Teisėjas perskaitė sprendimą, kuriame teigiama, kad jo suėmimas „turėtų būti paliktas galioti“, o E. Gershkovichas rusiškai atsakė: „Viskas suprantama. Labai ačiū.“

E. Gershkovichas antradienį dalyvavo pirmajame iš dalies atvirame teismo posėdyje po jo suėmimo dėl įtariamo šnipinėjimo. Ši byla sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

Džinsus ir mėlynus languotus marškinius vilkintis E. Gershkovichas prieš prasidedant apeliaciniam posėdžiui dėl kardomojo kalinimo sukryžiavo rankas ir šypsojosi.

JAV ambasadorė Rusijoje Lynne Tracy (Lin Treisi) taip pat buvo teismo salėje, tačiau per patį posėdį ji kartu su spaudos atstovais buvo išvaryta.

Spaudai bus leista grįžti į posėdį ir išklausyti sprendimą tik posėdžio pabaigoje.

Trumpo pasirodymo žiniasklaidai metu nebuvo leista užduoti jokių klausimų. E. Gershkovichas, buvęs už stiklinės pertvaros, su jais nekalbėjo.

„The Wall Street Journal“ žurnalistą, JAV gimusį žydų emigrantų iš Sovietų Sąjungos sūnų, praėjusį mėnesį per darbinę kelionę į Jekaterinburgą, Uralui priklausantį miestą, suėmė Rusijos FSB saugumo tarnyba.

FSB teigė, kad 31-erių žurnalistas bandė gauti slaptos gynybos informacijos JAV vyriausybei, tačiau bylos detalės laikomos visiškoje paslaptyje.

E. Gershkovichas griežtai atmetė kaltinimus.

Būsimas naujoves Seimo Aplinkos apsaugos komitetui trečiadienį pristatė Aplinkos ministerija – anot jos, nauja sistema ES bus iššūkis šalims, kuriose jau veikia užstato sistema.

„Komisija įsivaizduoja, kad galima uždėti tam tikrą ženkliuką visose sistemose (...) ir būtų galima pakuotes grąžinti ir atsiimti užstatą bet kurioje šalyje“, – posėdyje sakė ministerijos Atliekų politikos grupės atstovė Gabija Ramšaitė.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė pabrėžė, kad reglamentu norima nustatyti, kad Bendrijos narės privalės į užstato sistemą įtraukti tik plastiką ir metalines skardines: „Tai būtų dviem srautams“.

Komisija sako, kad tokios bendros visoje ES sistemos veikimo principai būtų nustatyti po diskusijų su valstybėmis narėmis. Pagal pirmines diskusijas, kiekviena šalis spręstų, ar į užstato sistemą įtraukti stiklo tarą.

R. Radavičienės teigimu, nauja tvarka Lietuvai ir kitoms šalims, kuriose užstato sistema jau veikia, būtų didelis iššūkis: „Visos valstybės narės, o ypač tos, kurios turi veikiančias sistemas, mato tai kaip didelį iššūkį“.

Visos valstybės narės, o ypač tos, kurios turi veikiančias sistemas, mato tai kaip didelį iššūkį.

 

Ji taip pat pastebėjo, kad dabar ES pirmininkaujanti Švedija „nekelia didelių ambicijų labai pasistūmėti“.

„Teisė aktas pareikalaus didelių diskusijų“, – pridūrė ji.

Airija, Rumunija, Prancūzija ir Lenkija dar jas planuoja steigti užstato sistemą, o Latvijoje ir Slovakijoje ji startavo 2022-aisiais. Olandijoje priimamos tik PET pakuotės, o Suomijoje galima atnešti ir vyno bei stipriųjų gėrimų butelius. Skandinavijos šalyse užstato dydis priklauso nuo pakuotės talpos.

Lietuvoje į taromatus priimama plastikinė ir stiklinė alaus, sidro, vandens, giros ir kitų nealkoholinių gėrimų tara bei metalinės skardinės. Seime taip pat vyksta diskusijos dėl užstato sistemos išplėtimo į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes.

ES tikslas 2029 metais perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 metais). Lietuvoje PET plastiko pakuočių surinkimo rezultatai jau dabar visiškai atitinka šį reikalavimą.

Kaip vienas iš argumentų, kodėl reikia skubėti, nurodomas stiklo produkcijos trūkumas ir jos brangimas dėl geopolitinės įtampos ir karo Ukrainoje. Tuo metu verslas sako, kad parduotuvės taps taros sandėliais.

Įmonės „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius įsitikinęs, kad į taromatų sistemą įtraukti daugiau stiklo yra labai svarbu.  

