Pasirodys festivalyje

Šių metų Šviesų festivalis Klaipėdoje žiūrovus vilios į daugybę erdvių.

Viena jų – naujai atgimusi senosios turgavietės aikštė.

Čia penktadienį, nuo 18 iki 22 val. ir bus galima apžiūrėti senųjų motociklų parodą. Savininkas A.Monstavičius planuoja ir pats dalyvauti renginyje.

Žadama, kad motociklai bus ypatingai apšviesti, bus renkamas gražiausias, griaudės muzika.

"Kai man pasiūlė Šviesų festivalio metu parodyti dalį savo kolekcijos, neilgai svarstęs nusprendžiau, kad reikia taip ir padaryti. Juk nelaikysi užsidaręs garaže. Tokie daiktai nyksta, kasmet jų lieka vis mažiau. Jei kažkas juos atnaujina, prikelia naujam gyvenimui, reikia žmonėms rodyti, kuo buvo važinėjama prieš 100 metų. Šviesų festivaliui atvešime vieną mašiną, net nežinau, kiek motociklų į ją galima sudėti: 10 ar daugiau. Pats pastovėsiu, juk reikės žmonėms papasakoti", – apie dalyvavimą šventėje pasakojo A.Monstavičius.

Didžiausia kolekcijos savininko baimė, kad žiūrovai nepradėtų lipti ant antikvarinių motociklų, todėl ketinama eksponatus aptverti bent jau simboliškai, jog kiekvienas suprastų – lipti ir čiupinėti šių daiktų nevalia.

"Vis dėlto manau, kad žmonės yra sąmoningi, labai baimintis neverta", – teigė A.Monstavičius.

Dažniausiai kolekcininko sulaukiamas ir nemėgstamiausias klausimas – kiek vienas ar kitas motociklas kainuoja.

"Neįmanoma įvertinti pinigais daikto, kuris tau brangus ne kaip prekė, o kaip technikos paminklas. Juk ne apie prekybą čia kalba. Mano motociklai visi yra sutvarkyti ir suremontuoti taip, kad jais būtų galima važiuoti", – atviravo kolekcijos savininkas.

Reikalavimai: A.Monstavičius tikino, jog bet kurio jo kolekcijos motociklo variklį galima tuojau pat paleisti, kad važiuotų. Jono Žurausko nuotr.

Kolekcija nebetelpa

Gali būti, kad penktadienį bus pirmasis, bet ne vienintelis A.Monstavičiaus motociklų parodymas klaipėdiečiams, kol šis vyras atvers specialiai tam pastatyto muziejaus duris.

Kol kas esama dar tik svarstymų apie tai, kad būtų įdomu Jūros šventės ar miesto gimtadienio proga surengti senovinių motociklų ralį Klaipėdos gatvėmis.

Jeigu šventės rengėjai imtųsi organizuoti ką nors panašaus, A.Monstavičius neatsisakytų dalyvauti su nemaža dalimi savo kolekcijos motociklų.

Dabar didžiąją šio vyro kolekcijos dalį galima apžiūrėti Telšių rajone, "Auksinio elnio" kaimo turizmo sodyboje, kur A.Monstavičius eksponuoja per 80 skirtingo amžiaus bei gamintojų motociklų.

Visa kolekcija ten nebetelpa, vietos – itin mažai. Kita dalis kol kas laikoma skirtingose vietose, kur lankytojai jų negali pamatyti.

Būtent todėl jau kurį laiką Klaipėdoje gyvenančiam telšiškiui atėjo į galvą mintis uostamiestyje įsteigti muziejų, kuriame būtų galima eksponuoti savo motociklų kolekciją.

Vieta, kur toks muziejus žada atsirasti, – buvęs kino teatras "Vaidila".

"Jeigu projektuotojai savo darbą padarys, aš pakviesiu lankytojus labai greitai. Daugiau nei metus užsitęsė detaliojo plano derinimas, paaiškėjo kažkoks kelių dešimčių centimetrų žemės ploto neatitikimas. Visa tai kainuoja laiką. Panašu, kad dabar visi formalumai jau baigti. Kai tik projektuotojai padarys savo darbą, viliuosi, po metų ar pusantrų galėsime atverti ekspozicijos duris. Pats seniai to labai laukiu, kalbuosi su statybininkais. Šiuo metu laikas tiesiog valgo pinigus. Aš jau seniai pasiruošęs statyboms", – ryžto neslėpė biokuro verslą vystantis A.Monstavičius.

Mano aistra seniems motociklams primena ligą.

Statys naują pastatą

Buvusiame kino teatre turėtų tilpti visi kolekcininko motociklai. Kiekvieną jų bus galima apžiūrėti iš visų pusių, susipažinti su pagrindine informacija.

Šalia motociklų bus rodoma ir šiek tiek senoviškų mašinų. Ekspoziciją sudarys keli šimtai objektų.

Naujajame apie 6 tūkst. kvadratinių metrų pastate motociklų ir mašinų parodai ketinama skirti apie 3,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Kitą pastato dalį ketinama skirti vienai ar net porai kino teatro salių. Tai bus savotiška duoklė kažkada klestėjusią "Vaidilą" prisimenantiems klaipėdiečiams.

1971 m. pastatytas keturių aukštų tuomet moderniausia technika aprūpintas kino teatras nustos gyvuoti kaip sovietinis statinys. Jo vietoje turėtų iškilti naujas, penkių aukštų modernus, priderintas prie aplinkos pastatas.

Bet ir po tokių pokyčių klaipėdiečiai čia galės ateiti ne tik į muziejų.

Esama planų, kad čia persikels "ArleKino" komanda, dabar Kultūros fabrike rodanti išskirtinius filmus.

