regionas. Šios šalies prezidentė M. Sandu 2020-aisiais buvo išrinkta kaip provakarietiškos platformos kandidatė.

Rusijai pradėjus karą, NATO įsipareigojo sustiprinti savo karinius resursus rytinėje Europoje, ypač Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Šalies vadovės spaudos tarnyba trečiadienį pranešė, kad D. Grybauskaitė taip pat apsilankys Italijoje, Šveicarijoje, Jungtinėse Valstijose, Japonijoje, Belgijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje.

Sausio pabaigoje prezidentė vyks į Davoso Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijoje, šį mėnesį Briuselyje taip pat turėtų būti surengtas Europos šalių lyderių susitikimas dėl „Brexit“.

Susitikimas su A. Duda Varšuvoje planuojamas vasarį. Abiejų šalių vadovai aptars strateginės partnerystės, bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse stiprinimą.

Taip pat vasarį prezidentė dalyvaus Slovakijoje rengiamame NATO rytinio flango valstybių – vadinamojo Bukarešto devyneto – viršūnių susitikime, jame Baltijos bei Vidurio Europos valstybių vadovai aptars bendrus siekius ir veiksmus stiprinant regiono saugumą.

Italijoje ir Vatikane prezidentė ketina apsilankyti pavasarį. Vizito į Šventąjį Sostą prezidentę pakvietė popiežius Pranciškus, taip atsidėkodamas už sutikimą pernai rugsėjį Lietuvoje. Italijoje D. Grybauskaitė ketina susitikti su šalies vadovais.

Kovą šalies vadovė dar kartą dalyvaus Europos šalių vadovų susitikime Briuselyje, kur vėl turėtų dominuoti Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES klausimai.

Taip pat planuojamas prezidentės vizitas į Jungtinių Tautų aukšto lygio susitikimą moterų politinio įgalinimo klausimais Niujorke.

Gegužę D. Grybauskaitė dalyvaus neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) ES pirmininkaujančios Rumunijos Sibiu mieste.

Birželį prezidentė vėl vyks į EVT derėtis dėl naujojo 2021–2027 metų bendrijos biudžeto.

Taip pat numatytas prezidentės vizitas į Japoniją, kur rengiamas moterų politinių lyderių susitikimas, derinami susitikimai su šalies vadovais.

Šiemet D. Grybauskaitė baigia antrąją kadenciją prezidento poste. Naujo šalies vadovo rinkimai numatyti gegužę, pareigas naujas prezidentas pradės eiti liepą.