„Stiklo, kuris nėra depozito sistemoje, rodikliai baisingi. Siekia 60 proc. Nepasiekiami jokie tikslai“, – teigė jis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje apie galimybes plėsti užstato sistemą.

„Dabartiniame (Ukrainos – BNS) karo kontekste naujas stiklo liejimas sunaudoja apie 40 proc. daugiau energijos negu stiklo perdirbimas. Tada toliau prarasdami stiklą, liedami naują... Tai kainuoja, daugiau dujų reikia importuoti į Lietuvą“, – aiškino situaciją D. Tracevičius. 

Kauno technologijos universiteto aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas įsitikinęs, kad į užstato sistemą reikėtų įtraukti viską, ką galima perdirbti: stiklainius, konservų dėžutes, nes tai, anot jo, lengvai perdirbama tara.

G. Denafas abejoja verslo teiginiais, kad užstato sistemos išplėtimas verslui brangiai kainuos: „Kas bandė paskaičiuoti, kiek reikėtų investuoti į infrastruktūrą ir ar atsirastų, kokie ir kokio masto sunkumai“. 

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Robertas Klovas tikino užstato sistemos kol kas neplėsti, nes dar nėra aiškūs stiklo rūšiavimo konteinerių tinklo plėtros rezultatai.

„Verslas investavo į konteinerinę sistemą, dabar reikėtų investuoti papildomai ir į užstato sistemą, o išlaikyti konteinerius vis tiek reikės“, – Seimo nariams teigė jis.  

Atliekų tvarkymo įmonės „Žaliasis taškas“ vadovo Kęstučio Pociaus skaičiavimais, 350 tūkst. gyvenamųjų valdų yra aprūpintos individualiais konteineriais ir jais naudojasi 700 tūkst. žmonių. Pasak jo, išplėtus užstato sistemą, šie žmonės tarą neštų į parduotuves arba taromatus. 

„Visų pirma, gyventojams bus nepatogu. Visų antra, verslas, pakuočių atliekų tvarkytojai jau yra pasirašę sutartis, įsipareigoję visą tą kiekį tiekti rūšiuotojams, pastarieji turi sutartis su perdirbėjais. Yra grandinės, o dabar pokyčiai suardytų jas“, – svarstė jis.

„Jeigu stiklas „išeis“ į depozito sistemą, likusių pakuočių tvarkymas bus pasmerktas: kainos didės ir augs administracinė našta verslui“, – prognozavo „Žaliasis taško“ vadovas. 

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė mano, kad rinkti daugiau stiklo būtų problematiška, bet plastiko ar skardinių pakuočių – įmanoma.

„Tai (didesnis plastiko ar skardinių pakuočių rinkimas – BNS) leistų pasiekti švarios gamtos tikslą mažiausiai įmanomais kaštais. Dalies tokių pakuočių vis dar nėra užstato sistemoje, o jų pardavimai, prekybininkų duomenimis, auga kosminiais tempais“, – komitete kalbėjo R. Vainienė.

Pasak jos, praplėsti plastiko ar skardinių pakuočių depozito sistemą nebūtų sunku: „Nereikėtų perdaryti visos sistemos“.

Tačiau prekybininkai stiklo depozito plėtroje, anot R. Vainienės, mato daug ir didelių rizikų.

„Reikėtų skirti daugiau ploto, tai būtų daroma kažkieno sąskaita – prekybos vietos, parkingo. Reikėtų ir daugiau darbuotojų. Tai ne prekybininko funkcija. Prekyba ne atliekų surinkimo vieta“, – tvirtino prekybininkų atstovė.

Alkoholinių gėrimų prekybos tinklo „Vyno klubas“ įkūrėjas Arūnas Starkus, be kita ko, įspėja, kad ant vyno butelių užklijuoti lipdukus su depozito ženklu nebus paprasta, nes jie susukti į popierių, sudėti į dėžes ir pasiekti stiklą neįmanoma nesugadinus prekės.

„Vyno industrijos žmonėms tai didelė problema, nes didžioji vynų dalis atkeliauja arba iš trečiųjų šalių, arba jie perkami antrinėje rinkoje, todėl butelių pavyzdžių neįmanoma gauti“, – aiškino jis. 

A. Starkus taip pat įspėja, kad daugelis vynų, ypač putojantys, dedami į ledų kibirėlius, kad atvėstų, arba laikomi šaldytuve: „Tada jie atidrėksta ir etiketės nusilupa. Vadinasi, jie nebebūtų tinkami nešti į taromatus“.    