"Dar nežinau, ar mes jiems nuomosime patalpas, o gal prisidėsime prie salės išlaikymo. Nesu šios srities specialistas, reikia, kad filmus rodytų tai išmanantys žmonės", – planais dalijosi merdinčio kino teatro savininkas.

A.Monstavičius atskleidė, kad iš senosios "Vaidilos" nieko neliks. Projektuotojai patikino, kad senasis pastatas didelių rekonstrukcijų nepakels, todėl racionaliau pastatyti naują, nei išsaugoti senąjį, juo labiau jei jis nebeturės ankstesnių perdangų.

Poreikis: dabartiniame muziejuje senieji motociklai nebetelpa. Daivos Janauskaitės nuotr.

Telšiuose nepavyko

Klausinėjamas, ar klaipėdiečiams bus prieinama tokio muziejaus bilieto kaina, jį steigiantis verslininkas patikino, kad jokio pelno iš jo nesitiki.

"Esame ne pelno siekianti organizacija, todėl bilietai negali būti tokie brangūs, kad jų neįpirktų kiekvienas. Juk tokį plotą reikės dar ir prižiūrėti, valyti. Būtų labai gerai, kad už bilietus gaunamų pinigų užtektų išlaikyti darbuotojus. Jeigu muziejus nebus prieinamas kiekvienam, kam jį ir daryti? Gyvenu iš verslo, o motociklai yra mano aistra, muziejus bus mano kūdikis", – teigė A.Monstavičius.

Jis norėjo savo senų motociklų muziejų įkurti Telšiuose.

Tačiau valdininkų požiūris į kuriantį žmogų privertė palankesnės aplinkos ieškoti uostamiestyje.

"Telšiuose jau turėjau vietą muziejui statyti ir net projektą, gavau leidimą statybai. Bet pajutau priešiškumą iš Telšių politikų, o juk paprašiau ne pagalbos, o tik netrukdyti. Dažnai žmonėms atrodo – jei ką nors darai, būtinai norėsi iš to pelnytis. Kai Klaipėdoje pristatėme projektą, pamačiau kitokį požiūrį, visi buvo už. Kai tik ko klausiu, sulaukiu atsakymo, nebuvo trukdžių. Klaipėdiečiai mane suprato", – apie bendravimo su politikais patirtį pasakojo verslininkas.

Kai A.Monstavičius sugalvojo įsigyti seniai filmų nebedemonstruojantį kino teatrą, buvo atnaujinama aikštė šalia jo.

Dabar, kai aikštė įgavo naują vaizdą, senoji, apgailėtinai atrodanti "Vaidila" jos nepuošia.

Aistra – nuo vaikystės

Klausinėjamas, kodėl kolekcionuoja būtent motociklus, A.Monstavičius neslepia juos pamėgęs dar vaikystėje. Šiai jo aistrai jau beveik 30 metų.

Prisimindamas savo paauglystę, vyras pasakojo, kad jo kojos buvo nuolat nudegintos motociklų duslintuvų, mat važinėti ir remontuoti juos pradėjo labai anksti.

Pirmasis įsigytas motociklas turi ypatingą istoriją. Britiškas "Ariel Motors" markės motociklas pagamintas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jį naujutėlį nusipirko vienas Žemaitijos kunigas. Lietuvoje juo važinėjo keturi savininkai. Karo metais, baimindamasis prarasti brangų daiktą, savininkas jį užkasė durpyne.

Eksponatai: motociklai ne tik gražūs pažiūrėti, kiekvienas jų turi savo istoriją.

Seniausias kolekcininko turimas motociklas pagamintas 1894 m. Po pirmojo pasaulyje pagaminto motociklo buvo praėję vos devyneri metai. Pirmasis buvo medinis dviratis, į kurį įmontuotas "Daimler" variklis.

A.Monstavičiaus kolekcijos pasididžiavimas yra vokiečių brolių Helnebraudų gaminys, jų buvo viso labo 21, o iki mūsų dienų išsilaikė vos keli. Tai – be galo įdomios konstrukcijos motociklas, kurio aušinimo sistema sumontuota galiniame sparne, aušinimas vyksta sukantis ratui.

Mėgstamiausių gamintojų ar modelių vyras neturi, yra sukaupęs motociklų iš visų pasaulio kraštų.

"Galiu prisipažinti, mano aistra seniems motociklams primena ligą. Man įdomu tai, kas sena. Juk visai netrukus vidaus degimo variklis išnyks. Jau dabar transporto priemonės varomos elektra, paskui bus vandenilis ar dar kas nors. Esu tikras, mes turime išsaugoti tai, kas buvo sukurta. Šitie daiktai ne tik gražūs, jie – tikri technikos paminklai. Su motociklais susiję labai daug įdomių istorijų. Mažai kas žino, kad, sukūrus vidaus degimo variklį, nežinota, kaip jį paleisti, kad jis veiktų, kad daiktas pradėtų važiuoti. Tik vėliau atsirado visokių papildomų įrenginių, – pasakojo kolekcininkas. – Čia galima būtų be perstojo kalbėti ne dieną ir ne dvi. Tokius dalykus mažai kas bežino, todėl ir reikia kam nors kolekcionuoti motociklus, kam nors mašinas, televizorius, traukinius ir kitokius dalykus. Kolekcininkai išsaugo istoriją."

A.Monstavičius tikino pats neieškantis savo kolekcijai reklamos, bet jei žmonės domisi, jis noriai rodo, ką turi.