Priėmus pataisas, į taromatus būtų galima nešti ir šampano, degtinės, kitų stipriųjų gėrimų butelius, stiklainius, kurie dabar išmetami į stiklo konteinerius, taip pat plastiko tarą nuo pieno, jogurtų. Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima.

Kaltino neadekvatumu

Kaip jau rašyta, skųsdami Kauno apygardos teismo nutartis paleisti Giedrių Janonį į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, Deividą Čerešką – už 20 tūkst. eurų, Genadijų Borisovą – už 10 tūkst. eurų, o Tomą Gaidanką – be jokio užstato, prokurorai teigė, kad šios sumos yra neadekvačios ne tik minėtiems „Kamuolinių“ atstovams inkriminuojamų veikų pavojingumui bei jų trukmei, bet ir galimai iš šių veikų gautoms nusikalstamoms pajamoms.

Perduodant „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą teismui, buvo pranešta, kad joje gausu duomenų apie šio nusikalstamo susivienijimo narių vykdytą ilgametį verslinio pobūdžio disponavimą labai dideliais kiekiais narkotikų ir psichotropinių medžiagų bei šių kontrabandą ir prekybą jais. „Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys apie beveik dvi tonas metamfetamino, daugiau nei 140 kg kokaino ir iš šių narkotinių medžiagų kontrabandos bei prekybos Lietuvoje bei užsienyje gautas milijonines pajamas“, – buvo rašoma tada Generalinės prokuratūros pranešime.

Su šiomis pajamomis prokurorai teigia ir sieję piniginių užstatų, už kuriuos siūlę Kauno apygardos teismui paleisti į laisvę minėtus „Kamuolinių“ lyderius, laikytus be nuosprendžio už grotų daugiau kaip ketverius metus, dydžius. Kaip jau rašyta, G.Janoniui ir T.Gaidankai siūlyta skirti pusės milijono eurų užstatus, uždedant jiems apykojes bei paimant dokumentus. O D.Čereškai ir G.Borisovui – 350 tūkst. eurų užstatus bei tokias pačias jų paleidimo į laisvę sąlygas.

Tačiau Kauno apygardos teismo nutartyse, kuriose šios sumos gerokai sumažintos, kaip ir neskiriant T.Gaidankai jokio užstato, prokurorai sakė pasigedę tokių sprendimų argumentų.

Rasta daug pliusų

Kauno apygardos teismo atstovė, komentuodama šias nutartis, teigė, kad nebuvo galima skirti didesnių užstatų nei suimtieji tikino galintys susimokėti. Todėl T.Gaidankai, teigusiam, kad jis neturi galimybės sumokėti jokio užstato, šis ir neskirtas.

Be to, teismo atstovė akcentavo, kad visiems šiems asmenims skirta intensyvi priežiūra apykojės pagalba yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė po suėmimo. Ir nustatant jos sąlygas, teismas sudarė dienotvarkę, pagal kurią paleistieji iš suėmimo visą parą bus ne tik stebimi elektroninio sekimo priemonėmis, bet ir įpareigoti nuolatos būti nustatytoje namų zonoje. Be to, atsižvelgta, kad kitoje „Kamuolinių“ byloje, kuri nagrinėjama šiame teisme jau beveik trejus metus, šiems asmenims yra skirtas namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. O G.Janoniui ir T.Gaidankai – dar ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Anot Kauno apygardos teismo atstovės, sprendžiant klausimą dėl švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių minėtiems asmenims skyrimo, atsižvelgta ir į tai, kad jie turi gyvenamąsias vietas bei yra vedę. Yra ir asmenų, kuriais jie privalo rūpintis. Be to, paleistieji į laisvę iki suėmimo dirbo bei planuoja įsidarbinti ir dabar. Akcentuota ir tai, kad keli iš jų turi sveikatos problemų. Ir šių aplinkybių visuma rodo, jog jie yra saistomi socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kas mažina prielaidas išvadai, kad jie bandys bėgti ar slėptis. Nors ir pripažinta, kad tokia tikimybė išlieka.

Nutartys įsiteisėjo

Prokurorai teigė sieję siūlytas užstatų sumas ir su tikimybe, kad juos skiriant mažesnius, pagunda bėgti ar slėptis neišnyks, nes, pagal pareikštus kaltinimus, šiai ketveriukei gresia ir įkalinimas iki gyvos galvos.

Kaip jau rašyta, svarstant vakar prokurorų skundus, dalyvavo tik D.Čereška – nuotoliniu būdu.

Tokį norą buvo išreiškęs ir G.Janonis, prašęs vakarykštį posėdį atidėti, nes jis buvo suplanuotas beveik tuo pačiu metu, kaip ir Kauno apygardos teisme vakar vykęs specialusis lig šiol neatverstos „Kamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bylos posėdis, kuriame už uždarų durų spręsti jos organizaciniai klausimai. Ir G.Janonis buvo suteikęs pirmenybę jam.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau Apeliacinis teismas minėto jo prašymo netenkino ir išnagrinėjo prokuroro skundą dėl per mažo užstato, paleidžiant „Kamuolinių“ vadeivą į laisvę, be paties G.Janonio.

Apeliacinio teismo teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Jūratės Jakubonienės kolegija, nagrinėjusi minėtus prokurorų skundus, tik G.Janonio atveju – jai vadovaujant kitam pirmininkui, šiandien paskelbė, kad prokurorų skundus atmeta, nes Kauno apygardos teismo sprendimai buvo teisingi.

Kolegijos argumentai

Apeliacinio teismo atstovė, komentuodama sprendimą atmesti prokurorų skundus, citavo jį priėmusios kolegijos nutartis, kad prokurorų prašytos užstato sumos yra itin didelės ir nėra duomenų, kad kaltinamieji galės jas sumokėti. Todėl, paskyrus jiems prašomus užstatų dydžius, labai tikėtina, kad šių neįmokėjus, vėl gali tekti svarstyti kaltinamųjų suėmimo klausimą. 

Tačiau, kaip yra akcentavęs ir Kauno apygardos teismas, tolesnis suėmimo taikymas šiems asmenims nėra pateisinamas ir negali būti toliau tęsiamas.

Be to, prokurorų prielaida, kad kaltinamieji galimai iš jiems inkriminuojamų veikų gavo dideles pajamas, dar turi būti patikrinta bylą nagrinėsiančio teismo, kuris spręs jų kaltės klausimą. 

Ir visi šie teiginiai leido minėtai Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad G.Janoniui, T.Gaidankai, D.Čereškai ir G.Borisovui skirtos vienos griežčiausių asmens teises bei laisves varžančios kardomosios priemonės yra pakankamos bei proporcingos, siekiant užtikrinti jų dalyvavimą procese bei bylos nagrinėjimą teisme. 

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šiandieninis specialus šios bylos posėdis buvo skirtas organizaciniams klausimams – posėdžių grafiko, kuris turi tikti visiems šios bylos kaltinamųjų, kurių – net 27, advokatams, sudarymui, teisiamųjų gynybos klausimams, nes ne visi iš jų, tarp pastarųjų – ir šio nusikalstamo susivienijimo lyderis Giedrius Janonis, turi advokatus ir pan.

Posėdis planuotas net per tris Kauno apygardos teismo sales. Tačiau visi atvykusieji sutilpo į dvi, ryšys tarp kurių palaikytas nuotoliniu būdu – per salėje įrengtus vaizdo ekranus.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kelių kaltinamųjų ar kai kurių advokatų neatvykimas šiandien planuoto posėdžio nesustabdė. Jame sudarytas šios bylos posėdžių grafikas iki pat kitų metų gegužės. O pirmas posėdis, dėl jau minėtų sunkumų derinant visų šios bylos advokatų užimtumą, numatytas tik lapkričio 9-ąją.

Be to, nuspręsta nagrinėti šią bylą epizodais. O kaltinamiesiems, kurie nėra nusisamdę advokatų ir neketina to daryti, skirti valstybės gynėjus.

Šio posėdžio metu paaiškėjo, kad dalis kaltinamųjų, tarp jų – ir G.Janonis, nesudarė naujų sutarčių su kitoje jų byloje, kuri, kaip jau ne kartą rašyta, įstrigusi Kauno apygardos teisme jau beveik treji metai, juos atstovavusiais advokatais. Beje, G.Janonį minėtoje byloje gina net du advokatai.

Šiandieniniame posėdyje nuspręsta ir, kad ši byla bus nagrinėjama Kauno apygardos teisme, t. y. jokių patalpų kitur nuomoti neketinama. Tikimasi, kad visi proceso dalyviai tilps į Kauno apygardos teismo Konferencijų salę. Joje gali tilpti iki 100 žmonių. O, jeigu, kaip šiandien, atsirastų dėl šios salės kokių nors problemų, posėdžiai planuojami per dvi ar net tris šio teismo posėdžių sales.