Fontano nepamiršo

"Ši aikštė neretai vadinama tarsi tiltu tarp senamiesčio ir pietinės miesto dalies. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje ji bus daugelio mylima ir puoselėjama. Pagrindinis tikslas atnaujinant šią erdvę – sukurti patrauklią aplinką miestiečių laisvalaikiui ir kartu išsaugoti vertingąsias teritorijos savybes. Kadaise šiai vietai gyvybės ir jaukumo teikęs, tačiau jau ilgą laiką nebeveikiantis fontanas su skulptūromis įvardijamas kaip pagrindinė šios viešosios erdvės vertybė, kuri nenugrims į užmarštį. Skulptūros šiuo metu jau restauruojamos ir puoš naujai įrengiamą fontaną. Tikiu, kad gyventojus džiugins ir kiti pokyčiai – kuriama nauja žalioji poilsio zona, vaikų žaidimų aikštelė ir kitos naujos erdvės", – pasakojo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pagrindinis tikslas – sukurti patrauklią aplinką miestiečių laisvalaikiui ir kartu išsaugoti vertingąsias teritorijos savybes.

Pasak projektą kuruojančios uostamiesčio savivaldybės administracijos vyr. patarėjos Ingos Kubilienės, šioje vietoje veiks per kraštus persipilančio vandens fontanas su skulptūromis jame. Norint aikštei suteikti daugiau judesio, prie tos pačios fontano technologijos įrengtas ir grindinio fontanas su 24 purškikliais.

Susijungia dviračių takai

Žalioji poilsio zona kuriama kiek atokiau nuo judraus Taikos prospekto, arčiau gyvenamųjų namų – tai bus poilsio erdvė su lauko baldais, puošiama želdynų. Tai pereinamoji erdvė į netoliese esančią Ąžuolyno giraitę.

O pietrytinėje aikštės pusėje įrengiama vaikų žaidimų aikštelė, kurioje mažieji klaipėdiečiai ras laipiojimo virvėmis piramidę, šalia žaidimų aikštelės pastatyti laipiojimo kalneliai.

Per atnaujinamą teritoriją driekiasi ir naujas dviračių takas, kuris sujungia Taikos prospekte naujai įrengtą dviračių taką su naujai įrengiamu taku Ąžuolyno giraitėje.

Šalia tako ir visoje aikštėje jau yra įrengtas apšvietimas su mažai energijos naudojančiais šviestuvais, vandens ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklai, didžiojoje dalyje aikštės paklotos dangos, pėsčiųjų takai pritaikyti judėjimui žmonėms su negalia.

Teritorijoje taip pat planuojama įrengti tris valdomas vaizdo stebėjimo kameras.

Bus muziejus, kino teatras

Pasak I. Kubilienės, šių metų pradžioje startavę darbai pagal planuotą grafiką turėtų būti užbaigti 2021 m. gegužę, tačiau šiuo metu jie lenkia grafiką.

"Džiugina, kad darbai juda sparčiau, nei planuota, tikimės, kad tempas nesulėtės ir ateityje. Viešoji erdvė prie buvusio "Vaidilos" kino teatro susilies su kitomis atnaujintomis erdvėmis – rytinėje pusėje teritorija ribojasi su Ąžuolyno giraite, kuri šiuo metu taip pat sparčiai keičia savo veidą, palei aikštę driekiasi atnaujinamas pėsčiųjų ir dviračių takas. Netolimoje ateityje planuojama įgyvendinti ir buvusio "Vaidilos" kino teatro pastato atnaujinimo projektą – čia įsikurs motociklų muziejus, kino teatras ir kiti traukos taškai. Tai privati iniciatyva, tačiau vyksta glaudus bendradarbiavimas su savivaldybe, o investuotojų ambicijos nuteikia optimistiškai. Keisis ir šalia teritorijos esantys daugiabučiai – šiuo metu rengiamas Paryžiaus Komunos g. 8 namo modernizavimo projektas, minėtas daugiabutis dalyvauja Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programoje. Įgyvendinus projektą namo fasadas ateityje taip pat derės prie bendro atnaujintos teritorijos vaizdo", – kalbėjo I. Kubilienė.

Viešosios erdvės prie buvusio "Vaidilos" kino teatro atnaujinimo darbų vertė – daugiau nei 1,7 mln. eurų.

Pastarosios vadovas Albinas Monstavičius BNS nekomentavo, už kiek įsigijo turtą ir ką su juo planuoja daryti.

„Manau, kad dar per anksti (kalbėti – BNS)“, – sakė A. Monstavičius.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, birželio pradžioje „Kietasis biokuras“ iš fizinio asmens įsigijo Paryžiaus Komunos gatvėje 4 esantį 1971 metų statybos 4 aukštų 1,9 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto kino teatro pastatą.

Anksčiau skelbimų portale „Aruodas.lt“ jis buvo parduodamas už 800 tūkst. eurų. Portale skelbta, kad tuo metu pastate veiklą vykdė kelios prekybos įmonės.

Klaipėdos miesto savivaldybės planuose – greta šio pastato esančios aikštės atnaujinimas. Jį planuojama pradėti dar šiemet.

Kaip skelbė savivaldybė, bus rekonstruoti pėsčiųjų takai, šaligatviai, sovietmečiu įrengtas fontanas, nutiesti dviračių takai, lauko scena, vaikų žaidimų aikštelė, sutvarkyti želdiniai.

Atnaujinant aikštę savivaldybė planuoja prašyti prie to prisidėti ir greta įsikūrusių verslininkų pagalbos.

Aštuntajame dešimtmetyje teritorijoje Taikos prospekte pastatytas ne tik kino teatras, greta iškilo parduotuvė „Aitvaras“ bei restoranas „Bildukas“. Prie pastatų įrengtame fontane taip pat pastatyta skulptūrų grupė Vaidila, Aitvaras ir Bildukas.