Beje, šiandien Apeliaciniame teisme buvo nagrinėjami ir prokurorų skundai dėl Kauno apygardos teismo keturiems „Kamuolinių“ lyderiams skirtų piniginių užstatų, paleidžiant juos į laisvę su elektronine apykoje, kuri uždėta kol kas pusei metų, ir be dokumentų.

Kaip jau rašyta, G.Janonis buvo paleistas į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, Deividas Čereška – už 20 tūkst. eurų, Genadijus Borisovas – už 10 tūkst. eurų, o Tomas Gaidanka – be jokio užstato. Nors prokurorai, remdamiesi ikiteisminio tyrimo duomenimis apie „Kamuolinių“ iš savo nusikalstamos veikos, trukusios devyniolika metų, gautas pajamas, siūlė skirti G.Janoniui ir T.Gaidankai pusės milijono eurų užstatus, o D.Čereškai ir G.Borisovui – 350 tūkst. eurų.

Nagrinėjant šiandien Apeliaciniame teisme prokurorų skundus dėl, anot jų, šiems „Kamuolinių“ atstovams skirtų ne tik jų galimai gautoms pajamoms, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumui neadekvačių užstatų, dalyvavo tik D.Čereška – nuotoliniu būdu.

Tokį norą buvo išreiškęs ir G.Janonis, prašęs dėl jau minėto posėdžio Kauno apygardos teisme, kuris buvo suplanuotas beveik tokiu pačiu laiku, kaip ir posėdis Apeliaciniame teisme, pastarąjį atidėti. Tačiau Apeliacinis teismas šio G.Janonio prašymo netenkino.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Sprendimus, ar tenkinti prokurorų skundus ir padidinti minėtiems „Kamuolinių“ atstovams skirtų užstatų už paleidimą į laisvę dydžius, Apeliacinis teismas planuoja skelbti rytoj.

Iškalbinga aritmetika

Remiantis įstatymais, tam prokurorai turėjo vos tris dienas.

Tuo tarpu už 30 tūkst. eurų užstatą į laisvę su elektronine apykoje, kuri kol kas uždėta pusei metų, ir be dokumentų paleistas Giedrius Janonis, už 20 tūkst. eurų užstatą tokiomis pačiomis sąlygomis paleistas Deividas Čereška bei Genadijus Borisovas, kuriam Kauno apygardos teismas atvėrė vartus į laisvę taip pat tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau už 10 tūkst. eurų užstatą, su savo advokatais turi 20 dienų šių nutarčių apskundimui.

Nors lyg ir neturėtų šių skųsti, nes, kaip jau rašyta, priimant minėtus sprendimus, buvo atsižvelgta į šių Kamuolinių atstovų išsakytus teiginius dėl jų finansinių galimybių. Tomui Gaidankai, pareiškusiam, kad jis neturi galimybės sumokėti jokio užstato, šis ir nebuvo skirtas, nors jis vis tiek paleistas iš suėmimo tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti trys Kamuolinių atstovai.

Prokurorai buvo prašę teismo pakeisti G.Janonio ir T.Gaidankos suėmimą į pusės milijono eurų užstatus ir uždedant jiems apykojes bei paimant dokumentus, o D.Čereškos bei G.Borisovo suėmimą – į 350 tūkst. eurų užstatą ir taip pat minėtomis sąlygomis.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Teismo argumentai

Kauno apygardos teismas savo nutartyse, nuvylusiose prokurorus, iš esmės sutiko su jais, kad tolesnis suėmimo minėtiems Kamuolinių atstovams, išbuvusiems už grotų be teismo nuosprendžio daugiau kaip ketverius metus, taikymas iš esmės pažeidžia jų teises, apie ką jau yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių teismas, priteisęs už tai prieš trejus metus kompensacijas Agurkinių lyderiams.

Tačiau, anot Kauno apygardos teismo, jis negali skirti didesnių užstatų nei suimtieji teigia galintys susimokėti. O jiems skirta intensyvi priežiūra apykojės pagalba yra netgi antra pagal griežtumą kardomoji priemonė po suėmimo.

Ir, anot šio teismo atstovės, nustatant intensyvios priežiūros minėtiems asmenims sąlygas, teismas sudarė dienotvarkę, pagal kurią jie visą parą bus ne tik stebimi minėtomis elektroninio sekimo priemonėmis, bet ir įpareigoti nuolatos būti nustatytoje namų zonoje. Be to, skiriant šią kardomąją priemonę, atsižvelgta, kad kitoje Kamuolinių byloje, kuri nagrinėjama šiame teisme jau beveik trejus metus, jiems yra skirtas namų areštas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. O G.Janoniui ir T.Gaidankai – dar ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Anot Kauno apygardos teismo atstovės, sprendžiant klausimą dėl švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių minėtiems asmenims skyrimą, atsižvelgta ir į tai, kad jie turi gyvenamąsias vietas, yra vedę, be to, yra asmenų, kuriais jie privalo rūpintis, iki suėmimo dirbo bei planuoja įsidarbinti ir dabar. Akcentuojama ir tai, kad keli iš jų turi sveikatos problemų. Ir šių aplinkybių visuma rodo, kad jie yra saistomi socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kas mažina prielaidas išvadai, kad jie bandys bėgti ar slėptis. Nors ir pripažįstama, kad tokia tikimybė išlieka.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Prokurorų kontrargumentai

Panašu, kad prokurorams po tokio teismo sprendimo minėta tikimybė labai padidėjo.

Apskųsdami Apeliaciniam teismui šias Kauno apygardos teismo nutartis, prokurorai teigė, kad Kamuolinių lyderiams, kuriems, pagal pareikštus kaltinimus, gresia net laisvės atėmimas iki gyvos galvos, skirtų užstatų dydis yra neadekvatus jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, jų trukmei ir galimai iš šių veikų gautoms nusikalstamoms pajamoms.

Prokurorai teigė pasigedę teismo argumentų dėl šiems Kamuolinių atstovams skirtų užstatų dydžių, nors jų prašytos šių sumos toli gražu nesiekia minėtų jų pajamų, apie kurias kalbama jiems pareikštuose kaltinimuose.

Tuo tarpu T.Gaidankos paleidimas į laisvę be jokio užstato, anot prokurorų, juos iš viso šokiravo, nes, bylos duomenimis, jis taip pat iš minėtų veikų uždirbo tam tikrą turtą.

Prokurorai neslėpė ir to, kad skųsdami minėtas Kauno apygardos teismo nutartis Apeliaciniam teismui, viliasi, jog šis suformuos aiškesnę tokių užstatų dydžių, kurie sulaikytų nuo bandymų bėgti ar slėptis, praktiką, žinant, kad tokiu atveju jie atiteks valstybei.

Ankstesnės bylos šešėlis

Kaip jau rašyta, pirmadienį – vėl atėjus laikui spręsti klausimą, ar pratęsti jau daugiau kaip ketverius metus už grotų be teismo nuosprendžio laikomų šio nusikalstamo susivienijimo lyderio Giedriaus Janonio bei dviejų jo parankinių – Deivido Čereškos ir Tomo Gaidankos suėmimo pratęsimą, prokurorai patys pasiūlė paleisti juos į laisvę už gana solidžius piniginius užstatus ir skiriant intensyvią priežiūrą elektronine apykoje bei paimant dokumentus.

Skyrėsi tik siūlomų užstatų dydžiai. Kaip paaiškėjo, atsižvelgiant į šiai trijulei skirtus užstatus kitoje byloje, kurioje šie Kamuolinių atstovai su dar keturiolika asmenų kaltinami šešiais nusikalstamos veikos epizodais. Ir ji yra įstrigusi Kauno apygardos teisme jau beveik treji metai. O buvo skubiai šiam perduota, išskiriant ją iš didžiosios nusikalstamo susivienijimo bylos 2019-ųjų rudenį – sparčiai artėjant į pabaigą pusantrų metų terminui, po kurio taikyti ikiteisminio tyrimo metu įtariamiesiems suėmimą draudžia įstatymai.

Minėtoje byloje, kurioje jau ne vieną mėnesį trunka kaltinamųjų apklausos, kurias vis trikdo priverstinės pertraukos dėl nesibaigiančių šio sunkiai girgždančio teismo proceso dalyvių ligų, 46-erių D.Čereškai yra skirtas 20 tūkst. eurų užstatas. O taip pat 46-erių G.Janoniui su 48-erių T.Gaidanka pavyko jo išvengti, nes, prokurorui pasiūlius taikyti ir jiems 50 tūkst. eurų užstatą, G.Janonis tikino teismą, kad negali sumokėti tokios sumos. O T.Gaidanka savo nuomonės dėl to nepareiškė, palikdamas tai spręsti teismui.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Iškalbingos derybos

Beje, didžiausias – 30 tūkst. eurų užstatas minėtoje byloje buvo skirtas 59-erių Genadijui Borisovui, kuris turėjo būti paleistas į laisvę ketvirtadienį už papildomą 10 tūkst. eurų užstatą, privalomą sumokėti per tris dienas, ir uždedant jam pusei metų elektroninę apykoję bei paimant dokumentus.