Aikštės atnaujinimo ėmėsi "Panevėžio statybos tresto" filialo bendrovės "Klaipstata" darbininkai. Įmonės vadovas Rimantas Skarbalius patikino, kad užgriuvęs karantinas nesustabdė darbų, tiesa, šiuo metu tempai kiek sulėtėjo.

"Truputį kliūvame su medžiagų tiekimu. Esame užsakę apšvietimo stulpus. Vokietijoje bus gaminamos formos plokštėms aikštės dangai. Nė viena Lietuvos gamykla tokių neturi. Dabar neaišku, kada vokiečiai jas pagamins", – svarstė darbus vykdančios bendrovės direktorius.

Šiuo metu ardoma senoji aikštės danga.

Aikštėje neliko pušaičių, kurios trukdė atlikti darbus. Mat atnaujinant fontaną teko iškasti milžinišką duobę – tai bus fontano rezervuaras.

Aikštelė, kurioje vyksta darbai, – aptverta, todėl tikimasi, kad pašaliniai į teritoriją neis.

Duobė bus betonuojama, betonas šlifuojamas, bus įrengta perdanga. Apdailai ketinama naudoti granitą. Darbininkai tikisi betonavimo darbus baigti per porą savaičių.

Prieš pusšimtį metų pagal Violetos Skirgailaitės ir Dmitrijaus Jefremovo projektą sukurtos Vaidilos bei mitinių būtybių aitvaro ir bilduko medinės skulptūros išmontuotos ir išvežtos restauruoti. Pagal projektą, jos turėtų grįžti į fontaną.

R.Skarbalius tikisi, kad iki Naujųjų metų darbai šioje aikštėje bus baigti, nebent dėl pandemijos bus įvesta dar didesnių apribojimų.

Pastatų likimo nesvarsto

Oficialiame Klaipėdos savivaldybės pranešime teigiama, kad per 14 mėnesių nuo darbų pradžios ši aikštė, pėsčiųjų takai, fontanas bus atnaujinti, įrengti dviračių takai, scena, vaikų žaidimų aikštelė, sumontuoti suoliukai, šiukšliadėžės, vazonai gėlėms.

Vaidilos bei mitinių būtybių aitvaro ir bilduko skulptūros, sukurtos Violetos Skirgailaitės ir Dmitrijaus Jefremovo, pagal projektą bus restauruotos ir sugrąžintos į fontaną.

Visą šią erdvę po atnaujinimo ketinama stebėti vaizdo kameromis.

Kol kas neaišku, koks bus aikštę supančių pastatų likimas. Buvusi parduotuvė, restoranas ir kino teatras jau seniai privatizuoti ir netekę savo pirmapradžio veido. Kelis dešimtmečius juose veikia baldų komisas, restoranas "Piteris" ir parduotuvė "Technorama".

"Dabar yra kur kas svarbesnių darbų, nei rūpintis privačių namų likimu", – teigė Urbanistinės plėtros bei Miesto ūkio departamentams vadovaujantis Kastytis Macijauskas.

Negaila: E.Malinausko atmintyje išliko daugybė istorijų, susijusių su ypatinguoju darbu, jį primena ir iš ąžuolo išdrožtas sostas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Klaipėdiečiai kartais stebi neįprastą situaciją, kai dviračiais po Klaipėdą ir apylinkes važinėjantys užsieniečiai sustoja šioje aikštėje, fotoaparatų objektyvus kreipia į vos pastebimą medinę trijų figūrų skulptūrą, bando šnekinti prastokai angliškai kalbančius praeivius.

Galima tik spėti, kad atvykėliams smalsu užfiksuoti sovietmečio reliktus. Ar jie supranta, kokią reikšmę aštuntajame dešimtmetyje tai turėjo klaipėdiečiams, tenka abejoti.

Karūną turi ne visi

Vienintelis tuomet miesto dienraštis "Tarybinė Klaipėda" ne kartą rašė apie medines skulptūras.

"Skulptūros labai stilizuotos, dekoratyvios, bet kol kas sunku spręsti apie jų ryšį su aikšte bei aplinkiniais fasadais, kadangi aikštė neapželdinta, nebaigtas įrengti baseinas, kuris nemaža dalimi nulems skulptūrų dekoratyvumo įspūdį", – 1972 m. skelbė laikraštis.

Aitvaro, Bilduko ir Vaidilos skulptūros baseinėlyje stovi iki šiol.

Atmintis: figūros buvo karūnuotos metalo plastika. (Bernardo Aleknavičiaus nuotr.)

Tiesa, tik Aitvaras dar turi metalinę karūną, kitos dvi figūros tokių metalinių detalių neteko jau seniai.

Žinovų teigimu, neprižiūrimos skulptūros baseinėlyje pradėjo pūti. Apsuptos akį rėžiančiomis reklamomis išmargintų pastatų jos tarsi susigūžė ir tapo nepastebimos.

Geriausias kino teatras

"Vaidilos" vardą gavęs tuomet naujasis kino teatras pirmąjį filmą parodė 1971 m. birželio 16 dieną. Tai buvo tarybinė juosta apie dailiojo čiuožimo žvaigždes "Žydrasis ledas".

Antroji kino juosta, parodyta plataus formato ekrane, buvo "Imperijos žlugimas", trečioji – "Bėgimas".

Vėliau į šį kino teatrą žmonės plūdo žiūrėti tada daugelio pamėgtų indiškų filmų, vokiškų ir jugoslaviškų apie indėnus, prancūzų komedijų, į kurias gauti bilietų būdavo ypač sunku.

"Niekada neužmiršiu, būtent "Vaidiloje" 1972-ųjų  pradžioje pirmą kartą pamačiau nepakartojamą filmą "Muzikos garsai". Paskui daugybę kartų žiūrėjau jį ne tik kino teatre, bet ir per televiziją, bet pirmasis įspūdis buvo neišdildomas, nieko panašaus iki tol nebuvau mačiusi", – pasakojo klaipėdietė Irena Petrauskaitė.

Vizija: architektas A.G.Tiškus norėjo aikštei suteikti jaukumo, todėl pritarė medinėms puošmenoms. (Bernardo Aleknavičiaus nuotr.)

Moters šeima 8-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje gyveno netoli naujojo kino teatro. Kiemo vaikai karštas vasaros dienas leisdavo prie baseino, kuriame ne tik pliuškendavosi, kartais jis tapdavo ir tualetu.

Ilgas eiles prie kino teatro bilietų kasos prisimena visi vyresni klaipėdiečiai.

Blatas (produktų ar paslaugų gavimas pasinaudojant pažintimis) veikė ir geidžiant bilietų į vienintelį Klaipėdoje plačiaformatį kino teatrą.

Buvo kokteilių baras

1971 m. lapkričio 26-ąją "Tarybinė Klaipėda" pranešė, kad jau visai netrukus trečiojo gyvenamojo rajono visuomeniniame centre ruošiamasi atidaryti stambią visuomeninio maitinimo įmonę – restoraną "Bildukas".

Žurnalistą po tada dar neveikiantį restoraną vedžiojo jo administratorius Alfonsas Garšva ir direktorius Julius Židonis.

Jie pasakojo, kad pirmajame aukšte numatyta įrengti visokias pagalbines patalpas, sandėlius, rūbinę ir tuo metu didžiausią mieste kulinarijos cechą, kuris savo gaminius žadėjo tiekti ne tik restorano lankytojams, bet ir kulinarijos parduotuvei Kauno gatvėje.

Edvardas Malinauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Antrajame aukšte buvo įrengta 120 vietų kavinė ir kokteilių baras, kuriame žadėta sumontuoti labai spalvingą apšvietimą.

Vasarą verandoje ant stogo ketinta sutalpinti dar 70 restorano lankytojų.

Trečiajame aukšte buvo įrengtos dvi banketų salės, viena mažytė – 20 vietų, kita skirta 100 svečių. Didesnė banketų salė ekskursijos metu jau buvo papuošta iš virvių pintais voratinkliais, apšviestais iš apačios.

Dar prieš restorano atidarymą skelbta, kad restorane dirbs apie 110 žmonių, jame ketinta įdarbinti daugiausia jaunus, ką tik prekybos mokyklas baigusius jaunuolius.

Turėjo savo orkestrą

Vaikštinėdami po dar neveikiantį restoraną jo direktorius ir laikraščio korespondentas pamatė trečiajame aukšte repetuojančius estradinio orkestro muzikantus, kuriems vadovavo Stasys Baločka.

Klaipėdietė Rima Radžiuvienė prisiminė, kad jos mamos jubiliejų šeima su giminaičiais šventė banketinėje restorano salėje, o svečius linksmino buvęs sukaktuvininkės mokinys, tada garsus dainininkas Simonas Donskovas.

"Visas restorano interjeras panašus į lietuvišką dūminę pirkią. Labai tinka ir pavadinimas "Bildukas". Tai – geraširdis, švelnus, niekam blogo nedarantis velniukas", – prieš daug metų gyrė restoraną žurnalistai.

Simbolis: ant "Aitvaro" parduotuvės sienos kabojęs medinis pano anuomet buvo tarsi firminis Klaipėdos ženklas. (Bernardo Aleknavičiaus nuotr.)

Pirmąjį kepsnį restorane žadėta iškepti 1971 m. gruodžio 1 dieną, tačiau, pažado įvykdyti nepavyko. Gruodžio 28 d. spaudoje vėl paskelbta, kad netrukus "Bildukas" turėtų pradėti veikti. Ko gero, duris jis atvėrė tik kitų metų pradžioje.

Laikraštis skelbė, kad 1972 m. valgyklų, restoranų, kavinių treste vyko geriausiojo darbuotojo konkursas, kuriame dalyvavo dešimtys visuomeninio maitinimo įstaigų atstovų. Miesto laikraštis skelbė, kad tarp realiausių pretendentų buvo ir restorano "Bildukas" padavėjas V.Šimkevičius.

Tapo kino aikštele

"Aitvaras" – gerosios į namus turtus nešančios dvasios vardas, suteiktas parduotuvei, turėjo byloti apie prekių gausą joje. Ilgą laiką čia buvo parduodamos prekės vyrams.

Tiems, kas norėtų pamatyti, kaip aikštė atrodė 1973-iaisiais, galima patarti pažiūrėti internete nesunkiai prieinamą tais metais M.Gorkio kino studijoje sukurtą valandos trukmės meninį filmą "Lašas jūroje".

Niekinio siužeto filmas apie pirmokėlį Vitią Siniciną, kuris pirmąją mokslo metų dieną labiausiai norėjo išmokti švilpti, būtų neįdomus, jei didžioji jo dalis nebūtų nufilmuota Klaipėdoje ir ypač aikštėje tarp "Bilduko, "Aitvaro" ir "Vaidilos".

Klasė, kurioje mokėsi filmo herojus, filmo kūrėjų buvo įrengta kitapus Taikos prospekto, Miestų statybos projektavimo institute. Matyt, filmo kūrėjams klaipėdietiška architektūra pasirodė jauki ir verta pasigėrėjimo.

Nepaisant to, 1972 m. spalio pabaigoje laikraštyje buvo pliekiami Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus specialistai, kurie ne tik blogai suplanavo trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį kvartalus, bet ir neišsprendė susisiekimo tarp mikrorajonų reikalų.