Kaip pranešė Kauno apygardos teismo atstovė, atsižvelgta, kad G.Borisovas teigė galintis papildomai sumokėti tik tokią sumą, nes jau yra sumokėjęs trigubai didesnę, panaikinant jo suėmimą minėtoje Kauno apygardos teisme įstrigusioje byloje, bet suimant jį, kaip ir G.Janonį, T.Gaidanką bei D.Čerešką, šiemet kovą šiam teismui perduotoje Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byloje, kuri jau keturi mėnesiai niekaip neatverčiama.

Prokuroras siūlė pakeisti G.Borisovo ir D.Čereškos suėmimą ir naujojoje byloje – į 350 tūkst. eurų užstatus. O G.Janonio ir T.Gaidankos – į 500 tūkst. eurų.

Šiandien Kauno apygardos teismo teisėjų Audriaus Meilučio, Jurgos Vasiliauskienės ir Gyčio Večersko kolegija paskelbė, kad keičia G.Janonio suėmimą, kuris baigiasi liepos 16 dieną 24 valandą, į 30 tūkst. eurų užstatą, kurį reikia sumokėti per tris dienas, uždedant jam pusei metų elektroninę apykoję ir paimant dokumentus. D.Čereška, kurio suėmimas baigiasi liepos 17 dieną 24 valandą, paleidžiamas į laisvę tokiomis pačiomis sąlygomis už 20 tūkst. eurų užstatą. O T.Gaidanka, baigiantis liepos 16-ajai, paleidžiamas į laisvę be jokio užstato. Anot Kauno apygardos teismo atstovės, atsižvelgta, kad esamomis aplinkybėmis, nėra pagrįstų duomenų, kad T.Gaidanka būtų pasirengęs sumokėti kokį nors užstatą. O G.Janonis, kuris jau buvo sumokėjęs 20 tūkst. eurų dar prieš svarstant jo paleidimo už užstatą klausimą, tikino, kad gali prie šios sumos pridėti ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Buvo jau sumokėjęs 20 tūkst. eurų ir D.Čereška.

Kaip ir G.Borisovo atveju, minėtos trijulės paleidimą į laisvę Kauno apygardos teismas argumentavo, kad tolesnis šių Kamuolinių atstovų suėmimas pažeidžia jų teises.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Išimtis – tik bėgliui

Po tokių teismo nutarčių Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje kaltinimai jo organizavimu bei vadovavimu jam yra pareikšti ne tik G.Janoniui, bet ir T.Gaidankai, D.Čereškai bei G.Borisovui, už ką jiems gresia įkalinimas iki gyvos galvos, suimtas liko tik vienas asmuo – Valerijus Kolobovas.

Be kitų nusikaltimų, kuriais jis kaltinamas kartu su Kamuoliniais, 37-erių V.Kolobovas minimas ir nužudymo iš chuliganiškų paskatų, kankinant ar kitaip itin žiauriai, epizode. Šis nusikaltimas buvo įvykdytas 2007-ųjų lapkritį viename Kauno bendrabutyje, esančiame Chemijos gatvėje, kuriame gyveno auka – L.Ž. Jis buvo mirtinai sumuštas. Šiuo nusikaltimu V.Kolobovas kaltinamas kartu su bendrininkais, tarp kurių yra ir T.Gaidanka.

V.Kolobovo suėmimas prieš porą savaičių pratęstas dar trims mėnesiams, nes jis beveik pusantrų metų slapstėsi. Ir buvo sulaikytas tik 2020-ųjų pabaigoje Suomijoje, dėl ko, kaip manoma, paleistas į laisvę, vėl gali pasislėpti.

Kaip jau rašyta, Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byla, kuri buvo perduota Kauno apygardos teismui 424 tomų ir su 59 kaltinamaisiais 51 nusikaltimu, ne per seniausiai, šio teismo iniciatyva, išskaidyta į šešias bylas. Keturias iš jų nagrinės Kauno apygardos teismas. Likusias – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai bei Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai.

Kauno apygardos teisme liko ir pagrindinė – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byla, tačiau tik su 27 kaltinamaisiais vietoj buvusių 59. Šios bylos posėdis dar nėra paskirtas.

P. Porošenkos, ėjusio prezidento pareigas 2014–2019 metais, atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl valstybės išdavystės. Gruodį eksprezidentas paliko Ukrainą.

Į Kijevą jis parskrido pirmadienį ryte, pažadėjęs padėti buvusiai sovietinei Ukrainai atremti galimą Rusijos invaziją. Paklabėjęs su tūkstančiais netoli oro uosto susirinkusių šalininkų P. Porošenka stojo prieš teismą.