"Rimtas abejones kelia "Vaidilos" kino teatro ir visuomeninio prekybinio centro IV gyvenamajame rajone išdėstymas pagrindinių miesto magistralių atžvilgiu", – rašė "Tarybinė Klaipėda".

Parengė tris projektus

Į filmo "Lašas jūroje" kadrą ne kartą pateko ir mitines figūras vaizduojančios medinės skulptūros, ir jas supęs baseinas.

Bet ant tuometės parduotuvės "Aitvaras" sienos Edvardo Malinausko sukurto medinių figūrų, vaizduojančių kuršius žvejus, pano dabar nematyti, siena – balta.

Kiekvienam dėstytojui daviau medienos ir liepiau išsidrožti po krėslą.

Alfredas Gytis Tiškus, suprojektavęs aikštę, tuo metu buvo vienas žymiausių Lietuvos architektų. Architektas buvo geras piešėjas ir pats suprojektavo bei užsakė pagaminti medines restorano "Bildukas" užrašo raides.

Su jomis susijęs tarybinį gyvenimą gerai atspindintis atvejis. Kai raidės jau buvo pagamintos, jas kabinant paaiškėjo, kad jos išlindo bene per 20 centimetrų.

Pasirodo, statybininkai pavogė pastato plytų per porą eilių. Architektui teko suktis iš situacijos ir ieškoti, kaip išspręsti problemą.

Kai buvo pastatytas "Aitvaras", siena palei Taikos prospektą buvo pilka.

Jai apipavidalinti buvo surengtas konkursas. Tapybos darbais jau tada garsėjęs E. Malinauskas taip pat dalyvavo konkurse ir parengė tris projektus: vienas buvo iš metalo, kitas – piešiniai ant sienos. Abu komisijos buvo atmesti.

"Mudu su A.G.Tiškumi buvome vienos sielos, abiem patiko viskas, kas sena. Kai pasiūliau padaryti pano iš ąžuolo, padariau maketą, jam tiko. Vežėme jį į Vilnių", – prisiminė E.Malinauskas.

Ąžuolinis pano buvo aštuonių metrų aukščio, 30 metrų pločio ir užėmė visą sieną.

Pačią mintį daryti būtent kuršius su kurėnais sugalvojo autorius. Jis tuo metu pats turėjo rusniškių žvejų jam padarytą kurėną ir mėgo juo plaukioti mariomis.

Miesto vizitinė kortelė

Pano pagaminti buvo atvežta daug ąžuolo medienos. E.Malinauskas neleido pjaustyti lentų, lenktą medį panaudodavo laivo priekiui, taip parodydamas tauraus medžio grožį. Kūrinys buvo be galo sunkus, siena būtų jo neišlaikiusi.

Kitoje išorinės parduotuvės sienos pusėje teko sumontuoti metalinį karkasą, varžtus gręžti per ąžuolo lentas, sieną ir metalą. Tik taip sunkus pano laikėsi.

Pasak E.Malinausko, Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys stengėsi, kad pano būtų prižiūrimas – kiekvienais metais mediena būdavo impregnuojama, siena perdažoma. Taip jis kabojo daugiau nei 30 metų.

"Buvo itin iškilmingas atidarymas, bet aš buvau labai kuklus ir kvailas, kvietimą į tas iškilmes gavau, bet nenuėjau. Pats nežinau, kas man šovė į galvą. "Kuršiai" buvo tapę savotiška Klaipėdos vizitine kortele. Klaipėdą nuotraukose ir filmuose atpažinti buvo galima būtent iš medinio pano. Buvo išleistas vokas su mano darbu, pagaminti maišeliai su šia siena, žodžiu, ji tapo labai populiari", – pasakojo E.Malinauskas.

Kūrėjas prisiminė, kad už tą didelį darbą jam buvo atlyginta įdomiai. Tiesa, gauto užmokesčio autorius neprisiminė, matyt, jis nebuvo įspūdingas. Sumokėta ne sutartinė suma, atlygis paskaičiuotas pagal visasąjunginį kainyną.

Tada už meno kūrinius labai keistai mokėdavo. Pavyzdžiui, jei metalo darbas puošė sieną, mokama buvo ne už visą vaizdą, o pamatuojama aplink darbą po penkis centimetrus, išmatuojamas plotas ir sumokama tik už jį.

Į parduotuvę, kurios sieną papuošė savo kūriniu, E.Malinauskas tikino užsukdavęs retai.

"Prisipažinsiu, dar dabar nešioju "Aitvare" pirktus rūbus. Pamenu, kartą man reikėjo kostiumo. Matuoju matuoju, kelnės tinka, švarkas – ne. Pardavėjos sukeitė kostiumų dalis, taip ir išėjau su kelnėmis nuo vieno, švarku nuo kito kostiumo", – dalijosi prisiminimais dailininkas.

Medžio užteko ir baldams

Prisimindamas "Kuršių" kūrimo laiką dailininkas papasakojo mažai kam žinomą epizodą. Tuo metu jis jau vadovavo neseniai įkurtai A.Brako dailės mokyklai, menininkas buvo pirmasis jos direktorius.

Mokykla įsikūrė Paryžiaus Komunos gatvėje, Michaelio Rumpo dvare.

Rūsyje, kur senais laikais galbūt būdavo džiovinami kumpiai, E.Malinauskas sugalvojo įrengti salę pobūviams ir paprašė miesto valdžios leidimo tai padaryti.

Iš tų pačių nuo pano gamybos likusių ąžuolų buvo pagamintas didelis stalas.