Per posėdį dėl kardomosios priemonės parinkimo prokuratūros atstovas nurodė, kad P. Porošenka – vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, kurio turtas vertinamas 1,6 mlrd. JAV dolerių – galėtų būti paleistas, jeigu sumokėtų minėto dydžio užstatą, su sąlyga, kad sutiks dėvėti elektroninę apykoję. Priešingu atveju jį siūloma suimti dviem mėnesiams.

Prokuratūra taip pat paprašė uždrausti P. Porošenkai be leidimo išvykti iš Kijevo ir nurodyti jam atiduoti savo pasą.

Atsakydamas P. Porošenka apkaltino prokuratūrą gėdingu elgesiu ir šalies skaldymu.

Jis sugrįžo Ukrainai išgyvenant didžiausią pastarųjų metų krizę. Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių, nuogąstaujama dėl galimos invazijos, o Vakarai skelbia įspėjimus Maskvai.

P. Porošenka griežtai kritikuoja dabartinį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kaltina jį nepakankamai stengiantis išvengti Rusijos agresijos.

Eksprezidentas parskrido iš Varšuvos. Dokumentų tikrinimas oro uoste vyko chaotiškai, vėliau P. Porošenka sakė, kad pasieniečiai bandė neįleisti jo į Ukrainos teritoriją.

„Valstybės išdavystė“

56 metų P. Porošenka buvo išrinktas prezidentu Rusijai 2014 metais aneksavus Krymo pusiasalį ir paaštrėjus kovai tarp Kijevo karių ir prorusiškų separatistų šalies rytuose.

2019 metais per prezidento rinkimus jį sutriuškino V. Zelenskis, humoristas, tuo metu neturėjęs jokios politinės patirties.

P. Porošenka dabar yra parlamento narys ir opozicinės partijos „Europos solidarumas“ lyderis.

Grįždamas namo, P. Porošenka gali pasekti buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino balsingiausio kritiko Aleksejaus Navalno pėdomis, kurie abu grįžo į savo šalis nepaisydami valdžios nusiteikimo ir dabar yra kalėjime.

Ukrainiečių pareigūnai teigia, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, su kuriais gali būti susijęs P. Porošenka.

Prokurorai įtaria P. Porošenką Rusijos remiamų separatistų finansavimu Rytų Ukrainoje 2014–2015 metais, perkant anglis iš Donbaso už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (47 mln. eurų).

Jei bus pripažintas kaltu valstybės išdavystės byloje, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

P. Porošenka visus jam metamus kaltinimus neigia ir sako, kad 43 metų V. Zelenskis sufabrikavo kaltinimus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo savo vidaus ir užsienio politikos nesėkmių.

Savo vaizdo kreipimesi feisbuke P. Porošenka apkaltino V. Zelenskį, kad jis nepakankamai daro, kad apsaugotų Ukrainą nuo Rusijos, ir pasiūlė savo pagalbą.

„Esame pasirengę padėti valdžios institucijoms. Esame pasirengę pasidalinti savo mintimis ir patarimais“, – sakė jis ir pridūrė, kad jo partija rems „visas iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti mūsų valstybės gynybinį potencialą ir mūsų šalies europinę kryptį“.

Ukraina nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Konfliktas jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.

Rusija kaltinama sutelkus apie 100 000 karių prie Ukrainos sienos ir besiruošiant galimai naujai invazijai. Maskva savo ruožtu siekia Vakarų garantijų, kad proeuropietiška valstybė niekada neprisijungs prie NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.

Ukrainą ankstų penktadienį sukrėtė didžiulė kibernetinė ataka, dėl kurios Kijevas kaltina Rusiją ir kuri, kaip būgštauja kai kurie analitikai, gali būti fizinės atakos įžanga. „Microsoft“ sekmadienį perspėjo, kad įsilaužimas gali būti destruktyvesnis ir paveikti daugiau organizacijų, nei manyta iš pradžių.

P. Porošenkai, dažnai vadinamam Ukrainos „šokolado karaliumi“, priklauso saldumynų imperija „Roshen“.

Anksčiau jis buvo privestas parduoti du televizijos kanalus, šaliai priėmus vadinamąjį „deoligarchizacijos įstatymą“. Šiame V. Zelenskio iniciatyva pernai priimtame įstatyme oligarchams priskiriami asmenys, kuriems priklauso didelės finansinės lėšos ir žiniasklaidos priemonės. Pagal įstatymą, oligarchai yra registruojami specialiame registre.