"Kiekvienam dėstytojui daviau medienos ir liepiau išsidrožti po krėslą. Dirbtuvėje turiu savo paties išdrožtą sostą primenantį krėslą ir tapytojo Angelo Gabrielaičio kėdę. Kiekvienas darė pagal savo būdą. Tame rūsyje net A.Žalys svečius vaišindavo, mes, mokytojai, mėgdavome pasėdėti. Jei kuris mokytojas į pamokas ateidavo girtas, tempdavau į rūsį, užrakindavau ir pats jo pamokas vesdavau", – atviravo dailininkas.

Kai pastatą įsigiję naujieji šeimininkai atėjo pas dailininką, kalbino jį mandagiai. E.Malinauskas yra nusifotografavęs ardomo pano fone, tada vaidino verkiantį, tačiau dabar nuoskaudos pasakojo nejaučiantis.

Gaila tik nežinia kur nukeliavusio darbo. Tiesa, dailiai išdrožinėtas vėtrunges nuo kurėnų autorius spėjo pasiimti.

"Aš ant nieko ir nepykstu. Juk atlikau darbą, gavau už tai pinigus ir tuo mano misija baigta. Dabar prie naujų stiklinių pastatų medžio nepritaikysi, bet tais laikais, kai mieste nebuvo jokios puošybos, medis labai tiko", – kalbėjo E.Malinauskas.

Vėl čiurlens fontanas

Taikos prospekte prie buvusio kino teatro "Vaidila" esanti aikštė dabar yra visiškai susidėvėjusi. Didžiojoje jos dalyje stovi automobiliai, nors oficialiai teritorijos paskirtis – ne tokia.

Miesto valdžia nori atgaivinti šią viešąją erdvę, paversti ją nauju traukos objektu. Jau baigiamas rengti "Vaidilos" aikštės atnaujinimo projektas. Artimiausiu metu šis bus perduotas ekspertizei.

Užbaigtą projektą planuojama turėti iki metų pabaigos. Tada bus skelbiamas konkursas, kurio metu paaiškės, kas atliks darbus. Šie turėtų startuoti kitąmet.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė, kad "Vaidilos" aikštė bus daugiafunkcė.

Vadovas pabrėžė, kad maksimaliai atsižvelgta į gyventojų, čia įsikūrusių verslininkų interesus.

"Buvo kilę klausimų, bet pavyko susitarti. Siekiame sukurti naują traukos objektą, o tai naudinga ir šalia esančiam verslui, ir gyventojams", – tvirtino vadovas.

"Vaidilos" aikštėje naujam gyvenimui bus prikeltas sovietmečiu įrengtas fontanas, kuris neveikė daug metų. Jis virs žemagrindžiu ar grindiniu. Naujame fontane galės turkštis vaikai.

Šalia fontano bus įrengta žaidimų aikštelė. Taip pat – nedidelė scena, kur bus galima organizuoti renginius. Kai šie nevyks, šioje erdvėje galės sėdėti lankytojai.

Aikštėje atsiras ir nedidelė medžių, kurie bus apšviesti, alėja.

Įrengs vietas automobiliams

Paskelbus, kad bus atnaujinta "Vaidilos" aikštė, klaipėdiečiams kilo klausimų, ar labai sumažės automobilių stovėjimo vietų skaičius. Atkreiptas dėmesys, kad mašinos čia statomos nelegaliai.

Oficialiai "Vaidilos" aikštė nėra stovėjimo aikštelė. Jos paskirtis kita.

"Reikia atsakyti į klausimą, ko mes norime, – automobilių stovėjimo aikštelės ar patrauklaus objekto. Siekiame grįžti prie pirmapradės aikštės paskirties, kad ši taptų traukos objektu. Tad vietų automobiliams bus mažiau", – tikino direktorius.

Klaipėdos savivaldybės Projektų atrankos ir analizės poskyrio vedėja Jurgita Poimanskienė aiškino, kad "Vaidilos" aikštės projektu nėra sprendžiamas automobilių stovėjimo vietų klausimas.

Tai bus daroma atnaujinant pėsčiųjų ir dviračių taką Taikos prospekte nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės.

Numatyta, kad iš viso bus įrengtos 155 stovėjimo vietos. 68 – aikštelėje, kur dabar stovi automobiliai, 39 – šalia Taikos prospekto, 18 – prie prekybos centro, tarp daugiabučių namų.

Verslininkų prašys prisidėti

Pasak R.Zulco, dar kyla klausimų, kuriuos reikės išspręsti iki "Vaidilos" aikštės atnaujinimo. Bus kreipiamasi į verslininkus, kad šie prisidėtų prie viešosios erdvės atnaujinimo.

"Dalį darbų reikia atlikti už mūsų sklypo ribų. Ta teritorija priklauso aikštėje įsikūrusioms įstaigoms. Prašysime, kad verslininkai atsinaujintų ir savo dalis. Norime, kad aikštė būtų sutvarkyta vieningai, būtų vienoda danga", – tvirtino vadovas.

Direktoriaus teigimu, į verslininkus dar nesikreipta, tačiau tai bus padaryta ilgai nelaukiant.

Rūpesčių kelia ir buvęs kino teatro "Vaidila" pastatas. Statinys ir jo teritorija yra apleisti.

"Ši miesto dalis atnaujinama kompleksiškai. Numatyta sutvarkyti pėsčiųjų ir dviratininkų taką, Ąžuolų giraitę, suplanuota Futbolo mokyklos konversija, renovuojami ir daugiabučiai namai. Viskas susitvarkys kaip mozaika, o pastarojoje "Vaidilos" kino teatras atrodys apgailėtinai. Patys investuoti lėšų į privačią teritoriją negalime. Apeliuojame į savininkų sąmoningumą, kad spręstų problemą", – komentavo direktorius.

Savivaldybės administracijos atstovai praėjusią savaitę dar kartą išklausė projektuotojų siūlymus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, jau ryškėja, kaip iš tiesų atrodys rekonstruota Vaidilos aikštė.

Esą specialistams teko atsižvelgti į prekybos centrą "Technorama" valdančių verslininkų pastabas.

"Verslininkai paprašė numatyti jungtį tarp parduotuvės ir automobilių stovėjimo aikštelės. Į šią pastabą sureaguota, tad per skverą bus galima važiuoti mašina. Taip pat svarstyta, ar palikti fontaną. Atsižvelgdami į istorinę praeitį, projektuotojai siūlo toje pačioje vietoje numatyti fontaną, tik jis būtų modernesnis", – aiškino E.Mantulova.

Atnaujintas fontanas būtų interaktyvus – jis čiurlentų per bortą ir su grindinio fontanu susisiektų iššokančiomis čiurkšlėmis.

Buvusio senojo fontano dugne dviejų spalvų plytelėmis su apšvietimu numatyta atvaizduoti Klaipėdos miesto simboliką.

Dabar Vaidilos aikštėje didžiąją dalį užima mašinų stovėjimo aikštelė. Ateityje ji bus gerokai sumažinta. Kita dalis virs viešąja erdve, kur miestiečiai galės pramogauti. Siekiama, kad į ją būtų patogu patekti ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

Čia atsiras ir vaikų žaidimo aikštelė, mažosios architektūros elementų, atliksiančių scenos funkciją, numatytos vietos žmonėms ne tik sėdėti, bet ir prigulti.

Aikštėje bus įrengtas apšvietimas, vaizdo kameros, veiks belaidis interneto ryšys.

Viešoji erdvė bus apsodinta želdiniais, naujais medžiais.

Projektą parengė mažoji bendrija "Pupa – strateginė urbanistika". Ekspertizei jis bus perduotas gegužės pradžioje.

Projektuotojai nuo grafiko neatsilieka ir žadėjo užbaigti darbus numatytu terminu.

"Šiuo metu vykdomi ir kiti darbai – Taikos prospekte esančio dviračių ir pėsčiųjų tako, Ąžuolyno giraitės, Futbolo mokyklos konversijos projektavimai. Visi jie įsibėgėję ir šiemet bus parengti", – teigė E.Mantulova.

Realūs Vaidilos aikštės atnaujinimo darbai turėtų prasidėti kitąmet.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, šiuo metu rengiami du susiję projektai.

Taikos prospekte esančio dviračių ir pėsčiųjų tako nuo Sausio 15-osios g. iki Kauno g. atnaujinimas jau baigtas. Vaidilos aikštės rekonstrukcijos projektas dar tik pradedamas rengti. Dabar derinami priešprojektiniai pasiūlymai.

"Prieš pradedant projektuoti, išklausėme šalia aikštės įsikūrusių verslininkų, aplinkinių gyventojų, kitų suinteresuotų pusių nuomonę. Pasiūlyta, kad aikštė būtų erdvesnė, labiau pritaikoma įvairioms veikloms: koncertams, kitiems kultūriniams renginiams, poilsiui", – pasakojo pavaduotoja.

Dabar Vaidilos aikštėje didžiąją vietos dalį užima mašinų stovėjimo aikštelė. Ji bus gerokai sumažinta. Kita dalis virs viešąja erdve, kur miestiečiai galės pramogauti. Ji drieksis nuo Taikos prospekto. Siekiama, kad į šią erdvę būtų patogu patekti ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

Patogias susisiekimo jungtis norima įrengti ir su Ąžuolų giraitės parku, kurį taip pat numatoma atnaujinti.

Pasak E.Mantulovos, automobilių stovėjimo aikštelės mažinimas buvo derinamas su verslininkais, gyventojais. Aiškintasi, kiek mašinų stovėjimo vietų jiems reikėtų. Rastas visiems priimtinas variantas.

Antradienį Vaidilos aikštės atnaujinimo pirminiai projektiniai siūlymai bus pateikti visuomenės teismui. Pristatymas vyks 17.30 val. savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje. Miestiečiai kviečiami susipažinti su pirmosiomis aikštės atnaujinimo vizijomis.

Vaidilos aikštės atnaujinimo projektą planuojama parengti šiemet. Darbai turėtų startuoti kitąmet.

Nelaimė Paryžiaus Komunos gatvėje, buvusiame kino teatro „Vaidila“ pastate, kur įsikūrusi naudotų baldų parduotuvė, įvyko ketvirtadienį apie 16.50 val.

62 metų parduotuvės savininkas tvarkė palėpę, kai įlūžo šios grindys. Vyras nukrito iš 15–20 metrų aukščio.

Į nelaimės vietą buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai. Vyras buvo be gyvybės ženklų. Medikai konstatavo parduotuvės savininko mirtį.

Naująja Baltų religinės bendrijos Lietuvoje vadove, Krive tapo Inija Trinkūnienė.

Jos kandidatūrai pritarta sekmadienį, Vilniuje vykusios Baltų religinės bendrijos Lietuvos Romuvos Didžiojoje Krivulėje.

Į Lietuvos Romuvos vadovo pareigas buvo iškelti du kandidatai – Vilniaus romuvos vaidilė Inija Trinkūnienė ir Kelmės romuvos vaidila Valdas Rutkūnas, kuris iš rinkimų prieš slaptą balsavimą nusprendė pasitraukti.

I.Trinkūnienė yra šiemet mirusio buvusio Krivio Jono Trinkūno našlė.

Psichologinį išsilavinimą turinti I.Trinkūnienė dirba sociologe Mokslų akademijoje, Lietuvos Socialinių tyrimų institute. Jos mokslinių tyrimų kryptis - etninės kultūros sklaidos ir raiškos tyrimai. Ji taip pat yra apeiginės folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė.